Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Autoleksas“ atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Autoleksas“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“, ieškinį atsakovei T. B. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 3 599,98 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 599,98 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei priteisė iš atsakovės 81 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

6. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą, 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo.

7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad nors 2014 m. sausio 21 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu atsakovei buvo perduotas automobilis, tačiau nėra jokių duomenų, kad už jį buvo atsiskaityta. Sutartyje taip pat nėra žymos apie pinigų sumokėjimą. Tuo tarpu atsakovė neįrodė savo teiginių, kad pinigus grynaisiais sumokėjo E. M.. Šis sandoris buvo įtrauktas į įmonės apskaitą, atsakovė buvo įtraukta į įmonės skolininkų sąrašą.

9. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo su ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad atsakovė ginčo automobiliu naudojosi jau iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Atsakovės turėtas senas automobilis buvo parduotas pusbroliui. Su atsakove susipažino (duomenys neskelbtini), kadangi šalia atsakovės ūkio statėsi namą. Su atsakove pradėjo artimai bendrauti, dėl atsakovės paliko žmoną, atsakovė taip pat išsiskyrė. Į atsakovės sodybą yra investavęs 21 000 Eur, dėl šių pinigų, taip pat įvairių daiktų grąžinimo su atsakove iki šiol vyksta įvairūs konfliktai. Už ginčo automobilį atsakovė žadėjo atsiskaityti, kai kaip ūkininkė gaus paramą. Pinigų už automobilį iš atsakovės taip ir negavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

10. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad rašytine 2014 m. sausio 21 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi (toliau - Sutartis) ieškovė iki bankroto bylos iškėlimo už 12 430 Lt (3 599,98 Eur) atsakovei pardavė transporto priemonę „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2014 m. sausio 21 d. registro pažyma patvirtina, kad ieškovė pranešė apie nuosavybės teisės perleidimą į paminėtą transporto priemonę atsakovei. 2014 m. sausio 21 d. aptariama transporto priemonė įregistruota atsakovės T. B. vardu. 2014 m. sausio 21 d. ieškovė išrašė atsakovei apmokėjimui PVM sąskaitą-faktūrą serija AUT Nr. (duomenys neskelbtini) 3 599,98 Eur sumai. 2018 m. rugsėjo 17 d. įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1425-513/2018, ieškovei UAB „Autoleksas“ iškelta bankroto byla ir bankroto administratore paskirta UAB „Tamtamas“. Bankroto administratorė, vadovaudamasi ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktu, patikrino įmonės sudarytus sandorius, ir tarp įmonės apskaitos dokumentų nerado duomenų, kad atsakovė už įsigytą automobilį būtų atsiskaičiusi.

11. Byloje kilo ginčas dėl automobilio kainos sumokėjimo, atsakovei tvirtinant, kad šią prievolę ji tinkamai įvykdė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną, pinigus grynaisiais perdavus ieškovės vadovui E. M..

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.305 straipsnio 1 dalis numato, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu (CK 6.313 straipsnio 1 dalis). Jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečioje vietoje, jis privalo sumokėti ją pardavėjui daiktų perdavimo vietoje (CK 6.314 straipsnio 1 dalis). Jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečiu laiku, jis privalo ją sumokėti, kai pardavėjas pagal sutartį ar šį kodeksą perduoda pirkėjui daiktus arba disponavimo jais dokumentus (CK 6.314 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, pirkėjas privalo iš karto sumokėti visą kainą (CK 6.314 straipsnio 4 dalis). Tais atvejais, kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas (CK 6.314 straipsnio 5 dalis).

13. Šiuo atveju ginčo Sutartis sudaryta naudojant VĮ „Regitra“ pateikiamą pirkimo–pardavimo sutarties standartinę formą, joje pinigų sumokėjimo faktas nenurodytas, taip nėra jokių sąlygų dėl parduodamo daikto kainos sumokėjimo, t. y. Sutartyje šalys atskirai neaptarė dėl pinigų sumokėjimo terminų, konkrečios atsiskaitymo datos ir pan. Atsakovė, minėta, tvirtina, kad ji už automobilį atsiskaitė grynaisiais pinigais Sutarties sudarymo dieną, tačiau joks pinigų sumokėjimą patvirtinantis dokumentas (kvitas ar pan.) ieškovės nebuvo išduotas, ji pati tokio dokumento nereikalavo, nes manė, jog pats Sutarties sudarymas, automobilio dokumentų perdavimas ir įregistravimas jos vardu patvirtina atsiskaitymo faktą. Tuo tarpu iki bankroto bylos iškėlimo ieškovės vadovu ir vieninteliu akcininku buvęs trečiasis asmuo E. M. tvirtina, kad atsakovė už automobilį nei Sutarties sudarymo dieną, nei vėliau neatsiskaitė. Pasak trečiojo asmens, dėl jį su atsakove siejusių artimų santykių buvo sudarytas žodinis susitarimas už automobilį atsiskaityti vėliau, atsakovei gavus paramą už ūkininkavimo veiklą.

14. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog parduodamo daikto kainos sumokėjimas tiesiogiai lemia sandorio įvykdymą. Kadangi kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias jos reikalavimą, nesant nustatytų kainos sumokėjimo sąlygų, yra taikomos dispozityviosios normos, pagal kurias kaina laikoma sumokėta daikto perdavimo momentu (CK 6.314 straipsnio 2 dalis), todėl pardavėjas, teigiantis, kad pirkėjas neatsiskaitė su juo pagal pirkimo–pardavimo sutartį, turi tai įrodyti, t. y. pinigų nesumokėjimo faktą turi įrodyti ieškovas, teigiantis, kad sutarties dalyką jis perdavė esant kitam žodiniam susitarimui dėl kainos mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-684/2019).

