Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-10-18 · Administracinė byla Nr. I-3915-821/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-18
Bylos Nr.
I-3915-821/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01840-2017-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Iveta Pelienė
Pareiškėjas
S. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
Kategorijos
  • 20.2.3.2Neturtinė žala
  • 55.1.1Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Administracinė byla Nr. I-3915-821/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01840-2017-6Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė,dalyvaujant pareiškėjui S. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo (toliau - ir Lukiškių TI-K), priteisti 8 000 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1-5) nurodė, kad Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėnesio iki 2017 m. balandžio 27 d. buvo laikomas nežmoniškomis ir kankinančiomis sąlygomis. Paaiškino, kad sanitarinis mazgas neatskirtas nuo gyvenamosios patalpos, todėl nuolat sklinda nemalonūs kvapai, nėra galimybės privačiai pasinaudoti tualetu. Kamerose neužtikrinta tinkama ventiliacija. Vėdinti kamerų pro langą neįmanoma, nes žiemą šalta, o šiltuoju metu laiku palangės būna apdergtos paukščių, todėl prie sanitarinio mazgo smarvės prisideda ir paukščių smarvė. Kamerų plotas mažas, dalį jų užima sanitarinis mazgas ir baldai, todėl vienam asmeniui tenka apie 2 kv. m. ploto. Gultai nepatogūs, atstumas tarp pirmo ir antro gulto aukštų mažas, neįmanoma normaliai sėdėti, todėl dažnai skauda nugarą, atsikeldamas susitrenkia galvą. Į antrą gulto aukštą nėra įrengtų kopėtėlių, pareiškėjas dėl progresuojančio (duomenys neskelbtini) turi antsvorio, todėl jam sunku užlipti į antrą gulto aukštą. Pasivaikščiojimo kiemelių grindinys nelygus, duobėtas, žiemą būna slidu, dėl šių priežasčių neįmanoma vaikščioti ir sportuoti.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad 2017 m. sausio mėnesį kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl pažymos apie tai, kad serga (duomenys neskelbtini) ir į buhalteriją dėl pažymos apie metines pajamas išdavimo, tačiau pažymų jam neišdavė, todėl nuo 2017-03-21 iki 2017-03-22 ir nuo 2017-03-30 - 2017-04-01 badavo, o siekdamas atkreipti administracijos dėmesį dėl nesprendžiamų prašymų – susižalojo ranką.

2017 m. balandžio 12 d. skaudėjo gerklę, dėl to prašė iškviesti jam gydytoją, tačiau medicinos pagalba jam nebuvo suteikta, todėl paskelbė bado streiką, bet atėjo aukšto rango pareigūnas ir grasino paskirti nuobaudą, parašyti melagingus parodymus. Siekdamas to išvengti buvo priverstas susižaloti kitą ranką. Žaizdos buvo gilios, teko jas siūti.

Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas jautėsi pažemintas, patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, fizinį skausmą, po susižalojimų liko randai, dėl kurių bus gėda vaikščioti laisvėje apsirengus drabužiais trumpomis rankovėmis.

Atsiliepimas

Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K atsiliepimu (b. l. 21-32) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį, pateikė duomenis kokiose ir kokio dydžio kamerose pareiškėjas buvo laikomas, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiškėju.

Nurodė, kad 2010 m. gegužės 11 d. Kalėjimų direktoriaus įsakymu V-124 buvo nustatytas reikalavimas, jog vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodė priežastis, dėl kurių kameros gali būti perpildytos.

Paaiškino, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Jiems išduodamas reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras). Lukiškių TI-K sudaro paslaugų teikimo sutartis su bendrovėmis, vykdančiomis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, todėl remontą tenka daryti iš naujo. Kameros vėdinamos natūraliai pro langą.

Kameros įrengtos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Kameros vėdinamos per langus. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Lukiškių TI-K atsiliepime taip pat pateikė duomenis apie kiemelių įrengimą ir jų plotus.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas paaiškino, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. 2016-09-15 pareiškėjas buvo paskelbęs badavimą, manydamas, jog yra neteisėtai suimtas, 2016-09-30 badavimą nutraukė. 2016-11-08 vėl paskelbė badavimą, kurį nutraukė 2016-11-28. Pažymėjo, kad administracijos reikalų skyriuje nėra įregistruoto prašymo išduoti medicininę pažymą dėl diagnozuoto (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Lukiškių TI-K pateikė pareiškėjui pateiktus atsakymus į jo prašymus dėl pažymų apie pajamas išdavimo ir nurodė, kad 2017 m. sausio mėnesį pareiškėjo prašymų dėl pažymos išdavimo neteikė.

