Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Inai Matulienei, dalyvaujant ieškovei E. K., ieškovės atstovui - advokatui A. A., atsakovei J. G., atsakovės atstovui - advokatui Arvydui Peneliui, atsakovei notarei L. S., uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl asmens išlaikymo fakto nustatymo, nuosavybės teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, pastato, žemės valdymo asmeninės nuosavybės teisėmis pripažinimo, pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovams J. G. ir notarei L. S., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė pateikė ieškinį (b.l. 1-2, 1 t.), patikslintą ieškinį (b.l. 33-35, 1 t.), kuriuose nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2010 m. rugsėjo 1 d. mirė jos vyras A. J. G. Santuoka buvo sudaryta 2007 m. lapkričio 27 d. Rokiškio savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 141). Teigia, jog iki santuokos įregistravimo gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, buvo sudarę bažnytinę santuoką.

A. J. G. 2007 m. gruodžio 13 d. surašė testamentą, kuriuo visą savo turtą, kuris jam priklausys mirties dieną, paliko atsakovei, dukrai J. G., įpareigodamas ją leisti ieškovei gyventi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), iki jos gyvos galvos. Toks testamento tekstas ieškovės netenkina, yra jai, ieškovei, netikėtas. Testamento 2 p. nurodyta, kad testatoriui paaiškintas LR CK 5.20 str. turinys - teisė į privalomąją palikimo dalį, t.y. palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų, paveldint pagal įstatymą. Teigia, jog su vyru gražiai sugyveno, jis ją išlaikė. A. G. gaunama pensija siekė netoli tūkstančio litų, o jos gaunama pensija buvo ženkliai mažesnė. Dar iki santuokos su A. G. ieškovė gydėsi, jai buvo nustatyta galvos smegenų ligos, ne kartą gulėjo ligoninės stacionare. Nurodo, jog buvo išleista daug lėšų gydymuisi. A. G. ją, ieškovę, palaikydavo morališkai, slaugė, prižiūrėjo, gydė, nes jos vienos senatvės pensijos gaunamų lėšų neužtekdavo. Po vyro mirties liko gyventi viena. Nuo 2010-09-01 pradėjo gauti našlės pensiją. Dabar po vyro mirties jos turtinė padėtis labai pablogėjo. Jos gaunamos pajamos - senatvės pensija ir našlės pensija sudaro 793,10 Lt (726,60 Lt ir 66,50 Lt). Iš šių lėšų išlaiko gyvenamą namą (duomenys neskelbtini), perka kurą, moka už dujas, elektrą, išleidžia medikamentams, maistui, drabužiams.

Teigia, kad vyro laidotuvėmis teko rūpintis jai. 2010 spalio 4 d. pas ją į namus atvyko velionio vyro dukra J. G.. Tuo metu ji sirgo. J. G. pradėjo ją skubinti vykti pas notarą ir, paveikdama ją, kartu nuvyko pas Rokiškio 2-ojo notaro biuro notarę L. S. pasiimti liudijimo apie palikimo priėmimą ir nuosavybės teisės liudijimo išdavimo. 2010 m. spalio 19 d. notarės išduotame liudijime nurodyta, jog ieškovės lėšomis pirkto sklypo 1/2 dalis, esančio(duomenys neskelbtini), unikalus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise jos vyrui A. J. G. kaip bendrasis turtas, įgytas santuokoje. Ji su tuo nesutinka, kadangi žemės sklypas ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra jos asmeninė nuosavybė, kuri įsigyta už jos velionės motinos K. Š. parduotą žemę. Mamos namas buvo nugriautas. 2001 metais už jį gavo sklypą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurį 2005 metais pardavė ir nusipirko namelį (duomenys neskelbtini) kaime. Tai žinojo jos vyras ir atsakovė. Nurodo, jog yra ligota, pastoviai serganti, garbaus amžiaus moteris, neturi teisinio išsilavinimo, todėl pas notarę pasirašė dokumentus suklydimo įtakoje. Niekas tą dieną jai tinkamai nepaaiškino, todėl nuosavybės teisės liudijimas išduotas. 2010-10-19 pas Rokiškio 2-o notarų biuro notarę L. S., yra pripažintinas niekiniu ir jį ginčija.

