Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo teisėja Daiva Jankauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. M. atstovės advokatės Redos Aleksynaitės apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. nutarimo A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis būdamas UAB A. M. Transportas vadovu, 2013-04-08 apie 10 val. 30 min. UAB A. M. Transportas priklausančiame garaže, esančiame Vingio g. 2, Marijampolė, pažeisdamas nustatytą tvarką, neturėdamas įsigijimą ar mokesčių sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, penkiose toninėse kilnojamose talpose, registruotose Valstybinėje M. I. (kuriose buvo apie 3800 litrų automobilinių degalų-dyzelino) ir vienoje 200 litrų kilnojamoje talpoje (kurioje buvo apie 150 litrų automobilinių degalų-dyzelino), kuri nebuvo registruota Valstybinėje M. I., laikė automobilinius degalus – dyzeliną (viso apie 3950 litrų), kuris pagal ištirtus kokybės rodiklius mėginyje atitinka dyzelino, kuris Lietuvoje naudojamas kaip automobiliniai degalai, P. K. rodiklių, patvirtintų LR energetikos, aplinkos ir susisiekimo ministrų 2010-12-22 įsakymu Nr. 1-348/D1-1014/3-742 (Žin.2010, Nr. 153-7849; 2011, Nr. 71-3430; 2012, Nr. 54-2698) bei LST EN 590 reikalavimus, išskyrus sieros kiekį, kuris a/m degaluose neturi viršyti 10 mg/kg (0,0010 % masės) ir RRME (ne arktinio dyzelino sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 7 % tūrio (leistina paklaida minus 0,5 %). Minėtame garaže rasta bei paimta apie 3950 litrų dyzelino, kurio vertė apie 15800 litų (121,5 MGL). Šiais savo veiksmais pil. A. M. pažeidė 2010-12-27 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko įsakymo Nr. VA-117 „Dėl naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių 1 skirsnio 4 punkte, I skirsnio 8 punkte, 3 skirsnio 19 punkte numatytus reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² str. 4 d.

Apeliantė pažymi, kad ATPK 163² str. taikymui būtina nustatyti neteisėtai laikomų prekių kiekį, kadangi pažeidimą kvalifikuojanti aplinkybė yra prekių vertė, kurios skaičiavimo pagrindas yra prekių kiekis. Tačiau kuro kiekį teismas nustatė iš vienintelio dokumento – įvykio dieną teiktų A. M. paaiškinimų, neatlikus jokių kuro kiekio matavimų nei 2013-04-08, nei bet kada vėliau. Nors teismas pripažįsta, kad tiriant tokio pobūdžio bylas turi būti atlikti matavimai teisės aktų nustatyta tvarka ir policijos pareigūnai iš esmės atmestinai atliko tyrimą byloje, tačiau tikslus jo kiekio nustatymas šiuo konkrečiu atveju neturi reikšmės. Šie paaiškinimai nėra leistina įrodinėjimo priemonė byloje, todėl nesant kitų įrodymų nėra galimybės teisėtai konstatuoti ATP objekto ir objektyviosios pusės buvimo.

A. M., po to, kai įgijo atsakomybėn patraukto asmens statusą, nėra teikęs jokių paaiškinimų. O 2013-04-08 paaiškinimų teikimo metu A. M. nebuvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, asmuo nebuvo prisaikdintas kaip liudytojas, buvo akivaizdžiai pažeistos Konstitucijos 31 str. 3 d. numatytos asmens teisių garantijos (draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius). Be to, A. M. buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingus paaiškinimus pagal ATPK 187² str., todėl neišaiškinus teisės atsisakyti teikti paaiškinimus, kai jis pats yra ar gali būti traukiamas atsakomybėn, sąlygoja tai, kad paaiškinimai buvo gauti neteisėtu būdu ir negali būti leistina įrodinėjimo priemone, jais negali būti remiamasi, priimant nutarimą.