Pažymėjo, kad skundas grindžiamas pareiškėjo samprotavimais, nusiskundimai bendro pobūdžio. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu, siekiant nesąžiningai pasipelnyti valstybės sąskaita. Atsakovės atstovas taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo 3,42 EUR išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė prašė jį tenkinti. Akcentavo tai, kad badavo ir žalojosi dėl skunde nurodytų priežasčių. Pažymą dėl metinių pajamų gavo tik po trijų mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-04-27 (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos (b. l. 21-22, 38-40) nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-01-15 Lukiškių TI-K buvo laikomas kameroje Nr. 317, kurios plotas 7,61 kv. m., (laikytų asmenų skaičius kito nuo 1 iki 2). 2017-01-16 buvo perkeltas į kamerą Nr. 310, kurios plotas 7,77 kv. m. (2 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas ir 2017-01-17 (1 asmuo kameroje). 2017-01-18 perkeltas į kamerą Nr. 321, jos plotas 7,70 kv. m. (1 asmuo kameroje). Kameroje Nr. 321 pareiškėjas laikytas iki 2017-02-08 (laikytų asmenų skaičiuos kito nuo 1 iki 2). 2017-02-09 perkeltas į kamerą Nr. 325, jos plotas 7,64 kv. m. (1 asmuo kameroje). Toje pačioje kameroje pareiškėjas laikytas iki 2017-03-22 (laikytų asmenų skaičius kiti nuo 1 iki 2). 2017-03-23 perkeltas į kamerą Nr. 317, jos plotas 7,61 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2017-03-24 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 310, jos plotas 7,77 kv. m. (1 asmuo kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2017-04-02 (2 asmenys kameroje). 2017-04-03 perkeltas į kamerą Nr. 289, kurios plotas 7,78 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2017-04-04 perkeltas į kamerą Nr. 310, jos plotas 7,77 kv. m. (1 asmuo kameroje). Toje pačioje kameroje pareiškėjas buvo laikytas iki ginčo laikotarpio pabaigos (2017-04-27).

Žemesnės instancijos teismas

Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje suformuota doktrinine nuostata, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo ,,žeminančios“ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio požiūriu (žr., pvz., LVAT 2013 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1222/2013).

Nuo 2010 m. gegužės 14 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime spręsdamas dėl galimo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sąlygų, tarp jų ir minimalios asmeninės erdvės, paaiškino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (žr., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)).

Vadovaujantis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nustatant, kiek laiko pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas pažeidus minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, normą, vertinamas ir kameros plotas, tenkantis sanitariniam mazgui. Atsiliepime atsakovės atstovas nurodė, kad sanitarinio mazgo plotas apie 0,56 kv. m. (b. l. 25).

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikytas 117 dienų. Įvertinus Lukiškių TI-K nurodytus kamerų plotus ir iš jų atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą (apie 0,56 kv. m.), pripažintina, kad minimali ploto norma tenkanti vienam asmeniui buvo nežymiai pažeista 66 dienas (pareiškėjui teko 3,52 -3,57 kv. m. ploto, kai kamerose, kurių plotas mažesnis nei 7,77 kv. m. buvo laikomi du asmenys).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K tualetas nebuvo atskirtas nuo kameros, iš jo nuolat sklisdavo nemalonūs kvapai.

Tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Eksploatavimo taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2016-01-28). Eksploatavimo taisyklių 14.5. punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Atsakovės atstovas paaiškino, kad tualetai nuo likusio kameros ploto atskirti sienele, ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Teismas su atsakovės atstovo nurodytais argumentais nesutinka. Teismo vertinimu, tualetas turi būti įrengtas taip, kad suimtasis (nuteistasis) besinaudodamas tualetu nebūtų matomas kitų asmenų. Tualeto atskyrimas taip pat leistų išvengti nemalonių kvapų kameroje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad dalinis tualeto atskyrimas pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą, žemino orumą, neabejotinai kėlė diskomfortą ir kitus neigiamus potyrius. Pažymėtina, jog pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką, nacionalinės institucijos turi pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. Tik iš dalies uždara tualeto zona, kurioje laikomas daugiau nei vienas kalinys, taip pat gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida, pripažįstami nepriimtinais (žr., EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 40119/09; 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje Varga ir kt. prieš Vengriją 81, 82, 90 punktus, pareiškimų Nr. 14097/12, 45135/12, 73712/12, 34001/13, 44055/13 ir 64586/13).

Byloje nėra duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu kamerose, kuriose buvo laikytas pareiškėjas buvo įrengtos užuolaidos arba sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas kitu būdu, todėl pripažintina, kad į kamerą įėję pareigūnai ar pažvelgę pro duryse esantį stebėjimo langelį galėjo pareiškėją pastebėti besinaudojant tualetu ir taip pažeisti jo privatumą.

