Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. A. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko globotinio vardu išdavimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 235 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai viena proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kita šalis per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo; šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuris dalyvaujantis byloje asmuo paprašo žodinio bylos nagrinėjimo arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

5. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti įstatymų – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.60 straipsnyje – nustatytą terminą nepilnamečio vaiko D. A. vardu priimti palikimą, atsiradusį po A. A. mirties, ir teismo leidimo D. A. globėjai Ž. A. nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą, atsiraudusį po A. A. mirties, išdavimo (CPK 5 straipsnio 4 dalis, 442 straipsnio 13–14 punktai, 443 straipsnis, 576–582 straipsniai).

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

6. Iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos gimimo liudijimo (Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad D. A., gimęs (duomenys neskelbtini). yra G. A. ir G. D. sūnus.

7. Iš (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo liudijimo (Nr. (duomenys neskelbtini)) nusttayta, kad G. A. yra A. A. ir D. A. sūnus.

8. Iš medicininio mirties liudijimo nustatyta, kad A. A. (duomenys neskelbtini). mirė.

9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi nepilnamečio vaiko globėju paskyrė A. A..

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. nutartimi nepilnamečio vaiko nuolatine globėja ir turto administratore paskirta pareiškėja.

Dėl termino priimti palikimą (ne)atnaujinimo

11. CK 5.60 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas.

12. Nustatyta, jog A. A. (duomenys neskelbtini). mirė, todėl laikytina, jog A. A. palikimas, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, turėjo būti priimtas arba atsisakytas priimti iki (duomenys neskelbtini). (CK 1.118 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.60 straipsnio 1 dalis). Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad po mirusiojo mirties palikimas nepriimtas, o įstatyminis įpėdinis yra mirusiojo anūkas (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

13. Minėta, kad nepilnametis vaikas neturi visiško civilinio veiksnumo, t. y. savo veiksmais visa apimtimi gali įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas tik sulaukęs pilnametystės (CK 2.5 straipsnis). Vaiką iki pilnametystės prižiūri tėvai (CK 3.155 straipsnis). Teisinis reguliavimas suponuoja tėvams bei globėjui (rūpintojui) imperatyvią pareigą atlikti visus būtinus nepilnamečio interesais veiksmus, kad būtų užtikrinta ne tik nepilnamečio turimo turto apsauga ir nepilnamečio turto gausinimas, bet ir dar nesančio, tačiau galimo gauti, įgyvendinant įstatymo pagrindu gautas turtines teises. Nepilnamečio įpėdinio teisę kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo privalo įgyvendinti jo (nepilnamečio) atstovai pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).

14. Įstatymų leidėjas numatė, jog gali pasitaikyti įvairių gyvenimiškų situacijų, dėl kurių įstatymų numatytas terminas bus praleistas, todėl įtvirtino tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį įstatymuose nustatytą konkrečios teisės įgyvendinimo terminą, kuris buvo praleistas, tam tikrais atvejais galima atnaujinti (CK 1.117 straipsnio 4 dalis, CPK 576 – 578 straipsniai).

15. Kasacinio teismo išaiškinta, jog praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios; tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan.; termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti termino praleidimo laikotarpį; teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys; klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus, konkrečias faktines bylos aplinkybes, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, taip pat į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-916/2020).

16. Kasacinis teismas taip pat pažymėjęs, kad nepilnamečio įpėdinio atstovams tinkamai neįgyvendinus nepilnamečio vaiko teisių ir neatlikus kokių nors konkrečių teisinių veiksmų nepilnamečio naudai ar interesais, nepilnamečio teisėti interesai neturėtų būti pažeidžiami ir įstatymo nustatyta tvarka turėtų būti ginami, priklausomai nuo paveldėjimo proceso eigos, stadijos, trukmės nuo palikimo atsiradimo, paveldimo turto teisinės padėties ir kitų reikšmingų aplinkybių. Konkrečios bylos aplinkybių kontekste gali būti pripažįstama, kad nors nepilnamečio įpėdinio atstovas pagal įstatymą neįgyvendino jo teisių į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).