15. Ieškovė, siekdama pagrįsti atsakovės neatsiskaitymo faktą, nurodo, kad įmonės apskaitoje nėra grynųjų pinigų priėmimą patvirtinančio dokumento (pinigų priėmimo kvito ar pan.) dėl automobilio kainos sumokėjimo pagal ginčo Sutartį, bei į bylą pateikė UAB „Autoleksas“ suvestinę pagal kontrahentus už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., kur atsakovė nurodyta kaip skolininkė su 3 599,98 Eur dydžio skoliniu įsipareigojimu, UAB „Autoleksas“ skolininkų sąrašą, sudarytą 2018 m. rugsėjo 13 d., kuriame tarp įmonės skolininkų nurodyta ir atsakovė su 3 599,98 Eur dydžio skoliniu įsipareigojimu. Ieškovė, įrodinėdama savo reikalavimo pagrįstumą taip pat remiasi trečiojo asmens E. M. paaiškinimais, pasak kurių su atsakove buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl Sutarties kainos sumokėjimo ateityje.

16. Taigi, šioje byloje būtina nustatyti, ar tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl vėlesnio atsiskaitymo už parduodamą automobilį termino. Minėta, trečiasis asmuo E. M., kuris iki įmonės bankroto bylos iškėlimo buvo ieškovės vadovas ir vienintelis akcininkas, tvirtina, kad dėl buvusių artimų santykių su atsakove jai automobilio kainos mokėjimas buvo atidėtas be konkretaus termino, tuo tarpu atsakovė tvirtina, kad už įsigytą automobilį grynaisiais pinigais atsiskaitė Sutarties sudarymo dieną.

17. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog vertinant šalių paaiškinimus kaip įrodymus pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Įrodymai, kurie yra fizinių asmenų – civilinės bylos šalių – paaiškinimuose gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, faktinius duomenis gaunant tiesiogiai (stebint, skaitant, klausant ar kitokiu būdu tiesiogiai surenkant informaciją), turint normalius gebėjimus rinkti, įsiminti, atgaminti ir perteikti informaciją, sugebant būti pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Jeigu šių reikalavimų asmens gebėjimai ar teikiama informacija neatitinka, tai įrodymai vertinami pagal konkrečias aplinkybes kaip mažiau patikimi, abejotini ar nepatikimi (CPK 185, 186 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009).

18. Nagrinėjamoje byloje vertinant atsakovės paaiškinimus dėl sandorio sudarymo aplinkybių pripažintina, kad jie yra nenuoseklūs, prieštaringi. Bylos medžiaga matyti, kad atsiliepime į ieškinį bei 2019 m. kovo 28 d. posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ginčo automobilį rado pagal skelbimą, automobilio pardavėjo nepažinojo. Tuo tarpu 2015 m. birželio 15 d. apklausta kaip liudytoja ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) bei duodama paaiškinimus 2020 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad E. M. pažinojo kaip kaimyną, kuris statėsi namą prie jos turimos sodybos, jis ir pasiūlė įsigyti automobilį „Volvo V50“. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad atsakovės parodymai yra nenuoseklūs, pakito bylos nagrinėjimo metu. Tuo tarpu E. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jį su atsakove nuo 2013 m. siejo artimi santykiai, dėl kurių abu nutraukė savo santuokas, būtent dėl siejusių artimų santykių atsakovei be konkretaus termino buvo atidėtas mokėjimas pagal Sutartį. Siekiant patikrinti trečiojo asmens nurodytas aplinkybes iš teismų informacinės sistemos LITEKO pateikiamų duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-238-867/2015 buvo nutraukta atsakovės santuoka. Susipažinus su šio procesinio dokumento turiniu matyti, kad tuometis atsakovės sutuoktinis Ž. B. tvirtino, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, tai yra dėl jos neištikimybės, nes atsakovė 2013 m. birželio – liepos mėn. susirado kitą vyrą. Taigi, trečiojo asmens teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus dėl jį su atsakove siejusių santykių iš esmės patvirtina kitas įrodymų šaltinis.

19. Pagal CPK 185 straipsnį, vertinant įrodymus, taikomas tikimybių pusiausvyros principas. Jo turinys ne kartą atskleistas teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008; kt.). Pažymėtina, kad kai vertinami nuoseklūs vienos šalies parodymai ir kitos šalies parodymai, kurie nenuoseklūs - be aiškios ir svarbios priežasties buvo pakeisti - ir prieštaraujantys kitoms bylos aplinkybėms, tai pirmesnioji įrodymų grupė įvertinta kaip labiau patikima ir toks įrodymų visumos įvertinimas atitinka CPK 185 straipsnį.

20. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovės parodymai yra nenuoseklūs, be aiškios ir svarbios priežasties bylos nagrinėjimo metu pakeisti, tuo tarpu trečiojo asmens parodymai yra nuoseklūs, juos patvirtina ir kiti aukščiau paminėti duomenys. Todėl, esant tokioms aplinkybėms, teismas, vadovaudamasis CPK 185 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, laiko labiau tikėtina buvus šalių susitarimą dėl vėlesnio kainos sumokėjimo už parduodamą automobilį. Kadangi atsakovė neįrodė, kad ji per atidėtą mokėjimo terminą atsiskaitė su ieškove už nusipirktą automobilį (CPK 12, 178 straipsniai), teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinu – iš atsakovės priteistina 3 599,98 Eur skola.

21. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

22. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas.

23. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti – 1 210 Eur už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme ir 605 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pakeistų 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1, 5 dalys).

24. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 81 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės T. B. 3 599,98 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 599,98 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės BUAB „Autoleksas“ naudai.

Priteisti iš atsakovės T. B. 81 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.