Pareiškėjas teigia, kad kameras vėdinti per langą neįmanoma, nes žiemos metu šalta, o vasarą sklinda smarvė nuo paukščių apdergtų palangių. Kiemelių grindinys nelygus, žiemą būna slidu, netvarkinga, nes kiemelį tvarko nuteistieji, kurie nėra įgiję reikiamos profesijos.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 17 punktą, laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose patalpose turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Vilniaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus Lukiškių TI-K (pareiškėjo buvimo ar jam artimais laikotarpiais), nustatė, kad kameros pritaikytos natūraliam vėdinimui per langą (b. l. 67-68). Patikrinimų metų nebuvo nustatyta pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, galimai trukdančių atidaryti kameros langą. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra sudarytos galimybės judėti. Vien tai, kad už kiemelių tvarkymą atsakingi ūkio darbus atlikti palikti nuteistieji, nepagrindžia pareiškėjo argumentų dėl netinkamos jų priežiūros. Kiemelio valymo ir tvarkymo darbų atlikimui profesinis pasirengimas ar kvalifikacija nėra reikalingi.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad kamerose įrengti dviaukščiai gultai kelia nepatogumų. Paaiškino, kad tarpas tarp gulto pirmo ir antro aukštų labai mažas, todėl nepatogu sėdėti, dėl to dažnai skauda nugarą, o keliantis susitrenkia galvą. Pareiškėjas teigia turintis antsvorio, o kopėtėlės užlipti į antrą gulto aukštą neįrengtos.

Pagal Eksploatavimo taisyklių 14.6 punktą, tardymo izoliatoriaus kameroje, be kita ko, privalo būti prie grindų pritvirtintos metalinės lovos kiekvienam suimtajam. Minėtas teisės aktas nenustato, kokio tipo (vieno ar dviejų aukštų) ir kokio dydžio lovos turi būti įrengtos. Į bylą pateiktoje pažymoje nurodyta, kad atstumas tarp pirmo ir antro aukšto gultų yra vienas metras (b. l. 66). Teismo vertinimu, toks atstumas pakankamas, kad asmuo galėtų tinkamai naudotis pirmu gulto aukštu. Nors teisės aktai laisvės atėmimo vietų neįpareigoja įrengti kopėtėlių į antrą gulto aukštą, tačiau įvertinus pareiškėjo individualias savybes (svorį, b. l. 90), tikėtina, kad naudodamasis antru gulto aukštu galėjo patirti tam tikrų nepatogumų.

Pareiškėjas skunde teigia, kad 2017 m. sausio mėnesį kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl pažymos apie tai, kad serga (duomenys neskelbtini) ir į buhalteriją dėl pažymos apie metines pajamas išdavimo. Pažymos nebuvo išduotos, todėl laikotarpiu nuo 2017-03-21 iki 2017-03-22 ir nuo 2017-03-30 iki 2017-04-01 badavo, o vėliau susižalojo sau ranką.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ginčui aktuliu laikotarpiu Lukiškių TI-K įregistruotas vienas pareiškėjo skundas dėl skambinimo telefonu (prašymas pateiktas 2017 m. sausio mėnesį, b. l. 42-45) ir trys prašymai dėl pažymų apie pajamas išdavimo, kurie buvo pateikti 2017 m. vasario – kovo mėnesiais (b. l. 41, 47, 49, 55). Visi pareiškėjo prašymai buvo patenkinti ir prašomos pažymos išduotos: į 2017-02-24 prašymą pažyma išduota 2017-03-07 (b. l. 57); į 2017-03-10 prašymą pažyma išduota 2017-03-21 (b. l. 46); į 2017 m. kovo 28 d. prašymą išduoti dvi pažymas atsakyta 2017-04-05 (b. l. 63-64). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas prašymą pateikti duomenis apie jo metines pajamas Lukiškių TI-K būtų pateikęs 2017 m. sausio mėnesį. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų prašęs išduoti pažymą apie jo sveikatą.

Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje yra įrašai, jog pareiškėjas 2017-03-31 atsisakė jam skirto maisto davinio, o sekančią dieną badavimą nutraukė (b. l. 90-91). 2017-04-04 susižalojo kairį riešą ir dilbį (b. l. 91-92), tačiau šių įvykių sieti su pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybės dėl pažymų neišdavimo nėra pagrindo. Kaip jau buvo minėta, Lukiškių TI-K 2017 m. sausio mėnesį nėra įregistruotų jokių pareiškėjo prašymų dėl duomenų pateikimo ar pažymų išdavimo. Pažymos pagal pareiškėjo 2017-02-24 ir 2017-03-10 prašymus buvo išduotos dar iki badavimo pradžios. Nei viename prašyme pareiškėjas nenurodė, jog kreipiasi pakartotinai, o priešingai, prašydavo duomenų apie skirtingus laikotarpius, nurodydavo įvairias priežastis, dėl kurių jam reikalingos pažymos (pvz., ketino kreiptis į Nekilnojamojo turto registrą dėl neatlygintinos pažymos apie turimą turtą gavimo, b. l. 53; norėjo sužinoti kodėl „užblokuota“ sąskaita ir siekė gauti pažymą, kad laisvės atėmimo vietoje nedirba ir negauna pajamų b. l. 55). Į trečią prašymą pateikti duomenis apie gautas pajamas pareiškėjui atsakyta 2017-04-05, t. y. per šešias dienas nuo prašymo gavimo. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas badavo ir 2016 metais, teigdamas, jog yra neteisėtai sulaikytas (b. l. 83-86). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas pažymą apie pajamas gavo tik po trijų mėnesių, o Lukiškių TI-K sureagavo į pareiškėjo prašymą tik jam susižalojus. Tuo atveju, jeigu pareiškėjo 2017 m. sausio mėnesį pateiktas prašymas (-ai) dėl kokių nors priežasčių nebuvo užregistruotas, pareiškėjas galėjo į Lukiškių TI-K kreiptis pakartotinai, teikti skundus dėl negautos pažymos ar ginti savo galimai pažeistas teises kitomis teisinėmis priemonėmis, tačiau nei vieno iš šių veiksmų neatliko.

Pareiškėjas taip pat teigia, jog 2017 m. balandžio 12 d. jam skaudėjo gerklę, bet pas gydytojus jis nebuvo nuvestas, todėl pradėjo badauti. Tačiau, atėjęs aukšto rango pareigūnas jam grasino skirti nuobaudą, pateikti melagingus parodymus. Siekdamas to išvengti, pareiškėjas susižalojo (susipjaustė) kitą ranką. Nors pareiškėjo sveikatos istorijoje yra įrašas apie tai, kad 2017-04-12 20.10 val. jis vėl susižalojo, tačiau šio įvykio sieti su neįvardinto pareigūno abstrakčiai nurodytais galimai neteisėtais veiksmais nėra pagrindo. Pareiškėjas susižalojimo dieną (2017-04-12 14.30 val.) lankėsi pas psichiatrą, skundėsi dirglumu, miego sutrikimais ir kitais negalavimai, buvo paskirtas medikamentinis gydymas (b. l. 94), todėl yra pagrindo manyti, kad polinkį žaloti lemia diagnozuoti sveikatos sutrikimai (ligos). Dėl gerklės skausmo pareiškėjas buvo apžiūrėtas 2017-04-13, 11.15 val. (b. l. 96).

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Vertinant pareiškėjo laikymo sąlygas Lukiškių TI-K nustatyta, kad ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, 66 dienas buvo nežymiai pažeista minimali ploto norma tenkanti vienam asmeniu (vienam asmeniui teko 0,08 -0,03 kv. m. mažiau kameros ploto), pareiškėjas dėl savo fizinių savybių taip pat galėjo patirti nepatogų naudodamasis antru gulto aukštu. Teismo vertinimu, privatumo neužtikrinimas, iš atviro sanitarinio mazgo nuolat sklindantys nemalonūs kvapai, bei ilgalaikis, nors ir nežymus ploto trūkumas, yra pakankami, kad sukeltų diskomfortą, nepatogumų, nepilnavertiškumo jausmą, galinčius žeminti ir sumenkinti žmogiškąjį orumą. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad priimtinų sąlygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiškėjui nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus ir orumo pažeminimą, o tai sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K trukmę, pažeidimų pobūdį ir mastą, taip pat atsižvelgęs į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 8 000 EUR suma per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Atsižvelgdamas į laikymą nepriimtinomis sąlygomis trukmę ir su tuo susijusius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus ir kitas neigiamas pasekmes, teismas daro išvadą, kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma būtų 150 EUR.

Atsakovės atstovas prašo priteisti iš pareiškėjo 3,42 EUR (b. l. 32) dokumentinės medžiagos rengimo išlaidų. Prašymas grindžiamas tuo, kad vykdydamas teismo nutartį Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti su ginču susijusią medžiagą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kurią sudaro 57 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, už vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimą nustatytinas 0,06 EUR (0,22 Lt). Lukiškių TI-K realiai patirtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, yra 3,42 EUR (57 x 0,06).

Teismo vertinimu, atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas išlaidas. Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 punktuose nustatyta, kad ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai numatyta Administracinių bylų teisenos įstatyme.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje teismo praktikoje laikosi pozicijos, jog bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atsakovės atstovo prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui S. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 150 EUR (šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Iveta Pelienė