- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-08
- Bylos Nr.
- e2A-367-940/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01457-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- D. D.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4348-1137/2024 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei D. D. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ prašė priteisti iš atsakovės D. D. 225,16 Eur negrąžintą kreditą; 18,43 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2024 m. sausio 9 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 2,90 Eur tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2024 m. sausio 9 d.); 19 proc. (59,83 Eur) negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024 m. sausio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2026 m. spalio 28 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos; 18,04 Eur negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančias nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2024 m. sausio 9 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2026 m. spalio 28 d.); 1,49 Eur delspinigius; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 22,00 Eur žyminį mokestį; 105,00 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą. Ieškovė taip pat prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
2. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. K820503707 (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 300,00 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), t. y. 166,80 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma: 19 proc.) ir 32,21 Eur tarpininkavimo mokestį, iki 2026 m spalio 28 d.
3. Pažymėjo, kad atsakovė laiku nemoka mėnesinių įmokų bei nereaguoja į ieškovės siųstus raginimo laiškus. Atsižvelgdama į tai, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu bei Sutarties 8.4. punktu, ieškovė 2024 m. sausio 3 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą Sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. balandžio 23 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės D. D. ieškovei AB „NEO Finance“ 225,16 Eur negrąžintą kreditą, 18,43 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2024 m. sausio 9 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 2,90 Eur tarpininkavimo mokestį; 1,49 Eur delspinigius; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 96,65 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas nustatė, jog šalys 2021 m. spalio 28 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K820503707, kuria atsakovei buvo suteiktas 300,00 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 166,80 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma: 19 proc.), 32,21 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2026 m. spalio 28 d. Atsakovei netinkamai vykdant savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovė, 2024 m. sausio 3 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu, nuo 2024 m. sausio 9 d. nutraukė su atsakove sudarytą Sutartį.
6. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų ginčijusi Sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo neteisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, sprendė, jog ieškovei iš atsakovės priteistinas 225,16 Eur negrąžintas kreditas pagal Sutartį.
7. Teismas, nustatęs, jog pagal tarp šalių sudarytos Sutarties specialiąsias sąlygas atsakovė įsipareigojo iki 2026 m. spalio 28 d. mokėti Sutartyje numatytas 19 proc. dydžio metines palūkanas, o Sutartį nutraukus 2024 m. sausio 9 d., ieškovė paskaičiavo mokėtinas 18,43 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties nutraukimo dienos, sprendė, jog toks reikalavimas yra pagrįstas ir jį tenkino.
8. Teismas, įvertinęs tai, jog ieškovė negautoms pajamoms prilygino Sutartyje numatytas atsakovės mokėtinas 19 procentų (59,83 Eur) metines mokėjimo (pelno) palūkanas, tačiau, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali, sprendė, jog ieškinyje reikalaujamas negautų pajamų (nuostolių) dydis nevertintinas kaip pagrįstas ir tikėtinas. Įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė.
9. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog ieškovė, sudarydama Kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą, ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamos paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas, taip pat įvertinęs tai, kad atsakovė Sutartyje patvirtino, jog sutinka ir įsipareigoja mokėti Sutarties mėnesinį tarpininkavimo mokestį, sprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 2,90 Eur tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo dienos, yra pagrįstas ir jį tenkino.
10. Teismas, įvertinęs tai, jog tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, darė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti 18,04 Eur negautas pajamas dėl nesumokėto tarpininkavimo mokesčio nuo Sutarties nutraukimo dienos (2024 m. sausio 9 d.) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2026 m. spalio 28 d.) yra nepagrįstas.
11. Įvertinęs tai, kad atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1,49 Eur delspinigius yra pagrįstas, todėl jį tenkino.
12. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (247,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu AB „NEO Finance“ prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 23 d. sprendimo už akių dalį: 1) dėl 19 proc. (59,83 Eur) negautų pajamų (nuostolių), t. y. priteisti apeliantei iš atsakovės 19 proc. (59,83 Eur) negautų pajamų (nuostolių) nuo vartojimo kredito Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. spalio 28 d.); 2) dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisiant apeliantei iš atsakovės 119,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Apeliantė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 22,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, ir 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą.
14. Nurodo, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų apeliantė nutraukė vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol nėra atgavusi nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, todėl darytina išvada, jog apeliantės negautų pajamų faktas yra įrodytas.
15. Pažymi, kad aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovė turėjo mokėti per visą Sutarties galiojimo laikotarpį. Todėl taip pat darytina išvada, kad apeliantė galėjo pagrįstai tikėtis gauti nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi Sutartį.
16. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo, dėl to netinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius ir nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų.
