- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-08
- Bylos Nr.
- eI3-907-872/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07919-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Saulius Jakaitis, Agnė Stankevičienė, Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriui
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, E. R., V. B., J. N.
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, E. R., V. B., J. N. dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: i) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus skyrius) 2022 m. spalio 13 d. raštą „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Raštas Nr. 1); ii) panaikinti 2022 m. lapkričio 3 d. NŽT raštą „dėl prašymo nagrinėjimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Raštas Nr. 2); iii) įpareigoti NŽT išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. liepos 25 d. ir 2022 m. rugsėjo 20 d. prašymus ir prie jų pridedamus dokumentus bei pakartotinai nustatyti (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo plotą ir ribas pagal pateiktą kartografinę medžiagą.
Pareiškėja paaiškina, kad 2022 m. liepos 25 d. ji pateikė prašymą NŽT Vilniaus skyriui „Dėl (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo prašė sudaryti komisiją žemės valdymo nuosavybės teisėms faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti bei atlikti (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją pagal pateiktus naujus dokumentus, kurie patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) rėžinis kaimas susidėjo iš 5 vienetų, abejose Neries upės pusėse.
Taigi 2022 m. rugsėjo 8 d. NŽT Vilniaus skyrius pateikė raštą „Dėl prašymo nagrinėjimo termino pratęsimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė kad prašymui išsamiai išnagrinėti ir sprendimui priimti reikalingos papildomos laiko sąnaudos – Skyriui pateiktai informacijai bei dokumentams įvertinti. Atsižvelgdami į tai ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, prašymo nagrinėjimo terminą pratęsė 10 darbo dienų, t. y. iki 2022-09-30.
Šalies argumentai
Nurodo, kad 2022 m. rugsėjo 20 d. ji NŽT Vilniaus skyriui pateikė prašymą „Dėl (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos ir NŽT Vilniaus skyriui nustatytų pareigų vykdymo“, kuriame nurodė, jog vietoje žadamo administracinio sprendimo dėl pareiškėjo prašymo išnagrinėjimo, raginame jus pateikti kvietimą pareiškėjai atvykti į sudarytos Komisijos posėdį ir atlikti (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją pagal pateiktus naujus dokumentus, kurie patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) rėžinis kaimas susidėjo iš 5 vienetų, abejose Neries upės pusėse.
Taigi 2022 m. spalio 13 d. NŽT Vilniaus skyrius pateikė raštą „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė 2022 m. liepos 25 d. prašymo, 2022 m. rugsėjo 10 d. prašymo ir 2022 m. spalio 13 d. prašymo nenagrinėti iki kol nebus priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2328-575/2022.
Nurodo, kad ji 2022 m. spalio 13 d. raštą apskundė NŽT direktoriui 2022 m. spalio 25 d. skundu.
Taigi NŽT Vilniaus skyrius, atsisakydamas nagrinėti jos prašymus, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 4 dalį, 10 straipsnio 5 dalį, tai ji nurodė ir 2022 m. spalio 25 d. skunde, kurį teikė NŽT direktoriui. Taip pat NŽT Vilniaus skyriaus nurodomi atsisakymo nagrinėti prašymus pagrindai visiškai neatitiko tikrovės, NŽT Vilniaus skyrius supainiojo įvairius jos teiktus prašymus.
Nurodo, kad 2022 m. spalio 25 d. skundu ji NŽT direktoriaus paprašė panaikinti NŽT Vilniaus skyriaus 2022 m. spalio 13 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir išnagrinėti 2022 m. liepos 25 d. prašymą bei 2022 m. rugsėjo 20 d. prašymus iš esmės. Atitinkamai prašė iš esmės išnagrinėti ir pareiškėjos J. S. 2022 m. spalio 13 d. prašymą, kuris nagrinėtas skundžiamu Raštu, nors su (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo klausimų yra visiškai nesusijęs.
Šalies argumentai
Pažymi, kad skundžiami Raštai yra susiję su tuo, jog nei NŽT Vilniaus skyrius, nei NŽT neišsprendė jos 2022 m. liepos 25 d. (o vėliau ir pakartotinio 2022 m. rugsėjo 20 d.) prašymo. 2022 m. liepos 25 d. prašymu ji NŽT Vilniaus skyriaus prašė sudaryti Komisiją žemės valdymo nuosavybės teisėms faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti bei atlikti (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją pagal pateiktus naujus dokumentus, kurie patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) rėžinis kaimas susidėjo iš 5 vienetų, abiejuose (duomenys neskelbtini) upės pusėse. Atitinkamai ji pateikė itin išsamiai aprašytą kartografiją, nurodė ir teisės aktus, kurių pagrindu NŽT Vilniaus skyrius privalėjo sudaryti komisiją, taigi ir išnagrinėti 2022 m. liepos 25 d. prašymą iš esmės.
