- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-18
- Bylos Nr.
- 2A-706-372/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-09064-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- R. V.
- Ieškovas
- UAB „Teisinė sfera“
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-536-772/2015 pagal ieškovo UAB „Teisinė sfera“ ieškinį atsakovei R. V. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Teisinė sfera“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės R. V. patirtus 693,07 Eur tiesioginius nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad kaip išieškotojas vykdomojoje byloje Nr. 0071/14/01221 pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-25 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2667-841 dėl 19876,96 Eur skolos su priklausančiomis 5 proc. metinėmis palūkanomis išieškojimo iš atsakovės kaip skolininkės, sutiko perimti iš varžytinių neparduotą turtą – atsakovei nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę automobilį AUDI A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio turto saugotoja turto arešto aktu ir antstolės V. Š. priimtu patvarkymu buvo paskirta atsakovė. Nuvykus prie transporto priemonės buvo susisiekta su atsakove, kuri informavo, kad transporto priemonę naujajam teisėtam savininkui perduoti atsisako bei atsisakymo priežastis išdėstys tik užklausus raštu. Ieškovo nuomone, egzistuoja visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai atsakovės prievolei atsirasti. Ieškovas teigia, kad atsakovės neteisėti veiksmai šiuo atveju pasireiškė tuo, kad užuot tinkamai įvykdžiusi pareigas atsakovė įvairiais būdais mėgino apsunkinti automobilio ir jo priklausinių perdavimą, vis nukėlinėdama perdavimo datą, t. y. nevykdė pareigos perduoti transporto priemonę su jos priklausiniais, naujajam teisėtam savininkui. Ieškovas patyrė papildomų išlaidų už teisėtai jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės naujų raktelių gaminimą ir jų pririšimą prie automobilio – 277,46 Eur, taip pat transporto priemonės pakrovimą ant specializuoto transporto – 65,17 Eur, gabenimą specializuotu transportu 205,63 Eur bei transporto priemonės apsaugos sistemų perprogramavimą – 144,81 Eur, iš viso 693,07 Eur. Todėl, ieškovo teigimu, laikytina, kad tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir kilusios žalos yra priežastinis ryšys. Ieškovas pažymėjo, kad išankstinės UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ sąskaitos faktūros bei mokėjimo nurodymo suma buvo didesnė, tačiau darbų eigoje suma sumažėjo iki galutinėje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos, t. y. iki 277,46 Eur, todėl iš atsakovės teismo prašoma priteisti mažesnę sumą nei nurodyta išankstinėje PVM sąskaitoje faktūroje ir atliktame mokėjimo nurodyme. Ieškovas nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovės kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, nes atsakovė ir jos advokatas buvo tinkamai informuoti tiek antstolio, tiek policijos, tiek ir ieškovo dėl nuosavybės teisės perėjimo ir automobilio perdavimo naujajam teisėtam savininkui, tačiau nei automobilio, nei jo priklausinių negrąžino, pareikšdama, kad automobilį galima pasiimti, tačiau atsisakydami pateikti automobilio dokumentus ir raktelius. Ieškovo nuomone, atsakovė tyčia elgėsi neteisėtai, žinodama, kad neturint automobilio raktelių, nuosavybės teisės įgyvendinimas naujajam teisėtam savininkui bus stipriai apsunkintas ir dėl to naujasis savininkas patirs papildomų išlaidų.
A. R. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Nurodė, kad jokio priežastinio ryšio tarp ieškovo patirtų išlaidų ir atsakovės veiksmų nėra, kaip nėra ir atsakovės kaltės, be kurios civilinė deliktinė atsakomybė yra negalima. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog ieškovas savo teiginiais klaidina teismą, nes 2014-10-06 pas atsakovę į darbą atvykę N. K. bei antstolės V. Š. padėjėjas nepateikė jokių dokumentų, paprasčiausiai prisistatė, kas esantys, ir pareikalavo perduoti jiems automobilį. Šiems asmenims atsakovė nurodė, kur yra automobilis ir paprašė, kad jai oficialiai būtų atsiųsti visi reikiami dokumentai, kurie yra reikalingi perduodant automobilį naujiesiems savininkams. Atsakovės atstovas raštu informavo ieškovą, kad automobilio rakteliai nebuvo areštuoti ar aprašyti, todėl pagal įstatymą nebuvo jokio teisinio pagrindo juos perduoti. Be to, atsakovei taip pat teko gamintis automobilio raktelius, ji taip pat turėjo išlaidų, todėl akivaizdu, jog ieškovas privalėjo atlyginti atsakovei jos patirtas išlaidas, tačiau tai nebuvo padaryta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisė ieškovui UAB „Teisinė sfera“ iš atsakovės R. V. 572,78 Eur nuostolių atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 572,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,85 Eur žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovės R. V. į valstybės biudžetą 4,17 Eur išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą.
