Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr.1-227-284/2015 m.

Procesinio sprendimo kategorija 1; 1.1 ;1.1.3.2; 1.1.7; 1.1.7.2; 1.1.7.2.7; 1.1.8; 1.1.8.3; 1.1.8.10; 1.1.8.10.5; 1.1.8.12; 1.2; 1.2.5; 1.2.5.4; 2; 2.3; 2.3.6; 2.3.6.4; 2.3.6.4.5; 2.3.6.6;

2015 m. gruodžio 16 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje

G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietė, deklaruota ir dabartinė gyvenamoji vieta – Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), 8 kl. išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, 2008-08-29 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleista, baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalis), teista 2015-10-01 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir 290 straipsnį 50 parų arešto, šiuo metu atliekanti arešto bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. terorizavo bei sistemingai baugino žmogų naudodama psichinę prievartą, t.y. laikotarpyje nuo 2014 m. gegužės mėn. vidurio, tiksli diena ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta iki 2015 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., veikdama su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, terorizavo ir sistemingai baugino kaimynes S. C. ir J. S., naudodama psichinę prievartą, koneveikdama jas necenzūriniais ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiais, grasindama susidoroti, sunaikinant, užmušant, sumušant, o būtent:

2014 m. gegužės mėn., tiksli diena ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, būdama savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., veikdama su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, iškoneveikė necenzūriniais ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiais šalia gyvenančią kaimynę S. C., grasino su S. C. susidoroti, S. R. bandė kumščiu suduoti į veido sritį, tačiau S. C. pasitraukus, smūgio išvengė, taip sudarydama pakankamą pagrindą nukentėjusiajai S. C. manyti, kad savo grasinimus gali realiai įvykdyti;

be to, ji turėdama tyčią įbauginti S. C. ir J. S., 2014 m. ge-gužės 30 d. apie 14.00 val., veikdama su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, būdama savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., iškoneveikė necenzūriniais ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiais šalia gyvenančią ir daržą ravinčią kaimynę S. C., ir per savo kiemą einančią jos dukrą J. S., grasino su jomis susidoroti, jas nužudyti, iškasdama duobes ir rodydama į jas sakydama, kad nužudys ir kryžių pa-statys, tokiais įžūliais veiksmais sistemingai terorizavo ir naudojo psichinę prievartą nukentėjusiųjų S. C. ir J. S. atžvilgiu;

be to, ji turėdama tyčią įbauginti S. C. ir J. S., 2014 m. gegužės 31 d. apie 09.00 val., būdama savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., veikdama su asmeniu, kurio ažvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pašalinių žmonių akivaizdoje, iškoneveikė necenzūriniais ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiais šalia gyvenančią ir tvorą tveriančią kaimynę S. C. ir jos dukrą J. S., grasino su jomis susidoroti, jas nužudyti, tokiais įžūliais veiksmais sistemingai terorizavo ir naudojo psichinę prievartą nukentėjusiųjų S. C. ir J. S. atžvilgiu;

be to, ji turėdama tyčią įbauginti S. C. ir J. S., 2014 m. birželio 5 d. apie 09.00 val., būdama savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., veikdama su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pašalinių žmonių akivaizdoje, iškoneveikė necenzūriniais ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiais šalia gyvenančią ir tvorą tveriančią kaimynę S. C. ir jos dukrą J. S., grasino su jomis susidoroti, tokiais įžūliais veiksmais sistemingai terorizavo ir naudojo psichinę prievartą nukentėjusiųjų S. C. ir J. S. atžvilgiu;

be to, ji turėdama tyčią įbauginti S. C. ir J. S., 2014 m. birželio 7 d. apie 22.00 val., būdama savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., veikdama su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pašalinių žmonių akivaizdoje, iškoneveikė necenzūriniais ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiais šalia gyvenančią kaimynę S. C. ir jos dukrą J. S., grasino su jomis susidoroti, tokiais įžūliais veiksmais sistemingai terorizavo ir naudojo psichinę prievartą nukentėjusiųjų S. C. ir J. S. atžvilgiu;

be to, ji turėdama tyčią įbauginti S. C., 2014 m. birželio 25 d. apie 23.00 val., būdama savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., veikdama su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, iškoneveikė necenzūriniais ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiais šalia gyvenančią ir pro langą žiūrinčią kaimynę S. C., grasino su ja susidoroti, ją nužudyti, tokiais įžūliais veiksmais sistemingai terorizavo ir naudojo psichinę prievartą nukentėjusios S. C. atžvilgiu;

be to, ji turėdama tyčią įbauginti S. C., 2014 m. birželio 28 d. apie 12.00 val., būdama savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., veikdama su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, iškoneveikė necenzūriniais ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiais šalia gyvenančią ir per savo kiemą einančią kaimynę S. C., grasino su ja susidoroti, ją nužudyti, tokiais įžūliais veiksmais sistemingai terorizavo ir naudojo psichinę prievartą nukentėjusios S. C. atžvilgiu;

be to, ji turėdama tyčią įbauginti J. S., 2014 m. liepos 1 d. rytą, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdama savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., veikdama su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, iškoneveikė necenzūriniais ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiais savo namo kieme esančią J. S., rodė jai špygas, grasino su ja susidoroti, tokiais įžūliais veiksmais sistemingai terorizavo ir naudojo psichinę prievartą nukentėjusios S. C. atžvilgiu;

be to, ji turėdama tyčią įbauginti S. C. ir J. S., 2014 m. rugpjūčio 12 d., po pietų, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdama savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., veikdama su asmeniu, kurio atžvilgiuu ikiteisminis tyrimas atskirtas, iškoneveikė necenzūriniais ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiais ir kaltino nebūtais dalykais savo namo kieme esančią S. C. ir jos dukrą J. S., grasino su jomis susidoroti, tokiais įžūliais veiksmais sistemingai terorizavo ir naudojo psichinę prievartą nukentėjusiųjų S. C. ir J. S. atžvilgiu;

be to, ji turėdama tyčią įbauginti S. C. ir J. S., 2014 m. rugpjūčio 15 d., apie 09.00 val., būdama savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., veikdama su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, iškoneveikė necenzūriniais ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiais ir kaltino nebūtais dalykais savo namo kieme esančią S. C. ir jos dukrą J. S., grasino su jomis susidoroti, tokiais įžūliais veiksmais sistemingai terorizavo ir naudojo psichinę prievartą nukentėjusiųjų S. C. ir J. S. atžvilgiu;

be to, ji turėdama tyčią įbauginti J. S., 2014 m. spalio 3 d., apie 21.30 val., būdama savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., veikdama su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, iškoneveikė necenzūriniais ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiais ir kaltino nebūtais dalykais savo namo kieme esančią J. S., grasino su ja susidoroti, tokiais įžūliais veiksmais sistemingai terorizavo ir naudojo psichinę prievartą nukentėjusios J. S. atžvilgiu;

be to, ji turėdama tyčią įbauginti S. C. ir J. S., 2015 m. balandžio 11 d., apie 18.00 val., būdama savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., iškoneveikė necenzūriniais ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiais ir kaltino nebūtais dalykais savo namo kieme esančią S. C. ir jos dukrą J. S., grasino su jomis susidoroti, tokiais įžūliais veiksmais sistemingai terorizavo ir naudojo psichinę prievartą nukentėjusiųjų S. C. ir J. S. atžvilgiu;

be to, ji turėdama tyčią įbauginti S. C. 2015 m. balandžio 14 d., apie 11.00 val., būdama savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., iškoneveikė necenzūriniais ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiais ir kaltino nebūtais dalykais savo namo kieme esančią S. C., grasino su ja susidoroti, tokiais įžūliais veiksmais sistemingai terorizavo ir naudojo psichinę prievartą nukentėjusios S. C. atžvilgiu;

be to, ji turėdama tyčią įbauginti S. C. 2015 m. balandžio 30 d., apie 13.00 val., einančią į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., būdama savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., iškoneveikė necenzūriniais ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiais S. C., grasino su ja susidoroti, tokiais įžūliais veiksmais veiksmais sistemingai terorizavo ir naudojo psichinę prievartą nukentėjusios S. C. atžvilgiu.