Atkreipia dėmesį, kad ji NŽT Vilniaus skyriui 2022 m. liepos 25 d. pateikė kartografinę medžiagą, kurios nei NŽT Vilniaus skyrius, nei pati NŽT neturėjo. Po to kai buvo priimtas 2020 m. Komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėms faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti protokolas, ji gavo naujus archyvinius (grafinius ir tekstinius) duomenis, kurie rodo, jog (duomenys neskelbtini) rėžinis kaimas susidėjo iš 5 (iš penkių reikia žiūrėti ataskaitą ir planą 1849 m.) atskirų žemės masyvų.
Nurodo, kad su 2022 m. liepos 25 d. prašymu buvo pateikti šie dokumentai: 1856 m. (duomenys neskelbtini) planas, 1869 m. Vilniaus gubernijos Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) nausėdijos, priklausančios valstybiniam dvarui Panarai planas, Imperatoriškojo dvaro Zakret sudaryto 1881 m. ir 1900 m. pataisyto planas, 1870 m. sudaryto valstybinio turto Zakret fermos Vilniaus gubernijos ir apskrities Riešės srities Valstybinės valdos dvaro Zakret planas, Dr. R. G. išvada, Panarų dvasinio turto dokumentai, Panarų turto inventorius (1763 metų sąrašas).
Akcentuoja, kad NŽT Vilniaus skyrius ir NŽT, atsisakydami nagrinėti jos 2022 m. liepos 25 d. ir 2022 m. rugsėjo 20 d. prašymus, vadovaujasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punktu. Taigi šis punktas NŽT suteikia teisę nenagrinėti pareiškėjos pateikto skundo, jeigu paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas. VAĮ 2 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti.
Taigi NŽT Vilniaus skyrius laiko, jog 2022 m. liepos 25 d. ir 2022 m. rugsėjo 20 d. jos prašymai yra skundai. Minėtais raštais ji pateikė prašymus, kaip tai numato VAĮ 2 straipsnio 10 dalis. NŽT Vilniaus skyrius, atsisakydamas nagrinėti jos prašymus, netinkamai pritaikė VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punkto normą, kadangi ji, pateikdama naujus kartografinius duomenis, paprašė NŽT Vilniaus skyriaus sudaryti Komisiją.
Paaiškina, kad teisės taikymo klaida galėjo būti padaryta todėl, jog ankstesnė VAĮ redakcija (pavyzdžiui, galiojusi nuo 2017 m. kovo 31 d.) numatė, jog jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą (VAĮ 14 str. 5 p. 4 d. suvestinė redakcija (2017-03-31 - 2017-10-31)).
Aiškina, kad norma, kuria remiasi NŽT, t. y. VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punktas - netinkama, kadangi vadovaudamiesi šia norma NŽT pripažįsta, jog 2022 m. liepos 25 d. ir 2022 m. rugsėjo 20 d. raštai buvo pareiškėjos skundai, ne prašymai. Teigia, kad toks teisės taikymas ir aiškinimas yra neteisingas.
Teigia, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalis įtvirtina administraciniam sprendimui taikomus turinio kriterijus. Vienas jų, įtvirtintas VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punkte – administracinio sprendimo motyvai. Taigi, NŽT Vilniaus skyrius Raštu ir NŽT Raštu turėjo pareigą motyvuoti savo atsisakymą nagrinėti jos 2022 m. liepos 25 d. ir 2022 m. rugsėjo 20 d. prašymus.
Dėl valstybės prioriteto atkurti nuosavybės teises į išlikusius laisvus žemės plotus, kurie buvo atimti okupacinės valdžios, teigia, kad nespręsdama 2022 m. liepos 25 d. prašymo NŽT toliau vilkina nuosavybės teisių atkūrimo procesą, kas prieštarauja viešajam interesui – nuosavybės teisių atkūrimui, kurios buvo prarastos okupacinei valdžiai nacionalizuojant piliečiams priklausiusį turtą.
Nurodo, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas garantuoja Konstitucijos saugomą vertybę – nuosavybės neliečiamumą. Okupacinės valdžios neteisėti veiksmai padarė milžinišką žalą ne tik savininkams, kurių nuosavybės teisės buvo paneigtos, bet ir visai visuomenei, visai valstybei; atkuriant teisingumą savininkų atžvilgiu negali būti nepaisoma teisingumo visos visuomenės, kurios nariai yra ir šie savininkai, atžvilgiu; nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų pusiausvyros.
Atsiliepimas
Atsakovas NŽT Vilniaus miesto skyrius atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pagal pateiktus archyvinius dokumentus (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime pageidaujama
atkurti nuosavybės teises (natūra) į 19 buvusių savininkų iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę. Bendras grąžintinos žemės plotas pagal likusią atkurti turėtos žemės dalį – 98,1724 ha, į kuriuos pretenduoja 74 (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentai.
Paaiškina, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. vasario 28 d. (patikslinta 2003 m. balandžio 14 d. ir 2004 m. vasario 26 d.) atliko iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo kartografiją ir remdamasis 1925 m. žemės mokesčių mokėtojų sąrašu, Pieno gamintojų 1941 m. sąrašu bei liudininkų parodymais nustatė, kad kaimas yra rėžinis. Pagal 1925 m. žemės mokesčių mokėtojų sąrašą 23 savininkai iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime turėjo 147 dešimtinių žemės plotą. Remiantis Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti 2007 m. kovo 30 d. protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) , nustatytas iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo plotas 162,1923 ha, o prašymų atkurti nuosavybės teises pateikta į 19 žemės savininkų turėtą 121,7750 ha žemės plotą.
Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3572-968/2016 Vilniaus miesto skyrius buvo įpareigotas iš naujo spręsti klausimą dėl buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo, pagal dabartinį administracinį – teritorinį susiskirstymą, esančio iki 1995 m. birželio 1 d. Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje, ribų kartografavimo. Vykdant šį teismo sprendimą Vilniaus miesto skyriuje 2017 m. birželio 9 d. įvyko posėdis dėl Komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti, kuriame pakartotinai buvo svarstyta buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo nustatytų ribų ir ploto kartografavimo dokumentacija. Komisijos posėdžiu metu (Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. liepos 3 d. posėdžio protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) rėžinį kaimą sudarė trys atskiri žemės masyvai: 162,1923 ha žemės plotas, nustatytas paliekant galioti 2003 m. vasario 28 d. (patikslinta 2004 m. vasario 26 d.) atliktos (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos metu nustatytas ribas ir plotą, bei 28,9283 ha ir 7,1617 ha žemės plotai dešinėje Neries upės pusėje papildomai kartografuoti remiantis archyviniais planais: 1849 m. (duomenys neskelbtini) valstybės žemės valdos detalusis planas ((duomenys neskelbtini)), 1911-03-24 Vilniaus gubernijos ir (duomenys neskelbtini) vienkiemio žemės sklypo planas (patvirtintas 1929 m.) ((duomenys neskelbtini)); 1927-07-29 Vilniaus miesto plano nuorašas ((duomenys neskelbtini)); 1928 m. miesto tarybos sprendimas dėl teritorijos naudojimo nustatymo planas, žemėlapių kolekcija ((duomenys neskelbtini)), Lietuvos nacionalinės M. M. bibliotekos 1942 m. planas. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo apytikslis plotas sudaro 198,2823 ha žemės. Apie tai (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentai buvo informuoti 2017 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini).
Pažymi, kad Vilniaus miesto skyrius, gavęs informaciją, kad Lietuvos valstybės istorijos archyve yra (duomenys neskelbtini) kaimo planas, sudarytas 1869 metais (Pagrindas: F.526, ap.3, B. 341), siekdamas nustatyti, ar pateikta informacija yra teisinga, 2019-10-07 raštu Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl tarnybinės pagalbos“ pakartotinai kreipėsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą, prašydamas pateikti Vilniaus gubernijos ir apskrities valstybinio Panerių dvaro Lesniki kaimo plano, sudaryto 1869 metais, kopiją (Pagrindas: Lietuvos valstybės istorijos archyvas F. 526 ap. 3, B. 341). Lietuvos valstybės istorijos archyvas 2019-10-17 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė Panerių dvaro (duomenys neskelbtini) kaimo 1869 metų plano (Pagrindas: (duomenys neskelbtini)) teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją (gauta 2019-10-22, Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame pažymėtos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribos.
