Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mokilizingas“ atskirąjį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mokilizingas“ (buvusi UAB „SNORO lizingas“) pareiškimą dėl skolininkės Ž. M. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo; suinteresuoti asmenys K. M. ir antstolė E. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas UAB „Mokilizingas“ prašė teismo nustatyti, kad skolininkei Ž. M. priklauso pusė pajamų, kurias jos sutuoktinis K. M. gauna iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad vykdant Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-01-23 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1498-875/2014 dėl 28,28 Eur skolos ir 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą išieškojimo iš skolininkės Ž. M. nustatyta, kad skolininkė neturi jokio turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas, o skolininkės sutuoktinis K. M. gauna su darbo santykiais susijusias pajamas iš (duomenys neskelbtini). Vykdant išieškojimą išieškotojas gavo 2016-02-15 antstolės raštą, kuriame nurodoma kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Akmenės rajono apylinkės teismas skundžiama 2016 m. kovo 24 d. nutartimi prašymo netenkino. Teismas nustatė, kad skolininkė pagal 2011-05-31 sudarytą išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį gavo iš išieškotojo 2397,00 Lt tikslinę paskolą buitinės technikos (skalbyklės „Whirlpool AWO53110“, šaldytuvo „Whirlpool WBE2611“ ir viryklės „Indesit K1G11) pirkimui. Teismas sprendė, kad šie daiktai skirti šeimos poreikių tenkinimui, todėl prievolė išieškotojui UAB „Mokilizingas“ laikytina bendra sutuoktinių prievole CK 3.109 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktų prasme ir išieškojimas turi būti nukreipiamas į bendrą turtą ir tik jo trūkstant – į sutuoktinių asmeninį turtą. Teismo vertinimu, kol neįrodyta, kad prievolė nėra asmeninė vieno sutuoktinio prievolė, t. y. kad skolininkai ne abu sutuoktiniai, nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnį ir kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo.Teismas nurodė, kad suinteresuotam asmeniui K. M. esant neįtrauktam byloje dalyvaujančiu asmeniu į pirminį teismo procesą ir jo atžvilgiu nesant priimto teismo sprendimo, antstolis, kaip valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo bei kitas funkcijas, vykdymo procese turėjo kreiptis į teismą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 589 ir 593 straipsnių nuostatas dėl galimybės nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą išaiškinimo, o ne reikalauti nustatyti skolininko turto dalį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Mokilizingas“ prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti, kad skolininkei Ž. M. priklauso 1/2 pajamų, kurias jos sutuoktinis K. M. gauna iš (duomenys neskelbtini). Skundą argumentuoja tuo, kad: Teismas peržengė pareiškimo dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nagrinėjimo ribas ir savo nuožiūra nepagrįstai konstatavo, kad išieškoma skola kyla iš prievolės, už kurią atsako abu sutuoktiniai; teismas ex officio nurodė, kad iš skolininkės Ž. M. priteista skola yra bendra sutuoktinių prievolė, todėl ji turi būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto. Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis sudaryta asmeniškai su skolininke Ž. M., jos sutuoktinis sutarties sudaryme nedalyvavo, rašytinis sutuoktinio sutikimas šios sutarties sudarymui nebuvo duotas. Skola 2014-12-15 sprendimu už akių priteista iš skolininkės Ž. M., bylos nagrinėjimo metu nebuvo keliamas ir nagrinėjamas klausimas dėl prievolės pobūdžio nustatymo ir vykdomo būdo, vykdomasis raštas išduotas tik skolininkės atžvilgiu, todėl teismas skundžiama nutartimi iš esmės pakeitė 2014-12-15 Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimą už akių. Teismas netinkamai aiškino LR CPK 667 straipsnio taikymą ir nepagrįstai nurodė, kad antstolis turėtų vadovautis LR CPK 589 ir 593 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis antstolio teisę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo ir galimybės nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkinamas.

