- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-17
- Bylos Nr.
- e2-15499-962/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09052-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Petrokienė
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE
- Atsakovas
- V. S.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Pejola“
dalyvaujant ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per bendrovės Lietuvos filialą ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovei I. S.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per bendrovės Lietuvos filialą ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui V. S. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Pejola“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 792,32 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad 2015-11-06 atsakovas su draudimo bendrove ERGO Insurance SE sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-3788825 (toliau – ir sutartis), kuria vienerių metų laikotarpiui – t. y. nuo 2015-11-06 iki 2016-11-05 buvo apdrausta transporto priemonės Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. 2016-04-14 Kaune įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas, vairuodamas pirmiau minėtą transporto priemonę, atsitrenkė ir apgadino transporto priemonę Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po eismo įvykio buvo užpildyta Eismo įvykio deklaracija, kurioje transporto priemonės Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pripažino, kad yra atsakingas už eismo įvykio metu padarytą žalą. Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos ieškovas išmokėjo žalą patyrusiam asmeniui 1584,64 Eur draudimo išmoką. 2015-11-06 sudarytos transporto priemonės Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties 1.6. p. numatyta, kad draudimo rizika įvertinta ir draudimo įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė per sutarties galiojimo laikotarpį bus naudojama asmens, turinčio ne trumpesnį nei 5 metų vairavimo stažą, jei įvertinta draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, raštiškas pranešimas draudimui turi būti pateiktas ne vėliau nei ji padidėja. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis įvyko, kai transporto priemonę vairavo atsakovas, kuris eismo įvykio metu neturėjo 5 metų vairavimo stažo ir padarė žalos, ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 2 dalies pagrindu įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas grąžintų trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos dalį, nes atsakovas neinformavo ieškovo apie padidėjusią draudimo riziką. Ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, tačiau atsakovas padarytos žalos neatlygino.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad ieškinio reikalavimas kildinamas iš šalių sudarytos draudimo sutarties. Atsakovas nevykdė pareigos nedelsiant raštu pranešti draudikui apie padidėjusią draudimo riziką, kaip tai numato sutarties 1.6 p. Sudarydamas sutartį, draudikas vertino draudimo riziką, sutartyje numatė, kad draudžiama transporto priemonė nebus vairuojama asmens, turinčio mažesnį nei 5 metų vairavimo stažą. Vairavimo stažas, taip pat amžius yra pagrindiniai kriterijai vertinant draudimo riziką, nuo to priklauso draudimo įmokos dydis. Ieškinio priedai patvirtina, kad atsakovas eismo įvykio metu neturėjo 5 metų vairavimo stažo. Draudėjas su draudiku yra sudaręs tris transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, pirma sutartis sudaryta 2014 m. lapkričio mėnesį, todėl atsakovas turėjo pakankamai laiko susipažinti su sutarčių sąlygomis ir, esant neaiškumams, kreiptis į ieškovą, kad sutarties sąlygos būtų išaiškintos ar pakeistos, tačiau draudėjas nesikreipė į draudiką, dėl sutartyje numatytos sąlygos, jog transporto priemonės nevairuos asmuo, neturintis 5 metų vairavimo stažo, neatitikimo faktinėms aplinkybėms. Neturėdamas 5 metų vairavimo stažo, atsakovas iš esmės galėjo sudaryti draudimo sutartis su sąlyga, įpareigojančia neleisti vairuoti draudžiamos transporto priemonės asmenims, kurių vairavimo stažas mažesnis. Atsakovas visas tris draudimo sutartis sudarė per tarpininką UAB „Pejola“, sutartys buvo sudaromos tiesiogiai atvykus pas tarpininko atstovą, ne internetu. Draudikas buvo tolerantiškas atsakovo atžvilgiu, nereiškė reikalavimo atsakovui dėl 2017-01-18 eismo įvykio, nors antrojo įvykio metu iki penkerių metų vairavimo stažo atsakovui trūko vienos dienos. Pažymėjo, kad atsakovas vertintinas kaip didesnę draudimo riziką turintis asmuo, nes sutarčių galiojimo metu padarė du eismo įvykius per tris metus. Pažymėjo, jog šiuo konkrečiu atveju reikalavimas priteisti 50 procentų dydžio regreso sumą yra pagrįstas, nes dėl 2017-01-18 įvykusio eismo įvykio ieškovas reikalavimo atsakovui nereiškė, nors pats atsakovas yra padidintos rizikos klientas ir dėl vairavimo stažo, ir dėl negautų įmokų, mano, kad atsakovas matydamas 1.6 punkte numatytą sutarties sąlygą, buvo suinteresuotas pasinaudoti pigesne draudimo sutartimi (teismo posėdžio, vykusio 2017-09-27, garso įrašas, 9 m 00 s – 20 m 30 s; 33 m 00 s – 34 m 20 s).