Nurodo, kad S. D. ir J. J., nesutikdamos su 2020 m. sausio 16 d. Komisijos posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Schema I, pateikė skundus Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius, išnagrinėjęs pareiškėjos S. D. 2020-02-14 ir pareiškėjos J. J. 2020-02-14 skundą, 2020-04-20 sprendimu Nr. 1T-17- (7.5.) „Dėl S. D. skundo nagrinėjimo“ ir 2020-04-20 sprendimu Nr. 1T-16-(7.5.) „Dėl J. J. skundo nagrinėjimo“ Pareiškėjų skundus dėl 2020-01-16 posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie protokolo pridėtos Schemos, kurioje nustatytos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribos bei plotas, kuris sudaro 182,81 ha, panaikinimo pripažinti nepagrįstais. Be to, įpareigojo Vilniaus miesto skyrių pakartotinai įvertinti Vilniaus Gubernijos Vilniaus apskrities Riešės valsčiaus valstybinei Panerių valdai priklausančio (duomenys neskelbtini) kaimo planą, sudarytą 1869 metais (šaltinis: Lietuvos valstybės istorijos archyvas (duomenys neskelbtini)), pagrindinius bei papildomus dokumentus, patvirtinančius iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas ir plotą bei spręsti klausimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus Komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą rodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2020 m. sausio 16 d. posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie protokolo pridėtos SchemosI, kurioje nustatytos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribos bei plotas, kuris sudaro 182,81 ha, patikslinimo.
Šalies argumentai
Aiškina, kad S. D. ir J. J. kreipėsi į teismą prašydamos panaikinti Vilniaus miesto skyriaus Komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2020 m. sausio 16 d. posėdžio protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl J. J. skundo nagrinėjimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl S. D. skundo nagrinėjimo“. Byloje kilo ginčas dėl buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribų ir ploto nustatymo (sudarė du ar trys atskiri masyvai).
Žemesnės instancijos teismas
Taigi Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-455-809/2022 S. D. ir J. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Vilniaus miesto skyriuje 2022 m. liepos 27 d. gautas Pareiškėjos atstovo prašymas dėl (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)).
Vilniaus miesto skyriuje 2022 m. rugsėjo 21 d. gautas Pareiškėjos atstovo prašymas dėl (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos ir NŽT Vilniaus skyriaus nustatytų pareigų vykdymo (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)).
Vilniaus miesto skyrius 2022 m. spalio 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas Nr. 1) informavo pareiškėjos atstovą, kad pareiškėjos prašymas bus sprendžiamas tik pasibaigus teisminiams ginčams ir įsiteisėjus teismo sprendimui.
Šalies argumentai
2022 m. spalio 25 d. pareiškėjos atstovas pateikė skundą „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2022-10-13 rašto „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Nr. (duomenys neskelbtini)“, kuriuo prašė panaikinti Raštą Nr. 1. Nacionalinė žemės tarnyba 2022 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas Nr. 2), informavo Pareiškėjos atstovą, kad prašymai bus sprendžiami tik pasibaigus teisminiams ginčams ir įsiteisėjus teismo sprendimui.
Pažymi, kad valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius klausimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka), bei kitais teisės aktais.
Nurodo, jog vadovaujantis Tvarkos 106(1) punktu, turėtos žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus, išdėstytus Žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 „Dėl Žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos“ (toliau – ir Metodiniai nurodymai). Žemės sklypas nekartografuojamas toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžių sistema. Čia nustatoma kaimo riba, plotas ir buvusių savininkų skaičius.
Pabrėžia, kad 2017-06-29 Komisijos posėdyje buvo nagrinėti archyviniai dokumentai ir nustatytas (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo plotas ir ribos, tačiau 2019-10-17 paaiškėjus naujoms aplinkybėms, t. y. Lietuvos valstybės istorijos archyvui pateikus Vilniaus gubernijos Vilniaus apskrities Riešės valsčiaus valstybinei Panerių valdai priklausančio (duomenys neskelbtini) kaimo planą, sudarytą 1869 metais (Pagrindas: (duomenys neskelbtini)), ir atsižvelgiant į tai, kad šis dokumentas 2017-06-09 Komisijos posėdžio metu pakartotinai svarstant buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas nebuvo nagrinėjamas, vadovaudamasis Tvarkos 13 ir 1061 punktais, Metodiniais nurodymais, Vilniaus miesto skyrius nusprendė pakartotinai 2019 m. lapkričio 15 d. 13 val. atlikti buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos ribų ir ploto kartografavimą. Apie tai buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentai buvo informuoti Vilniaus miesto skyriaus 2019-10-28 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kvietimo dalyvauti atliekant buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pakartotinį kartografavimą“.
Pabrėžia, kad iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio rėžinio kaimo ribų nustatymas yra vienas iš nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūros sudėtinio proceso veiksmų, kuriuos turi atlikti NŽT. Šios procedūros baigiamasis aktas yra sprendimas atkurti nuosavybės teises į rėžiniame kaime turėtą žemę grąžinant žemę Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytas būdais, o nesant galimybės – atlyginant kitais Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nurodytais būdais.