Kaltinamoji G. R. kalta neprisipažino ir parodė , kad pradžioje, kai atsikraustė į tą kaimą gyventi, santykiai su nukentėjusiosiomis buvo geri. Žino, kaip J. pardavinėjo kontrabandines cigaretes, po to atsidarė parduotuvę ir tapo pardavėja. Kai ji apgavo mano sūnų,jų santykiai pablogėjo. Jai pateiktą kaltinimą ji suprato. Ji niekada nerėkė be priežasties. Konfliktai su nukentėjusiosiomis prasideda tada, kai išgirsta, kad jos prie aprduotuvės apie juos negražiai kalba. Girdėjo, kaip sako, kad jie yra alkoholikai, vagys, kad juos reikia išvežti į durnyną. Ji į tokias kalbas atsako rėkdama. Ji tuo rėkimu jas moko, duoda pamoką, kad taip negalima. Gali būti, kad rėkdama ant nukentėjusiųjų naudoja necenzūrinius žodžius. Negrasino, kad nužudys, padegsi užmuš, sunaikins. Ji tik moko, ko joms riekia nedaryti. Buvo toks atvejis, kai iš parduotuvės nusipirko virtų kiaušinių, supuvusio batono, todėl įvyko konfliktai. Ji tada buvo teisi. Buvo ir taip, kad J. S. vyras primušė jos vyrą, jis dėl to ir nebeina į parduotuvę. Ji iš savo kiemo neina, iš tolo girdi, kaip apie ją kalba prie parduotuvės. Liudytojai, kurie liudijo prieš ją, yra papirkti. Jie bijo, kad jeigu neliudys, tai ir į parduotuvę neįeis, ir jiems į skolą nieko nebeduos. O ji ką nori, tą savo kieme daro. Griovį išsikasė pati kaimynė. Kai statė tvorą, ji kolioo D. M.. Ji jam liepė tvorą statyti teisingai, dėl to ir koliojo. Ji kiekvieną minutę girdi, kaip J. S. prie parduotuvės kalba apie ją. Kaimo žmonės nebegali eiti pas ją, su ja bendrauti, nes bijo, kad jiems nebeduos skolon produktų iš parduotuvės. Ją nuolat kuri nors iš nukentėjusiųjų filmuoja, kai būna darže prie tvoros. Ji pripažįsta, kad ant jų rėkauja. Buvo taip, kad parduotuvėje vieną kartą nusipirko virtų kiaušinių. Pardavėja sakė, kad jos sūnus pats išvirė ir atgal sudėjo. Pripažįsta, kad koneveikė nukentėjusiąsias. Duobę kasė dėl to, kad toje vietoje buvo akmuo. Dėl kryžiaus statymo ir duobių kasimo nukentėjusiosios sako netiesą. Dar nukentėjusiosios po truputį mažina jos kiemo ribas, nes perstumia tvorą. Geodezinius matavimus jos pasidarė. Ji tame name gyvena 28 metus. S. C. nupjovė jos vyšnią, o ne savo. Jos vaikai nuo tos vyšnios uogas valgydavo. Vyšnia buvo jos sklype, o kai pasidarė geodezinius matavimus, atsidūrė jos sklype, bet tiesiog kažkur ties sklypų riba. Kai tą vyšnią nupjovė, jos nebuvo namuose. Kai įvyko konfliktas dėl vyšnios, gavo po to baudą. Ji netgi namuose tada nebuvo, nes buvo išvykusi į darbo biržą. Dėl tvoros ginčas vyko su jos vyru, nes su ja. Jos vyras sakė, kad kaimui liko gyventi trys metai, o ne ji, jos ir liudytojai išsigalvoja. Įrašas, kuris buvo naudotas kitoje byloje, buvo darytas, kai mušė kitą asmenį, ne nukentėjusiąsias J. S. ir S. C.. Ji kasė duobę prie tvoros, tai jos asmeninis reikalas, kodėl. Ten buvo jos griovys, todėl ir kasė, o kryžių pastatė kad naujai pastatyta tvora būtų laiminga, norėjo pagal savo papročius ją palaiminti. Savo tvorą yrau užsitvėrusi jau 22 metus. Žemė į jos pusę pasislinkdavo ne per tvorą, bet toje vietoje, kur už tvarto. Buvo konfliktas, kai ji girdėjo, kad nukentėjusioji su R. prie aprduotuvės kalbėjo, ją mušti dabar ar vėliau. Ji nežino pavardžių žmonių, su kuriais apie ją J. kalbėjo. Dėl nukentėjusiųjų vieksmų ji į teisėsaugą nesikreipė. Galisi, kad ant nukentėjusiųjų rėkauja. Daugiau laikysis, nebeužsikabinės. Buvo, kad ir ant jos puolė, bet policija pas ją nevažiuoja.

Teismas G. R. parodymus, kad ji neįvykdė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145straipsnio 2 dalyje , atmeta, kaip prieštaraujančius visiems kitiems byloje išnagrinėtiems įrodymams.

Nors kaltinamoji G. R. savo kaltės nepripažino, jos kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos yra įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kuriuos teismas pripažįsta nuosekliais, neprieštaringais , argumentuotais bei kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji J. S. parodė, kad su G. R. gyvena kaiminystėje, ji – P. g. 2, ji – P. g. 6, nors prieš dešimtį metų gyveno visai šalia, ji gyveno P. g. 4, pas mamą. Konfliktas yra prasidėjęs jau kiek anksčiau, bet stipresnis konfliktas, perėjęs į grasinimus, prasidėjo prieš penkerius metus. Kaip yra pateikta kaltinime, 2014 m. gegužės 18 d., jai būnant savo namuose, išgirdo triukšmą, išgirdo, kaip šaukia jos kaimynai – G. ir S. R., išėjo į kiemą pažiūrėti, kas atsitiko, paskui pamatė, kad jos mama S. C. kieme pjauna žolę, o G. R. ant jos šaukia, kad tai jų žemė, kad mama pjauna ne savo žolę, ji pradėjo grasinti, kad jos motiną nužudys, kad ji „gaus tik du metrus“, kad tokiu būdu jai nereikės šitos žolės. Paskui G. R. mamai priekaištavo, kam ši nupjovusi jų vyšnią,kuri buvo mamos kiemo teritorijoje, mama pati ją buvo pasisodinusi, G. R. šaukė, kad tai jos vyšnia, kad jai priklauso, po to ji iškvietė apylinkės inspektorių. Tada buvo tas atvejis, kai jos vyras S. R. užsimojo jos mamai ranka suduoti į veidą. Tą dieną vyko grasinimai dėl nužudymo. 2014 m. gegužės 30 d., apie pietus išėjo į kiemą, G. R. vyras S. R., pamatęs ją, ėmė ant jos rėkti, kad ji yra žudikė, ją reikia nužudyti, nes ji kenkia visam kaimui, jis pastatys jai kryžių ir taip apsaugos visą kaimą nuo to, ką daro, kad nebežudytų tų žmonių. Jis ją užgauliojo visokiais žodžiais, būtent necenzūriniais ir kitokiais. Jis taip pat užsipuolė mamą su tokiais pat grasinimais, kad visi žmonės, kurie maždaug per dešimtį metų buvo kaime pasikorę ar kaip kitaip mirę, kad tai ji su mama tuos žmones žudo. Prie mamos tvoros G. R. iškasė duobę ir, rodydama šitą duobę, sakė jos mamai, kad tai yra jos kapo vieta, kad šioje vietoje ji bus palaidota. Jos mamai buvo pasakyta, kad jai bus pastatytas kryžius. Kryžių G. R. buvo pastačiusi kryžių ir prieš tai, pas mamą griovyje. Ji buvo nukalusi medinį kryžių kartu su S. R. ir taip pat, rodydama šį kryžių, sakė, kad tai mamos kapo vieta, jai likę gyventi labai nebedaug. 2014 m. gegužės 31 d. jos mama nusprendė užsitverti tvorą. Buvo padaryti geodeziniai matavimai, kad tvora tikrai mamos žemėje. G. ir S. R. buvo pastatyta maždaug dviejų metrų aukščio šiferinė tvora, kuri per ilgą laiką tiesiog nugriuvo, o griūdama išvertė mamos tvorą. Mama atsiklausė G. ir S., ar jie neprieštarauja, kad tvora būtų tveriama, bet kai mama pasikvietė D. M. jai padėti, pradėjo tverti tvorą, G. su S. atbėgo iš kambario, pradėjo visokiais žodžiais užgaulioti motiną, grasinti, G. vertė tvoros stulpelius ir neleido tverti tvoros, ji nuėjo pažiūrėti, kas darosi, G. R. ją ir mamą prie svetimo žmogaus išvadino necenzūriniais žodžiais, šaukė, kad užmuš. G. R. vyras S. tuo metu ėjo link jų, pasiėmęs medinį pagalį. Mamai pasakė, kad tą dieną tvoros nebetvertų, kad eitų namo. Išsiskirstė, kad išvengtų konflikto. 2014 m. birželio 5 d. apie 9 val. ryto mama vėl pasikvietė D. M. ir A. M., kad galėtų pabaigti tverti tvorą. Bedirbant, G. ir S. R. iš kažkur grįžo dviračiais ir vėl ėmė jas užsipuolė, ėmė kaltinti dėl nupjautos vyšnios ir tveriamos tvoros, vadino prie svetimų žmonių mane ir prostitute, ir visaip šmeižė. Jos išsikvietė policiją. Atvažiavusi policija sudrausmino juos, parodė jiems dokumentus, kad viską daro teisingai. Policijai išvažiavus, jie vėl iš naujo puolė ant jų ir toliau grasino, vadino necenzūriniais žodžiais, todėl dar kartą iškvietė policiją. Atvažiavę patruliai sutramdė G. ir S., perspėjo, kad jeigu taip toliau tęsis, tai išveš. Sutvarkė tvorą, patruliai buvo dar kartą atvažiavę, nes G. R. toliau joms grasino. 2014 m. birželio 7 d., apie 22 val. buvo savo namo kieme, ravėjo darželį, o jos vaikai su savo draugais žaidė pas jos mamą kieme krepšinį. Ten krepšinio lankas yra labai seniai padarytas. Ravėdama darželį, išgirdo, kad G. R. labai garsiai šaukia. Iš pradžių nesuprato, ko ji šaukia. Ji turėjo pasiėmusi metalinį strypą, kuriuo daužė per tvoros stulpelius, vijo jos vaikus ir jų draugus iš kiemo, kadangi jie triukšmauja ir jai neduoda ramybės. Ji užgauliojo visokiais žodžiais jos sūnus, ypač mažąjį sūnų, vadino jį draugų akivaizdoje pedofilu. Ji labai išgąsdino vaikus. Tą atvejį išgirdo V. G., kuri gyveno V. gatvėje. Ji iš kitos gatvės atėjo pasižiūrėti, kas čia atsitiko, kodėl taip garsiai šaukiama. Pradžioje toks kaimynų elgesys jai atrodė kaip noras paerzinti, nes būdavo visokiausių dalykų, kurie būdavo daromi, atrodo, dėl to, kad apšmeižti. Kad tai nebėra juokai, ne pagąsdinimas, suprato 2014 m. birželio 25 d., kai apie 23.00 val., kai būdama savo namuose, kambaryje, išgirdo didelį triukšmą kieme. Žinojo, kad dažniausiai R.ų šeima riksmais užsipuola jos mamą, todėl ją stengdavosi apsaugoti. Pažiūrėjo į mamos namą, pamatė, kad šviesos jau užgesintos, suprato, kad jie miega, dėl to pagalvojo, kad jų šeima pykstasi tarpusavyje. Po kelių minučių jai mama paskambino labai išsigandusi ir pakvietė ją ateiti pasižiūrėti, kas čia darosi, sakė, kad S., G. ir M. R. yra prie jos tvoros naktį, M. bando perlipti tvorą, mama bijo pasižiūrėti per langą, bet pažiūrėjusi pamatė, kad M. lipa per tvorą ir rėkia „užmušiu, žiurke“. Atbėgo pas mamą į kiemą, pamatė, kad prie tvoros stovi G., S. R. ir M. M., pamatęs ją, truputėlį nutilo, o G. su S.rėkė visa gerkle, kad jas užmuš, vadino necenzūriniais žodžiais, kaltino visokiais dalykais. Ji pasakė jiems pažiūrėti, kiek valandų, kad yra naktis, pažadėjo kviesti policiją, jeigu nenusiramins. Mamai liepė eiti į kambarį ir užsirakinti. Tas lipimas per tvorą jai sukėlė didelį nerimą, nes suprato, kad jie tikrai nejuokauja. Kai dienos metu jie užsipuldinėdavo mamą ir ją, galvodavo, kad jie norėdavo paerzinti, atkreipti dėmesį, kad jos nesivelia į jų tuos konfliktus. Suprato, kad jų ketinimai rimti. Buvo atvejis, kai 2014 m. birželio 28 d., apie 12 valandą dieną, ją užsipuolė, kai ėjo per kiemą, kaltindami ją nužudymais. Jie turėjo omenyje tuos žmones, kurie kažkada gyvenime buvo nusižudę (pasikorę), jie sakė, kad jų misija yra apsaugoti kaimą nuo jų, kadangi ji ir mama abi nužudo visą kaimą. Bandė kalbėti gražiai, bet niekas joss nesiklausė ir jai grasino toliau. 2014 m. liepos 1 d. ryte išėjo iš savo kiemo, G. ir S. R., pamatę ją, pradėjo vadinti prostitute, ją šmeižė, kad vilioja svetimus vyrus, yra žudikė, nužudė jų anūkę (jų anūkė buvo gimusi su negalia ir dėl negalios mirė). Jie sakė, kad nori ją užmušti, sunaikinti jos šeimą dėl to, kad ji duoda žmonėms skolon parduotuvėje prekes, taip daro dėl to, kad tie žmonės ateitų, ją užmuštų, jos šeimai pakenktų. Bandė vesti gražų pokalbį. Pokalbio metu jai rodė visokius nepadorius gestus. Paprastai konfliktų vengia, eina į kambarį, kad konfliktas labiau neįsiaudrintų. 2014 m. liepos 5 d., apie 9 valandą buvo savo namuose, vėl išgirdo didelį triukšmą, girdėjo, kaip rėkė G. ir S. R., išėjo pasižiūrėti, kas atsitiko, pamatė, kad jie užsipuolė jos mamą, kuri tuo metu buvo savo darže, kaltino ją, kad ji chemikalais išnuodijo jų augalus, kad pas mamą viskas auga, o pas juos jau nieko nėra, viskas išnuodyta, grasino, kad mamą nužudys, kad jai liko neilgai liko gyventi, ji turi mirti. Mamai pasakė, kad eitų į kambarį, kad jie nebematytų jos. 2014 m. rugpjūčio 12 d. po pietų, būdama savo namuose, išgirdo triukšmą, išėjo į kiemą, žinodama, kad mama yra darže, suprato, kad R. vėl užsipuolė jos mamą. Pamatė G. ir S. R. kieme stovintį policijos automobilį, iš pradžių nesuprato, kas atsitiko, suprato, kad jie ant mamos šaukė. Kai grįžo mama, ji pasakė, kad S.ir G. R. kaltino ją dėl kažko. Išvažiavus policijos pareigūnams, G. su S. užsipuolė ją ir jos mamą, kaltino jos sūnus, kuriems tuo metu buvo 19 m. ir 15 m., kad jos sūnus nuvežė į stadioną alkoholio ir nugirdė jų nepilnametį sūnų R. Tada suprato, kad tą dieną policijos pareigūnai parvežė jų nepilnametį sūnų girtą ir tada jie ėmė grasinti nužudyti jos vaikus, ją ir mamą dėl to, kad jos sūnūs nuvežė alkoholio. Iš tikrųjų jos sūnūs nebuvo niekur išėję iš namų nei tą dieną, nei prieš tai, iš viso niekur nebuvo išvažiavę, kaltinimai buvo nepagrįsti. 2014 m. rugpjūčio 15 d., 9 valandą ryte G. R. užsipuolė jos mamą dėl chemikalų ir daržo, kadangi jau buvo į rudens pusę daržai ėmė geltonuoti, jų pupelės ėmė geltonuoti, o jos mama išpurškė daržą ir vėl priekaištavo dėl to paties sūnaus R., ir vėl jos kvietė policiją, nes buvo grasinimas susidoroti su jos šeima, sakė, kad išžudys jos šeimą, vadino necenzūriniais žodžiais. 2014 m. rugpjūčio 16 d. po pietų pas ją buvo atvažiavę verslo partneriai ( ji dirba su stipria tarptautine kompanija), ji juos išlydėdama kieme, kalbėjosi su jais prie automobilio, prie jos kiemo atėjo G. R., ji ėmė garsiai ją vadinti prostitute, visaip įžeidinėjo, rėkė prie jai nepažįstamų žmonių, šmeižė jos vaikus, rėkė, šmeiždama jos sūnų, kad jis pedofilas ir tvirkino jų anūkę, klausė, kaip jai negėda auginti pedofilą sūnų. 2014 m. spalio 3 d., apie 21.30 valandą, buvo savo parduotuvėje, ruošėsi ją uždaryti, kai G. ir S., jai išėjus į gatvę, pradėjo garsiai šaukti, kad ji kalta, kad išvažiavo jos anūkai, grasino, kad ta naktis yra jos paskutinė naktis, kad jie savo rankomis ją nužudys, šitą išgirdęs, netgi prabudo kaimynas. Tada nebėjau iš parduotuvės, laukė, kol jie nurims, kad galėtų pareiti namo, tada išėjęs kaimynas R. bandė juos tamdyti, jie vis tiek grasino, kad tai jos paskutinė naktis, nes yra kalta, kad jų anūkai išvažiavo. S. tyčiojosi iš jos, kad yra su viena ranka, tai yra, iš jos negalios, jis dainavo dainas, kurios buvo įžeidžiančios ją, grasino. Labiausiai kaltinama buvo dėl to, kad kenkia kaimui, vėl jie minėjo savo misiją. Sakė, kad kol jos nenužudys, čia nebus ramybės. 2015 m. balandžio 10 d. G. buvo beveik prie savo namų, šaukė ant jos, o S. atėjo prie jos parduotuvės (dėl kažko įeiti į mano parduotuvę jis negali, matyt, yra apribota), tai jis ant gatvės atsistojęs vėlgi grasino, šmeižė, vadino ją necenzūriniais žodžiais, sakė, kad šią parduotuvę reikia uždaryti, ją sunaikinti, kad nebekeltų pavojaus kaimo žmonėms, kokias 10-15 minučių šaukė, ji jam nesirodė, tada jis nuėjo pas kaimyną. Dar buvo įvykis, kai į parduotuvę atvažiavo apsipirkti R. Z., jam galbūt užsikirto dviračio stabdžiai, jis įvažiavo į tują, G. R. pradėjo juoktis, po to pradėjo tyčiotis iš R. Z., vadindama jį „pederastu“, tas žmogus, atėjęs į parduotuvę klausė, ko ji prie jo kabinasi. Jam išėjus iš parduotuvės, ji dar kartą užsikabino, išvadino visokiais žodžiais, kai R. išvažiavo, tada jie užsipuolė ją, kad duoda skolon prekes, kad tie žmonės ateitų juos užmušti. Vėl kvietė policiją, nes buvo užgauliojama. Pats labiausiai ją šokiravęs įvykis, vienas iš paskutinių, kai ateinančią į parduotuvę, užsipuolė V. G., ją jos akivaizdoje sumušė. Suprato, kad jų žodžiai nėra tušti, jie gali įvykdyti savo grasinimus. Jai bandė suduoti S. R., kai jam buvo leidžiama ateiti į parudotuvę, atėjęs į parduotuvę, tiesiog išeidamas užsimojo jai trenkti į veidą, bet spėjo patraukti galvą. Buvo parašiusi pareiškimą. Kadangi spėjo pasitraukti, realiai jos nesumušė. Kai vyko pas tyrėją apklausa, ji klausė S., kodėl jis trenkė jai į veidą, jis atsakė, kad ją reikėjo užmušti, ne tik trenkti, o motyvas buvo toks, kad liepė jo sūnui M. nužudyti G., jis puolė peiliu ant G. Dar buvo užsimojęs dėl nupjautos vyšnios. Taip, kad trenktų ir pataikytų, taip nebuvo. Ji žino, kad S. ir dabar važinėja pas žmones, toliau kalba apie savo misiją, tuos nužudymus, bet didžiojo triukšmo, rėkimų, kai su juo G. nėra, nebėra. Jis dabar sako, kad kai G. grįš, to kaimo nebebus, jis visas bus sudegintas, sunaikintas. Kad grasinimai buvo realūs ir buvo pagrindo bijoti, sprendžia iš to įvykio, kai naktį buvo bandoma perlipti per jos mamos tvorą. Ji nežino, kas būtų tokiu atveju atsitikę, jeigu mama būtų neprabudusi. Ji galvoja, kad tikrai nebūtų atėję pasisveikinti, jeigu žmogus vidurnaktį lipa į miegančio žmogaus sodybą, šaukdamas, kad nori užmušti. Vadinasi, tai netušti žodžiai. Galvoja, kad jeigu mama nebūtų jai paskambinusi, tai gal būtų išdaužę lengus, gal išlaužę duris. Ji nežino, ką jie būtų darę. Mano, normalus žmogus taip negalėtų ir neturėtų elgtis. Kad kaimynystėje susipyktų, tai įmanoma, bet šiuo atveju yra kaltinimai be pagrindo, nepagrįsti. Kaltinimai yra visokie: kad ji naktimis prekiauja alkoholiu, nepilnamečiams parduoda. Kai paprašo pateikti įrodymus, tada pasibaigia kaltinimai. Dėl numirusių žmonių, jiems atrodo, kad ji juos žudo. Net nežino, kuo pasiteisinti, nes yra kaltinama nebūtais dalykais. Duobės kasimas irgi rodo negerus ketinimus. Senas žmogus, matydamas iškastą duobę, kai jam sakoma, kad tai jo kapo vieta, o ta naktis paskutinė, turėtų jaustis prastai, nes tai skamba grėsmingai. Jos vyras išvažiuoja į tolimuosius reisus, kol jo nebūna, yra viena, gyvena su penkiolikos metų sūnumi, nes vyresnysis sūnus studijuoja Kaune sporto universitete. Jos mama gyvena viena, vyras prieš penkerius metus mirė. Nežino, kaip galėų apsisaugoti. Jos mama jaučia baimę, daug laiko leidžia pas ją. Kai išgirsta triukšmą, puola žiūrėti, nes bijo, kad vėl jos mamą užsipuola. Vieną kartą juk mamą ir su šake užsipuolė, tai gerai, kad vaikas pasimaišė, sutrukdė. R. ir S bėga ant kelio, bėga į kiemą pas mamą. Šaukdama R. tiesiog dreba, akys būna paklaikusios, balsas būna paklaikęs, spiegiantis. Apie agresiją liudija visas jų elgesys. Kai jaučia grėsmę, kviečia policiją. Ji mano, kad normalios būsenos, sveikas žmogus taip elgtis negali. Mano, kad G. R. taip elgiasi, būdama neblaivi. Būdama blaivi, ji irgi elgiasi nenormaliai, nes rodo įžeidžiančius gestus arba vaizdžiai spjaudo į mano kiemo pusę. Jai išgėrus, prasideda klaikūs priepuoliai. Sprendžiant iš jos amžiaus, užsikabinėjimas yra piktybinis. Spėja, kad galbūt ji bando išprovokuoti konfliktus. Jos anksčiau neprašė nei žalos atlyginimo, nei bausmių, tik ramybės. Mato, kad nieko nebus be griežtų priemonių, o ir kiti žmonės šios šeimos bijo. Kovoja dėl savo ir mamos gyvybės. Į kaimą mažai žmonių beatvažiuoja, nes žmonės bijo. J. A. turi šešis vaikus, o po ankstesnio teismo posėdžio, kur ji liudijo prieš S. R. , buvo išdaužtas jos namų langas. Ji dėl to yra parašiusi pareiškimą, yra išsigandusi, sakė, kad daugiau nevažiuos ir neliudys. Kiti žmonės tiesiog jau bijo kalbėti. Jeigu būtų sudaryta galimybė liudyti anonimiškai, o ne viešai, tai kaimas jums labai daug papasakotų. Nori, kad teismas imtųsi griežtesnių priemonių suvaldyti šiuos žmones, kad jų žodžiai nevirstų veiksmais. Kokios tai būtų priemonės, nežino, norėtų, kad būtų skirta laisvės atėmimo bausmė. Raštiškas pasižadėjimas, kad metus laiko jos neužkabins (tai vyko prieš penkerius metus, ankstesniame teismo posėdyje), veikė tik kurį laiką. R. šeima jų kaime gyvena nuo 1987 metų. Rimtesni įvykiai prasidėjo po jos tėvo mirties, kai jos vyras ėmė išvažinėti į tolimuosius reisus. Tada prasidėjo grasinimai ir atitinkami veiksmai. Konfliktus dažniausiai pradeda G. R., o S. viską tęsia iš paskos jai. Beveik visi konfliktai vyko, R. esant kartu su S. R.. R., praeidama pro šalį, kai būna viena, rodo įžeidžiančius gestus, pavadina ją necenzūriniais žodžiais. Kad G. R. grasina užmušti, nužudyti, yra tai liudijantys įrašai. Ji G. R. vieną kartą filmavo, kai ji ėjo prie V. G. ją sumušti. Leidimo ją filmuoti ji neprašė, nes ji rėkė ant jos. Jos policija buvo prašiusi rinkti įrodymus, daryti įrašus, o ji darė tai, ką patarė policijoje. Mano, kad turėjo pagrindo manyti, jog grasinimai gali būti įvykdyti, vien tai, kad iškasė duobę ir rodė, kad tai bus kapo vieta, atrodo grėsmingai. Grasinimai nužudymu buvo kokiuose devyniuose epizoduose iš patiektų kaltinimų. Mano, kad mažiausiai penkiuose epizoduose turėjau pagrindo manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Nukentėjusioji S. C. parodė, kad R. ir S. R. yra jos kaimynai, gyvenantys šalia. Jie į jų kaimą atvažiavo kolūkių laikais ir pasiliko. Iš pradžių kaimynas buvo geras. Kai jos vyras mirė 2011 m. vasario 11 d., kažkas nutiko . 2014 m. pjovė žolę, prie jos pripuolė S ir R., priekaištavo, kam pjauna žolę, kaltino ją dėl žemės, dėl vyšnios, kam ją nupjovė, o vyšnia buvo jos pasodinta, pati ją ir nusipjovė. Jie pakvietė apylinkės inspektorių, kuris jiems išaiškino, kad vyšnia buvo tikrai jos pasodinta. G. R. ją išvadino visokiais necenzūriniais žodžiais, pasakė, kad ją nužudys, ji negyvens. Kai atvažiavo įgaliotinis dėl vyšnios, S. užsimojo ranka, norėjo suduoti jai per veidą, įgaliotinis liepė nusiraminti, nes išveš į nuovadą. 2014 m. gegužės 8 d. jie iškasė duobę. Kai ėjo per kiemą, R.a jai sako: „čia bus tavo kapo vieta“. Dar žadėjo kryžių pastatyti. Ji sakė, kad ilgai ji negyvens. Prieš tai buvo pastatytas ir medinis kryžius. Jai buvo sakoma, kad tai jos kapo vieta. Buvo necenzūriniai žodžiai, grasinimai – sudeginti, užmušti, visokie. 2014 m. gegužės 31 d. tvėrė tvorą, nes jos tvora jau buvo sena, o R. tvora užgriuvo ant jos ir išvertė. Paprašiau jų tvorą nukelti nuo jos tvoros, nukėlė, atrėmė tokiu pagaliu, pririšė su „špagatu“. Tą tvorą vėjas nuvertė. Ji pradėjo savo tvorą tverti, jai padėjo D. M., R. ėmė ją keikti, vadinti prostitute, kaltino, kad jos vyšnią nupjovė, išlaužė tvorą. Nebegalėjo tverti tos tvoros, nes S. R. ėmė lakstyti su „basliu“ po kiemą. Išsigando. D. M. pasiūlė atsitraukti, tverti kitą dieną, gal tada bus ramiau. 2014 m. birželio 5 d. tvėrė tvorą iš naujo. Vėl vyko tas pats. R. parvažiavo dviračiais, vėl užsipuolė, ėmė kuolelius vartyti. Kvietė policiją. Policija atvažiavo, juos nuramino, kad matavimai padaryti, kad jos tvora į jų teritoriją nelenda. Kai išvažiavo policija – ir vėl tas pats, vėl jie viską varto. Teko policiją kviesti dar kartą. Vėl juos sudraudė. Šiaip ne taip baigė tverti tą tvorą. Daugiau 2014 m. (mėnesio nepamena) jos anūkai žaidė su draugais. Išgirdo triukšmą didžiausią. R. pasiėmė pagalį, juo trankėsi ir liepė vaikams išeiti, kad nežaistų, visaip tuos vaikus išvadino. Pas ją kieme buvo seniai padarytas krepšinio lankas, R. tada jos mažąjį anūką išvadino pedofilu. 2014 m. birželio 22 d. (gal) miegojo, o jie ten visą dieną kieme pijokavo kartu su sūnumi. Kai vaikščiojo po kiemą, jie jai ničnieko nepasakė. Naktį 23 valandą, kai jau buvo nuėjus imiegoti, išgirdo didžiulį triukšmą, išsigando. Priėjo prie lango pasižiūrėti. Nepatikėjo savo akimis, kad S. stovi iš vienos pusės, R. – iš kitos pusės, o jų sūnus M. lipa per tvorą ir krenta. Paskambino dukrai. R. ją vadino žiurke, „padla“, „sūka“, liepė išeiti, sakė, kad ją užmuš. Atbėgo dukra. M. nurimo. R. ir S rėkė kiek begalėdami. O jie labai gudrūs – kai policiją iškviečia, įlekia į kambarį, užsirakina ir viskas. Buvo atvažiavusi policija, nupaveikslavo ir išvažiavo. 2014 m. (mėnesio nenurodė) 12 valandą išėjo į kiemą ir pradėjo rėkti „tu žudikė, tu žudikė“. Tie kaltinimai buvo dėl kaime buvusių pakaruoklių. O kuo jos kaltos, kad žmonės pasikorė? G. S. pasakė: „tu ją nužudyk, tau nieko nebus, tu atsigulsi į ligoninę, dar pensiją gausi“. Ji turėjo omenyje, jeigu ji žudo kitus, tai ją reikia nužudyti. Ji nežinojo, kad S. R. yra ligonis, o G. R. žinojo. 2014 m. (datos nenurodė) nuėjo pjauti žolės savo sode, pripuolė prie jos ir vienas, ir kitas. Daugiausia ją R. puola, o S jai padeda. R. ėmė kaltinti, kad išnuodijo jų daržą. Lapai buvo nurudavę, o ji dėl to nekalta. Ji išsikvietė policiją. Juk lapai buvo nurudavę dėl metų laiko. Policija pasakė, kad čia nieko nėra. 2014 m. man rytojaus dieną po to konflikto,einant iš daržo, pamatė, kad atvažiavo pas R. policija, išlipo R., R. ir S. ant jos ėmė rėkti „per tave, per tave“, skaitosi, per ją taip nutiko, kad jų sūnų policija parvežė. Policija liepė jiems nurimti, pasakė, kad gaus baudą. Po to karto R. ėmė jas kaltinti, kad tai jos nugirdėme jų nepilnametį sūnų R. Žadėjo jas ir sudeginti, ir užmušti. Spalio 3 d. buvo parduotuvėje, išgirdo, kaip R., išėjusi į gatvę, rėkė, grasino jos dukrai, sakė, kad ją savo rankomis pasmaugs, ji negyvens, taip ji kalbėjo dėl to, kad atseit jos dukra samdo žmones, kad jie ateitų jų nužudyti. R. grasino, kad uždarys parduotuvę, ji esanti nereikalinga. 2014 m. (datos nenurodė) ji labai išsigando, kai pamatė G. R. elgesį su V. G. – griebė jai už rankų, už plaukų, trenkė į žemę. Ji iš kitos gatvės ėjo į parduotuvę. R. ją ir mindė, ir spardė. Ji pati mušė ir rėkė, kad kviestų policiją. Išsigando, kad toks žmogus yra nenuspėjamas, galėjo juk ir su ja tą patį padaryti. Dar buvo, kad R. jai liepė nevalgyti uogų nuo savo krūmo, nes jos užnuodytos, o dar būna, kad atsiklaupia prie tvoros ir prašo dievo, kad ji numirtų. Būna, kad ją žegnoja, žada ją nužudyti. Aplinkui jos daržą yra apsėti kviečiai, jai reikia įeiti į kelią netoli R. kiemo, tai bijo pro ten praeiti, nes į ją net akmenimis laido. Jai visą sveikatą sugadino tokiu savo elgesiu. Aš mano, kad G. R. grasinimai yra realūs, jeigu jos akivaizdoje sumušė kitą žmogų. Jeigu ant joss pradeda rėkti, keikti, ji bėga iš kiemo pas dukrą arba jai skambina, kad ateitų. Ji jų tikrai bijo, nes viena gyvena. Niekas tos R.os nuolat nepaveikslavo, tik vieną kartą dukra nufilmavo, kai ji mušė V. G.. Ji jiems nieko blogo nedaro, net su jais nekalba. Kai G. R. nebėra, nebėra triukšmo, rėkimo. S. R., praeidamas pro šalį, sako „kai R. pareis, mes su tavimi susitvarkysim“. Dabar visas kaimas gyvena užsirakinęs, jeigu S. prieina pinigų paprašyt, tai paduoda pinigų per langą. S. kalba, kad kai R. grįš, jie visą kaimą žada nušluoti. Bijo, kad įvyks kažkas baisaus. Mano, kad tokie įvykiai sutrumpino jai amžių. Kai nebėra kaime R., kaimas džiaugiasi, kad nebėra riksmo. Nori ramybės ir kad R. nebegadintų jai sveikatos. Jai jokių pinigų nereikia, jai svarbiausia gyvybė. Mano, kad reikia griežtesnės bausmės.

Liudytojas E. K. parodė, kad R. ir S. R. pažįsta tiek, kiek tenka važiuoti į įvykius, susijusius su jais. Nukentėjusiąjsias pažįstu tiek, kiek tenka tirti jų pareiškimus. Jam sunku pasakyti, kiek kartų vyko dėl šių asmenų. Dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariate L. apylinkės inspektoriumi. Jo aptarnaujamoje teritorijoje yra R. kaimas, kuriame gyvena ir nukentėjusiosios bei G. R.. L. seniūnijos apylinkės inspektoriumi dirba nuo 2013 m. Nukentėjusiosios gyvena (duomenys neskelbtini) ir 2. S. R. gyvena toje pačioje gatvėje, 6 name. Prie jo akių G. R. elgdavosi normaliai, kartais jos tonas būdavo pakeltas, bet ji būdavo ramesnė už vyrą. Buvo taip, kad jį kvietė dėl to, kad R.a ir S. skundėsi dėl nupjauto medžio. Kai nuvyko, išsiaiškino, kad medis augo S. C., kuri tą medį nupjovė, kieme. Daugiau skundų iš R. šeimos nepamena. Paskutinį kartą nukentėjusiosios į jį kreipėsi dėl necenzūrinių žodžių ir grasinimų, konkrečiai kreipėsi J. S.. Pagal garso įrašą girdėti, kad R. šaukia necenzūrinius žodžius, sako, kad kaimas negyvens ilgiau kaip trejus metus. Taip pat yra buvę, kad buvo įvykęs konfliktas su grasinimo požymiais prie parduotuvės su R. ir S. Žiūrint į tai, kad, kai atvažiuodavo pagal pareiškimą aiškintis su R., kodėl ji taip elgiasi, kodėl pasakė tokius žodžius nukentėjusiajai, ji dažniausiai nesutikdavo su kaltinimais, bet, viską paaiškinus, ji sutikdavo, protokolą pasirašydavo. Apylinkės inspektoriumi dirba apie 2,5 metų.Jo funkcijos turti pareiškimus, užtikrinti viešąją tvarką, atvyksta pagal skundus, aiškinasi, surenka pirminę medžiagą. Dėl bylos asmenų skundų yra pas juos vykęs ne mažiau kaip penkis kartus. Pagal gautą medžiagą yra surašęs administracinių teisės pažeidimų protokolus. Daugiausiai vykdavau dėl nedidelio chuliganizmo, kuris pasireikšdavo necenzūriniais žodžiais viešoje vietoje, asmens įžeidimo. Nukentėjusiosios dažniausiai būdavo kaimynės J. S. ir S. C. Skundų, susijusių su G. R., nėra gavęs, esu gavęs daugiau nusiskundimų dėl S., kad užkabinėja, eidamas pro šalį, o dar būdavo, kad jie, R. ir S., puldavo, būdami dviese. Frazė „neduosiu gyventi daugiau nei trejus metus“ yra daugiau kaip grasinimas, kuris buvo išsakytas G. R., kiek medžiagoje matyti, I. V., kuris buvo parašęs pareiškimą. Grasinimai pasireiškia, pasakant žodžius „užmušiu“ ir panašiai. Kažkada toks žodis buvo pasakytas, yra girdėjęs. R. tą žodį buvo pasakiusi lietuviškai. Teko girdėti kažką panašaus sakant rusiškai. Rusų kalbos gerai nemoka, bet tą žodį supranta. Iš pažiūros G. R. dažniausiai konfliktų metu atrodydavo blaivi. S. R. girtumą užuosti tekdavo dažniau, bet iš elgesio nelabai jį suprasi, girtas jis ar ne. Jeigu įeidavo į namus, matydavo ten alkoholio butelius. Kai R. būdavo blaivi, ji nešaukia, su viskuo sutinka. Būdama išgėrusi, ji šaukia, su kaltinimais nesutinka. Nepamena, kad pats būtų girdėjęs grasinimus iš G. R. Konfliktus yra matęs, bet ten paprastai dar būdavo S., kuris plūsdavosi. Kai imdavo paaiškinimus iš J. S. ir S. C., jos papasakodavo istoriją, kas būdavo nutikę. Regis, nebuvo fiksavęs kryžių statymo ir griovių kasimo. Jam atrodo, kad dėl tvoros statymo buvo atvykęs ne jis, o patruliai, šio įvykio neatsimena. Laiko, kad dėl konfliktų būdavo kalta R. šeima. Mano, niekas nenorėtų tokių kaimynų. Yra gavęs žodinių skundų ir iš kitų to kaimo žmonių dėl šios šeimos, bet jie sakė, kad pareiškimus rašyti bijo, nes bijo, jog padegs. Jis G. R. neišvežė, nesulaikė dėl to, kad laikėsi įstatymuose nustatytos tvarkos, kadangi fizinis smurtas nebūdavo panaudotas. Kai atvykdavo, tie žmonės nusiramindavo. Dėl apsižodžiavimų žmonių neveža į komisariatą ar areštinę.

Liudytojas T. B. parodė, kad S. R. pažįsta kaip kaimyną, praktiškai su juo nebendrauja. Su nukentėjusiąja J. S. bendrauja tiek, kiek ateina į parduotuvę. Su nukentėjusiosiomis santykiai geri. Yra girdėjęs, kad G. R., kai išgeria, kolioja nukentėjusiąsias. Tai girdi, kai eina į parduotuvę. Jie abu grasina nukentėjusiosioms, kad nužudys, sako: „nužudysiu, tu negyvensi“. G. R. taip sakydavo, būdama išgėrusi. Jam G. R. praktiškai negrasina, kartais šiaip iškeikia. Keikiasi pusiau lietuviškai, pusiau rusiškai. Kai jie (R. ir S. R.) negeria, yra normalūs. Kai pasigeria, tada pradeda koliotis, grasinti. Kai būna darbe, tų grasinimų ir keikimosi negirdi. Ar G. R. kuo nors kaltino nukentėjusiąsias, pasakyti negali. Nukentėjusiosioms G. R. grasino nužudyti, pajauti. Dėl grasinimo padegti tokio neatsimena, gal negirdėjo. Mano, kad jie blaivūs būna rečiau nei išgėrę. Blaivūs būna dieną ar dvi per savaitę. Jis vakare grįžta iš darbo, eina į parduotuvę, iš jų kalbos supranta, kada jie neblaivūs. Dabar, kai G. R. atleika bausmę, kaime ganėtinai ramu, nebėra ko baimintis. Policija ir atvažiuodavo, ir ne, dabar atvažiuoja rečiau. Jam pačiam asmeniškai grasinimai nužudyti, adresuoti nukentėjusiosioms, skambėjo grėsmingai.