Nurodo, jog kaip įrodymą, kad minimą žemės sklypą su jame esamu gyvenamuoju namu bei priklausiniais pirko sau asmeninės nuosavybės teisėmis iš I. K., pateikia Rokiškio rajono 3-čio notarų biuro notarės V. V. 2008-07-04 patvirtintą žemės sklypo pastatų perdavimo priėmimo aktą ir sutartį dėl avanso sumokėjimo už perkamą žemės sklypą ir gyvenamą namą (duomenys neskelbtini) kaime. Ši žemė ir pastatai buvo nupirkti jos lėšomis už 2000Lt sumą. VĮ Registrų centro pažymėjime 2008-07-11 Nr. 203093, jo 4.1 p. nurodyta nuosavybės teisės savininkas: E. K. Gyvenamas medinis namas (duomenys neskelbtini) kaime yra išardytas, netinkamas gyventi. Nori, kad teismas tai pripažintų jos asmenine nuosavybe.

Teigia, kad kai pardavė žemę, santaupas pasidėjo savo vardu. Vyras savo santaupas irgi laikė savo vardu. Laikė, kad tai kiekvieno santaupos, o jų pensijos buvo šeimos lėšos. N. P. kaime pirko ir tvarkė dokumentus pati. Kad joje įrašyta, kad tai jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai jos nežinojimas.

Vadovaudamasi CPK 5str., 444str.2d.2p., 5p., CK 3.89str., 5.20str., teismo prašo: nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad ji savo vyro A. J. G. mirties dieną buvo išlaikytinė;

pripažinti negaliojančiu nuosavybės teisės liudijimą, patvirtintą Rokiškio rajono 2-o notarų biuro notarės L. S. 2010-10-19, notarinio registro Nr. 2R-2346, dėl bendros jungtinės nuosavybės sutuoktinių nuosavybės (duomenys neskelbtini) kaime;

pripažinti, kad gyvenamas namas ir žemės sklypas 0,2270 ha. ploto, (duomenys neskelbtini) kaime, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra E. K. asmeninė nuosavybė;

priteisti iš atsakovų visas teismo ir atstovavimo išlaidas.

Ieškovė 2004-08-12 dovanojo S. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kas rodo, jog tais metais jos pragyvenimo lygis buvo labai geras. Ieškovė 2005-05-20 pardavė jai nuosavybės teise priklausantį 0,1349 ha žemės sklypą ir gyvenamą namą su priklausiniais, kurių bendra vertė pagal išrašą matyti yra 100000 Lt. Be to, ji kartu su kitais bendrasavininkiais 2006-07-13 pardavė 0,1150 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė buvo 8315 Lt. Ieškovė taip pat 2009-02-06 pardavė 0,2500 ha žemės sklypą ir gyvenamą namą su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 15000 Lt. Daro išvadą, jog ieškovė, paskutiniu metu, pardavinėdama savo nekilnojamąjį turtą, disponavo didžiulėmis piniginėmis lėšomis.

Teigia, kad jos, atsakovės, tėvas mirė nuo vėžio, paskutiniu metu sunkiai sirgo, todėl ne jis išlaikė ieškovę, o atvirkščiai. Ieškovės gaunamos pajamos ir jos turimas nekilnojamasis turtas akivaizdžiai įrodo, jog mirusiojo mirties dieną ji nebuvo jo išlaikoma. Ieškovės pateikti duomenis apie jos bendro pobūdžio ligas, neįrodo, jog ji mirusiojo buvo išlaikoma ir jai joks išlaikymas nebuvo reikalingas.

