Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. lapkričio 28 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2025 m. rugsėjo 15 d. valstybės įmonės „Registrų centras“ (toliau – ir Institucija) nutarimu Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) pareiškėjas R. K. (toliau – ir Pareiškėjas) buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (toliau – JADIS) duomenimis, būdamas (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Asociacija), vadovas (prezidentas), per nustatytą laikotarpį nepateikė JADIS tvarkytojui informacijos apie Asociacijos naudos gavėjus. Taip pat Pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas Asociacijos vadovu (prezidentu) per nustatytą laikotarpį nepateikė JAR duomenų tvarkytojui 2024 m. Asociacijos metinių finansinių ataskaitų rinkinio arba metinės ataskaitos, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 str. 4 d. ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau – AĮ) 10-1 str. 3 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo R. K. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Visų pirma pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. K. skunde aukštesnės instancijos teismui prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka – naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Pažymėtina, kad ANK 651 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinus tai, kad tiek pateikto apeliacinio skundo, tiek atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai išdėstyti pakankamai išsamiai, be to, apeliacinės instancijos teismui iš esmės nebuvo pateikta jokių naujų aplinkybių ir įrodymų, kurie nebuvo žinomi skundžiamą nutartį priėmusiam teismui, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka būtinu, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, pateiktu skundu bei Institucijos atsiliepimu, konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutartis, kuria atmestas R. K. skundas dėl Institucijos Nutarimo, yra pagrįsta ir teisėta, keisti ar naikinti šią nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

8. Kaip matyti, byloje nėra ginčo dėl to, kad Institucijos Nutarimu Pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, kadangi laiku nepateikė Institucijos nurodytų duomenų, t. y. būdamas (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), vadovu (prezidentu), iki 2019 m. liepos 1 d. nepateikė JADIS tvarkytojui informacijos apie Asociacijos naudos gavėjus, kaip to reikalauja PPTFPĮ, bei per nustatytą laikotarpį nepateikė JAR duomenų tvarkytojui 2024 m. Asociacijos metinių finansinių ataskaitų rinkinio arba metinės ataskaitos, kaip numatyta CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir AĮ 10-1 straipsnio 3 dalyje. Šiuo atveju ginčas kilo dėl tinkamo Pareiškėjo informavimo apie pradėtą administracinio nusižengimo teiseną bei senaties termino taikymo.

Dėl Pareiškėjo informavimo

9. Pagal ANK 573 straipsnį šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti.

10. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, Pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu dėl ANK 223 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nurodytų Institucija išsiuntė 2025 m. liepos 14 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuris Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenų bazės išrašo duomenimis priklauso (duomenys neskelbtini), o taip pat Administracinių nusižengimo registro duomenimis, yra nurodytas kaip kontaktinis Pareiškėjo elektroninio pašto adresas. Šis Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenų bazės išrašas taip pat patvirtina, kad Asociacijos prezidento įgaliojimai nuo 2008 m. sausio 23 d. suteikti pareiškėjui R. K. Pareiškėjui neįvykdžius 2025 m. liepos 14 d. administracinio nurodymo, Institucija tuo pačiu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) Pareiškėjui išsiuntė Nutarimą, kurį Pareiškėjas apskundė teismui.

11. Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Pareiškėjui buvo išsiųstas būtent Juridinių asmenų registre Asociacijos, kurios vadovas yra Pareiškėjas, nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad būtent juridinio asmens vadovas, t. y. Pareiškėjas, turi pareigą tikrinti juridinio asmens elektroninio pašto adresą, kuris yra nurodytas oficialiuose registruose. Svarbu ir tai, kad Institucijai tuo pačiu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntus Nutarimą, kuriuo Pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn, Pareiškėjas jį gavo, kas patvirtina aplinkybę, jog elektroninis paštas yra naudojamas. Juo labiau, kad elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra aktyvus ir naudojamas, neneigė ir pats Pareiškėjas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek aukštesniajam teismui pateiktame skunde nurodydamas, kad per dieną į jį gauna labai daug laiškų, o Institucijos siųsto administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu galėjo nepamatyti, kadangi galimai jo kompiuterio priežiūrą atliekantis asmuo jį galėjo ištrinti.

12. Sutiktina, kad Institucija privalo tinkamai informuoti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apie pradėtą administracinio nusižengimo teiseną. Visgi, Institucijai tinkamai išsiuntus aktualius dokumentus, būtent administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui tenka pareiga domėtis ir laiku išsiųstus dokumentus peržiūrėti. Teismų praktikoje yra nurodyta, jog ANK numato procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau nenumato pareigos tikrinti, ar asmuo iš tikrųjų gavo šiuos dokumentus ir su jais susipažino. Taip pat nei teismas, nei Institucija, nagrinėjanti administracinių nusižengimų bylas, asmeniui neprivalo įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, jog bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad Institucijos pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas Pareiškėjui buvo tinkamas, todėl įsitikinti, ar jis juos gavo ir perskaitė, Institucija neprivalėjo. Dėl to R. K., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu (prezidentus), pateikęs elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) kaip asociacijos kontaktinį duomenį, turėjo būti itin apdairus ir dėmesingas, atidžiai tikrinti minėtą elektroninio pašto dėžutę. Tuo tarpu Pareiškėjui, nebūnant pakankamai atsakingu ir laiku nepatikrinus elektroninio pašto dėžutės, kuri buvo aktyvi ir naudojama, ir to pasekmėje praleidus galimybę sumokėti Institucijos administraciniu nurodymu pasiūlytą baudą – 300 Eur, dėl ko jo atžvilgiu buvo priimtas Nutarimas, toks Pareiškėjo neveikimas ir atsiradusios pasekmės negali būti perkeliamos Institucijai, kuri šiuo atveju įvykdė savo pareigą ir tinkamai informavo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Todėl aukštesnysis teismas neturi pagrindo tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais, dėl ko skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Dėl senaties termino

13. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad jam negalėjo būti paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 223 straipsnio 1 dalį, kadangi jo padarytam administraciniam nusižengimui jau yra suėjęs senaties terminas. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais.

