Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-06-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1476-737/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-06-07
Bylos Nr.
1-1476-737/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09522-2022-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Petraškienė
Kaltinamasis
D. K.
Advokatai
Petras Lileika
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1476-737/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09522-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; (S) 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6.; 2.3.6.4.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 7 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė,sekretoriaujant Inai Jankulskaitei,dalyvaujant prokurorei Oksanai Gabrilaitienei,kaltinamajam D. K.,kaltinamojo gynėjui advokatui Petrui Lileikai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. 2022 m. kovo 20 d., apie 19.15 val., važiuodamas (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių, tai yra 2,00 promilių neblaivumas.

Apklaustas teisiamajame posėdyje, D. K. prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paaiškino, jog po darbo savo garaže tvarkė automobilį ir vartojo alkoholį, bandė išsikviesti taksi, bet nepavyko, todėl sėdo už vairo ir važiavo namo – į (duomenys neskelbtini). Nuo namų iki garažo atstumas apie 2 km. Jį policija sustabdė prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos. Pripažįsta nustatytą girtumo laipsnį. Labai blogai vertina savo poelgį. Sėsdamas už vairo neblaivus nepagalvojo, kad taip gali nutikti, viskas įvyko spontaniškai. Po to, kai buvo sulaikytas, lankė kursus, buvo ir priklausomybių ligų centre Kaune. Dabar alkoholio nebevartoja visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnis, 273 straipsnis).

Liudytojas A. U., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. kovo 20 d., vykdydamas tarnybines pareigas, 19.14 val. (duomenys neskelbtini) sustabdė automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojui D. K. buvo tikrintas blaivumas. Kadangi bekontaktis alkoholio nustatymo prietaisas rodė, kad D. K. galimai yra neblaivus, jis pastarojo paklausė, ar jis yra vartojęs alkoholio. D. K. paaiškino, kad garaže išgėrė degtinės ir važiavo namo. Alkoholio kiekio matuokliu patikrinus D. K. girtumą, pirmų patikrinimu jam buvo nustatytas 2,24 prom. neblaivumas, antru patikrinimu jam buvo nustatytas 2,00 prom. neblaivumas. D. K. su alkotesterio parodymais sutiko (b. l. 61-62).

2022 m. kovo 20 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo biuro vyriausiosios patrulės D. T. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2022 m. kovo 20 d., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. U. ir vykdant policinę priemonę, apie 19.14 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Patikrinus minėto automobilio vairuotojo – D. K. blaivumą, alkoholio detektorius (bekontaktis alkoholio nustatymo prietaisas) parodė, kad D. K. yra neblaivus. D. K. paaiškino, kad dirbdamas garaže išgėrė butelį degtinės ir važiavo namo. Alkoholio kiekio matuokliu patikrinus D. K. girtumą, pirmų patikrinimu 19.30 val. jam buvo nustatytas 2,24 prom. neblaivumas, antru patikrinimu 19.49 val. jam buvo nustatytas 2,00 prom. neblaivumas (b. l. 18).

2022 m. kovo 20 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos r. policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo R. L. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2022 m. kovo 20 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyr. patruliai A. U. ir D. T., apie 19.14 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, patikrinimui sustabdė automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojui D. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0377“ pirmu patikrinimu buvo nustatytas 2,24 prom. neblaivumas, antru patikrinimu buvo nustatytas 2,00 prom. neblaivumas. Pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 1-4).

2022 m. kovo 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje stovi automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilis be išorinių apgadinimų (b. l. 19-26).

2022 m. kovo 20 d. daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jame buvę daiktai, kurie po apžiūros pagal pakvitavimą kaip neturintys reikšmės ikiteisminiam tyrimui grąžinti D. K. (b. l. 30-41).

2022 m. balandžio 5 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad 2022 m. kovo 20 d. vaizdo įrašuose, kurie užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis („body“ kameros), užfiksuotas pokalbis tarp policijos pareigūnų ir vyro (D. K.), kuris nurodo, kad vartojo alkoholį, o pareigūnams paprašius – įsėda į policijos tarnybinį automobilį (b. l. 56-58).

VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra D. K., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 43).

VŠĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad automobilio „VW Passat“ vertė yra 1510 eurų (su PVM) (b. l. 44).

2022 m. kovo 20 d. neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad D. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), alkoholio matuoklio „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0377“ 2022 m. kovo 20 d. 19.30 val. nustatytas 2,24 prom. neblaivumas, 2022 m. kovo 20 d. 19.49 val. nustatytas 2,00 prom. neblaivumas. Užfiksuoti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai (b. l. 51-52).

