- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-16
- Bylos Nr.
- e2SP-13144-446/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-01251-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Pareiškėjas
- E. D.
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. D. pareiškimą dėl paveldimo turto – individualios įmonės - administratoriaus skyrimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas paskirti E. D. (pareiškėją) L. D., mirusio (duomenys neskelbtini), turto – L. D. įmonės – administratoriumi iki bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjo L. D. palikimą.
Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas L. D.. Jis yra vienintelis palikėjo pirmosios eilės įpėdinis ir priėmė palikimą, pateikdamas notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikėjo sutuoktinė mirusi, palikėjas testamento nebuvo sudaręs. Į L. D. palikimą įeina jo individuali įmonė. Individualios įmonės vadovo skyrimo tvarką ir jo funkcijas nustato specialus įstatymas, todėl neturintis paveldėjimo teisės liudijimo įpėdinis automatiškai negali perimti ir atlikti vadovo funkcijų, todėl, iki kol bus baigta palikėjo paveldėjimo byla ir išduotas paveldėjimo teisės liudijimas reikalinga skirti paveldimo turto – įmonės – administratorių. Pareiškėjas, būdamas palikėjo įstatyminiu pirmos eilės įpėdiniu, yra suinteresuotas tinkamai atlikti administravimo funkcijas, gali užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą - toliau tęsti įmonės ūkinę – finansinę veiklą, organizuoti tinkamą atsiskaitymą su valstybės biudžetu, įmonės darbuotojais bei verslo partneriais ir kt.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė L. D.. Pareiškėjas yra L. D. sūnus, pirmosios eilės paveldėtojas. Iš Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad mirusysis L. D. mirties momentu buvo individualios L. D. įmonės vadovas. Iš Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašo matyti, kad L. D. testamento nepaliko. 2020 m. lapkričio 4 d., liudijimas apie palikimo priėmimo faktą patvirtina, kad pareiškėjas E. D., mirus tėvui L. D., (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą.
Pareiškėjas prašo skirti turto administratorių remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.65 straipsniu. Šis straipsnis nustato, kad jeigu į palikimą įeina turtas, kurį reikia tvarkyti (individuali (personalinė) įmonė, ūkininko ūkis, vertybiniai popieriai ir kt.), ir to negali atlikti testamento vykdytojas arba įpėdinis, taip pat jeigu palikėjo kreditoriai pareiškia ieškinį prieš priimant įpėdiniams palikimą, tai apylinkės teismas skiria paveldimo turto palikimo administratorių, kuris turi šio kodekso 5.38 straipsnio nustatytas teises.
CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris pradėjo valdyti paveldimą turtą, jeigu yra kitų įpėdinių, neturi teisės disponuoti paveldimu turtu (jį parduoti, įkeisti ir pan.), kol sueis trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos arba kol jis gaus paveldėjimo teisės liudijimą. Prieš sueinant nurodytam terminui arba prieš gaudamas paveldėjimo teisės liudijimą, įpėdinis turi teisę iš paveldimo turto apmokėti palikėjo gydymo ir slaugymo ligos metu išlaidas, taip pat jo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas, išlaikyti fizinius asmenis, kurie buvo palikėjo išlaikomi, užtikrinti normalų įmonės (ūkio) funkcionavimą, patenkinti reikalavimus, kylančius iš darbo santykių, apsaugoti ir tvarkyti paveldimą turtą (CK 5.59 straipsnio 2 dalis). CK 5.55 straipsnis numato, kad tais atvejais, kai paveldima individuali (personalinė) įmonė, ūkininko ūkis arba palikėjo skolos gali viršyti palikimo vertę, įpėdinis, priėmęs palikimą, gali kreiptis į palikimo atsiradimo vietos teismą prašydamas paskirti palikimo administratorių. Jeigu yra keletas įpėdinių, jie paduoda bendrą prašymą nustatyti palikimo administravimą. Tačiau įpėdiniams perėmus valdyti paveldimą turtą, palikimo administravimas nenustatomas (CK 5.55 straipsnio 5 dalis).
Taigi, įstatymas nenumato galimybės įpėdiniui kreiptis į teismą dėl jo paties skyrimo palikimo administratoriumi, nes įpėdiniui sutinkant ir galint valdyti palikimą pačiam (nesant ginčo tarp įpėdinių dėl jo valdymo), tokią teisę jam suteikia įstatymas. Įstatymas numato tik palikimo valdymo ribojimus tuo atveju, kai yra keli įpėdiniai, o palikimą valdyti pradėjo vienas iš jų, prieš atsirandant kitiems įpėdiniams (CK 5.59 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo teisė užtikrinti normalų L. D. įmonės funkcionavimą įtvirtinta įstatyme - CK 5.59 straipsnio 2 dalies 3 punkte, todėl prašymas dėl jo skyrimo įmonės administratoriumi atmestinas.
Be to įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjas įstatymuose nustatytu terminu priėmė tėvo L. D. palikimą, pareiškėjo prašymo turinį, teismas pareiškėjui išaiškina, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama priėmus palikimą ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-2 dalys). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais,
nutaria:
Atmesti pareiškėjo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl jo paskyrimo paveldimo turto - L. D. įmonės - administratoriumi.
Nutartis neskundžiama.