Teismas nurodė, kad neteisėti atsakovės veiksmai, kurie pasireiškė neteisėtu neveikimu (pasyviu elgesiu) – nepakankamu jai perduoto saugoti areštuoto automobilio raktelių apsauga, yra nustatyti. Teismas pripažino pakankamu ieškovo pateiktą įrodymą, kad jam siekiant tinkamai įgyvendinti savininko teises ir teisėtus interesus teko kreiptis į autorizuotą AUDI centrą UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ bei kitas įmones dėl naujų raktelių pagaminimo bei kitų būtinų darbų atlikimo, dėl ko ieškovas patyrė papildomų išlaidų už teisėtai jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės naujų raktelių gaminimą ir jų pririšimą prie automobilio – 277,46 Eur, taip pat transporto priemonės pakrovimą ant specializuoto transporto – 65,17 Eur, gabenimą specializuotu transportu 205,63 Eur bei transporto priemonės apsaugos sistemų perprogramavimą – 144,81 Eur, iš viso 693,07 Eur, t. y. konstatavo, kad ieškovas įrodė žalos dydį. Tačiau teismas pažymėjo, kad šios išlaidos ieškovui priteistinos be PVM, kadangi jis kaip PVM mokėtojas šį mokestį per PVM atskaitą susigrąžina iš valstybės. Tokiu būdu realiomis ieškovo išlaidomis teismas pripažino 572,78 Eur sumą. Teismas konstatavo, kad atsakovė, kaip areštuoto automobilio saugotoja, nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, nes pametė automobilio raktelius, ir tarp šių neteisėtų veiksmų ir teismo nustatytos žalos dydžio yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovės neteisėti veiksmai nustatyti, bei į tai, kad atsakovė neįrodė bent vieno įstatyme numatyto pagrindo, kai žala pateisinama ir civilinė atsakomybė netaikoma, padarė išvadą, kad atsakovės kaltė yra nustatyta. Teismas konstatavo, kad yra visos būtinosios sąlygos atsakovės civilinei deliktinei atsakomybei kilti.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė R. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Priteisti visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
1.Teismo sprendimo dalis dėl atsakovės civilinės atsakomybės ir pareigos atlyginti nuostolius yra visiškai nemotyvuota ir neatitinka CPK normose nustatytų spendimo turinio reikalavimų, kurie yra būtini priimant teismo sprendimą.
2. Teismo sprendimo argumentai, jog automobilio rakteliai ir registracijos pažymėjimas yra pagrindinio daikto priklausiniai, visiškai nepagrįsti, nes vadovaujantis tokia logika, apeliantė privalėjo pripildyti automobilio kuro baką, kad naujieji savininkai galėtų naudotis savo automobiliu, kadangi kuras yra toks pat automobilio priklausinys, be kurio automobilio eksploatavimas yra neįmanomas.
3. Teismas, savo sprendime teigdamas, jog apeliantė neperdavė automobilio priklausinių, akivaizdžiai prieštarauja automobilio perdavimo akte užfiksuotoms aplinkybėms, kadangi naujieji savininkai (ieškovas), priėmė automobilį, pasirašė priėmimo perdavimo akte, priimdami automobilį jokių pretenzijų nepareiškė. Tik tapę automobilio savininkais, ieškovai ėmė rūpintis automobilio priklausiniais. Apeliantė buvo paskirta areštuoto turto saugotoja, t. y. automobilio, tačiau šiame turto saugojimo akte ji nebuvo įpareigota saugoti ir automobilio raktelius ar kitus daiktus.
4. Šioje byloje nėra šalių ginčo dėl to, kad automobilis negali ar negalėjo funkcionuoti pagal paskirtį kaip savarankiškas pagrindinis daiktas be automobilio raktelių, todėl teismas, nustatinėdamas, kas yra automobilio priklausiniai, išėjo už ieškinio reikalavimo ribų. Jei ieškovas priėmė automobilį be minėtų priklausinių, tai reiškia, kad tuo metu visiškai aišku jį tenkino esama padėtis, jis nereiškė jokių pretenzijų nei apeliantei, nei antstoliui. Būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas asmuo, ieškovas privalėjo tinkamai įvertinti automobilio techninę būklę bei jo komplektaciją, dar prieš tapdamas automobilio savininku. Teismo sprendimo visiškai nemotyvuotas teiginys, jog apeliantė, pamesdama automobilio raktelius, elgėsi neteisėtai, akivaizdžiai prieštarauja materialinės bei procesinės tesiės nuostatoms.
5. Apeliantės atstovas raštu informavo, kad automobilio rakteliai nebuvo areštuoti ar aprašyti, todėl pagal įstatymą nebuvo jokio teisinio pagrindo juos perduoti. Be to, apeliantei taip pat teko gamintis automobilio raktelius, ji taip pat turėjo išlaidų, todėl akivaizdu, jog ieškovas privalėjo atlyginti apeliantei jos patirtas išlaidas, tačiau tai nebuvo padaryta. Žalos padarymo metu daikto (automobilio) valdymo teisė buvo perduota ieškovui, todėl mano, kad apeliantė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, ieškovui gaminantis raktelius. Apeliantė buvo paskirta areštuoto turto saugotoja (administratore) ir privalėjo vadovautis CK 4.247 str. išdėstytomis nuostatomis, ką ji ir darė. Apeliantė nebuvo įsipareigojusi saugoti automobilio raktelių, kurie buvo pamesti, todėl dėl jos veiksmų ieškovas nepatyrė jokios žalos. Tai, kad ieškovas rūpinosi įsigytu daiktu ir darėsi automobilio raktelius būtent „Audi“ centre, o ne kur nors kitur, rodo, kad tai buvo ieškovo, o ne apeliantės pasirinkimas. Būtent ieškovas nutarė užsisakyti brangius raktelius. Byloje nėra jokių duomenų, kodėl ieškovas rinkosi būtent „Audi“ centro paslaugas o ne kurios nors kitos bendrovės, kuri būtų suteikusi šias paslaugas pigiau. Jei daikto valdytojas nusprendžia išlaidauti ir užsisakyti brangią įrangą, dėl to negali būti kalta ankstesnė daikto valdytoja.
6. Teismas sprendime neanalizavo ieškovo veiksmų visumos, t. y. ar ieškovas, nusitemdamas automobilį, apie tai neinformavęs apeliantės, pasielgė tinkamai, ar taip elgdamasis ieškovas nepadidino savo išlaidų sąmoningai, ar buvo būtinybė tempti automobilį į Vilnių. Ieškovas tuo metu buvo automobilio savininkas ir galėjo elgtis su juo savo nuožiūra, tačiau būtent šiuos savo veiksmus ieškovas įvardino kaip žalą.
7. Jokio priežastinio ryšio tarp ieškovo patirtų išlaidų ir atsakovės veiksmų nėra, kaip nėra ir atsakovės kaltės, be kurios civilinė deliktinė atsakomybė yra negalima.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas UAB „Teisinė sfera“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
1. Turto perdavimo akto forma yra patvirtinta Teisingumo ministro ir jokie papildomi duomenys ar įrašai jame nėra daromi. Šis aktas nėra ir negali būti laikomas priėmimo - perdavimo aktu. Priėmimo - perdavimo aktas galėjo būti surašytas tik tarp ieškovo ir atsakovės, kadangi antstolis areštuoto daikto pats nesaugojo, turto saugotoju buvo paskirta atsakovė. Kad po Turto perdavimo akto surašymo automobilio ieškovas faktiškai negalėjo naudoti dar kurį laiką, patvirtino pati apeliantė, nurodydama, kad atsisakė perduoti automobilį nepažįstamiems žmonėms (ieškovui ir antstolės padėjėjui). Žvelgiant į skundo visumą, ieškovui taip ir lieka iki galo neaišku, ar apeliantė perdavė automobilį Turto perdavimo išieškotojui aktu ieškovui, ar visgi neperdavė, kadangi nepažino.
