Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo bankroto administratorės M. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinio kopija su priedais, teismo pranešimas (CPK 130 str.) atsakovui įteikti tinkamai – viešo paskelbimo būdu. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas nurodo, jog atsakovas A. B. nuo 2012 m. iki 2014-07-27 buvo UAB Olymak ir Ko vadovu. Vilniaus apygardos teismas 2016-12-28 nutartimi nustatė, kad įmonės turto nepakaks teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. 2017-01-19 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia, o ieškovui patvirtinta administravimo išlaidų sąmata 2000 eurų sumai.

Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo negali įvykdyti savo prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievoles savo turtu subsidiariai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės akcininkai (t. y. juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, privalo veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2003). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs bendrovės akcininkų pareigą elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2009). Ši pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrojo pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2011, 2012 m. vasario 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-19/2012).

Įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais. Įmonė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, taip pat kreditorių interesus. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, civilinė atsakomybė galima tiek pačiai įmonei, tiek jos kreditoriams. Privačių bendrovių veiklos tikslas paprastai yra gauti pelno vykdant komercinę - ūkinę veiklą (CK 2.34 str. 3 d., Akcinių bendrovių įstatymo 1-3, 59-60 str.). Įmones steigia, valdo ir jas gali likviduoti bendrovės dalininkai, kurie įmonės likvidavimo atveju pasidalija bendrovės turtą (Akcinių bendrovių įstatymo 15, 74 str.). Įmonių Bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) numato, kad likviduojant bankrutavusią įmonę bankroto administratorius grąžina bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams) turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais (ĮBĮ 31 str. 6 p.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai kyla dalyvių, kurie kartu yra ir įmonės valdymo organas, civilinės atsakomybės bendrovei klausimas, žalos dydis negali viršyti bendrovės įsipareigojimų tretiesiems asmenims – šiuo atveju bankrutuojančios įmonės kreditoriams ir jos administravimo išlaidoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1105/2014).

CK 2.82 straipsnio 3 dalyje yra išvardytos pagrindinės valdymo organų pareigos. Valdymo organas yra atsakingas už juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą, pranešimą juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius, turinčius reikšmės juridinio asmens veiklai, juridinio asmens veiklos organizavimą, juridinio asmens dalyvių apskaitą, turto tinkamą tvarkymą, dokumentų ir informacijos apie turtą ir verslą saugojimą (CK 2.4 straipsnio 3 dalis), jei kitaip nenumatyta atskirų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Pagal ABĮ 37 straipsnio 10 dalies 1-2 punktus (sprendimo išmokėti dividendus ir jų išmokėjimo metu galiojusi įstatymo redakcija) bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą.

CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys) ir kt. Šie veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti išimtinai bendrovės interesais, t. y. užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvės, veiklą.. Juridinio asmens valdymo organo nariui, nevykdančiam arba netinkamai vykdančiam pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, įstatymas numato pareigą atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas yra įvykdęs savo prievolę atlyginti bankroto administratoriaus patirtas išlaidas (CPK 178 str.). Kadangi atsakovas neįvykdė prievolės atsiskaityti su ieškovu, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 2000 EUR žalos atlyginimą yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai (CK 6.38, 6.63 str.).

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti savo prievolę atsiskaityti su ieškovu už suteiktas paslaugas, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2000 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Bylinėjimosi išlaidos nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 83 str.) išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinas 45 EUR žyminis mokestis (CPK 79 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 262, 285-286 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bankroto administratorės M. B. naudai, a. k. (duomenys neskelbtini) 2000 EUR (du tūkstančiai eurų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2000 EUR sumą nuo 2017-05-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti iš A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 45 EUR (keturiasdešimt penki eurai) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, esanti AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, kvitą ar mokėjimo nurodymą reikia pateikti sprendimą priėmusiam teismui.

Atsakovas, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, atitinkantį LR CPK 287 str. 2-3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo peržiūrėjimo turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą (jeigu byloje buvo paskirtas teismo posėdis), taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data bei žyminio mokesčio kvitas.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.