- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-28
- Bylos Nr.
- e2S-190-755/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00994-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Pareiškėjas
- J. L., A. J., J. Š.
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-190-755/2017
teisėja Šarūnė Butkuvienė Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00994-2016-1
2017 m. vasario 28 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eigirdas Činka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų J. L., A. J. ir J. Š. atskirąjį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-11-22 nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-1150-1000/2016, kuria civilinė byla pagal pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nutraukta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, po tėvo J. L., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą. Palikėjas J. L. nebuvo sudaręs testamento. Po tėvo mirties pareiškėjai žodiniu susitarimu susitarė dėl tėvo palikimo, t. y. pareiškėjas J. L. pasiėmė arklį, kurį laikė iki jo nugaišimo pas save, naudojosi 0,85 ha žemės sklypu, jame įsirengė motokroso trasą, pasiėmė žemės ūkio padargus; pareiškėja A. J. pasiėmė karvę, kurią laikė iki jos nugaišimo, naudojosi 1,27 ha žemės sklypu; pareiškėja J. Š. pasiėmė piniginę su joje buvusiais pinigais. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimų išdavimui, visiškam paveldėjimo teisės įgyvendinimui.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo G. J. su pareiškimu nesutiko, kadangi įsiteisėjusiais teismo sprendimais (Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-21-500/2016, Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-718-227/2016) nustatyta, kad po palikėjo J. L., mirusio (duomenys neskelbtini), jo palikimą faktiškai pradėdama valdyti priėmė E. L., o po jos mirties – E. L. palikimą priėmė G. J.. Įsiteisėjus teismo sprendimui, G. J. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir šio liudijimo pagrindu VĮ Registrų centre įregistruota G. J. nuosavybė į pareiškėjų prašyme nurodytą turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-11-22 nutartimi civilinė byla pagal pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nutraukta.
4. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 56 pažymėta, kad tuo atveju, kai palikimą, nepriklausomai nuo jo priėmimo būdo, yra priėmę kiti įstatyminiai įpėdiniai, nėra pagrindo atsisakyti nagrinėti prašymą dėl palikimo priėmimo arba palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo. Tik tuo atveju, jeigu į turtą, kuriam pareiškėjas prašo nustatyti palikimo priėmimo arba palikimo atsiradimo vietos faktą, yra kitam įpėdiniui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, ypatingosios teisenos tvarka toks faktas negali būti nustatomas, nes jis tiesiogiai susijęs su šio liudijimo nuginčijimu. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis analogija (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsisako priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis priimtas, – bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
5. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo nustatyti, kad jie priėmė J. L. palikimą, faktiškai jį pradėdami valdyti, į kurį jau yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas suinteresuotam asmeniui. Byloje nustatyta, kad 2016-08-11 G. J. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 6701, kuriame nurodyta, kad J. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), ir E. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), turtą paveldi dukra G. J., paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas sudaro žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše yra duomenys, jog šie žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., asmeninės nuosavybės teise priklauso G. J. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu.
6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukurs teisinių pasekmių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), kadangi nėra nuginčytas G. J. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumas. Pareiškėjai apie paveldėjimo teisės liudijimą sužinojo tik tuomet, kai gavo atsiliepimą iš suinteresuoto asmens. Esant minėtoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad ypatingąja teisena pareiškėjų prašomas nustatyti faktas negali būti nustatomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjai skundžia Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-11-22 nutartį, prašo teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo priteisti iš G. J. pareiškėjų naudai 250 Eur išlaidų advokato pagalbai už atskirojo skundo paruošimą apmokėti.
8. Pareiškėjai nurodo, kad po J. L. mirties liko įvairus turtas, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas išduotas tik į dalį palikimo – tris žemės sklypus ir neišduotas į gyvenamąjį namą, ūkio pastatus ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) r., į pinigus (12000 Lt) , arklį, žemės ūkio techniką.
9. Pareiškėjai teigia, kad teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos .
10. Teigia, kad teismo išvados yra nepagrįstos, nes prašoma nustatyti juridinį faktą dėl palikimo dalies, į kurią nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, priėmimo. Teigia, tai yra išaiškinęs kasacinis teismas 2013-10-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2013.
11. Teismas neteisingai nurodė, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukurs teisinių pasekmių, nes pareiškėjai turi teisę reikalauti, kad jiems būtų perduota iš jiems priklausančio, kito įpėdinio priimto turto tai, kas išliko natūra. Šio ginčo atveju turi būti taikoma CK 5.57 straipsnio 2 dalies analogija.
12. Be to, tvirtina, kad G. J. paveldėjimo teisės liudijimas išduotas neteisėtai – jis nebuvo išduotas pagal palikimo atsiradimo vietą, o G. J. apie pareiškėjų nurodomas aplinkybes žinojo, nes byloje Nr. 2YT-21-500/2016 rašė atsiliepimus.
Motyvuojamoji dalis
13. Pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, dėl ko ji grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą G. J. prašo skundžiamą teismo nutartį palikti galioti.
15. Nurodo, kad po tėvo J. L. mirties visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paveldėjo jo sutuoktinė, po kurios mirties visą turtą paveldėjo G. J.. Nurodo, kad ji, G. J., vykdydama įsiteisėjusį Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2YT-21-500/2016, kreipėsi į notarą, kuris išdavė paveldėjimo teisės liudijimą. Tuo tarpu pareiškėjai, pralaimėję civilinę bylą , pakartotinai teikia prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl to paties turto, tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu, tik įgalioję A. L.. Pažymi, kad civilinės bylos nr. 2YT-21-500/2016 nagrinėjime pareiškėjai aktyviai dalyvavo, joje buvo vertinamos, sklypų, gyvulių prižiūrėjimo aplinkybės.
Teismas konstat uoja:
Atskirasis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis).
17. Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo pradėjus turtą valdyti) nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
18. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjų prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukurs teisinių pasekmių, kadangi nenuginčytas jau išduoto (G. J.) paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumas. Dėl tokios priežasties teismas sprendė, kad pareiškėjų prašomas nustatyti faktas negali būti nustatomas.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančias aplinkybes, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir klaidingai pritaikė procesinės teisės normas.
20. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgęs į tai, kad iš pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turinio esmės matyti, jog pareiškėjų yra prašoma pasisakyti dėl palikimo, t. y. konkretaus turto, priėmimo, į kurį paveldėjimo teisės liudijimas turimais duomenimis neišduotas. Suinteresuotas asmuo G. J. pirmosios instancijos teismui pateikė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą 2016-08-11, iš kurio matyti, kad į G. J. paveldimą turtą nepateko dalis pareiškėjų pareiškime nurodomo turto, kurį jie siekia paveldėti, o būtent pinigai, gyvuliai, žemės ūkio technika – padargai ir namų valda, esanti (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) r. Tuo tarpu iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas dėl šio paminėto turto, niekaip nepasisakė, nors, sutinkamai su kasacinio teismo formuojama praktika, privalėjo tai padaryti - spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. ar pareiškėjai priėmė palikimą jį pradėdami faktiškai valdyti ar to nepadarė.
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, teisėjų kolegija konstatavo, kad jeigu į turtą yra kitam įpėdiniui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kol jis nenuginčytas, palikimo priėmimo ar palikimo atsiradimo vietos faktas ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatytas (CK 5.8 straipsnis) tais atvejais, kai prašoma nustatyti juridinį faktą dėl viso palikimo ar jo dalies, į kuriuos jau išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, priėmimo. Nurodyta taisyklė negalioja, jei prašoma nustatyti juridinį faktą dėl palikimo dalies, į kurią nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, priėmimo. Vien aplinkybė, kad įpėdiniui (keletui jų) yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į dalį palikėjo turto, pati savaime neužkerta galimybės kitiems įpėdiniams kreiptis į teismą su prašymu nustatyti juridinį faktą dėl likusios nepaveldėtos (į kurią neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas) turto dalies priėmimo.
22. Taip pat kasacinis teismas toje pačioje nutartyje yra nurodė, kad tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2013) pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2dalis); ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose teismas turi imtis visų būtinų priemonių, jog būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Dėl to kiekvienu atveju, kai prašoma nustatyti juridinį faktą dėl dalies palikimo priėmimo ir teismui žinoma, kad į dalį palikimą sudarančio turto išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, teismas, be kitų aplinkybių, turi nustatyti ir vertinti, į kokią turto dalį buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir dėl kokios turto dalies faktinio valdymo prašoma nustatyti juridinį faktą, tam, jog būtų išsiaiškinta, ar pareiškėjas ypatingosios teisenos tvarka kreipėsi į teismą ne dėl tos palikimo dalies, į kurią jau yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Tokių aplinkybių nustatymas nepripažintinas palikto turto kiekio, jo dalių nurodymu ar konstatavimu (įvardijimu), t. y. paveldėtino turto identifikavimu, kurio teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turinčius faktus, neatlieka.
23. Taigi, atsižvelgus į kasacinio teismo praktiką bei nagrinėjamojoje byloje esančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismui tinkamai neįvertinus į bylą pateikto 2016-08-11 G. J. išduoto Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės V. J. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, pagal kurį G. J. išduotas paveldėjimo teisiės liudijimas tik dalį J. ir E. L. turto, daroma išvada, kad liko neišspręsta pareiškėjų pareiškimo dalis dėl kito galimo palikėjų turto, į kurį pareiškėjai siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Dėl paminėto yra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
24. Atkreipiamas pirmosios instancijos teismo dėmesys, jog nagrinėjant bylą iš naujo reiktų nustatyti, kokį kitą (apart tą, kuriam išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas) turtą paliko palikėjas J. L., ar jį apeliantai kaip palikimą priėmė, koks turtas kaip galimai priimtas palikimas buvo išlikęs pareiškimo pateikimo dienai, nes iš esmės turi būti pasisakoma ar pareiškimo pateikimo teismui dieną nesant turto, kuris galėtų būti paveldėtas, prašomas nustatyti faktas sukurs pareiškėjams teisines pasekmes. Jeigu tokio turto nebūtų, spręstina, ar toks juridinę reikšmę turintis faktas gali būti nustatomas.
25. Perduodant civilinę bylą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, nurodoma, kad šia nutartimi nėra niekaip nusprendžiama dėl turto, kuriam jau išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kitaip nei šiame liudijime nurodyta , kadangi pats liudijimas neginčijamas.
26. Dėl skundo argumentų dėl to ar tinkamas notaras išdavė paveldėjimo teisės liudijimą, dėl CK 5.57 straipsnio 2 dalies analogijos taikymo apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes reikalavimas iš esmės šios instancijos teisme nenagrinėjamas, o sprendžiant tik procesinį klausimą ( kaip skundžiamos nutarties atveju) šie motyvai teisiškai nereikšmingi.
27. Nors atskirasis skundas yra tenkinamas, o pareiškėjai nurodo, jog patyrė bylinėjimosi išlaidas šiam skundui paruošti ir prašo jų atlyginimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų šioje proceso stadijoje atlyginimo, kadangi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas bus sprendžiamas išsprendus ginčą iš esmės ( CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.