Mano, kad Rokiškio rajono 2-ojo notarų biuro notarės L. S. 2010-10-19, notarinio registro Nr. 2R-2346, išduotas nuosavybės teisės liudijimas negali būti pripažintas negaliojančiu, nes jis išduotas remiantis įstatymu (LR Notariato įstatymo 52 str. 2d.), t.y. notarės išduotas nuosavybės teisės liudijimas yra išduotas juridinio (teisinio) pagrindu - turto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, notarinio registro Nr. IVVR - 4170, patvirtinta 2008-07-04. Todėl ieškovės reikalavimas pripažinti notarės išduotą nuosavybės teisės liudijimą yra absoliučiai teisiškai nepagrįstas, nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Toks reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Be to, ieškovė nenurodo ir jokių faktinių ar teisinių pagrindų, kodėl (kad ir neteisėtas reikalavimas) išduotas paveldėjimo teisės liudijimas turėtų būti pripažintas negaliojančiu.

Ginčo namų valda 2008-07-04 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. IVVR-4170 pagrindu yra bendroji jungtinė nuosavybė, kuri priklauso ieškovei ir A. J. G. 1/2 dalis šios namų valdos priklauso ieškovei. Kita dalis įstatyminiams mirusiojo įpėdiniams, t.y. jai, atsakovei. Nenuginčijus minėtos 2008-07-04 pirkimo-pardavimo sutarties - nėra ir būti negali jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą pripažinti ginčo namų valdą asmenine ieškovės nuosavybe.

Prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2010 m spalio 19 d. buvo išduotas Nuosavybės teisės liudijimas, notarinio registro Nr. 2R-2346 mirusiojo A. J. G. vardu į 1/2 dalį žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Išduodant šį Nuosavybės teisės liudijimą buvo vadovaujamasi 2008m. liepos mėn. 4d. Pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. IVVR-4170, 2008-07-04 Žemės sklypo ir pastatų perdavimo - priėmimo aktu, notarinio registro Nr. IVVR-4171, patvirtintais Rokiškio rajono 3-o notaro biuro notarės V. V., ir Valstybės įmonės Registrų centro 2008-07-11 Nekilnojamojo turto registro Išrašu - Pažymėjimu bei 2010-10-10 Pažyma apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre Nr.44-2969617.

Pirkimo-pardavimo sutarties 1 punkte nurodyta, kad žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), „E. K. nupirko bendrosios jungtinės sutuoktiniu nuosavybės teise su sutuoktiniu A. J. G.". Šis juridinis faktas buvo įregistruotas ir VĮ Registrų centre (LR CK 3.87str., 3.88str. ld.,3d.). Todėl jai nebuvo jokio pagrindo neišduoti Nuosavybės teisės liudijimo mirusiojo A. J. G. vardu į 1/2 dalį santuokos metu įgyto turto.

Teigia, jog ieškovei paaiškino, kad jei teismas ją pripažins išlaikytine, jai priklausys ir privalomoji turto dalis. Pasakė, kad sodybos pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad ji yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Liudijimas išduotas remiantis pirkimo pardavimo sutartimi. Sodybos pažyma VĮ Registrų centras buvo užsakyta vėliau, ji turėjo pirkimo-pardavimo sutartį, kurią pateikė K. Kad E. K. serga ar blogai jaučiasi nesimatė ir atrodė, kad ji viską suprato. Nurodo, kad jei paveldėjimo teisės liudijimas būtų pripažintas negaliojančiu, nuosavybės statusas nepasikeistų, pirkimo-pardavimo sutartis liktų ta pati. Jei ieškovė bus pripažinta išlaikytine, jai priklausys privalomoji palikimo dalis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2010-09-01 mirė A. J. G. (b.l. 7, 1 t.), kuris buvo ieškovės E. K. sutuoktinis nuo 2007-11-27 (b.l. 6, 1 t.). A. J. G. 2007-12-13 surašė testamentą (b.l. 48, 1 t.), kuriuo žemės sklypą, gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, esantį (duomenys neskelbtini) ir visą kitą turtą, kuris priklausys jam jo mirties dieną, paliko dukrai J. G., ją įpareigodamas leisti gyventi minimame gyvenamajame name E. K. iki jos gyvos galvos.