2. Ieškovui pirmosios instancijos teismo sprendime nepavyko surasti apeliantės paminėto teismo teiginio, neva, apeliantė, pamesdama raktelius, elgėsi neteisėtai. Toliau nurodoma, kad tokios teismo išvados prieštarauja materialinės bei procesinės teisės nuostatoms, tačiau nenurodoma, kokioms konkrečiai nuostatoms minėtas teismo teiginys, kurio galimai ir nebuvo, prieštarauja.
3. Pateiktame skunde, ieškovo nuomone, daugybė prieštaravimų. Vietomis teigiama, kad apeliantė negali atiduoti automobilio bei raktelių nepažįstamiems asmenims, darant prielaidą, kad, jei būtų tinkamai informuota, atiduotų, kitoje skundo vietoje jau teigiama, kad automobilio rakteliai nebuvo areštuoti ar aprašyti, todėl pagal įstatymą nebuvo jokio teisimo pagrindo juos perduoti, darant išvadą, kad, net ir tinkamai informavus ir pateikus prašomos/reikalaujamus dokumentus, vis tiek nebūtų perduoti, o dar kitoje vietoje teigiama, kad apeliantė nebuvo įsipareigojusi saugoti raktelių, kurie buvo pamesti. Apeliantė viso proceso metu mėtosi tarp aplinkybių, pateikdama vis kitokią informaciją.
4. Teiginys, kad, neva, atsakovė gaminosi automobilio raktelius ir taip pat turėjo išlaidų, todėl, neva, ieškovui kyla pareiga atlyginti apeliantės patirtas išlaidas, išeina iš nagrinėjamos bylos ribų. Ieškovui neaišku, kokiais argumentais remiantis apeliantė padarė išvadą, kad ieškovui kyla tokia pareiga atlyginti patirtus nuostolius. Ieškovas nėra atsakingas už atsakovės nerūpestingumą ar netinkamą rūpinimąsi savo ar kitų asmenų turtu. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtų gaminusis automobilio raktelius.
Atsiliepimas
5. Atsakovė skunde nurodo, kad paskyrus ją turto saugotoja (administratore), ji privalėjo vadovautis CK 4.247 str. išdėstytomis nuostatomis. Ieškovui neaišku, kodėl atsakovė teigia, kad jai turėtų būti taikoma nuostata, kuri reglamentuoja administratorių atsakomybę turto bendro administravimo atveju. Kas yra laikoma bendru turto administravimu nurodyta CK 4.246 str. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė vienintelė buvo paskirta turto saugotoja, kažkokių kitų to paties turto saugotojų paskirta nebuvo. Todėl ir šios nuostatos taikymas yra nepagristas.
6. Nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovas būtų už raktelius sumokėjęs brangiau nei įprasta tokiu atveju. Taip pat nepateikta jokių alternatyvų, kurias galėjo rinktis ieškovas. Šiuo atveju paminėtina, kad ieškovui nėra žinoma kitų automobilių centrų, kurie galėtų suteikti tokias paslaugas, t. y. pagaminti raktelį užrakintai transporto priemonei bei, kuris galėtų funkcionuoti (juo būtų galima atrakinti/užrakinti/užvesti automobilį). Be to, ši aplinkybė taip pat nei patvirtina nei paneigia apeliantės kaltę.
