- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- I1-908-281/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03009-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. M. pateikė teismui skundą, prašydamas priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1–2).
Paaiškino, kad teisingumo ministras 2018-10-19 priėmė įsakymą Nr. 1R-213 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas). Teigia, kad šiuo Įsakymu sudaryta asmens teises pažeidžianti situacija. Įsakymo 1.5 punktu įtvirtinta, kad patalynė nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje patvirtintu metu, toks reglamentavimas žemina pareiškėjo orumą. Teigia, kad į karantino patalpas perkeltų nuteistųjų dienotvarkėje nustatytam laikui paimama ne tik viršutinė patalynės dalis, tačiau ir antklodė bei čiužinys. Tokiu būdu iš pareiškėjo atimama galimybė ilsėtis. Nėra aišku, kokiose patalpose yra laikoma paimta patalynė, kaip yra užtikrinta paimtos patalynės švara, atskyrimas, vėdinimas ir kiti higienos reikalavimai. Teigia, kad kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems užimtumas nėra organizuojamas, neleidžiama dalyvauti bendruose laisvės atėmimo vietos užimtumo grupėse. Įsakymu įtvirtintas teisinis reglamentavimas sukelia pareiškėjui neigiamas pasekmes, kurių intensyvumas viršija kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 7–10).
Paaiškino, kad pareiškėjas, laikotarpiu nuo 2019-08-01 iki 2019-08-06 Pravieniškių PN-AK I-ajame sektoriuje už bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimą nagrinėjamo ginčo laikotarpiu atliko nuobaudą kameroje Nr. 2 (3 miegamosios vietos), kurioje buvo 3 nuteistieji. Nuobaudos atlikimą uždarosios zonos kameroje lėmė nuteistojo elgesys ir jo paties valia. Nuteistasis nesielgė tinkamai, todėl turėjo numatyti iš to kilsiančias pasekmes.
Teigia, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui (taikoma visiems nuteistiesiems be išimties), įsigaliojus Įsakymo pakeitimui. Nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas, neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis). Nurodo, kad atsakovės atstovas laikosi principo, jog visi nuteistieji yra lygūs ir nesuteikia privilegijų ar išimtinių sąlygų tam tikriems nuteistiesiems. Atsakovės atstovas teigia, kad jis laikėsi galiojančių teisės aktų, todėl konstatuoti jo neteisėtų veiksmų nėra pagrindo. Atkreipė dėmesį, kad I-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpose įrengtas sandėlis, kuriame įrengtos lentynos ir kiekvienam nuteistajam yra vieta sudėti tvarkingai sulankstytą čiužinį ir lovos patalynę. Patalpoje yra varstomas langas ir sudaryta galimybė patalpą išvėdinti. Pažymi, kad Turto valdymo skyrius laikotarpiu nuo 2019-01-28 iki 2019-08-19 pareiškėjo skundų dėl patalynės paėmimo iš kamerų tipo patalpų, negavo. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į psichologus dėl nuolatinių patiriamų dvasinių išgyvenimų ir kančių, orumo pažeminimo, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti teisės akto pakeitimas, nesikreipė.
Mano, kad neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų (neveikimo) nenustatyta. Įstaigos pareigūnai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Nuteistasis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Teigia, kad nėra įrodyta ir pagrįsta nei viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui sąlygų.
Atsakovės atstovo Pravieniškių PN-AK atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 35–37).
Paaiškino, kad laisvės atėmimo vietų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimu, priimant pareiškėjo ginčijamą Įsakymą, buvo siekiama didinti laisvės atėmimo vietų įstaigų, jose dirbančių ir laikomų asmenų saugumą, užkardyti teisės pažeidimus, užtikrinti sanitarinių ir higienos sąlygų laikymąsi nuteistųjų (suimtųjų) gyvenamosiose patalpose. Atkreipė dėmesį, kad patalynė dienos metu paimama tik iš nuobaudas drausmės grupėje ir kamerų tipo patalpose laikomų asmenų, todėl didžiosios dalies įkalintų asmenų interesų toks pakeitimas neliečia. Tokiu pakeitimu nuobaudas atliekančius asmenis siekiama skatinti prasmingai praleisti ne miegui skirtą laiką, o kartu ir sukuriamos nepatrauklios nuobaudos atlikimo sąlygos tam, kad šie asmenys gerai apmąstytų savo poelgius ir mažėtų teisės pažeidimų pataisos įstaigose skaičius. Teigia, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Mano, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo atlikta neteisėtų veiksmų, taip pat pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos fakto, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.
Atsakovės atstovės Teisingumo ministerijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstat uoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurį lėmė pakeistas reglamentavimas ir šio reglamentavimo įgyvendinimas pataisos įstaigoje. Pareiškėjas teigia, kad dėl neteisėtų atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Pravieniškių PN-AK veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 8 000 Eur.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija tvirtina Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles (Bausmių vykdymo kodekso 64 straipsnis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymu Nr. 1R-213 buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punktas, pagal kurį patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Atsižvelgiant į tai, kad Teisingumo ministerijai įstatymas numato teisę tvirtinti, taigi ir keisti atitinkamas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatas, nėra pagrindo teigti, kad Teisingumo ministerija, vykdydama jai priskirtas funkcijas, atliko neteisėtus veiksmus.
Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punktu, patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, o pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Teismas pažymi, kad teisės aktai nenustato specialių reikalavimų patalpai, kurioje dienotvarkėje nustatymu metu bus saugomas minkštasis inventorius, tačiau, kaip matyti, pataisos įstaigų administracijai tenka pareiga užtikrinti laikomų nuteistųjų daiktų saugumą.
Atsakovės atstovas Pravieniškių PN-AK nurodė, jog I-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpose įrengtas sandėlis, kuriame įrengtos lentynos, kiekvienam nuteistajam paskirta vieta sudėti čiužinį ir lovos patalynę. Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyrius 2019-09-04 pažymoje Nr. 77-1350 nurodė, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-01-28 iki 2019-08-19 skundų dėl patalynės paėmimo kamerų tipo patalpose negavo, o patalpoje, kurioje laikomi paimti čiužiniai bei lovos patalynė yra varstomas langas, sudaryta galimybė patalpą išvėdinti (b. l. 29). Teismas taip pat pastebi, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatas, patalynė suprantama kaip antklodė, čiužinys ir pagalvė (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 8 priedo 4 punktas, 83 punktas). Taigi laikytina, kad patalynė, įskaitant ir čiužinį, antklodę ir pagalvę išduodama į kameros tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems tik miego laikui. Teismas pažymi, kad šioje byloje Taisyklių 220 punktas nėra ginčijamas, o Pravieniškių PN-AK, paimdami iš pareiškėjo, laikomo kameros tipo patalpoje, patalynę, laikėsi Taisyklių 220 punkto reikalavimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, veiksmų. Be to, teismas pastebi, kad pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių neigiamų pasekmių, kurias patyrė dėl įtvirtinto teisinio reglamentavimo, susijusio su patalynės paėmimu ne miego laiku, kaip matyti iš aukščiau aptartos byloje esančios rašytinės medžiagos, pareiškėjas į įstaigos administraciją nesikreipė.
Teismas pastebi, kad pareiškėjas savo skunde nurodo, jog kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems užimtumas nėra organizuojamas, neleidžiama dalyvauti bendruose laisvės atėmimo vietos užimtumo grupėse, tačiau jokių šiuos savo teiginius pagrindžiančių konkrečių duomenų nepateikė. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nedetalizuoti, pareiškėjas nepaaiškino, kaip konkrečiai Įsakymo įgyvendinimas pažeidžia jo teisę užsiimti atitinkama aktyvia veikla dienotvarkėje numatytu laiku. Dėl pareiškėjo nurodomų teiginių bendro pobūdžio, teismas konstatuoja, kad šiuo aspektu atsakovės atstovų neteisėtų veiksmų taip pat nenustatyta, o tokie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Teisingumo ministerijos ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos veiksmuose pareiškėjo atžvilgiu nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, teismas plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų (žalos bei priežastinio ryšio) nustatymo, nes nenustačius neteisėtų veiksmų tokių sąlygų vertinimas neturi prasmės. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.