Šioje byloje jokios matavimo priemonės naudojamos nebuvo, nematuotas nei kuro kiekis, nei talpyklų tūris, o teismas nutarime pasisakė, kad tai ir neturi reikšmės – tačiau kitaip teisėtai nustatyti ATPK 163² str. pažeidimo objektą nėra įmanoma. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad dėl techninėmis matavimo priemonėmis gautų rezultatų tikslumo ir patikimumo nekiltų jokių abejonių, ką užtikrinti yra įmanoma tik griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų ir matavimo prietaiso naudojimo taisyklių. Turi būti laikomasi Metrologijos įstatymo, Valstybinės metrologijos tarnybos viršininko 1999-01-25 įsakymu Nr. 12 patvirtintų „Kuro talpyklose laikomų naftos produktų matavimo taisyklių“. Įrodymais ATP bylose gali būti tik teisėtu būdu gauti duomenys, ir jei matavimo priemonės naudojamos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tokiu būdu gauti duomenys negali būti laikomi teisėta įrodinėjimo priemone (LVAT 2012-04-27 d. nutartis byloje Nr. N575-154/2012, 2012-06-22 d. nutartis byloje Nr. N261-1039/2013 ir kt.).

Apeliantei neaišku, kokiu pagrindu teismas padarė išvadą, kad ATPK 171² str. numatyta veika inkriminuotina tuo atveju, kai dyzelino laikymo taisyklės pažeidžiamos, patį pažeidimo dalyką įgijus teisėtai, nesantį ribotoje apyvartoje. Nei ATPK 163² str., nei ATPK 171² str. pagrindu nėra baudžiama už prekių įsigijimo, o tik už laikymo, gabenimo faktus. Esant specialiajai normai, ja ir turi būti remiamasi, sprendžiant dėl atsakomybės taikymo, o kompetencija nagrinėti ATPK 171² str. 1 d. taikymo bylas tenka teritorinių muitinių ir valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams, o ne teismui. ATPK nėra numatyta, kad ATP protokolą dėl pažeidimo, numatyto ATPK 171² str. 1 d. surašo policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A. M. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK163² str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 163² str. 4 d. įtvirtinta, kad akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, prekyba tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija penkiasdešimt minimalių gyvenimo lygių (MGL), užtraukia baudą nuo 10 000 iki 20 000 Lt su šių prekių konfiskavimu ir gabenimo priemonės, kuria šios prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimu arba be jos konfiskavimo.

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 163² str. pažeidimo dalyku yra akcizais apmokestinamos prekės, be to, kilti atsakomybei būtina, kad tokios prekės būtų laikomos, gabenamos, naudojamos, realizuojamos arba jomis prekiaujama, pažeidžiant nustatytą tvarką.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. M. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai, laikydamasis ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl A. M. kaltės pagal ATPK 163² str. 4 d.

Apylinkės teismas skundžiamą nutarimą grindė byloje teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog A. M. padarė ATPK 163² str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Tokios išvados grindžiamos administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, dokumentų ir daiktų paėmimo protokolu, daiktų perdavimo-priėmimo aktu, Muitinės laboratorijos tyrimo protokolais, paties A. M. paaiškinimu ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Aukštesnysis teismas nesutinka su apeliantės argumentu, kad byloje buvo praleistas ATPK 35 str. 1 d. numatytas nuobaudos skyrimo terminas.

ATPK 35 str. 1 d. numato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Tačiau 35 str. 2 d. suteikia teisę, pirmoje dalyje numatytą terminą pratęsti, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos, arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą priėmimo dienos.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, A. M. padarytas administracinės teisės pažeidimas nustatytas 2013-04-08, ginčo dėl to nėra, todėl nuobauda už padarytą pažeidimą turėjo būti paskirta iki 2013-10-08, tačiau iki šio termino tai nebuvo padaryta, todėl administracinės nuobaudos skyrimo terminas 2013-10-07 nutarimu buvo pratęstas vieneriems metams. Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad nutarimas faktiškai priimtas 2013-10-08, o nutarime padarytos techninės klaidos, nurodant 2013-10-07. Pastebėtina, kad tyrėjas D. P. 2013-10-07 nutarime neteisingai nurodo, kad nuobaudos skyrimo terminas baigiasi 2013-10-07, nes, kaip minėta jis baigiasi 2013-10-08, todėl nutarimas pratęsti nuobaudos skyrimo terminą net ir laikant, jog jis priimtas 2013-10-08, buvo priimtas laiku.