Liudytojas R. Z. parodė, kad G. R. pažįsta, gyvena viename kaime . Su nukentėjusiomis santykiai normalūs. Apie G. R. girdėjo visokių baisių dalykų. Žino, kad vyksta nuolatinis priekabiavimas, keikimasis. Abu – R. ir S. R. – taip elgiasi. Dėl tokio elgesio bobutės jau bijo eiti į parduotuvę. Tuos, kurie eina į parduotuvę, R. kolioja. Gerų žodžių iš jų neišgirsi. Jie žadėjo jų kaimą trijų metų laikotarpiu sunaikinti. S. R. sakė, kad per trejus metus visą kaimą nužudys. Jis dėl to ėmė bijoti namuose palikti nepilnametį vaiką vieną. Yra buvę, kad S. R. lakstė su pagaliu, kai R. žmones koliojo. Keikia ji žmones rusiškai, lietuviškai ir moldaviškai. Lietuviškus ir rusiškus keiksmažodžius jis supranta, moldaviškai ne. Jam atrodo, kad R. vadovauja savo vyrui, kad jis pultų ant žmonių. Paprastai jie iš savo kiemo neišeina, keikia žmones, būdami savo kieme. Kartą jam buvo, kad važiavo į parduotuvę ir nugriuvo dviratis, o G. R. iš jo visaip juokėsi ir jam grasino. Mano, kad tik laiko klausimas, kada pasimatys, kad grasinimai yra realūs. Kaime yra senų žmonių, jiems tokia kaimynystė pavojinga. Vasaros metu mato rytais R. grįžtasnt iš L. miestelio pusės, nežinia, ką parsivežant. Spėja, kad gal ką šiukšlyne surenka. Kiek R. mato, visą laiką jie atrodo girti. Jie nedirba. Kai nėra R., kaime ramiau. S. buvo pas jį į kiemą atvažiavęs, sakė „uničtožu, zakopaju“ (rus. „sunaikinsiu, užkasiu“). Taip jis sakė, kam į vidų nebuvo įsileistas. Kai R. ir S. geria, jie geria vasarą savo kieme. Mano, S. C. pati apsiginti nuo tokių kaimynų nesugebėtų, o J. S. valdo tik vieną ranką, todėl irgi nesugebėtų apsiginti. Jis pats irgi bijo dėl savo artimųjų.

Liudytojas T. L. parodė, kad G. R. aš nepažįsta, o nukentėjusiąsias pažįsta. Kadangi dirba UAB „Šivinis“ veždavo pieno produktus J. S. parduotuvei. Praeitų metų gal liepos ar rugpjūčio mėnesį, tiksliai nepamena, nuvežė užsakymą į J. S. parduotuvę. Buvo vasariška, graži diena. Išlipus iš automobilio, kurį laiką buvo visiška tyla, po kurio laiko pasigirdo moters šauksmas, tiesiog isteriškas klyksmas. Tai, ką moteris rėkė, buvo nerišlu. Riksmo esmė, kad lyg kalbėjo, kad ji ketina J. S. statyti kryžių. Prie moters klyksmo prisidėdavo ir vyro klaba. Paklausė J. tanevičienės, kas tai. Ji atsakė, kad tai ant jos šaukia, sakė įsiklausyti. Jam atrodė, kad žmonės šaukė, kad jie J. S. pastatys kryžių ir jai bus „viskas“. Vietoje žodžio „viskas“ ten buvo rusiškas žodis „pizdec“ (vertėjos pastaba, kad žodis neverčiamas). Tai nebuvo konkretus grasinimas susidoroti. Buvo kažkokie kliedesiai, riksmas, klyksmas. J. S. dėl to prieš jį buvo susinepatoginusi, sakė, kada kaimynai užgeria, pas ją tokia kasdienybė. Tai buvo toks vienas įvykis, kurį jis girdėjo. Kaimuose matydavo įvairių vaizdų, bet daugiausiai tai būdavo susistumdymai, susipykimai, o ne tokie dalykai.. Tas klyksmas jo nelabai išgąsdino. Jam buvo gaila J. S., liūdna dėl tokio fakto, kaip taip darosi. J. S. buvo susikrimtusi. Jis pats bijotų gyventi šalia tokių žmonių, kurie taip elgiasi. Bijotų gyventi netoliese dėl to, kad tokie žmonės nėra adekvatūs.

Liudytojas L. Ž. parodė, kad G. R. pažįstu, santykių nėra jokių, tik visokie nesutarimai. Jo podukra ir jos sūnus gyvena kartu, bet nėra susituokę. Nukentėjusiąsias pažįstu, santykiai geri. Yra matęs, kad ,kai kieme su J. S. kieme šnekėjosi, ji karpė tujas, o R. abu ją ėmė užkabinėti, vadindami keiksmažodžiais. Paprastai nuo R. balso vasarą visas kaimas „skleidžiasi“. Ji sako: „šitam kaimui liko gyventi trys metai“. Yra girdėjęs, kad jie ir S. C., kai ji nueina į daržą, užkabina. R. sode yra pavėsinė, jie ten nuolat sėdi, o S. C. daržas nuo ten netoli, tenka pro jų kiemą pro šalį praeiti. Yra ne kartą girdėjęs G. R. grasinant J. S. ir S. C. Dar G. R. ne kartą yra melagingai iškvietusi policiją. Mano, kad G. R. grasinimai realūs, nes niekas nežino, kas jiems su vyru į galvą galia teiti. Be to, ji yra sumušusi V. G.. Yra buvę, kad G. R. buvo pas jį į kiemą atlėkusi girta, daužė jo mašiną grėbliu ir kauptuku. Jis sako tiesą. Piktumai su kaltinamąja jam neduoda preteksto kalbėti netiesą. Jis bijo dėl savo šeimos. Mano, nukentėjusiosios turi pagrindo G. R. bijoti, nes neaišku, ką ji gali padaryti.

Liudytojas V. K. parodė, kad G. R. pažįsta, santykiai nekokie. Nukentėjusiąsias pažįsta, santykiai normalūs. Nuolat vyksta barniai tarp G. R. šeimos ir nukentėjusiųjų, kurie pasireiškia keiksmažodžiais, grasinimais. Grasinama yra padegti, užmušti. G. R. kalba ir rusiškai, ir moldaviškai, ir lietuviškai, visaip. Grasinimus jis girdėjo parduotuvėje, nes gyvenu netoli. Jam R. yra grąsinę, kam jis jiems alaus nenupirko. Mano, grasinimai gali būti ir realūs. Seni žmonės S ir G. R. bijo, jis jų nebijo, nes gali apsiginti. Mano, jie agresyviai elgiasi, būdami išgėrę, nežino, kas jų galvoje. Jis jų kalbas supranta kaip grasinimus. Kad ir išgėrę grasina, bet juk ne visi išgėrę grasina. S. R. dabar, būdamas namuose vienas, be R.os, yra ramus. Ar jis dabar girtauja, nežino. Gal ir gali būti taip, kad konfliktų ir kivirčų organizatorė yra R.

Liudytoja A. K. parodė, kad G. R. pažįsta,santykių tarp jų nėra jokių. Jos dukra su jos sūnumi gyvena. Su nukentėjusiomis santykiai normalūs. Yra girdėjusi, kad G. R. užkabinėja nukentėjusiąsias. Buvo kalbama, kad už keleto metų mūsų kaimo nebebus. Gal reikėtų suprasti, kad visi kaime mirs ar panašiai. Ar R. žadėjo nukentėjusiąsias užmušti, nebeatsimena. Daugiausia jie kalba moldaviškai. Yra girdėjusi keiksmažodžius. Ji nežino, kas jiems (R. ir S. R.) nepatinka, dėl ko jie konfliktuoja. Yra girdėjusi, kad jie galvoja, kad nukentėjusiosios nori iš jų atimti namus. Buvo ir toks atvejis, kad ji su J. S. S. R. buvo parduotuvėje iškeiktos. Jai atrodo, kad nukentėjusiosios pagrindą bijoti turi, nes buvo toks atvejis, kad R. vakare lipo per jų tvorą, koliojosi, grasino. Žinou, kas išlaužė tvorą S. C., ir kad tada kartu buvo jos žentas. Kad tada vyko konfliktas, patvirtino ir jos žentas, ir dukra. M. R. gyvena su jos dukra, bet ji su G. R. nebendrauja. Ji su G. R. nebendrauja ne dėl to, kad jai parduotuvėje prekių skolon nebeduos.

Liudytoja V. G. parodė, kad Su G. R. yra pažįstamos , santykiai yra nekokie. Su nukentėjusiomis yra pažįstamos. Kai dabar namuose nėra G. R., kuri atlikinėja bausmę, triukšmo yra mažiau. Anksčiau R. koliodavo J., S. Būdami girti, R.a ir S. R. jas visada užkabina. Ji dabar tame kaime nebegyvena, išėjo gyventi pas mamą, nes gydosi po užpuolimo, nes buvo G. R. sumušta. G. R. grasina ir nukentėjusiosioms, jie abu su vyru grasindavo, kad užmuš, papjaus visą kaimą ir nukentėjusiąsias. Jie žmones kaltina nebūtais dalykais, pavyzdžiui, ją kaltino tuo, kad nužudė S. R. (L. gyvenusi moteris, dėl kurios nužudymo nuteistas jos sugyventinis). Tiesa ir tai, kad R. buvo darže pastatę kryžių S., duobę jai iškasę. G. R. ją puolė mušti visai nekaltai, tai nukentėjusiosioms taip pat yra reali grėsmė. Ji buvo sumušta prie parduotuvės. Ji R. neužkabina, o iš jų pavojus yra. Ją pačią pradėjo užkabinėti nuo kovo mėnesio. R. ir S ėmė ją vadinti prostitute. Mano, kad jie taip pat gali pulti ir ant J. bei S. Yra girdėjusi, kad ir puolė. Šiuo metu vartoja vaistus nuo širdies ir depresijos. Jai taip su sveikata yra iš baimės po patirto užpuolimo. Šiuo metu S. R. vaikšto po kaimą, seni žmonės jo bijo, duris užsirakina. Jos draugei kažkas išdaužė langą, ji įtaria, kad dėl liudijimo teisme. Ji pati tame kaime bijo nueiti į parduotuvę. Ji mano, kad R. su sveikata nėra gerai. Būdama blaivi, ji žmonių neužkabina. Ji pati matė ir kryžių, ir duobę, skirtus S. C. Ją G. R. mušė, būdama neblaivi.

2014-05-16 J. S. prašymas dėl iš S. R. ir G. R. patiriamo psichologinio smurto, patyčių ir grasinimų (I t., b.l. 11-12).

2014-06-26 S. C. pareiškimas dėl iš S. R. ir G. R. patiriamo psichologinio smurto, patyčių ir grasinimų (I t., b.l. 16).

Iš 2014-06-27 įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad įvykio vieta yra Pakruojo r., (duomenys neskelbtini) (I t., b.l.17-19).

Iš 2014-09-08 ir 2014-09-08 kompaktinių plokštelių apžiūros protokolų matyti, kad perklausyti garso įrašuose užfiksuoti pokalbiai (I t., b.l. 20-21,22).

Iš 2015-04-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji J. S.-čienė pateikė pareiškimą ir du CD – R diskus su įrašais (I t., b.l.23-24), kurie 2015-04-22 apžiūrėti ,perklausant garso įrašuose užfiksuotus pokalbius (I t., b.l.25-28).

Iš G. R. akistatų su nukentėjusiosiomis J. C. ir J. S. matyti,kad G. R. nurodė, kad ji su J. C. ir J. S. parodymais nesutiko, nurodė, kad ji nukentėjusiosiosm negrasina, tik išplūsta jas necenzūriniais žodžiais ir tik dėl to vyksta konfliktai Nukentėjusiosios pasiliko prie savo parodymų ( I t .b.l.156-157,158-159).

Iš 2015-08-11 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 86 TPK-201/2015 matyti, kad visuomenei pavojingos veikos padarymo metu S. R. buvo lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos būsenoje. Dėl šio psichikos sutrikimo pavojingos visuomenei veikos padarymo metu S. R. negalėjo suvokti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Šiuo metu S. R. yra nustatomas progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija. Dėl šio sutrikimo S. R. negali teisingai suprasti savo veiksmų esmės, negali jų valdyti, negali teisingai įvertinti reikšmingas bylai aplinkybes bei duoti teisingus parodymus, taip pat negali dalyvauti atliekant kitus proceso veiksmus. Kadangi iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad S. R. grasino savo kaimynėms ir fiziniu susidorojimu, grasino jas užmušti, nužudyti, tai jis gali būti pavojingas aplinkiniams. Visuomenei pavojingos veikos padarymo metu S. R. dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti savo veiksmų esmės bei negalėjo jų valdyti. Įtariamasis S. R. negali būti teisiamas, kadangi jis yra ne nusikaltimo, o visuomenei pavojingos veikos subjektas. S. R. tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro režimo sąlygomis (II t., b.l. 58 – 60).

Tokiu būdu, baudžiamojoje byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir aukščiau išdėstytais įrodymais įrodyta, kad G. R. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir jos padaryta veika yra teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalį , kadangi ji terorizavo bei sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, t.y. laikotarpyje nuo 2014 m. gegužės mėn. vidurio, tiksli diena ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta iki 2015 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., veikdama su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, terorizavo ir sistemingai baugino kaimynes S. C. ir J. S., naudodama psichinę prievartą, koneveikdama jas necenzūriniais ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiais, grasindama susidoroti, sunaikinant, užmušant, sumušant.

LR BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kelios nusikaltimo sudėtys: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Šios veikos pripažįstamos alternatyviomis (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-627/2012, 2K-116/2014), todėl bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo veiką. Psichinė prievarta terorizuojant kitą žmogų paprastai reiškiasi kaip įvairaus pobūdžio grasinimai, kuriuos vertinant, be kita ko, taikomas ir jų realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-341/2010 ir kt). Taigi, vertinant grasinimo realumą, svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013 ir kt). Sistemingas žmogaus bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz., besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013). Sistemingas asmens bauginimas yra pavojingas psichinis poveikis, pasireiškiantis įvairiais atvirais ar anoniminiais grasinimais, pasikartojančiais ne mažiau kaip tris kartus, kuriais siekiama sukelti žmogui stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Vertinant grasinimų realumą, reikšmės turi jų turinys, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama, ir pan. Sistemingas bauginimas visuomet būna nukreiptas į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą. Kvalifikuojant veiką pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, pakanka nustatyti, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus realizuotas; nėra būtina kiekvienu atveju įrodyti, kad kaltininkas ketina atlikti grasinimuose nurodomus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94/2013). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145str.2d., požymių analizę, neabejotina, jog tokio pobūdžio nusikaltimuose ypatinga reikšmė suteikiama nukentėjusiųjų parodymams bei jų analizei. Tik tinkamai įvertinus šiuos įrodymus, galima konstatuoti, jog tam tikri baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, atliekami nukentėjusių asmenų atžvilgiu, sukėlė jiems įtampą, stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, privertė bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės.

Kaltinamosios G. R. ( ir jos sutuoktinio S. R., kuriam pritaikytos priverčiamosios medicinos poveikio priemonės )veiksmai - nuolatiniai S. C. ir J. S. įžeidinėjimai, šmeižimas, grasinimai padegimu, susidorojimu,nužudymu S. R. nepavykęs bandymas kumščiu suduoti J. S. į veidą, duobių kasimas, rodymas į jas ir sakymas, kad tai bus S. C. kapo vieta, kryžių statymas , kaip nurodė nukentėjusiosios, joms sukėlė pakankamą pagrindą bijoti dėl G. R. ( ir jos sutuoktinio S. R.) ketinimų. Žinodama, kad tokiu būdu nukentėjusiosioms jie sukelia baimę, nerimą, stresą ir pan., G. R. toliau siekė taip veikti. Tai patvirtina kaltinamosios G. R. veiksmų sistemiškumas, kuris yra būtinas BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sistemingo bauginimo sudėties požymis. Teismai sistemingumą aiškina kaip asmens bauginimą grasinant padaryti žalos jo gyvybei, sveikatai, turtui, garbei panaudojant psichinę prievartą, kai tai daroma veikiant pagal tam tikrą sistemą, t. y. ne mažiau kaip tris kartus, tokiais grasinimais siekiant nukentėjusiajam sukelti atitinkamą psichinę būseną. Teismų praktikoje aiškinamais sistemingumo požymiais - veiksmai turi būti atliekami per palyginti trumpą laiką, vėlesni veiksmai turi būti susiję su ankstesniaisias, o ne būti atsitiktiniai. Kaltinamosios G. R. atliekamo sistemingo bauginimo būdas ir situacijos visuomet būdavo panašios, sistemingas bauginimas būdavo atliekamas tų pačių asmenų- J. S. ir S. C., atžvilgiu - dėl to vėlesni kaltinamosios G. R. veiksmai visais atvejais buvo susiję su ankstesniaisiais ,ir jie nebuvo atsitiktiniai. Be to, pastebėtina, kad "palyginti trumpas laiko tarpas “yra vertinamasis požymis ir šios konkrečios situacijos aplinkybės neleidžia atmesti sistemingumo požymio buvimą tik dėl to, jog konfliktai tarp kaltinamosios ir nukentėjusiųjų tęsiasi eilę metų. Kaltinime G. R. nurodytas jos veikimo laikotarpis apima nuo 2014 m. gegužės mėnesio iki 2015-04-30, o eilę metų besitęsiantys konfliktai, kai už kelis jų G. R. buvo skirtos administracinės nuobaudos yra faktas, objektyviai patvirtinantis nukentėjusiųjų parodymų tikrumą bei kaltinamosios tyčios grasinant nužudyti ir sistemiškai bauginti nukentėjusiąsias pastovumą. Teismas kaltinamosios G. R. veiksmus vertina kaip pavojingą ir ilgai trukusį psichinį poveikį nukentėjusiosioms, kurios dėl to gyveno nuolatinėje baimėje. Iš visų šių aplinkybių matyti, kad tokiais sistemingais veiksmais G. R. siekė sąmoningai sudaryti nukentėjusiosioms baimės ir nerimo atmosferą, sunkiai pakenčiamas gyvenimo sąlygas. Kadangi grasinimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis (žodžiu, raštu, gestais ir pan.), faktas, kad kaltinamoji G. R. grasinimus atliko žodžiais, neleidžia daryti išvados, kad realios grėsmės nukentėjusiosioms nebuvo. Taipogi nėra svarbu, ar kaltinamoji rengėsi ir realiai galėjo įgyvendinti išreikštus grasinimus – esminę reikšmę turi pats siekis įbauginti nukentėjusias, bet ne realus grasinančiojo ketinimas grasinimą realizuoti. Tai patvirtina S. C. parodymai, kad G. R. veiksmai ir žodžiai ją labai gąsdino ,dėl to ji skambindavo dukrai ir prašydavo dukros ateiti, bei nukentėjusiųjų duoti parodymai apie tai, kad jos S. R. ir G. R. bijo, daugiau nebegali ramiai gyventi ir miegoti, taip pat yra buvęs atvejis, kai S. R. bandė suduoti J. S. kumščiu į veidą ,tai patvirtina ir S. R. už šiuos veiksmus 2011-08-19 paskirta administracinė nuobauda. Kaltinamosios G. R. grasinimų nukentėjusiosiosm realumą įrodo ir tai, kad G. R. ,matant nukentėjusiosioms, sumušo liudytoją V. G., ir už šį nusikaltimą šiuo metu G. R. atlieka arešto bausmę. G. R. veiksmai, jos pokalbių turinys, nusikalstamų veiksmų trukmė ir intensyvumas patvirtina, kad ji veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamosios veiksmai neabejotinai buvo sistemiški, o ne atsitiktiniai veiksmai – vėlesni jos veiksmai yra susiję su ankstesniaisiais.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad šioje byloje surinktais įrodymais: nuosekliais nukentėjusiųjų S. C. ir J. S. bei liudytojų V. G., A. K., L. Ž., V. K., T. L.,R. Z., T. B., E. K. parodymais, ,kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, rašytiniais byloje surinktais įrodymais yra įrodyta,kad kaltinamosios G. R. veiksmuose yra BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sudėties požymių.

Kaltinamosios G. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajai G. R. atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54, 56 straipsniuose.

G. R. teista , teistumas neišnykęs, šiuo metu atliekanti arešto bausmę (I t. b.l.135-137, II t., b.l. 81, 82-87), bausta administracine tvarka, paskutinį kartą 2013-06-19 pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį (II t., b.l. 88 – 92, b.l. 93 – 132), Pakruojo rajono PSPC pažymoje nurodyta, kad G. R. psichiatro ir priklausomybės įskaitoje neįrašyta (II t., b.l. 135), darbo biržoje registruota (II t., b.l. 133), nedirbanti (II t., b.l. 134), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos L. seniūnijos pažymoje nurodyta, kad G. R. šeimą sudaro vyras S. R. ir du nepilnamečiai vaikai, šeima pragyvena iš gaunamos socialinės pašalpos, įrašyta į L. seniūnijos socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo ir socialinių įgūdžių stokos, skundų dėl netinkamo G. R. elgesio negauta (II t., b.l. 31). Atsižvelgiant į išdėstytą, G. R. baustina terminuota laisvės atėmimo bausme ( LR BK 50str. ), Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, remiantis LR BK 63str.1d.,4d.,9d. ,dalinio bausmių subendrinimo būdu , subendrintina su pagal Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 1d nuosprendžiu paskirta arešto bausme, kuri keistina į laisvės atėmimo bausmę ( LR BK 65str. 1d. 1p. “a” ).

2014-07-04 G. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (II t., b.l. 160 – 161), kuri paliktina galioti iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. R. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalyje, ir ją nubausti laisvės atėmimu penkiems ( 5) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu , prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, subendirinti su 2015-10-01 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį ir 290 straipsnį paskirta arešto bausme, kuri remiantis LR BK 65 str. 1d. 1p. “a” keistina į laisvės atėmimo bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę G. R. paskirti terminuotą laisvės atėmimą 6 ( šešis) mėnesius.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. R. sulaikymo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2015-10-01 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti G. R. palikti iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Daiktinius įrodymus- 4 vnt. CD-R diskų palikti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-227-284/2015.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.