- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- A2-2478-803/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Pareiškėjas
- J. G.
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei Mano Būsto priežiūra
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Petkuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1156-258/2018, pradėtoje pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būsto priežiūra dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Prašymo ir atsiliepimo esmė
1. pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1156-258/2018 ir nurodė, kad paaiškėjo nauja esminė aplinkybė – 2019 m. sausio 25 d. NDMT Klaipėdos skyrius patvirtino traumą darbe 2015 m. lapkričio 9 d. Taip pat Radiologų konsiliumas patvirtino traumas nuo 2017 m. iki 2019 metų. Pareiškėjas šia aplinkybe, kaip naujai paaiškėjusia, grindžia prašymą atnaujinti procesą, tai yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
Atsiliepimas
2. Pareiškėjas 2020 m. vasario 10 d. pateikė papildomus įrodymus, kurie patvirtina jo kreipimąsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl VSDFV neužskaitytų darbingumo lygio bei traumos terminų.
3. Atsakovė UAB Mano Būsto priežiūra atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 7 d. tarp pareiškėjo ir atsakovės buvo sudaryta darbo sutartis Nr. MBLTDS-3746/15, remiantis kuria pareiškėjas nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. pradėjo dirbti santechniko – suvirintojo pareigose. Atsakovė paaiškino, kad ji 2016 m. kovo 9 d. gavo J. G. prašymą, kuriame buvo nurodyta, jog jis, 2015 m. lapkričio 9 d. dirbdamas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rūsyje kasdamas kanalizaciją susižalojo nugarą. Anot pareiškėjo, vadovaujantis medicininių tyrimų rezultatais jam nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. balandžio 8 d. iškrypo stuburas, dubens kaulai, buvo užspausti nervai. Atsakovei atmetus pretenziją, pareiškėjas kreipėsi į teismą. Teismas nustatė, kad pareiškėjo pateikti medicininių dokumentų išrašai tvirtina ne traumos, bet ligos diagnozę, todėl atmetė ieškinį. Atsakovės nuomone, vien tik pareiškėjo kalbėjimas apie galimus tariamus neteisėtus veiksmus nesudaro CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo. Pateikiamuose NDNT pažymose pareiškėjo darbingumas buvo nustatomas būtent prašymo nagrinėjimo metu, t. y. nuo 2018-12-11 iki neterminuotai, bei nuo 2019-10-03 iki 2021-10-02. Atsakovė pažymi ir tai, kad 2019 m. sausio 25 d. NDNT pažymoje buvo nustatytas 100 proc. ieškovo darbingumas, o tuo tarpu 2019 m. spalio 24 d. 50 proc. darbingumas buvo nustatytas įvertinus medicininius bei asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus ir patvirtinta, jog nustatyto darbingumo lygio priežastis yra būtent liga, o ne trauma darbe.
II. Teismo nustatytos aplinkybės, motyvai, išaiškinimai ir išvados
Motyvuojamoji dalis
4. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. gegužės 12 d. kreipėsi į NDNT, prašydamas nustatyti darbingumo lygį. NDNT Klaipėdos 1 teritorinis skyrius 2016 m. gegužės 18 d. surašė Darbingumo lygio vertinimo aktą (toliau – ir Aktas), kuriuo jam nustatytas 50 procentų darbingumas. Šį Aktą 2016 m. birželio 3 d. pareiškėjas apskundė Tarnybos direktoriui. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius (toliau – ir Sprendimų kontrolės skyrius) 2016 m. liepos 27 d. sprendimu paliko galioti Aktą. Pareiškėjas Ginčų komisijai 2016 m. spalio 5 d. apskundė Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą. Ginčų komisija tenkino skundą ir įpareigojo Sprendimų kontrolės skyrių pakartotinai įvertinti pareiškėjo darbingumo lygį.
5. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2017 m. sausio 19 d. priėmė sprendimą Nr. SS-189, kuriuo paliko galioti J. G. nustatytą 50 procentų darbingumo lygį, 50 procentų netektą darbingumą dėl priežasties „ligos arba būklės“, galiojusį nuo 2016 m. gegužės 12 d. iki 2017 m. gegužės 11 d.
6. Kaip galima spręsti iš pareiškėjo argumentų, jis nustatytą 50 procentų darbingumo lygį sieja su trauma darbe. Pareiškėjas nurodo, jog 2015 m. lapkričio 9 d. dirbdamas daugiabučio gyvenamojo namo, rūsyje kasdamas kanalizaciją, susižalojo nugarą. Pareiškėjas įrodinėjo, kad dėl traumos darbe patyrė 65 000, 00 Eur žalos už prarastą darbą (negautos pajamos) ir 5752,00 Eur neturtinės žalos už suteiktą ilgalaikį stresą, todėl pateikė ieškinį teismui.
7. Vilniaus apygardos teismas, 2018 m. sausio 2 d. išnagrinėjęs pareiškėjo ieškinį, priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1156-258/2017 ir ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad pareiškėjo pateikti medicininių dokumentų išrašai tvirtina ne traumos, bet ligos diagnozę.
8. Įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa bylos šalims privalomas (įgyja res judicata galią) (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Toks sprendimas yra privalomas ne tik bylos šalims, bet ir valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).
9. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo naujai paaiškėja faktinių ir (ar) teisinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą – ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti (CPK 365 straipsnis).
10. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2007; 2011 m. liepos 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; kt.).
11. Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. liepos 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; kt.).
12. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2011 m. liepos 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015; kt.).
14. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes, anot pareiškėjo, paaiškėjo aplinkybė dėl jo neįgalumo.
15. Iš pareiškėjo pridėto prie prašymo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2019 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. STS-194 galima spręsti, kad buvo atliktas pareiškėjo sveikatos būklės tyrimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Komisija dėl nelaimingo (suluošinimo) darbe nustatė 100 procentų darbingumo lygį ir pripažino pareiškėją darbingu.
16. Tai, kad pareiškėjui 50 proc. darbingumas 2019 m. spalio 24 d. buvo nustatytas įvertinus medicininius bei asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus ir patvirtinta, jog nustatyto darbingumo lygio priežastis yra būtent liga, o ne trauma darbe, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1156-258/2018, nes nustatyto darbingumo lygio priežastis yra liga.
17. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 913, 7 punkte yra įtvirtinta, jog darbuotojas, nukentėjęs dėl įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, jeigu pajėgia, taip pat asmuo, matęs įvykį arba jo pasekmes, privalo nedelsdamas apie tai pranešti padalinio vadovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai arba darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui. Atsakovė pabrėžė, kad informacijos apie įvykį nepateikė nei pats ieškovas, nei kaip nurodoma įvykį matęs B. J., nei daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), gyventojas, atnešęs ieškovui vaistų.
10. Teismas, išnagrinėjęs prašymo dėl proceso atnaujinimo, atsiliepimo į prašymą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis nurodo kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas, todėl nenustatęs įrodinėjamo atnaujinimo pagrindo atsisako atnaujinti procesą (CPK 178 straipsnis, 370 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsniu, teismas
nutarė:
atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1156-258/2018.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.