LR CK 5.2 str. 2 d. numatyta, kad pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. Kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims (LR CK 5.19 str. 1 d.), tačiau palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau (LR CK 5.20 str. 1 d.).

Taigi paveldėjimo pagal testamentą atveju teisę į privalomąją palikimo dalį turi palikėjo sutuoktinis, kuriam palikimo atsiradimo dieną reikalingas išlaikymas, t. y. kuris dėl tam tikrų priežasčių neturi pajamų arba turi jų nepakankamai būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti.

Įstatymų leidėjas, nustatydamas išlaikymo reikalingumą kaip vieną iš juridinę reikšmę turinčių faktų, lemiančių teisės į palikimo privalomąją dalį atsiradimą, detaliau neatskleidė šios sąvokos turinio. Kasacinio teismo nurodyta, kad tokiu atveju, kiekvienoje konkrečioje byloje taikydamas šią teisės normą, ją aiškina teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Dėl to, kad juridinę reikšmę turintis išlaikymo reikalingumo faktas nustatinėjamas pareiškėjui siekiant pasinaudoti įstatyme nustatyta teise, kurios įgyvendinimas apriboja palikėjo testamento laisvę ir testamentinio įpėdinio teisių į paveldimą turtą apimtį, tai, aiškinant CK 5.20 straipsnio 1 dalį, būtina vadovautis proporcingumo principu, pagal kurį teisės aktų nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, o asmens teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (CK 1.2 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutartyje civilinėje byloje M. D. v. J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-33/2008; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-596/2008).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl išlaikymo reikalingumo kriterijų, nurodyta, kad įrodinėjimo dalykas tokiose bylose neapribojamas pavieniais faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis. Teisė į privalomąją palikimo dalį įstatyme siejama ne su viena ar keliomis iš išvardytų aplinkybių, bet būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-596/2008; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje D. V. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-173/2009; kt.).

Iš ieškovės pateiktų medicininių dokumentų (b.l. 21-24, 1 t.) matyti, kad ji ilgą laiką turi įvairių sveikatos problemų. Iš VĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro pateiktos A. J. G. asmens sveikatos istorijos matyti, kad šis iki pat mirties taip pat turėjo įvairių sveikatos problemų, t.y. abu sutuoktiniai gana ilgą laiką buvo ligoti.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Rokiškio skyriaus išduotų pažymų apie asmens gautas išmokas (b.l. 19-50, 1 t.) matyti, kad A. J. G. gaunamos išmokos 2009 m. gruodžio mėn. sudarė 934,47 Lt, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-08-31 – 878,47 Lt per mėnesį; E. K. gaunamos išmokos 2009 m. gruodžio mėn. sudarė 750,12 Lt, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-08-31 – 726,60 Lt per mėnesį. Ieškovė E. K. A. J. G. mirties dieną turėjo nekilnojamojo turto (b.l. 87-89).

Atsižvelgdamas į minimas aplinkybes, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovė E. K. turėjo pakankamai pajamų ir turto būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti ir jai palikėjo, t.y. ieškovės sutuoktinio A. J. G., mirties dieną išlaikymas nebuvo reikalingas. Tai, kad palikėjo A. J. G. gaunamos socialinės išmokos, kaip matyti, buvo nežymiai didesnės už ieškovės (priešingai nei sako ieškovė, jog neva jų gaunamų pensijų skirtumas buvo ženklus), nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog jai buvo reikalingas išlaikymas. Ieškovė teigia, kad su vyru gražiai sugyveno, ją vyras palaikydavo morališkai, slaugė, prižiūrėjo, gydė, ką teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai S. K., G. D., J. Š., G. Š., tačiau tai rodo tinkamą ieškovės sutuoktinio pareigų vykdymą (LR CK 3.27 str.), bet ne išlaikymo reikalingumo faktą ieškovės sutuoktinio mirties momentu. Be to, kad E. K. nebuvo materialiai sutuoktinio A. J. G. išlaikoma teismo posėdžio metu patvirtino ir su ieškovės bei palikėjo šeima bendravę liudytojai J. Š., E. G., J. G., L. S., A. K., V. G.

Iš VĮ registrų centras 2008-07-11 NRT išrašo – pažymėjimo (b.l. 39-42, 1 t.) matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra registruoti E. K. vardu, 2008-07-04 pirkimo – pardavimo sutarties ir priėmimo – perdavimo aktų pagrindu, įrašant juridinį faktą, jog tai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kaip matyti iš ieškovės pateiktos sutarties dėl avanso sumokėjimo už perkamą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, minimas nekilnojamasis turtas buvo 2008-03-03 sutartas pirkti iki 2008-07-01 dienos už 2000 Lt (b.l. 37). Iš byloje pateiktos 2008-07-04 pirkimo – pardavimo sutarties (b.l. 68) matyti, jog šios sutarties 1 p. įrašyta nuostata, jog parduodamą nekilnojamąjį turtą E. K. perka bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktiniu A. J. G. Sutartyje nurodyta, jog ji garsiai perskaityta, suprasta, priimta ir pasirašyta (12 p.). Iš 2001-04-17 sprendimo (b.l. 12) matyti, kad juo buvo atkurtos E. K. nuosavybės teisės į 0,1328 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė pardavė 2005-05-20 (b.l. 13), tačiau ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, jog būtent minimos lėšos buvo panaudotos (duomenys neskelbtini) esančiam nekilnojamajam turtui pirkti. Kai kurie liudytojai (S. K., G. Š.) nurodė, kad sodyba (duomenys neskelbtini) kaime yra pirkta už ieškovės motinos parduotos žemės pinigus, tačiau ieškovė 2008-07-04 pirkimo – pardavimo sutarties nuostatų neginčija, jokių su tuo susijusių ieškininių reikalavimų nereiškia.

2010-10-04 Rokiškio r. 2-o notaro biuro notarė L. S. išdavė E. K. liudijimą apie palikimo priėmimą, nurodydama, kad ši priėmė testamentinę išskirtinę (b.l. 51), o 2010-10-19 Rokiškio r. 2-o notaro biuro notarė L. S., vadovaudamasi Notariato įstatymo 52 str. 2 d., išdavė nuosavybės teisės liudijimą (b.l. 52-59), jog aukščiau minimo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis priklauso A. J. G. Byloje yra E. K. pasirašytas prašymas (b.l. 71), kuriame nurodyta, jog sutinka, kad būtų išduotas nuosavybės teisės liudijimas mirusiojo sutuoktinio vardu į ½ dalį žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei tai, kad ieškovė nereiškia ieškininio reikalavimo dėl 2008-07-04 pirkimo – pardavimo sutarties pakeitimo ar panaikinimo, kuria bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn kartu su savo sutuoktiniu A. J. G. įsigijo žemės sklypą, gyvenamąjį namą su kitais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), teismas konstatuoja, kad 2010-10-19 Rokiškio r. 2-o notaro biuro notarė L. S., vadovaudamasi Notariato įstatymo 52 str. 2 d., išdavė nuosavybės teisės liudijimą teisėtai, pagrįstai ir jo naikinti nėra pagrindo.

Dėl išdėstytų priežasčių, ieškovės ieškinys atsakovams laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Priteisina iš ieškovės atsakovės J. G. naudai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d.), kurias sudaro 2000 Lt advokato pagalbos išlaidos (b.l. 91, 1 t.).

Priteistina iš ieškovės 28,45 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir LR CPK 263-265 str., 270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškovės E. K. ieškinį atsakovams J. G. ir notarei L. S. atmesti.

Priteisti iš ieškovės E. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 2000 Lt (du tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės J. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai.

Priteisti iš ieškovės E. K. 28,45 Lt (dvidešimt aštuonis litus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjo įmonės kodas – 188659752, AB „Swedbank”, banko kodas – 73000, įmokos kodas – 5660, o mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti į Rokiškio rajono apylinkės teismo raštinę (Respublikos g. 82, Rokiškio m.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Rokiškio rajono apylinkės teismui.