Apeliantė tvirtina, kad nebuvo pakankamo pagrindo pratęsti nuobaudos skyrimo terminą, nes byla laiku neišnagrinėta dėl institucijos neveiklumo. ATPK 35 str. 2 d. nurodyta, kad nuobaudos skyrimo terminas pratęsiamas, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ilgai serga, arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. Pastebėtina, kad bylos išnagrinėti per įstatyme numatytą laiką nebuvo galima iš esmės dėl paties atsakomybėn traukiamo asmens elgesio. Byloje esantys tarnybiniai pranešimai, susirašinėjimas su advokate R. Aleksynaite, įrodo, kad buvo dedamos pastangos A. M. iškviesti pas pareigūną, todėl nėra pagrindo teigti, kad institucija buvo pasyvi ir nesiėmė priemonių greitesniam bylos ištyrimui. A. M. neatvykimas buvo pateisinamas pateikiamais medicininių dokumentų išrašais, pranešimu apie dalyvavimą renginyje, todėl jo atžvilgiu nebuvo pagrindo taikyti ir prievartos priemonių. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, bylos tyrimo trukmei įtakos turėjo ir byloje atliekami ilgai trunkantys tyrimo veiksmai, taigi nuobaudos paskyrimo terminas pratęstas visiškai pagrįstai.

Apeliantė įsitikinusi, kad byloje neteisingai nustatytas iš A. M. paimto kuro kiekis, nes jokie matavimai jį paimant nebuvo atlikti. Tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad nuoseklus A. M. paaiškinimas buvo visiškai pakankami paimtam kuro kiekiui nustatyti. A. M. aiškiai nurodė kurioje talpoje, koks kuro kiekis buvo. Kuro kiekiai buvo surašyti Dokumentų ir daiktų paėmimo protokole, jį pasirašė pats A. M., jokių pretenzijų dėl atliktų veiksmų nepareiškė. Talpos su kuru buvo užantspauduotos. Be to, pareigūnas G. G. paaiškinime patvirtino A. M. parodymus, kad apžiūrimoje įmonės patalpoje buvo rastos septynios toninės talpos, iš kurių dvi buvo tuščios ir viena 200 litrų statinė. Talpose buvęs skystis turėjo specifinį dyzelino kvapą. Toks pat kuro kiekis, koks nurodytas poėmio protokole, buvo perduotas saugoti Marijampolės AVPK Logistikos skyriui pagal 2013-04-08 perdavimo priėmimo aktą Nr. 64-2S-1865. Akte nurodyta, kad kuras paimtas iš T. P., tačiau šis netikslumas laikytinas rašymo klaida, kadangi įvadinėje akto dalyje nurodyta, kad daiktai paimti administracinėje byloje Nr. 07-13-7443108, pradėtoje 2013-04-08 pagal ATPK 163² str. A. M.. Aukštesnysis teismas sutina, jog tokia praktika, kai asmuo, kuris įtariamas pažeidimo padarymu, paaiškinimus duoda būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal ATPK 187² str., yra ydinga ir nesuteikia pagrindo jais remtis. Tačiau šiuo konkrečiu atveju A. M. kaltę patvirtina ne vien jo parodymai, bet ir kita bylos medžiaga (daiktų paėmimo protokolas, kur A. M. pasirašė, jog iš jo paimta protokole nurodyti kiekiai dyzelino (6 b.l.). Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos nutarimu, kad, nors pareigūnai ir atmestinai atliko kuro poėmį, neatlikdami teisės aktų tvarka nustatytų matavimų, tačiau paimto kuro vertė buvo tokio dydžio, apytikriai 121,5 MGL, kad net ir esant paimto kuro kiekio gana didelei paklaidai, tai nepadarytų esminės įtakos veikos kvalifikavimui. Taigi, šiuo, konkrečiu atveju, net labai tiksliai nenustačius kuro kiekio, pažeidimo mastas buvo visiškai aiškus.

Nors tyrėjas D. P. nepakankamai profesionaliai atliko tyrimo veiksmus, tačiau nėra pagrindo abejoti jo įgaliojimais. Kaip matyti iš byloje pateikto Prevencijos grupės tyrėjo pareigybės aprašymo 7.6 punkto, jis yra įgaliotas išaiškinti administracinius teisės pažeidimus, surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolus savo kompetencijos ribose, o 7.37 punktas numato, kad esant Marijampolės apskr. VPK viršininko įgaliojimui, nagrinėja administracines bylas. Būtent Marijampolės apskr. VPK viršininko pavedimas pradėti administracinę teiseną pagal ATPK 163² str. ir buvo duotas D. P. 2013-04-09 rezoliucija, tai patvirtino ir Marijampolės apskr. VPK VTS miesto policijos nuovados viršininkė V. D.

Apeliantė abejoja ir Muitinės laboratorijoje gautais tyrimo rezultatais. Apeliantė nurodo, kad Muitinės laboratorija kuro kokybės nustatymui privalėjo naudoti rekomenduojama LST EN ISO 20846 arba LST EN ISO 20884. Tačiau pastebėtina, kad šie metodai yra tik rekomendaciniai, bet neprivalomi. Muitinės laboratorija yra akredituota pagal standartą LST EN ISO/IEC 17025:2005. Savo 2013-12-12 rašte Nr. (1.1) 2B-509, Muitinės laboratorija nurodė, kad rekomenduojami metodai LST EN ISO 20846 arba LST EN ISO 20884 skirti dyzelino, kurio sudėtyje yra žymiai mažesni (nuo 0,3 mg/kg iki 500 mg/kg) sieros kiekiai, t.y. jis aktualus vertinant dyzelino atitiktį privalomiems kokybės rodikliams ir Europos standartams.

Iš A. M. paimto kuro įvertinimas buvo atliekamas įteisintu metodu SDP 5810:2011, 3 leidimas, tai patvirtina ir jau minėtas Muitinės laboratorijos raštas. Be to, sieros kiekiai mėginiuose 10-500 kartų viršijo leistinas ribas, todėl nėra jokios abejonės, jog jie neatitinka Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomųjų kokybės rodiklių.

Kaip matyti iš Muitinės laboratorijos atliktų tyrimų, kiekvieno mėginio tyrimo rezultatai buvo skirtingi – kiekviename mėginyje buvo nustatyti skirtingi sieros kiekiai. A. M. tvirtino, kad visas kuras, buvęs jo įmonėje, buvo įsigytas iš S. F. & R. Lietuva, UAB, 2013-02-12. Tačiau F. & R. Lietuva, UAB, kartu su PVM sąskaita –faktūra dėl UAB „A. M. transportas“ įsigyto kuro, pateiktame kokybės pažymėjime Nr. 96610, nurodyta, kad sieros kiekis jų parduotame dyzeline atitinka normas – neviršija 10 mg/kg ir faktiškai yra tik 4 mg/kg. Šie duomenis paneigia versiją, kad iš jo paimtas dyzelinas buvo įsigytas S. F. & R. Lietuva. Be to, pagal „Kuro talpykloje laikomų naftos produktų, bioproduktų apskaitos žurnalą“ kuro likutis talpyklose turėjo būti 3616 litrų, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, šis kiekis viršytas daugiau kaip trimis šimtais litrų ir nei vienas mėginys neatitiko Privalomųjų kokybės rodiklių. T. R. tarnybinis pranešimas ir G. G. paaiškinimas dar labiau pagrindžia abejones A. M. išsakyta versija dėl laikomo dyzelino teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas pasisakė ir dėl advokatės pozicijos, kad A. M. veika turėtų būti kvalifikuota pagal ATPK 171² str. Pritartina advokatei, kad ATPK 171² str. yra specialioji norma, numatanti atsakomybę už biokuro, bioalyvos gabenimo ir laikymo, taip pat naftos produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose tvarkos pažeidimą, tačiau šiuo atveju A. M. veika negali būti kvalifikuota pagal šį straipsnį. Kaip nurodyta skundžiamame nutarime, šią normą būtų galima taikyti, jeigu pas A. M. rastas kuras atitiktų Privalomuosius kokybės rodiklius ir būtų tinkamas naudoti Lietuvoje, tačiau būtų pažeistos „Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklės“ patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VA-117.

Adminsitracinio teisės pažeidimo protokole, grafoje ,,pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ neteisinga nurodyta A. M. vardas, nurodant vardą ,,Alvydas“, tačiau šis rašymo apsirikimas niekaip neįtakoja priimto procesinio sprendimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų įvykio aplinkybių ir išvados, kad A. M., pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką, laikė kurą, kuris neatitiko būtinų kokybės reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog A. M. veikoje yra visi ATPK 163² str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, dėl to jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už šio pažeidimo padarymą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

A. M. atstovės advokatės Redos Aleksynaitės apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.