Žemesnės instancijos teismas
Paaiškina, kad vadovaudamasi Metodiniais nurodymais bei išnagrinėjusi visus dokumentus ir įvertinusi archyvinius planus, Komisija nutarė pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) rėžinį kaimą sudarė 2 atskiri masyvai: 175,57 ha ir 7,24 ha, o išlikęs Miškinio rėžinio kaimo 1869 metų planas – vienintelis dokumentas, kuris tiksliai nusako Miškinio rėžinio kaimo ribas, bei nustatė, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo apytikslis plotas yra 182,81 ha. (2020 m. sausio 16 d. Komisijos posėdžio protokolas). Šiame plane buvo pažymėtos (duomenys neskelbtini) kaimo, kuris 1869 metais priklausė valstybinei Panerių valdai, ribos.
Teigia, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktorius, priimdamas 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 1T-16-(7.5.) ir 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 1T-17-(7.5.), įvertino ankščiau išvardintus bei pagrindinius nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus – 1923 m. Riešės valsčiaus žemės sklypų sąrašą, kuriame (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo plotas – 147,0 ha ((duomenys neskelbtini)); 1924 m. Žemės mokesčių mokėtojų sąrašą, kuriame (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo plotas – 147,0 ha ((duomenys neskelbtini)) bei papildomą dokumentą 1941 m. pieno gamintojų sąrašą, kuriame (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo plotas yra apie 140,9 ha ((duomenys neskelbtini)), nusprendė, kad buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo plotas yra apie 147,0 ha, o pagal 1869 metų planą nėra pagrindo teigti, kad iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiam (duomenys neskelbtini) rėžiniam kaimui galėjo priklausyti du plane nurodyti plotai, nes šie plotai 1869 m. priklausė valstybinei Panerių valdai, o ne iki 1940 m. buvusiam (duomenys neskelbtini) rėžiniam kaimui, todėl Komisiją įpareigojo pakartotinai įvertinti, koks buvo buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo plotas iki 1940 m. nacionalizacijos, remiantis vėliausiai išduotais Lietuvos valstybės centrinio archyvo dokumentais.
Akcentuoja, kad pareiškėjos pateikti dokumentai yra susiję su pirmosios instancijos teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-455-809/2022. Neaišku dėl kokių priežasčių šie dokumentai nebuvo pateikti administracinėje byloje eI3-455-809/2022. Teigia, kad NŽT Vilniaus skyrius galės pakartotinai įvertinti pareiškėjos pateiktus dokumentus tik tuomet, kai bus visiškai išnagrinėta ir įsiteisėjusi administracinė byla eI3-455-809/2022.
Nurodo, kad vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad prašymas ar skundas gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašomi panaikinti Raštas 1 ir Raštas 2 yra priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus skyriaus 2022 m. spalio 13 d. rašto „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir NŽT 2022 m. lapkričio 3 d. rašto „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso dalyvių paaiškinimų nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3572-968/2016 Vilniaus miesto skyrius buvo įpareigotas iš naujo spręsti klausimą dėl buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo, pagal dabartinį administracinį – teritorinį susiskirstymą, esančio iki 1995 m. birželio 1 d. Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje, ribų kartografavimo. Vykdant šį teismo sprendimą Vilniaus miesto skyriuje 2017 m. birželio 9 d. įvyko posėdis dėl Komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti, kuriame pakartotinai buvo svarstyta buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo nustatytų ribų ir ploto kartografavimo dokumentacija. Komisijos posėdžiu metu (Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. liepos 3 d. posėdžio protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) rėžinį kaimą sudarė trys atskiri žemės masyvai: 162,1923 ha žemės plotas, nustatytas paliekant galioti 2003 m. vasario 28 d. (patikslinta 2004 m. vasario 26 d.) atliktos (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos metu nustatytas ribas ir plotą, bei 28,9283 ha ir 7,1617 ha žemės plotai dešinėje (duomenys neskelbtini) upės pusėje papildomai kartografuoti remiantis archyviniais planais: 1849 m. Vilniaus Gubernijos ir Panerių valstybės žemės valdos detalusis planas ((duomenys neskelbtini) Vilniaus gubernijos ir Vilniaus (duomenys neskelbtini) vienkiemio žemės sklypo planas (patvirtintas 1929 m.) ((duomenys neskelbtini)); 1927-07-29 Vilniaus miesto plano nuorašas ((duomenys neskelbtini)); 1928 m. miesto tarybos sprendimas dėl teritorijos naudojimo nustatymo planas, žemėlapių kolekcija ((duomenys neskelbtini)), Lietuvos nacionalinės M. M. bibliotekos 1942 m. planas. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo apytikslis plotas sudaro 198,2823 ha žemės. Apie tai (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentai buvo informuoti 2017 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini).
Taigi S. D. ir pareiškėja J. J., nesutikdamos su 2020 m. sausio 16 d. Komisijos posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Schema I, pateikė skundus Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius, išnagrinėjęs pareiškėjos S. D. 2020-02-14 ir pareiškėjos J. J. 2020-02-14 skundą, 2020-04-20 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl S. D. skundo nagrinėjimo“ ir 2020-04-20 sprendimu Nr. 1T-16-(7.5.) „Dėl J. J. skundo nagrinėjimo“ Pareiškėjų skundus dėl 2020-01-16 posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie protokolo pridėtos Schemos, kurioje nustatytos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribos bei plotas, kuris sudaro 182,81 ha, panaikinimo pripažinti nepagrįstais. Be to, įpareigojo Vilniaus miesto skyrių pakartotinai įvertinti Vilniaus Gubernijos Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) valstybinei (duomenys neskelbtini) valdai priklausančio (duomenys neskelbtini) kaimo planą, sudarytą 1869 metais (šaltinis: Lietuvos valstybės istorijos archyvas (duomenys neskelbtini)), pagrindinius bei papildomus dokumentus, patvirtinančius iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas ir plotą bei spręsti klausimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus Komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą rodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2020 m. sausio 16 d. posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie protokolo pridėtos SchemosI, kurioje nustatytos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribos bei plotas, kuris sudaro 182,81 ha, patikslinimo.
Teismas 2022 m. vasario 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-455-809/2022 S. D. ir J. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Vilniaus miesto skyriuje 2022 m. liepos 27 d. gautas pareiškėjos atstovo prašymas dėl (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)).
Vilniaus miesto skyriuje 2022 m. rugsėjo 21 d. gautas pareiškėjos atstovo prašymas dėl (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos ir NŽT Vilniaus skyriaus nustatytų pareigų vykdymo (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)).
Vilniaus miesto skyrius 2022 m. spalio 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (skundžiamas Raštas Nr. 1) informavo pareiškėjos atstovą, kad pareiškėjos prašymas bus sprendžiamas tik pasibaigus teisminiams ginčams ir įsiteisėjus teismo sprendimui. Raštas Nr. 1 priimtas vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalimi.
2022 m. spalio 25 d. pareiškėjos atstovas pateikė skundą „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2022-10-13 rašto „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Nr. (duomenys neskelbtini)“, kuriuo prašė panaikinti Raštą Nr. 1. ir išnagrinėti Vilniaus miesto skyriui
pateiktus 2022-07-25 bei 2022-09-20 prašymus iš esmės. Šiuose prašymuose pareiškėja pageidavo sudaryti komisiją žemės valdymo nuosavybės teisėms faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti bei atlikti (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją pagal pateiktus naujus dokumentus, kurie patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) rėžinis kaimas susidėjo iš 5 vienetų, abejuose Neries upės pusėse“.
NŽT 2022 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (skundžiamas Raštas Nr. 2), informavo pareiškėjos atstovą, kad prašymai bus sprendžiami tik pasibaigus teisminiams ginčams ir įsiteisėjus teismo sprendimui. Raštas Nr. 2 priimtas vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punktu.
Rašte Nr. 1 nurodyta, kad NŽT atsakydama į pareiškėjos prašymus, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos“, kuriame prašote sudaryti Komisiją žemės valdymo nuosavybės teisėms faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti ir atlikti (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją, informuojame, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eA-2328-575/2022 dėl sprendimų panaikinimo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. papildomo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-455-809/2022 panaikinimo.
Rašte Nr. 2 nurodyta, kad šiuo metu vyksta teisminiai ginčai dėl buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ploto ir ribų nustatymo, vadovaudamiesi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatomis, NŽT praneša, kad Vilniaus miesto skyrius pareiškėjos klausimą dėl buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ploto ir ribų nustatymo pagal pareiškėjos 2022-07-25 pateiktus dokumentus (pareiškėjos nuomone „kurie patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) rėžinis kaimas susidėjo iš 5 vienetų, abejuose Neries upės pusėse“) spręs tik pasibaigus teisminiams ginčams, įsiteisėjus teismo sprendimui. Apie tai pareiškėja buvo informuota skundžiamuoju Raštu Nr. 1.
Pareiškėja, nesutikdama su Raštu Nr. 1 ir Raštu Nr. 2, su skundu kreipėsi į teismą.
Taigi pareiškėja pateiktame skunde nurodo, kad ji iš esmės nesutinka su skundžiamais Raštais, nes NŽT Vilniaus skyrius ir NŽT, atsisakydami nagrinėti jos 2022 m. liepos 25 d. ir 2022 m. rugsėjo 20 d. prašymus, vadovaujasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punktu. Pareiškėja teigia, kad šis punktas NŽT suteikia teisę nenagrinėti jos pateikto skundo, jeigu paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas. VAĮ 2 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti. Nurodo, kad NŽT Vilniaus skyrius laiko, jog 2022 m. liepos 25 d. ir 2022 m. rugsėjo 20 d. jos prašymai yra skundai. Minėtais raštais ji pateikė prašymus, kaip tai numato VAĮ 2 straipsnio 10 dalis. NŽT Vilniaus skyrius, atsisakydamas nagrinėti jos prašymus, netinkamai pritaikė VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punkto normą, kadangi ji, pateikdama naujus kartografinius duomenis, paprašė NŽT Vilniaus skyriaus sudaryti Komisiją.
Taigi, kaip nustatyta, skundžiami Raštai priimti, nes J. J. (atstovaujanti ir S. D. interesams) kreipėsi į teismą prašydamos panaikinti NŽT Vilniaus skyriaus Komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2020 m. sausio 16 d. posėdžio protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 1T-16-(7.5.) „Dėl J. J. skundo nagrinėjimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 1T-17-(7.5.) „Dėl S. D. skundo nagrinėjimo“. Byloje kilo ginčas dėl buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribų ir ploto nustatymo (sudarė du ar trys atskiri masyvai).
Teismas konstatavo, jog atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, darytina išvada, kad naikinti Komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2020 m. sausio 16 d. posėdžio protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), NŽT 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 1T- 16-(7.5.) „Dėl J. J. skundo nagrinėjimo“ ir NŽT 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 1T-17-(7.5.) „Dėl S. D. skundo nagrinėjimo“, skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo“. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-455-809/2022 pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos, nesutikdamos su teismo sprendimu, 2022-03-22 pateikė apeliacinį skundą, prašydamos panaikinti teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Taigi NŽT Raštais pareiškėjai nurodė, kad šiuo metu vyksta teisminiai ginčai dėl buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ploto ir ribų nustatymo, todėl Vilniaus miesto skyrius pareiškėjos klausimą dėl buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ploto ir ribų nustatymo pagal pareiškėjos 2022-07-25 pateiktus dokumentus (pareiškėjos nuomone „kurie patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) rėžinis kaimas susidėjo iš 5 vienetų, abejuose (duomenys neskelbtini) upės pusėse“) spręs tik pasibaigus teisminiams ginčams, įsiteisėjus teismo sprendimui.
Nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 30 d. LVAT administracinėje byloje Nr. eA-456-575/2023 priimta nutartis, kuri šios administracinės bylos nagrinėjimo metu yra įsiteisėjusi, bei ši nutartis yra priimta Raštuose nurodytoje administracinėje byloje.
Taigi, kaip matyti, minėtoje LVAT administracinėje byloje buvo sprendžiami apeliaciniai skundai dėl administracinėje byloje priimto sprendimo dėl pareiškėjų J. J. ir S. D. skundo, kuriame pareiškėjos prašė panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus Komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2020 m. sausio 16 d. posėdžio protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), NŽT 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 1T-16-(7.5.) „Dėl J. J. skundo nagrinėjimo“ ir NŽT 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 1T-17-(7.5.) „Dėl S. D. skundo nagrinėjimo“.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu sutiktina su atsakovu, kad pareiškėjos su prašymais NŽT pateikti dokumentai yra susiję su pirmosios instancijos teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-455-809/2022 bei NŽT Vilniaus skyrius galės pakartotinai įvertinti pareiškėjos pateiktus dokumentus tik tuomet, kai bus visiškai išnagrinėta ir įsiteisėjusi administracinė byla eI3-455-809/2022. Kadangi minėtose bylose pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus Komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2020 m. sausio 16 d. posėdžio protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), NŽT 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 1T-16-(7.5.) „Dėl J. J. skundo nagrinėjimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 1T-17-(7.5.) „Dėl S. D. skundo nagrinėjimo“. Taigi minėtose bylose kilo ginčas dėl buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribų ir ploto nustatymo (sudarė du ar trys atskiri masyvai), kuris yra susijęs su pareiškėjos prašymais, kurių pagrindu priimti skundžiami Raštai. Kaip nustatyta VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punkte, jog prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo teismas. Atitinkamai atmestini pareiškėjos argumentai, jog NŽT Vilniaus skyrius laiko, jog 2022 m. liepos 25 d. ir 2022 m. rugsėjo 20 d. jos prašymai yra skundai ir minėtais raštais ji pateikė prašymus, kaip tai numato VAĮ 2 straipsnio 10 dalis. Taigi, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, nesutiktina su pareiškėja, kad NŽT Vilniaus skyrius, atsisakydamas nagrinėti jos prašymus, netinkamai pritaikė VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punkto normą, kadangi ji, pateikdama naujus kartografinius duomenis, paprašė NŽT Vilniaus skyriaus sudaryti Komisiją.
Pažymėtina, kad minėtoje LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje buvo vertinamas NŽT Vilniaus miesto skyriaus Komisijos 2020 m. sausio 16 d. posėdžio protokolo Nr. 49-PRT-1-(14.49.101.) ir NŽT 2020 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. 1T-17-(7.5.) „Dėl S. D. skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, kuris neatsiejamas nuo pareiškėjos pateiktų prašymų NŽT, kurių pagrindu priimti Raštai Nr. 1 ir Nr. 2.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad, nors Komisijos 2017 m. birželio 9 d. buvo nagrinėti archyviniai dokumentai ir nustatytas (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo plotas bei ribos, t. y. kad (duomenys neskelbtini) rėžinį kaimą sudarė trys atskiri žemės masyvai: 162,1923 ha žemės plotas, nustatytas paliekant galioti 2003 m. vasario 28 d. (patikslinta 2004 m. vasario 26 d.) atliktos (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos metu nustatytas ribas ir plotą, bei 28,9283 ha ir 7,1617 ha žemės plotai dešinėje Neries upės pusėje, tačiau 2019 m. spalio 17 d. paaiškėjus naujoms aplinkybėms, t. y. atsižvelgus į Lietuvos valstybės istorijos archyvo pateiktą Vilniaus gubernijos ir apskrities valstybinio Panerių dvaro Lesniki kaimo planą, sudarytą 1869 m. (Pagrindas: (duomenys neskelbtini)) ir atsižvelgiant į tai, kad šis dokumentas 2017 m. birželio 9 d. Komisijos posėdžio metu pakartotinai svarstant buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas nebuvo nagrinėjamas, Komisijos 2020 m. sausio 16 d. posėdžio protokolu Nr. 49PRT-l-(14.49.101.) buvo nuspręsta, kad (duomenys neskelbtini) rėžinį kaimą sudarė 2 atskiri masyvai: 175,57 ha ir 7,24 ha. Komisija rėmėsi vėliausiai išlikusiu (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo 1869 m. planu, kuris, kaip teigia atsakovė, vienintelis tiksliai nusako Miškinio rėžinio kaimo ribas. Taigi, Komisija nustatė, kad dar 2017 m. birželio 9 d. atlikta (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografija prieštarauja 1869 m. plane (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pavaizduotoms riboms. Atitinkamai sutiktina su atsakovu, kad netikslinga sudaryti pareiškėjos prašomą komisiją žemės valdymo nuosavybės teisėms faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti bei atlikti (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją pagal pateiktus naujus dokumentus, kurie patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) rėžinis kaimas susidėjo iš 5 vienetų, abejuose Neries upės pusėse, kadangi pareiškėjos prašymų NŽT pateikimo metu minėtose bylose buvo nagrinėjami ginčai dėl buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ploto ir ribų nustatymo.
Taigi, kaip minėta, VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, jog prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo teismas. Teisės teorijoje naudojamos terminologijos prasme tai reiškia, kad šioje teisės normoje yra įtvirtintas draudimas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėti pakartotinį skundą, dėl kurio kompetentinga institucija jau yra priėmusi sprendimą (žr., pvz., LVAT 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-89-438/2021).
Be to, VAĮ 11 straipsnio 3 dalis numato, kad skundas gali būti nenagrinėjamas, jeigu asmuo nepateikė naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesniojo atsakymo pagrįstumu ar ginčyti priimtą sprendimą. Būtent tai atsakovas ir nurodė pareiškėjai Rašte Nr. 2.
Teisėjų kolegija, vertindama Raštus, konstatuoja, jog atsakovas Raštuose tinkamai įvertino objektyvius ir subjektyvius elementus, o šiuo atveju pareiškėjos skundo argumentai, jog NŽT Vilniaus skyrius neatsižvelgė į kitas aplinkybes, išsamiai nevertino susidariusios situacijos, pripažįstami nepagrįstais, nes, kaip matyti iš Raštų, priešingai nei įrodinėja pareiškėja, juose išdėstytas atsakymas, leidžiantis suprasti viešojo administravimo subjekto valią ir padarytą išvadą ginčo keliamu klausimu. Apibendrinant skundžiami Raštai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo jų naikinti, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalis). Netenkinus reikalavimo dėl Raštų panaikinimo, atmestinas reikalavimas ir dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjų skundas atmetamas, nėra pagrindo priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas ir teismas dėl pareiškėjų teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atskirai nepasisako.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straispniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos J. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.