14. ANK 39 straipsnyje nurodyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju senaties terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – senaties termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-648/2022).

15. Nagrinėjamu atveju, R. K. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 1 dalį buvo patrauktas už tai, kad būdamas Asociacijos vadovu (prezidentu), per nustatytą laikotarpį nepateikė JADIS tvarkytojui informacijos apie Asociacijos naudos gavėjus.

16. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis numato, kad visi Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, išskyrus juridinius asmenis, kurių vienintelis dalyvis yra valstybė ar savivaldybė, privalo gauti, atnaujinti ir saugoti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus – naudos gavėjo vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, valstybę, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, gyvenamąją vietą, jo turimas nuosavybės teises ir apimtį (akcijų skaičių procentais, balsavimo teisių skaičių procentais) arba kitokios kontrolės teises (valdybos pirmininkas, valdybos narys, vadovas, vyresnysis vadovas, kitos pareigos, perleistų balsavimo teisių skaičius procentais), ir šią informaciją ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo pateikti JADIS tvarkytojui šios informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1R-231 „Dėl Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų (toliau – Nuostatai) 13 punktą, Nuostatų 11.1 papunktį nurodyti duomenų teikėjai duomenis apie juridinių asmenų (išskyrus investicines bendroves) naudos gavėjus teikia ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo. Vadovaujantis 2017 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-568 2 straipsniu, šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija apie naudos gavėjus JADIS tvarkytojui turi būti pateikta iki 2019 m. liepos 1 d.

17. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini), JAR įregistruota 2005 m. balandžio 12 d., todėl informacija apie Asociacijos naudos gavėjus JADIS tvarkytojui privalėjo būti pateikta ne vėliau kaip iki 2019 m. liepos 1 d., tačiau ji pateikta nebuvo, konstatuotina, kad senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos. Institucijos Nutarime nurodyta, kad Pareiškėjo padaryto nusižengimo padarymo laikas – 2025 m. liepos 14 d., kas laikytina senaties termino skaičiavimo pradžia, todėl akivaizdu, kad priimant Nutarimą 2025 m. rugsėjo 15 d. šiuo atveju nebuvo suėjęs dvejų metų senaties terminas pagal ANK 39 straipsnį, dėl ko Pareiškėjas pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.

18. Atsakant į Pareiškėjo skundo argumentus, kad Institucija apie nusižengimo padarymą turėjo žinoti jau 2019 m. liepos 1 d., laikytina, kad jie yra nepagrįsti. Kaip jau nurodyta šioje nutartyje, Nutarime užfiksuotas administracinio nusižengimo padarymo laikas – 2025 m. liepos 14 d., t. y. būtent šią dieną buvo užfiksuota, kad Pareiškėjas nevykdė savo, kaip Asociacijos vadovo, pareigos pateikti reikalaujamą informaciją apie naudos gavėjus. Todėl senaties terminas administracinei nuobaudai Pareiškėjui paskirti skaičiuojamas būtent nuo šios dienos, o ne nuo 2019 m. liepos 1 d.

Dėl administracinės nuobaudos

19. Apeliaciniame skunde, be kita ko, prašoma paskirti Pareiškėjui nuobaudą pagal ANK 33 straipsnio 1 dalį. Tačiau atkreiptinas Pareiškėjo dėmesys, kad ANK 33 straipsnis numato administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimą surašant administracinį nurodymą. Todėl šiuo atveju, Institucijos surašytam administraciniam nurodymui nebegaliojant ir paliekant nepakeistą Institucijos Nutarimą, aukštesnysis teismas įvertina šiuo Nutarimu paskirtą nuobaudą Pareiškėjui.

20. ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Be kita ko, baudos dydis nustatomas atitinkamai pagal straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1, 2 dalys).

21. ANK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad už šį nusižengimą skirtina bauda nuo 600 iki 1450 Eur. ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta, kad už šį nusižengimą skirtina bauda nuo 600 iki 1450 Eur.

22. Institucija, spręsdama administracinių nuobaudų paskyrimo klausimą R. K., Nutarime nurodė, kad atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, Pareiškėjui už ANK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirtina artima minimaliai ANK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda – 615 Eur, o už 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą taip pat skirtina artima minimaliai ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda – 615 Eur, paskiriant galutinę nuobaudą – baudą 615 Eur. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų padarymo pobūdį ir kitas reikšmingas nuobaudos skyrimui aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas teisės taikymo klaidų skiriant administracinę nuobaudą nenustatė, dėl ko Institucijos skirta nuobauda paliktina nepakeista.

23. Apygardos teismas, įvertinęs visa tai, kas buvo aptarta anksčiau, daro išvadą, kad Alytaus apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją pakeisti ar panaikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.