17. Apeliantė taip pat nurodė, kad teismas sprendime tenkino ieškinį iš dalies ir proporcingai sumažino bylinėjimosi išlaidas. Remiantis tuo, kad teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, bei nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas keistinas, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista bei proporcingai perskaičiuota, nurodant, jog apeliantei priteisinta 94,5 proc. bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
19. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo už akių dalies, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl 19 proc. (59,83 Eur) negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024 m. sausio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. spalio 28 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės – tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus AB „NEO Finance“ ir atsakovės D. D. 2021 m. spalio 28 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. K820503707, kuria atsakovei buvo suteiktas 300,00 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 166,80 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma: 19 proc.) ir 32,21 Eur tarpininkavimo mokestį, iki 2026 m spalio 28 d. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis atsakovės turėjo būti grąžintas per 60 mėnesinių įmokų. Atsakovė Sutarties bendrųjų sąlygų 3.1., 3.5.2. bei 5.1. punktuose įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kredito sumą bei bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), tačiau atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų ir nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus, todėl ieškovė 2024 m. sausio 3 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu, nuo 2024 m. sausio 9 d. nutraukė su atsakove sudarytą Sutartį. Atsakovė įsiskolinimo nepadengė.
21. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, be kita ko, prašydama priteisti iš atsakovės 19 proc. (59,83 Eur) negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024 m. sausio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. spalio 28 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė negautoms pajamoms prilygino Sutartyje numatytas atsakovės mokėtinas 19 procentų metines mokėjimo (pelno) palūkanas, ir, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali, sprendė, jog ieškinyje reikalaujamas negautų pajamų (nuostolių) dydis nevertintinas kaip pagrįstas ir tikėtinas. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, dėl ko šią ieškinio dalį atmetė.
22. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 19 proc. negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovei nevykdant Sutartyje numatytų įsipareigojimų ir ieškovei nutraukus su atsakove sudarytą Sutartį prieš terminą, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas, kurias sudaro pagal Sutartį mokėtinos pelno palūkanos (už laikotarpį, kai Sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta).
23. Remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823-2020).
24. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
25. Nagrinėjamu atveju apeliantė, sudarydama su atsakove Sutartį, jos Specialiosiose sąlygose aptarė atsakovės mokamą palūkanų sumą už visą Sutarties galiojimo laikotarpį (166,80 Eur), taip pat suderino mokėjimų grafiką iki Sutarties pabaigos. Tai reiškia, jog šalys iš anksto susitarė, kokią pinigų sumą už naudojimąsi kreditorės paskolintais pinigais ir kokiais terminais (aptarė kiekvieną įmokos dydį už atitinkamą laikotarpį) atsakovė privalo sumokėti kreditorei, t. y. aptarė mokėjimo (pelno) palūkanas, todėl akivaizdu, jog kreditorė pagrįstai galėjo tikėtis gauti tokias pinigų sumas, kurios yra aptartos ir suderintos prie Sutarties pateiktame mokėjimo grafike.
26. Atsižvelgdamas į aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškinio reikalavimas priteisti 19 proc. (59,83 Eur) negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024 m. sausio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. spalio 28 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, vertintinas kaip orientacinė negautų pajamų suma, ieškovės apskaičiuota pagal šalių suderintą Mokėjimo grafiką, todėl yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė numatytų pagal ginčo Sutartį gauti ir negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą. Konstatuotina, jog apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 19 proc. (59,83 Eur) negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024 m. sausio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2026 m. spalio 28 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos.
27. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl 19 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024 m. sausio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2026 m. spalio 28 d.), netinkamai taikė aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Dėl nurodytų aplinkybių, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, priteisiant ieškovei iš atsakovės 19 proc. (59,83 Eur) negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024 m. sausio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. spalio 28 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
28. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nustatyta, jog, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė patyrė 127,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė 22,00 Eur žyminis mokestis ir 105,00 Eur išlaidos už procesinių dokumentų rengimą. Bendra ieškinio suma sudaro 325,85 Eur, o patenkinta ieškinio reikalavimų dalis yra 307,81 Eur. Taigi, patenkinus 94,50 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistinos 120,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys).
29. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 222,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (22,00 Eur žyminis mokestis ir 200,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos), patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą už akių pakeisti iš dalies.
„Priteisti iš atsakovės D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 225,16 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus ir 16 ct) negrąžinto kredito, 18,43 Eur (aštuoniolikos eurų ir 43 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2024 m. sausio 9 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 2,90 Eur (dviejų eurų ir 90 ct) tarpininkavimo mokesčio; 19 proc. (59,83 Eur) negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024 m. sausio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. spalio 28 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, 1,49 Eur (vieno euro ir 49 ct) delspinigių; 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (307,81 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 120 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas – ieškovės AB „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, naudai.“
Kitą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 23 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei AB „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovės D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 222,00 Eur (dviejų šimtų dvidešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.