17. Byloje nėra ginčo dėl to, jog nepilnamečio vaiko atstovė (globėja) Ž. A. per įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą teisiškai neišsprendė (neįformino) klausimo dėl velionio A. A. palikimo priėmimo arba atsisakymo priimti palikimą vaiko vardu.

18. Nustatyta, jog pareiškėja nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu dėl to, jog nuo 2023 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme vyko teisminis procesas dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo. Pareiškėja prašo, kad būtų atnaujintas praleistas įstatymų nustatytas terminas priimti palikimą, ginant nepilnamečio interesus. Pastebėtina, jog D. A. būdama nepilnametis, pats negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir pareigų, o nepilnamečio vaiko atstovė – globėja (pareiškėja) – nesiėmė veiksmų palikimui priimti ar atsisakyti palikimą priimti, kadangi tuo metu dar nebuvo teismo pripažinta nuolatine globėja, nepilnametis vaikas nuo mirusiojo mirties dienos liko be nuolatinio globėjo.

19. Teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, taip pat nepilnamečio vaiko interesais, atsižvelgęs į tai, jog po mirusiojo mirties pareiškėja ėmesi visų veiksmų, siekiant susitvarkyti nepilnamečio vaiko globą, tačiau dėl užsitęsusio teisminio proceso nespėjo laiku įgyvendinti nepilnamečio vaiko teises kreipiantis į notarą su pareiškimu priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu per įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą, sprendžia, jog byloje nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad terminas priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu praleistas dėl svarbių priežasčių. Dėl to tikslinga atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą nepilnamečio D. A. vardu, atsiradusį po A. A. mirties (CK 1.117 straipsnio 4 dalis, 5.50 straipsnis, CPK 576 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu (ne)išdavimo

20. Pareiškėja prašo išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečio D. A. vardu, atsiradusį po senelio A. A. mirties.

21. Pagal CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktą be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Reikalavimas gauti teismo leidimą nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą nustatomas, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. Todėl, kai nagrinėjamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas sprendžia, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnis).

22. Bylos duomenimis, mirusiajam, nepilnamečio vaiko seneliui priklausė turtas, nurodytas šios nutarties 1.7. punkte. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis palikėjas skolų neturėjo. Pareiškėja taip pat pateikė teismui mirusiojo mirties liudijimą, patvirtinantį, kad palikėjas mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. yra pripažinta nepilnamečio vaiko nuolatine globėja ir jo gaunamų lėšų administratore. Pareiškėja nepilnamečiu vaiku rūpinasi bei išlaiko, todėl pareiškėja gali tinkamai atstovauti nepilnamečio vaiko interesams.

23. Pažymėtina, kad teismas išduoda leidimą priimti palikimą, o ne konkretų turtą. Dėl to teismas neturi įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės, kuriems išduodamas leidimas priimti palikimą. Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

24. Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą laikyti, kad palikimo priėmimas pareiškėjos globojamo nepilnamečio vaiko vardu, galėtų pažeisti šio nepilnamečio vaiko interesus, nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytą, pareiškėjai išduodamas teismo leidimas nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą.

25. Siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko teises bei interesus, nustatytina, kad palikimo priėmimas turi būti atliekamas palikimo priėmimo pagal turto apyrašą būdu (CK 5.53 straipsnis), kadangi įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 442 straipsnio 13 ir 14 punktais, 443 straipsniu ir 576–582 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti nepilnamečiui vaikui D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamai atstovės Ž. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo senelio A. A., mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties.

Atnaujinto 3 (trijų) mėnesių termino priimti palikimą pradžią skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išduoti pareiškėjai Ž. A. leidimą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, nepilnamečio vaiko D. A. vardu pagal turto apyrašą.

Nutarties dalis dėl teismo leidimo išdavimo neskundžiama.

Likusi nutarties dalis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.