Atskiruoju skundu pareiškėjas (išieškotojas UAB „Mokilizingas“) ginčija Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį kuria buvo atmestas pareiškėjo UAB „Mokilizingas“ prašymas nustatyti skolininkės Ž. M. dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju sprendė, kad kol neįrodyta, jog prievolė nėra asmeninė vieno sutuoktinio prievolė, nėra pagrindo taikyti CPK 667 straipsnį ir kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo. Su tokia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010, suvienodindama kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles, išaiškino, jog išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnis) institutai, nes naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui. Pažymėjusi, kad prievolės asmeniškai neprisiėmęs sutuoktinis visa apimtimi galės pasinaudoti teise pareikšti atsikirtimus į kreditoriaus reikalavimą vykdyti prievolę iš bendro sutuoktinių turto bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų, tik tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams, plenarinė sesija išaiškino, jog tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis. Atsižvelgdama į šiuos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarime esančius išaiškinimus dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011-07-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2011 konstatavo, kad prievolės pobūdžio nustatymas vykdymo procese negalimas. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai vykdomajame dokumente skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstolis, atliekantis vykdymo veiksmus pagal tokį vykdomąjį dokumentą, neturi teisės nei pats spręsti, nei kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti skolininko prievolės pobūdį. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad CPK 593 straipsnyje įtvirtintas vykdymo proceso metu teismo nagrinėjamų pareiškimų institutas skirtas užtikrinti sklandų vykdymo veiksmų atlikimą, bet negali būti naudojamas tikslu nustatyti teises ir pareigas asmeniui, nedalyvavusiam procese priimant sprendimą, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas (CPK 587 straipsnio 1 punktas), ar vykdomąjį dokumentą (CPK 587 straipsnio 2–4 punktai). Dėl prievolės pobūdžio gali būti sprendžiama ir kitam sutuoktiniui teisės bei pareigos nustatomos tik teismo tvarka išieškotojui pareiškus savarankišką reikalavimą kitam sutuoktiniui atskiroje byloje. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 586, 593 straipsnių nuostatas. Pažymėtina, kad vykdymo stadijoje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iš sutuoktinių, todėl skola išieškotojui turi būti išieškoma iš asmeninės nuosavybės teise skolininkei priklausančio turto, o jo nepakakus, ir iš jai tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto dalies.Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į jo asmeninį turtą, į jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pažymėtina, kad išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.). Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos <...> pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal CK 3.87 straipsnio 2 dalį, sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu.Kaip minėta, CPK 666 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.).Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės E. M. kontoroje vykdoma vykdomoji byla pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-01-23 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1498-875/2014 dėl 28,28 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės Ž. M. išieškotojo UAB „Mokilizingas“ naudai. Skolininkė Ž. M. nedirba, bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini). Skolininkės sutuoktinis K. M. dirba (duomenys neskelbtini). 2016-02-15 antstolė E. M. patvarkymu areštavo puse skolininkės sutuoktinio K. M. pajamų, gaunamų (duomenys neskelbtini), ir išieškotojui pateikė pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 str.). Kaip jau minėta, pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3–5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamos pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Remiantis tuo, nustatytina skolininkės Ž. M. turto dalis, lygi ½ K. M. gaunamo darbo užmokesčio, esanti bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su bendraturte Ž. M.. Pažymėtina, jog teismo nutartis neužkerta kelio pačiai skolininkei geranoriškai sumokėti skolą į antstolio depozitinę sąskaitą, tokiu būdu išvengiant išieškojimo iš dalies sutuoktinio gaunamų pajamų.Apibendrinęs, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Akmenės rajono apylinkės teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesines teisės normas, reglamentuojančias skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymą, todėl nepagrįstai netenkino išieškotojo prašymo. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, nustatant, kad skolininkės Ž. M. turto dalis, esanti bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, yra 1/2 K. M. gaunamo darbo užmokesčio (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 667 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti, kad skolininkės Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) turto dalis, esanti bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, yra 1/2 K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio.