Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja G. J., A. L., VĮ „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad 2004-03-27 mirė T. J., asmens kodas 33200000832 (b.l. 5). Mirties momentu T. J. buvo santuokoje su J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b.l. 6, 10, 11). Po T. J. mirties į notarą dėl jo palikimo niekas nesikreipė (b.l. 45, 50), byloje nėra jokių duomenų, kad T. J. iki mirties būtų sudaręs notarinį ar jam prilygintą testamentą (b.l. 37, CPK 179 str. 3 d.). 2015-05-13 mirė J. J. (b.l. 7). Dėl mirusios J. J. turto paveldėjimo į Vilniaus miesto 34-ąjį notarų biurą kreipėsi pareiškėja, kuriai J. J. Vilniaus miesto 38-ajame notaro biure patvirtintu 2011-09-19 testamentu, notarinio registro Nr. 3673, paliko butą (duomenys neskelbtini) (b.l. 38-39, 43). Dėl mirusios J. J. turto paveldėjimo į Vilniaus miesto 34-ąjį notarų biurą taip pat kreipėsi pareiškėjos vaikai G. J. ir A. L., kurių 2014-12-25 miręs tėvas A. J. yra vienintelis J. J. ir T. J. vaikas (b.l. 8, 9, 10-11, 38-39). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre yra registruota J. J. nuosavybės teisė į 54,70 kv. m ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 13), kuri įgyta 1994-04-28 buto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-1489 pagrindu (b.l. 13, 34-35), J. J. esant santuokoje su T. J. nuo 1957-07-14 (b.l. 10-11). Nuosavybės teisės į šį butą T. J. vardu nėra registruotos (b.l. 8, 36). 1994-04-28 buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d. 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. CK, kaip iš esmės ir SŠK, įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 str. 1 d., CK 3.87 str. 1 d.). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 str. 3 d., CK 3.88 str. 1 d. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Tai patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nepaisant jo registravimo nekilnojamojo turto registre vieno iš sutuoktinių vardu, buvo bendroji jungtinė J. J. ir jos vyro T. J. nuosavybė pastarojo mirties momentu.

T. J. mirties momentu galiojusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 1 d. nuostata numatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.50 str. 3 d. šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.2 str. palikimo atsiradimo momentu yra laikomas palikėjo mirties momentas. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po T. J. mirties J. J., būdamas įstatymine jo įpėdine (CK 5.5 str. 1 d. 1 p., 5.13 str.), į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėja teigia, kad nors J. J. į notarą nesikreipė, ji T. J. turtą po jo mirties pradėjo faktiškai valdyti, ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis pareiškėjai turi juridinę reikšmę.

Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, kad J. J. šiai dienai yra mirusi, o savo teises į jos palikimą siekia įgyvendinti testamentinė jos įpėdinė – pareiškėja R. J. (CK 5.5 str. 1 d. 2 p.), priėmusi jos palikimą CK 5.50 str. nustatyta tvarka (b.l. 38), pripažintina, kad prašomas nustatyti faktas, kad J. J. priėmė savo vyro T. J. palikimą po jo mirties pradėdama turtą faktiškai valdyti, pareiškėjai turi juridinę reikšmę (CPK 444 str. 1 d.), nes toks faktas sąlygotų paveldėjimo liudijimo išdavimą į J. J. paveldėtą dalį buto (duomenys neskelbtini), ir po jos vyro T. J. mirties.

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmais, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad nuo 1994-05-31 iki vyro T. J. mirties ir po to iki pat mirties 2015-05-13 J. J. gyveno bute (duomenys neskelbtini) (b.l. 10), juo rūpinosi, mokėjo mokesčius už butui teikiamas paslaugas. Į bylą pateikta buto (duomenys neskelbtini), atsiskaitymo knygelė už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2005-12-31 patvirtina, kad mokesčiai už šiam butui teikiamas paslaugas buvo mokami beveik kas mėnesį, tame tarpe ir per tris mėnesius po T. J. mirties - 2004-03-31, 2004-04-30, 2004-05-31. Nors atsiskaitymo knygelėje yra nurodoma, kad mokėtojas yra R. J., iš jos rašytinių paaiškinimų (b.l. 1) nustatyta, kad šiems mokėjimams pinigus ji gaudavo iš J. J.. Teismo vertinimu, visuma šių byloje surinktų įrodymų liudija, kad J. J. iš karto po savo vyro T. J. mirties priėmė jo palikimą, pradėdama jį valdyti kaip savo (CPK 185 str.). Todėl pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., 259-260 str., 263-270 str., teismas

nutaria:

Pareiškėjos R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties 2004-03-27 jo palikimą priėmė J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi 2015-05-13, faktiškai pradėdama jį valdyti. Šis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal testamentą į turtą, priklausiusį J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išduoti pareiškėjai R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.