Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartis

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei A. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjos G. M. įstatyminės atstovės J. A. (toliau ir – pareiškėja) pareiškimą dėl įstatymu nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimo nepilnamečio vaiko vardu išdavimo (suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja 2021 m. balandžio 26 d. pareiškimu, kuris teisme gautas 2021 m. gegužės 5 d., kreipėsi į teismą su prašymu: 1) pratęsti pareiškėjai terminą nepilnametės dukters G. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu palikimui priimti po jos tėvo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, 2) leisti pareiškėjai nepilnametės dukters G. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą, atsiradusį po jos tėvo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Pareiškime nurodoma, kad po A. M. mirties pareiškėja nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo savo nepilnametės dukters G. M. vardu, kadangi dukters tėvas A. M. jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto savo mirties dieną neturėjo. (duomenys neskelbtini) mirus A. M. motinai ir nepilnametės dukters G. M. senelei K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir tvarkant jos butą, adresu (duomenys neskelbtini) buvo rastas įmonės Aviva Lietuva pranešimas apie A. M. vardu sukauptas pinigines lėšas (3 239,89 Eur) pensijų fonde. Pasiteiravus įmonėje Aviva Lietuva apie A. M. vardu sukauptas lėšas ir gavus patvirtinimą su pasiūlymu kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą, pareiškėja dėl palikimo priėmimo savo nepilnametės dukters G. M. vardu kreipėsi į notaro biurą, buvo jai paaiškinta, kad šiam veiksmui atlikti yra praleistas įstatymu nustatytas terminas, dėl kurio atnaujinimo ji turi kreiptis į teismą ir gauti teismo leidimą. Pareiškėja mano, kad terminą palikimui priimti praleido ne dėl tyčios ar aplaidumo, o dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių, nes apie sukauptas pinigines lėšas pensijų fonde sužinojo tik (duomenys neskelbtini), todėl terminas palikimui priimti nepilnametės G. M. vardu po jos tėvo A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties galėtų būti atnaujintas.

2021 m. gegužės 7 d. teisėjos rezoliucija prašymas priimtas, suinteresuotam asmeniui nustatytas 14 d. terminas atsiliepimui pateikti ir 20 d. – išvadai pateikti. Teismas, vadovaudamasis CPK 577 straipsniu, pagal kurį pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo teisinę reikšmę turintiems veiksmams atlikti ne teisme yra nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, 2021 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka 2021 m. gegužės 31 d. teismo posėdyje.

2021 m. gegužės 19 d. teisme gautas suinteresuoto asmens 2021 m. gegužės 10 d. atsiliepimas, kuriame prašoma pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardo išdavimo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodoma, kad teismui įvertinus visus byloje esančius duomenis ir manant, jog yra pagrindas pareiškimą tenkinti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus, kad pareiškėjos prašymas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo būtų patenkintas.

Teismo posėdyje dalyvavausi pareiškėja pareiškimą prašė tenkinti ir nurodė, kad kadangi dukters tėvas mirė jau būdamas išsituokęs ir gyvendamas užsienyje, ji nežinanti, ar jis neturėjo skolų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ir galinčias kilti iš palikimo. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, jog šis trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos įstatyme numatytas siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto.

Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, ir joje nurodytą praktiką).