Šalies argumentai
Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad 2015-11-06 su ieškovu sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02-3788825, kuria vienerių metų laikotarpiui – t. y. nuo 2015-11-06 iki 2016-11-05 buvo apdrausta transporto priemonės Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra prieš tai sudarytos draudimo sutarties tęsinys, pirmą kartą minėtą transporto priemonė ieškovo bendrovėje buvo apdrausta 2014-11-06 sutartimi laikotarpiu nuo 2014-11-06 iki 2015-11-06. Sudarant sutartį pirmą kartą ir vėliau sutartį tęsiant, pateikė visus sutarčiai sudaryti reikalingus ir draudiko atstovo prašomus dokumentus, pagal kuriuos buvo galima pilnai įvertinti riziką, į klausimą, ar vairuos už atsakovą mažesnį vairavimo stažą turintys asmenys, atsakė neigiamai. Mano, jog sudarant sutartį, atsakovo, kaip transporto priemonės savininko/valdytojo vairavimo rizika buvo pilnai įvertinta, sėsdamas prie savo automobilio vairo draudikui papildomai neturi pateikti jokios informacijos. Mano, jog šiuo atveju negalima taikyti 50 procentų dydžio regreso sumos, nes eismo įvykio metu atsakovas buvo 25 metų ir 9 mėnesių amžiaus, vairavimo stažas – 4 metai 2 mėnesiai ir 23 dienos. Teigė, jog nėra gavęs jokių ieškovo pranešimų grąžinti 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, nesutiko su jam pareikštu reikalavimu. Paaiškino, kad sudarydamas draudimo sutartis, pateikė visus draudiko atstovo reikalaujamus dokumentus, tame tarpe – ir vairuotojo pažymėjimą, automobilio registracijos dokumentą, todėl draudimo rizikos turėjo būti įvertintos teisingai, priešingu atveju tai yra draudiko atsakomybė. Nuo pirmosios draudimo sutarties sudarymo atsakovo vairavimo stažas tik didėjo, sudarant pirmąją draudimo sutartį, atsakovo vairavimo stažas buvo nepilnai dveji metai. Tikslu sudaryti draudimo sutartį kreipėsi į tarpininką UAB „Pejolą“, pirmą kartą atsakovo tėvas nuėjo pas tarpininko UAB „Pejola“ darbuotoją A. N., pateikė visus prašomus dokumentus, tame tarpe ir atsakovo vairuotojo pažymėjimą, jokių dokumentų nenuslėpė, jei prašomų dokumentų nebūtų pateikęs, sutartis nebūtų sudaryta, kitas dvi sutartis sudarė pats. Mano, kad pateikti dokumentus buvo prašoma tam, kad būtų įvertinta draudimo rizika, laikėsi visų sutarties sąlygų. Sudarant sutartis, niekas neklausė, koks yra jo vairavimo stažas, tai buvo matyti iš pateikto vairuotojo pažymėjimo. Tuo metu atsakovui nebuvo žinoma, kad draudimo įmoka priklauso nuo vairavimo stažo. Mano, kad įvertinti draudimo riziką yra draudiko pareiga. Visos trys sutartys buvo sudarytos atsakovo vardu, sudarant pirmąją sutartį atsakovo tėvas tik nunešė draudimo tarpininkui A. N. prašomus dokumentus. Sudarytas sutartis skaitė, į sutarčių 1.6 punktą, numatantį pareigą nedelsiant raštu pranešti draudikui apie padidėjusią draudimo riziką dėmesį atkreipė, ši sutarties sąlyga abejonių nekėlė, sutiko, kad asmenys, turintys mažesnį nei 5 metų vairavimo stažą, jam priklausančios transporto priemonės nevairuos, tačiau manė, kad jis pats turi tokią teisę, nes, prieš sudarant sutartį, pateikė visus prašomus dokumentus, draudimo rizika buvo įvertinta, manė, kad jam netaikomas sutarties 1.6. punktas. Su draudimo agentu dėl konkrečių sutarties sąlygų susisiekęs nebuvo, nebendravo. Paskutines dvi sutartis sudarė pats, patvirtino, kad susipažino su individualiomis sutarties sąlygomis, sąlygos jam abejonių nesukėlė, nes, prieš sudarant sutartį, pateikė visus prašomus dokumentus, manė, kad įvertinti draudimo riziką yra draudiko atsakomybė. Sutarties galiojimo laikotarpiu yra padaręs du eismo įvykius, antrąjį – jau turėdamas penkerių metų vairavimo stažą. Kai įvyko įvykis, pranešė draudikui trumpuoju numeriu, su draudimo agentu nebendravo (teismo posėdžio, vykusio 2017-09-27, garso įrašas, 21 m 40 s – 26 m 00 s; 26 m 30 s – 30 m 50 s; 31 m 20 s – 33 m 00 s).
Trečiasis asmuo UAB „Pejola“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje, apie kurį pranešta, nedalyvavo, prašymų dėl bylos eigos nepateikė. Dalyvaujantiems byloje asmenims neprieštaraujant byla teismo posėdyje išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Iš elektroninėje byloje pateiktų dokumentų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2015-11-03 atsakovas su draudimo bendrove ERGO Insurance SE (ieškovu), atstovaujamu UAB „Pejola“, sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-3788825, kuria vienerių metų laikotarpiui – t. y. nuo 2015-11-06 iki 2016-11-05 buvo apdrausta transporto priemonės Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė, sutarties 1.6. p. numatyta, kad transporto priemonė nėra ir nebus vairuojama asmens, kurio vairavimo stažas yra mažesnis nei 5 metai, jei įvertinta draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, raštiškas pranešimas draudikui turi būti pateikiamas ne vėliau, nei ji padidėja; draudimo įmoka – 126,63 Eur (e. b. l. 4-5). 2014-11-06 šalys buvo sudariusios transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-2753856, kuria vienerių metų laikotarpiui – t. y. nuo 2014-11-06 iki 2015-11-05 apdrausta transporto priemonės Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė, minėtos sutarties 1.6. p. numatyta, kad transporto priemonė nėra ir nebus vairuojama asmens, kurio vairavimo stažas yra mažesnis nei 5 metai, jei įvertinta draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, raštiškas pranešimas draudikui turi būti pateikiamas ne vėliau, nei ji padidėja; draudimo įmoka – 150,02 Eur (e. b. l. 22-23). 2010-10-01 Pavedimo sutartimi Nr. M-A-031 UAB „Pejola“, be kita ko, pavesta tarpininkauti ERGO Insurance SE sudarant draudimo sutartis, supažindinti asmenis su atitinkamomis draudimo rūšių taisyklėmis (e. b. l. 38-43, 44-45, 46-52). V. S. vairuotojo pažymėjimas išduotas 2012-01-19 (e. b. l. 8). 2016-04-14 Kaune įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas, vairuodamas transporto priemonę Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė ir apgadino transporto priemonę Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po eismo įvykio buvo užpildyta Eismo įvykio deklaracija, kurioje transporto priemonės Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pripažino, kad yra atsakingas už eismo įvykio metu padarytą žalą (e. b. l. 6). Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos ieškovas 2016-05-17 išmokėjo žalą patyrusiam asmeniui 1584,64 Eur draudimo išmoką (e. b. l. 10-12, 13, 82). Ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, tačiau atsakovas padarytos žalos neatlygino (e. b. l. 7).
Byloje kilo ginčas žalos, į kurią draudikas įgyja regreso teisę draudėjui pažeidus sutartį, atlyginimo, žalos dydžio nustatymo kriterijų.
Nustatyta, kad V. S. eismo įvykio metu turėjo mažesnį nei 5 metų vairavimo stažą, šios aplinkybės atsakovas neginčijo. Atsakovas, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausančią, 2015-11-03 sutartimi Nr. 02-3788825 apdraustą transporto priemonę Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raštu nepranešė ieškovui, kad transporto priemonę vairuos mažesnį nei 5 metai vairavimo stažą turintis asmuo (t. y. pats transporto priemonės savininkas), dėl ko nebuvo įvertinta padidėjusi rizika ir perskaičiuota draudimo įmoka. Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos trečiajam asmeniui ieškovas išmokėjo 1584,64 Eur draudimo išmoką ir vadovaudamasis LR Vyriausybės 2004-06-23 Nutarimu Nr. 795 (2008-02-13 redakcija) patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau ir taisyklės) 62.2. p. ir Sutarties 1.6. p. reikalauja, kad atsakovas grąžintų 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Atlyginęs trečiajam asmeniui padarytą žalą, ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, tačiau atsakovas padarytos žalos neatlygino.
TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Pagal Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka (62.2 punktas). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo maksimalią 50 procentų dydžio išmokėtos draudimo išmokos sumą. Nesutikdamas su ieškovo reikalavimu atsakovas teigė, jog, prieš sudarydamas sutartį, sutartį skaitė, į sutarties 1.6. punktą, numatantį pareigą nedelsiant raštu pranešti draudikui apie padidėjusią draudimo riziką dėmesį atkreipė, ši sutarties sąlyga abejonių nekėlė, sutiko, kad asmenys, turintys mažesnį nei 5 metų vairavimo stažą, jam priklausančios transporto priemonės nevairuos, tačiau manė, kad jis pats turi tokią teisę, nes, prieš sudarant sutartį, pateikė visus prašomus dokumentus, draudimo rizika buvo įvertinta, manė, kad jam netaikomas sutarties 1.6. punktas. Tokie atsakovo argumentai vertintini kritiškai, pažymint, kad kiekvienas asmuo, dalyvaudamas civiliniuose teisiniuose santykiuose, privalo elgtis rūpestingai. Tam, kad būtų nustatyta, ar asmuo tinkamai įgyvendino rūpestingumo pareigą, yra taikomas protingo asmens bonus pater familias standartas. Vertinant asmens elgesį konkrečioje situacijoje, išimtinai remiamasi objektyviuoju kriterijumi, t. y. protingo žmogaus standartu bonus pater familias, ir neatsižvelgiama į subjektyvųjį – paties asmens savo veiksmų ir padarinių vertinimą. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovas, sudarydamas sutartį, turėjo suprasti iš sudaromos sutarties kilsiančias teises ir pareigas, tame tarpe ir 1.6. p. numatytą draudėjo pareigą raštu pranešti draudėjui, jeigu įvertinta draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, ne vėliau nei ji padidėja, be to, atsakovas, kaip rūpestingas asmuo, turėjo suprasti, kad sudaryta sutartis turi būti vykdoma ir sutarties šalims yra privalomos visos sutarties sąlygos, esant sutarties sąlygų neaiškumams, atsakovas turėjo teisę kreiptis į draudiką dėl konkrečių sutarties sąlygų išaiškinimo ar pakeitimo, tačiau, kaip teismo posėdžio metu nurodė pats atsakovas, visos sutarties sąlygos jam buvo aiškios ir abejonių nekėlė.
Sprendžiant dėl iš atsakovo priteistino žalos dydžio pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-07-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-969/2016, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kokia apimtimi draudimo sutarties galiojimo metu draudėjo draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu.
2015-11-03 sutarties sudarymo metu atsakovo vairavimo stažas buvo 3 metai ir 9 mėnesiai, 2016-04-14 įvykusio eismo įvykio metu atsakovo vairavimo stažas buvo 4 metai 2 mėnesiai ir 25 dienos. Pažymėtina, kad transporto priemonės valdytojo vairavimo stažas laikytinas aplinkybe, galinčia nulemti draudimo riziką, todėl draudikui draudėjo neatskleista aplinkybė, jog apdraustą transporto priemonę vairuos pats transporto priemonės savininkas, kurio vairavimo stažas yra mažesnis, nei numatyta draudimo sutartyje, teismo vertinimu yra susijusi su draudžiamuoju įvykiu – t. y. draudžiamąjį įvykį sukėlė asmuo, kurio vairavimo stažas buvo mažesnis už minimalų vairavimo stažą, įtvirtintą sutartyje. Minėta, kad 2016-04-14 įvykusio eismo įvykio metu atsakovo vairavimo stažas buvo 4 metai ir 2 mėnesiai ir 25 dienos, t. y. iki sutartyje numatyto vairavimo stažo atsakovui trūko beveik devynių mėnesių, todėl spręstina, kad draudimo rizika dėl draudėjo nepranešimo apie aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo vairavimo stažu, negalėjo pasikeisti tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal taisyklių 62.2 punktą. Draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį draudikas nebuvo informuotas, nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nebuvo žymus, todėl sudaro pagrindą teigti, kad ieškovui iš atsakovo priteisti maksimalią teisės aktuose nustatytą 50 procentų draudimo išmokos sumą, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, priteistina suma mažintina iki 30 procentų ieškovo išmokėtos draudimo išmokos – iki 475,39 Eur.
Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovo reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-05-03) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo yra pagrįstas įstatymu.
Ieškinį tenkinus iš dalies (60 proc.), ieškovui iš atsakovo priteistina atitinkamo dydžio dalis ieškovo sumokėto žyminio mokesčio – 10,80 Eur (CPK 93 str. 2 d.).
Byloje susidarė 3,87 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurios ieškinį tenkinus iš dalies paskirstant išlaidas tarp šalių, valstybei nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 392 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui ERGO Insurance SE, įmonės kodas 10017013, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, įmonės kodas 302912288, 475,39 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 39 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (nuo 475,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-05-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10,80 Eur (dešimties eurų 80 ct) žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.