Šalies argumentai
7. Apeliantė skunde pateikia akivaizdžiai melagingą informaciją, nurodydama, kad ieškovas nebandė susisiekti su ja ir jos neinformavęs nusitempė automobilį. Kaip buvo nurodyta ieškinyje, ieškovas ne kartą kreipėsi tiek į apeliantę, tiek ir į jos atstovą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas UAB „Teisinė sfera“, kaip išieškotojas vykdomojoje byloje, sutiko perimti iš varžytinių neparduotą turtą – atsakovei R. V. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę automobilį AUDI A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio turto saugotoja turto arešto aktu ir antstolės V. Š. priimtu patvarkymu buvo paskirta atsakovė. Ieškovas jam padarytus nuostolius vertino 693,07 Eur (2393,03 Lt) suma, kurią sudaro ieškovo turėtos papildomos išlaidos už teisėtai jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės naujų raktelių gaminimą ir jų pririšimą prie automobilio (277,46 Eur), taip pat išlaidos už transporto priemonės pakrovimą ant specializuoto transporto (65,17 Eur), gabenimas specializuotu transportu (205,63 Eur), bei išlaidos už transporto priemonės apsaugos sistemų perprogramavimą (144,81 Eur). Ieškovas nurodė, kad atsakovė jam neperdavė automobilio raktelių, nes teigė, neva, juos pametusi, todėl ieškovas, siekdamas tinkamai įgyvendinti savininko teises ir teisėtus interesus, kreipėsi į autorizuotą AUDI centrą UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ bei kitas įmones dėl naujų raktelių pagaminimo bei kitų būtinų darbų atlikimo, dėl ko ieškovas patyrė papildomų išlaidų už teisėtai jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės naujų raktelių gaminimą ir jų pririšimą prie automobilio, transporto priemonės pakrovimą ant specializuoto transporto, gabenimą specializuotu transportu bei transporto priemonės apsaugos sistemų perprogramavimą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tam, kad būtų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus ir taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, taip pat kaltę (CK 6.246– 6.249 straipsniai).
Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovės R. V., kaip skolininkės ir areštuoto automobilio saugotojos, veiksmai (nagrinėjamu atveju neveikimas) neatitiko teisės normų reikalavimų, nes ji neperdavė automobilio raktelių ir registracijos pažymėjimo (kaip pagrindinio daikto priklausinių).
Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad tam, kad atsakovei kiltų pareiga atiduoti automobilio raktelius, jie turėjo būti antstolio areštuoti, tačiau tai padaryta nebuvo, o buvo areštuotas tik automobilis AUDI A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Be to, atsakovė teigia pametusi raktelius, o jai automobilį įsigyjant, raktelių taip pat nebuvo, todėl ji juos pasigaminusi. Šiems apeliacinio skundo argumentams pagrįsti atsakovė jokių rašytinių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.).
CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatyta antstolio teisė areštuoti skolininkui priklausantį turtą. Skolininko turto areštas pagal CPK 675 straipsnio 1 dalyje, Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Kaip yra konstatuota kasacinio teismo praktikoje, areštas yra realaus ir rezultatyvaus priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2010).
Nagrinėjamu atveju atsakovės (skolininkės) R. V. automobilis areštuotas 2014 m. gegužės 22 d. Turto arešto aktu, apribojant disponavimo teises (b. l. 10-12). Minėtas Turto arešto aktas nuginčytas nebuvo. 2014 m. rugpjūčio 12 d. antstolės patvarkymu „Dėl turto saugotojo pakeitimo vykdomojoje byloje“ areštuoto automobilio AUDI A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugotoja buvo paskirta skolininkė R. V., šį patvarkymą atsakovė (skolininkė) yra pasirašiusi, kad gavo, tačiau jokių pastabų apie tai, kad neturinti automobilio raktelių, nenurodė (b. l. 13-14). 2014 m. spalio 6 d. Turto perdavimo išieškotojui aktu areštuota transporto priemonė AUDI A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti R. V., už 9267,84 Eur (32000 Lt) sumą buvo perduota ieškovui (išieškotojui) UAB „Teisinė sfera“ (b. l. 20), jau tą pačią dieną, t. y. 2014-10-06, naujasis turto savininkas pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, nurodydamas, kad buvusi turto savininkė atsisako perduoti automobilį, raktelius ir dokumentus naujajam savininkui (b. l. 21). 2014-10-08 raštu atsakovės atstovas buvo paprašytas nurodyti, kokiu laiku ir kokioje vietoje bus perduotas automobilis, jo dokumentai ir rakteliai, taip pat pažymėta, kad perdavimo metu bus surašytas turto priėmimo-perdavimo aktas (b. l. 23). Į 2014-10-08 raštą atsakovės atstovas 2014-10-16 pateikė atsakymą, nurodydamas, kad automobilio raktelius atsakovė gaminosi pati atskirai, jie nebuvo pirkti kartu su automobiliu, atskirai nebuvo areštuoti ar aprašyti, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jų reikalauti (b. l. 24). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad minėtu atsakymu atsakovės atstovas patvirtino apie tai, kad automobilio raktelius atsakovė turi, tačiau atsisako juos pateikti, jokių įrodymų apie tai, kad rakteliai buvo pačios atsakovės pamesti, nėra pateikta. Minėtu atsakymu į 2014-10-08 raštą taip pat yra raštiškai atsisakoma perduoti ne tik automobilio raktelius, bet ir jo dokumentus. Kas tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad atsakovė piktybiškai nevykdė pareigos perduoti jos žinioje esančią transporto priemonę, kartu su jai priklausančiais, būtinais naudoti pagal paskirtį, daiktais (priklausiniais), tai reiškia, jog atsakovė yra kalta dėl minėtų daiktų, būtinų transporto priemonės naudojimui pagal paskirtį, neperdavimo ieškovui.