Iš (duomenys neskelbtini) Gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos ir 2021 m. balandžio 22 d. Gyventojų registro išrašo nustatyta, kad G. M. yra A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra. Iš 2021 m. vasario 27 d. Pensijų fondo sąskaitoje 2011 metais sukauptų lėšų metinės ataskaitos nustatyta, kad pagal Pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. vardu atidarytoje sąskaitoje buvo sukaupta 3 239,89 Lt (atitikmuo eurais – 938,34 Eur) suma. Iš byloje pateikto 2021 m. balandžio 22 d. Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro pranešimo dėl A. M. paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad po A. M. mirties paveldėjimo byla neužvesta. Iš byloje pateikto 2021 m. balandžio 22 d. Gyventojų registro išrašo nustatyta, kad K. G., kuri yra A. M. mama, mirė (duomenys neskelbtini).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad G. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra mirusiojo A. M. dukra (ką patvirtina pateiktos Gimimo liudijimo ir Gyventojų registro išrašo kopijos) ir kad ji, būdama vienintelė žinoma pirmosios eilės įpėdinė, pageidaujanti (per įstatyminę atstovę) priimti palikimą, yra praleidusi įstatyme nustatytą terminą priimti po tėvo A. M. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusiam palikimui priimti.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti ar padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Teismas sprendžia, jog pareiškėja terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo mirties, priimti praleido dėl svarbių priežasčių (palikėjo sukauptų ir po mirties likusių piniginių lėšų faktas paaiškėjo tik (duomenys neskelbtini)).

Įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos termino praleidimo priežastys yra svarbios, todėl terminas priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu atnaujintinas (CK 5.50 straipsnio 2–3 dalys, 5.57 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 7 dalis, 177, 178, 185 straipsniai).

Dėl teismo leidimo išdavimo

Be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismo leidimas yra būtina sąlyga sudaryti palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą sandorį. Teismo leidimo išdavimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai į vaikų interesus.

Pagal nuosekliai susiformavusią teismų praktiką nepilnamečių įpėdinių atveju, siekiant užtikrinti nepilnamečių turtinius interesus ir apsaugoti juos nuo turtinės naštos, teismas išduoda leidimą priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Duomenų šioje civilinėje byloje visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, jog mirusio tėvo palikimo (piniginių lėšų) priėmimas atitiktų nepilnametės G. M. interesus. Palikimo masę sudaro 3 239,89 Lt (atitikmuo eurais – 938,34 Eur) piniginės lėšos pensijų kaupimo sąskaitoje. N. A. informacinės sistemos duomenys rodo, kad visos vykdomosios bylos dėl išieškojimo iš palikėjo A. M. buvo baigtos prieš palikėjo mirtį (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), duomenų apie nebaigtas vykdomąsias bylas ir apie kitus neįvykdytus skolinius įsipareigojimus byloje nėra, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad palikėjas su pareiškėja buvo išsiskyręs ir iki mirties gyveno užsienyje, dėl ko informacija apie jo galimus skolinius įsipareigojimus tiek pareiškėjos, tiek ir teismo galėjo ir nepasiekti, pareiškėjai išduoda teismo leidimą priimti palikimą pagal įstatymą nepilnametės dukros vardu pagal turto apyrašą. Paveldėjusi tėvo palikimą, nepilnametė dukra, iki pilnametystės atstovaujama savo motinos, galės disponuoti po tėvo mirties likusiomis piniginėmis lėšomis po atsiskaitymo su kreditoriais (jeigu tokių atsirastų) savo poreikiams tenkinti.

Pareiškėjai išaiškintina, kad ji, šia nutartimi teismui atnaujinus terminą palikimui priimti, per tris mėnesius nuo šios nutarties įsitėjimo turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris išduos vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo (CK 5.53 straipsnio 2 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią 5 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.188 ir 5.57 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578, 579–582 straipsniais, 442 straipsnio 1 dalies 13 punktu,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

A. J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą priimti A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą nepilnametės dukters G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu.

Išduoti teismo leidimą J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priimti palikimą pagal įstatymą nepilnametės dukters G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu po jos tėvo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pagal turto apyrašą.

Terminas atnaujinamas trims mėnesiams nuo nutarties priėmimo.

Pareiškėjai išaiškinti, kad ji, šia nutartimi teismui atnaujinus terminą palikimui priimti, per tris mėnesius nuo šios nutarties įsitėjimo turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl vykdomojo pavedimo dėl turto apyrašo sudarymo išdavimo.

Nutarties dalis dėl teismo leidimo išdavimo neskundžiama, o nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per 7 (septynias) dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.