2022 m. kovo 20 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad D. K. pateikė jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr.(duomenys neskelbtini) (b. l. 74-77).

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina taip pat liudytojų parodymai, neblaivumo nustatymo duomenys, bei kita rašytinė medžiaga. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad D. K., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,50 prom. neblaivumas.

Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. D. K. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis kritiškai vertina savo poelgį, visiškai pripažino savo kaltę dėl baudžiamojo įstatymo numatytos veikos, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Kaltinamasis D. K. ir jo gynėjas pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskirti jo sutuoktinę A. K..

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma, tačiau pažymėtina tai, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas, priimdamas sprendimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-31/2010; 2K-51/2010; 2K-445-489/2016; 2K-100-648/2019). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Sprendžiant klausimą dėl galimybės atleisti D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas pirmiausia pažymi, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, anksčiau nebuvo teistas, remiantis administracinių nusižengimų registru administracine tvarka per paskutinius 3 metus baustas 7 kartus, baudos sumokėtos (b. l. 99-103), per savo vairavimo laikotarpį analogiškų pažeidimų nebuvo padaręs, savo kaltę, dėl baudžiamojo įstatymo numatytos veikos, pripažino visiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme. Savo poelgį vertina kritiškai, dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą bei kaltinamojo paaiškinimus ir jo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog kaltinamasis D. K. padarė tinkamas išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, nagrinėjamu atveju, nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Teismo posėdyje apklausta laiduotoja prašanti būti kaltinamojo sutuoktinė A. K. paaiškino, kad yra santuokoje su kaltinamuoju jau virš 20 metų. Po to įvykio vyras iš karto prisipažino tai padaręs ir labai gailėjosi. Jai buvo šokas. Kad jis gėrė ji žinojo, bet kad drįs vairuoti, tikrai negalvojo. Jie daug kalbėjosi, išsiaiškino, kas buvo padaryta ir kokios yra to pasekmės. Jis labai išgyvena dėl padaryto įvykio, nuoširdžiai atsiprašė visos šeimos, nes kenčia visi, kadangi kartu gyvena ir gyvenimą planuoja visi kartu. Kartu augina tris vaikus. Vyresnė dukra jau išėjus gyventi atskirai. Po įvykio visą laiką jis nebegėrė ir mano, kad išvadas tikrai padarė, jos iniciatyva atliko vairuotojų teisių mokymus (b. l. 134), kreipėsi į priklausomybių ligų centrą dėl alkoholio vartojimo (b. l. 132-133). Yra įsitikinusi, kad yra verta teismo pasitikėjimo ir būdama jo žmona gali daryti jam teigiamą įtaką. Iki šios dienos nebuvo bausta ar teista (b. l. 128), yra charakterizuojama teigiamai (b. l. 126). Atsižvelgiant į tai, abejonių, kad A. K. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, nėra ir, teismo nuomone, ji tikrai gali turėti realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, visas BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, sprendžia jog yra tikslinga kaltinamajam D. K. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams atitiks proporcingumo ir teisingumo kriterijus. Taigi, D. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš BK 67 straipsnyje nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialiąja teise. BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismų praktika pažymi, jog baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-100-648/2019, 2K-143-696/2017). Taigi, uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymas ir jo termino nustatymas yra teismo teisė.

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių visumą ir pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, į valstybės BK 281¹ straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriamas kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, taigi akivaizdu, kad be kelių transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas, taigi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstamos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Išimtimi pripažįstami atvejai, tik kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-50-788/2018, 2K-100-648/2019).

Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai transporto priemonių vairavimas apsvaigus yra neteisėtas. Nusikalstamai veikai daryti jis panaudojo transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio savininkas yra pats kaltinamasis. Atsižvelgiant į tai, ši transporto priemonė, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė yra konfiskuotina (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).

2022 m. kovo 23 d. prokurorės nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo.

Automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

D. K. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu – nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“, CD laikmena su 2022 m. kovo 20 d. vaizdo įrašais, užfiksuotais policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis, paliktina saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. K., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą be užstato laiduotojos A. K. atsakomybėn.

Nustatyti laidavimo terminą – 1 (vienerius) metus, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti D. K. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždraudimą naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo faktinio teisės vairuoti netekimo dienos, t. y. nuo 2022 m. kovo 20 d.;

2) turto konfiskavimą, konfiskuojant D. K. priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

2022 m. kovo 23 d. prokurorės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo.

Automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

D. K. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu – nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“, CD laikmeną su 2022 m. kovo 20 d. vaizdo įrašais, užfiksuotais policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

D. K. išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. K., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja /parašas/ Jūratė Petraškienė