CK 4 knygos II skyriuje yra reglamentuota, kas yra pagrindiniai ir antraeiliai daiktai. CK 4.12 str. nurodyta, kad pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Byloje ginčo, kad automobilis AUDI A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrindinis daiktas, nėra. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nurodyto automobilio rakteliai ir registracijos liudijimas yra pagrindinio daikto priklausiniai. Šiuos atsakovės argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (CK 4.13 str. 1 d.). Antraeiliai daiktai skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus iš pagrindinio daikto vaisius, produkciją ir pajamas, į pagrindinio daikto priklausinius (CK 4.13 str. 2 d.). Antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (CK 4.14 str. 1 d.). Kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai (CK 4.14 str. 2 d.). Priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (CK 4.19 str. 1 d.). Visuotinai žinoma aplinkybė, kad automobilis be raktelių neužsiveda, o be registracijos liudijimo automobilis negali būti teisėtai eksploatuojamas (CPK 182 str. 1 p.). Todėl sistemiškai vertinant nurodytas teisės norma, darytina išvada, kad atsakovė privalėjo ieškovui, jam tapus teisėtu automobilio savininku, jam perduoti tie raktelius, tiek registracijos liudijimą, nes be jų automobilis negalėjo būti naudojamas pagal jo tikslinę paskirtį.
CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kadangi nuostoliai yra žalos piniginė išraiška (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), tai, aiškinant šią nuostatą pažodžiui, darytina išvada, kad teismas, spręsdamas dėl priežastinio ryšio konkrečiu atveju egzistavimo, turi įvertinti atsiradusios žalos prigimtį. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovės neveikimas – automobilio raktelių, registracijos liudijimo neperdavimas ieškovui, yra tiesioginė neigiamų padarinių, kilusių automobilio įgijėjui, priežastis, t. y. jei atsakovė būtų tinkamai ir rūpestingai vykdžiusi savo, kaip areštuoto turto savininkės ir saugotojos, pareigas ir perdavusi visus reikiamus daiktus, būtinus, kad automobilį būtų galima užvesti ir teisėtai su juo savarankiškai važiuoti, ieškovui nebūtų kilusi būtinybė pasigaminti naujus raktelius ir juos suderinti su elektronine automobilio sistema (kaip ieškovas nurodo „pririšti“), taip pat ieškovui nebūtų reikėję automobilio pakrauti ant specializuoto transporto ir jo tokiu būdu gabenti, ieškovas nebūtų turėjęs išlaidų už transporto priemonės apsaugos sistemos perprogramavimą, nes tai būtina atlikti, gaminant naujus raktelius.
Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovas būtų už raktelius sumokėjęs brangiau, nei įprasta tokiu atveju, taip pat nepateikta jokių alternatyvų, kurias galėjo rinktis ieškovas, o priteistos žalos dydį atsakovė ginčija tik deklaratyviais teiginiais, tačiau jokių įrodymų jiems pagrįsti nepateikė (CPK 178 str.). Ieškovo patirtos žalos dydį pagrindžiais įrodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti (b. l. 29-37), nes jie pagrįsti PVM sąskaitomis – faktūromis ir jų apmokėjimą patvirtinančiais mokėjimo nurodymais.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl civilinės atsakomybės atsakovei (skolininkei) taikymo.
Ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinį skundą atmetus, jos ieškovui iš apeliantės nepriteistinos (CPK 98 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą.