Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2YT-17953-151/2016 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13253-2016-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 2.1.4; 2.4.1.5; (S)

2016 m.spalio 11 d.

dalyvaujant pareiškėjo B. K. atstovei pagal įgaliojimą V. G., advokatei Editai Marijai Šlapikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui M. J. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas B. K. pareiškimu prašo atnaujinti pareiškėjui B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui po jo motinos G. K. mirties priimti (b. l. 3-4).

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina, G. K.. Tėvas J. K. yra miręs. Pareiškėjo motina G. K. turėjo du vaikus pareiškėją - B. K. ir jo seserį - suinteresuotą asmenį M. J.. Iki savo mirties mama G. K. kartu sesers šeima gyveno jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute, (duomenys neskelbtini). Iki savo mamos mirties, pareiškėjas su ja jau kelis metus bendraudavo tik telefonu, nes yra neįgalus asmuo, kurio darbingumas yra tik 20 procentų, nustatytas specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Pareiškėją nuolatos slaugo jo sugyventinė V. G.. Iki savo mirties pareiškėjo mama apie pareiškėjo ligą ir patirtą insultą, po kurio jis negali vaikščioti bei kitas po insulto atsiradusiais ligas žinojo, todėl sakė, kad po jos mirties visą savo turtą paliks savo abiems vaikams lygiomis dalimis. Po mamos laidotuvių pas pareiškėją buvo atėjusi jo sesuo, kuri sakė, kad abu yra lygūs vaikai, todėl per tris mėnesius turi susitvarkyti paveldėjimo dokumentus. Sesuo pasisiūlė surinkti visus reikiamus dokumentus ir juos abiejų vardu pateikti notarui. Vėliau telefonu sakė, kad abiejų vaikų vardu dokumentus pateikė 20-tam notaro biurui. Tačiau visai nesenai 2016 m. gegužės mėn. sesuo lankydama pareiškėją namuose pasakė, kad jam joks mamos turtas nepriklauso, jog jis pats kaltas, kad ja pasitikėjo ir nesitvarkė dokumentų, kad jai nėra pareigos už jį lakstyti pas notarus, ir kad jis net nebandytų ieškoti teisybės. Ji tikino, kad pareiškėjas nevaikšto, todėl butas jam nebereikalingas. Paaiškėjus aplinkybei, kad sesuo pareiškėją tiesiog apgavo, pareiškėjas išsikvietęs notarą į namus 2016 m. gegužės 16 d., pasirašė įgaliojimą V. G., už jį atlikti visus veiksmus bei surinkti visus dokumentus. Tada V. G. surinko reikiamus dokumentus ir kreipėsi į 20-tajį notaro biurą dėl paveldėjimo. Notarė atsisakė priimti pareiškimą, nes buvo pasibaigęs trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Pareiškėjas kreipėsi į seserį, tačiau ji nesutiko, kad pareiškėjas, kaip įstatyminis įpėdinis, paveldėtų jam po motinos mirties likusią 1/2 dalį turto. Nurodytos aplinkybės: pareiškėjo sveikatos būklė, ligos pobūdis bei nedidelė praleisto įstatymo nustatyto termino trukmė, teisingumo bei protingumo kriterijus sudaro įstatyminį pagrindą patenkinti jo prašymą.

Pareiškėjo atstovė advokatė Edita Marija Šlapikienė teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą, paaiškino aplinkybes, kad pareiškėjas yra neįgalus, jo turtinė padėtis yra labai prasta, savo nekilnojamojo turto jis neturi, gyvena pas sugyventinę. Pareiškėjas dėl savo ligos ir susiklosčiusių santykių su seserimi, laiku į notarą nesikreipė. Praleistas terminas nežymiai, pareiškėjas yra nevaikštantis asmuo tai pripažintina svarbia priežastimi. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo prieš posėdį sutiko šią bylą spręsti taikiu būdu, patvirtino, kad su pareiškimu sutinka. Prašė patenkinti pareiškimą, nes teismo posėdžio metu neliko ginčo.

Suinteresuotas asmuo M. J. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Pareiškėjas yra jos brolis ir visiškai nepagrįstai ją kaltina jį apgavus, neva ji pažadėjo po mamos mirties sutvarkyti palikimo reikalus abiejų vardu. Ji to negalėjo žadėti, nes gerai žinojo, kad dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis kiekvienam asmeniškai. Be to, kadangi brolis mamos laidotuvėse nedalyvavo, pas jį nuvyko tik: 2016 metų balandžio mėnesį, kad paprašytų padengti dalį mamos laidojimo išlaidų. Jam atsisakius tai daryti, daugiau su juo nebendravo. Rašydamas teismui netiesą, šmeiždamas ją pareiškėjas nori pateisinti praleistą palikimui priimti terminą, neva yra apgautas nesąžiningos sesers. Prašyti atnaujinti terminą pareiškėjas galėjo ir kitu būdu gavęs jos sutikimą, tačiau nuėjo kitu keliu kaltindamas ją. Mano, kad įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėjas praleido be svarbios priežasties, jei sveikata leido surašyti įgaliojimą jau praėjus terminui, tai tą galėjo padaryti laiku (b. l. 33).

Suinteresuotas asmuo M. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su pareiškimu. Nori, kad brolis prisidėtų prie mamos laidotuvių, jeigu nori abu sąžiningai pasidalinti butą. Jos atstovė advokatė Juzefa Brinevičienė nurodė, kad suinteresuotas asmuo prieš posėdį sutiko su pareiškėjo pareiškimu, posėdžio metu ginčas baigtas taikiai, todėl prašo pareiškimą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina G. K. (b. l. 9, 10). Pareiškėjo motinai nuosavybės teise priklauso butas, (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Pareiškėjas nurodė, kad G. K. turėjo du vaikus pareiškėją - B. K. ir jo seserį - suinteresuotą asmenį M. J.. Tėvas J. K. yra miręs. Palikimą po G. K. mirties priėmė M. J. (b. l. 23).

Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir į bylą pateiktų rašytinių įrodymų (b. l. 6, 11, 12, 13, 14-16) nustatyta, kad pareiškėjas per tris mėnesius nespėjo kreiptis dėl paveldėjimo, kadangi pareiškėjas yra tik 20 procentų darbingas, jam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, patyręs insultą nevaikšto. Nustatyta, kad pareiškėjas turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų, teismas atsižvelgia į pareiškėjo sveikatos būklę, ligos pobūdį, nedidelę praleisto įstatymo nustatyto termino trukmę, santykius tarp pareiškėjo ir sesers. Suinteresuotas asmuo M. J. teismo posėdžio metu sutiko su pareiškėjo pareiškimu ir prašė jį tenkinti. Teismas mano, kad pareiškime išdėstytos priežastys yra svarbios.

Palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (LR CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012), kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007).

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo nurodytus argumentus, suinteresuoto asmens poziciją, darytina išvada, jog dėl susiklosčiusių svarbių aplinkybių pareiškėjas savalaikiai nerealizavo savo teisių laiku priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos G. K. mirties, todėl remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atnaujintinas praleistas terminas pareiškėjui B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimui priimti. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas, nes pagrįstas ir įrodytas (LR CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis, LR CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti terminą pareiškėjui B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimui, atsiradusiam po G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), priimti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.