Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 5 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo prašymas dėl bylos peržiūrėjimo ir bausmių švelninimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teisme Kauno rūmuose 2023 m. birželio 12 d. gautas nuteistojo R. M. prašymas dėl bylos peržiūrėjimo pagal naujai įsigaliojusius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) pakeitimus ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės švelninimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. M. skundas atmetamas

5. BPK 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. BPK 362¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis.

6. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuriame nebenumatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis arba sumažinta jos sudėtis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požymių. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią taip pat ir tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir panašiai.

7. Pažymėtina, kad BPK 362¹ straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį įstatymas. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. M. kreipėsi į apylinkės teismą su prašymu peržiūrėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę.

8. Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios buvo pakeisti ir pripažinti netekusiais galios atitinkami pirmiau minėti BK straipsniai, taip pat BK papildytas atskirais straipsniais. Šis įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d.

9. R. M. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu vardu L., siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą, t. y. žinodamas, kad išnuomoto automobilio negrąžins, 2012 m. rugsėjo mėnesį, tikslesniu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, internetu per UAB „E“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), turėdamas E. P. anketinius duomenis, jo (E. P.) vardu laikotarpiui nuo 2012 m. rugsėjo 10 d. iki 2012 m. spalio 16 d. sudarė transporto priemonės rezervavimo sutartį Nr. 939500342 ir nurodė E. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui vardu L. nuvykti į (duomenys neskelbtini), esantį Vokietijos Federacinėje Respublikoje, bei paimti rezervuotą automobilį, po ko E. P., vykdydamas jo (R. M.) nurodymus, 2012 m. rugsėjo 10 d., apie 14.04 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vokietijos Federacinėje Respublikoje, nuomotojo E atstovui pateikė savo asmens pasą ir vairuotojo pažymėjimą, pagal rezervavimo sutartį Nr. 939500342 sudarė nuomos sutartį Nr. 1065057820 ir išsinuomojo automobilį „F F K“, identifikacinis numeris F1N (duomenys neskelbtini), valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kurį išsinuomojęs tą pačią dieną, toje pačioje vietoje jo (R. M.) nurodymu perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui vardu L., tokiu būdu, veikdamas bendrininkų grupėje apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, E priklausantį, automobilį „F F K”, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), 62 150,40 litų vertės (18 000 eurų), tuo padarydamas E A 62 150,40 (18 000 eurų) turtinę žalą.

10. R. M. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarė 2012 m. rugsėjo mėn. Veikos padarymo metu, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1031, bazinis bausmių ir nuobaudų dydis buvo – 130 litų, kas pagal oficialų 2002 m. vasario 2 d., patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Žin., 2002, Nr.12-417) ir Lietuvos banko valdybos (Žin., 2002, Nr.12-453) nutarimais lito kursą sudarė 37,65 Eur. Apylinkės teismas nutartyje, suklydo nurodydamas galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu MGL dydį – 1 MGL = 130 Lt (38,16 Eur), ši aritmetinė klaida nekeičia nutarties esmės, todėl apygardos teismas ją ištaiso, nurodydamas, kad nusikalstamos veikos padarymo metu (2012 m. rugsėjo mėn.) 1 MGL = 130 Lt (37,65 Eur).

11. Nuteistojo R. M. apgaule užvaldyto turto vertė – 18 000 Eur sudaro 478,08 MGL (18 000 Eur ÷ 37,65 Eur = 478,08) ir viršija 400 MGL dydžio sumą, kas sudarė pagrindą bylą nagrinėjusiam teismui jo veiksmus kvalifikuoti pagal kvalifikuotą sukčiavimo sudėtį, inkriminuojant didelės vertės turto užvaldymo požymį.

12. Kaip teismingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, suformuotoje teismų praktikoje pripažįstama, kad MGL yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Kadangi minimalių ekonominių socialinių dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms. Pagal teismų praktiką, BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Tad šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-348/2008, 2K-64/2011, 2K-1-697/2019).

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai konstatavo, kad MGL dydis nustatomas toks, koks buvo veikos padarymo metu. Pagal naujos redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalį, turtas laikomas didelės vertės turtu, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Pagal naują BK 182 straipsnio 1 dalį asmenys traukiami baudžiamojon atsakomybėn tik apgaulės būdu įgijus turtą didesnį nei 10 MGL, tačiau mažesnį negu 400 MGL. Kadangi nagrinėjamu atveju jau aptarta, jog R. M. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarė 62 150,40 litų (18 000 Eur) žalą, kas vadovaujantis tuomet galiojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031, sudarė didesnį nei 400 MGL dydį. Todėl nagrinėjamu atveju, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimai (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), įsigalioję nuo 2023 m. birželio 1 d., R. M. nuteisimui bei bausmės paskyrimui Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, reikšmės neturi.

14. Skunde nuteistasis R. M. akcentavo tai, kad apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, jog jam inkriminuota nusikalstama veika pagal naująjį kodekso pakeitimą išliko sunki. Šioje dalyje apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su minėtu skundo argumentu, pripažįsta, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodė, kad nuteistojo R. M. nusikaltimas vertinamas kaip sunkus, kadangi pagal naująjį kodekso pakeitimą, kuris įsigaliojo nuo 2023 m. birželio 1 d., griežčiausia terminuota laisvės atėmimo bausmė nebe aštuoneri metai, o šešeri, todėl pagal BK 11 straipsnio 4 dalį, nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Tačiau pažymima, kad ši aplinkybė apylinkės teismo nutarties nedaro niekine, dėl ko turėtų būti keičiama, ar tuo labiau naikinama.

15. Konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 5 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant dėl naujai įsigaliojusių BK pakeitimų taikymo įvertintos teisingai, todėl ją keisti ar naikinti nėra pagrindo. Konstatavus šią išvadą, nuteistojo R. M. skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 5 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.