Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio, pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Ž. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 prom. neblaivumas, o būtent:

jis, 2023 m. lapkričio 14 d. apie 13.50 val., (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,87 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Šiais veiksmais D. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis D. Ž. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo (pagal kaltinime nurodytas aplinkybes) pripažino visiškai. Paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną, baigęs darbą apie 13 val., sulaukė žinios iš savo mamos apie prastą savo tėvo sveikatą, todėl įsėdęs į automobilį „Mazda“ ir ruošdamasis važiuoti namo, išgėrė 2 butelius alaus, tuomet važiavo namo, o iki namų likus (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai ir nustatė jam girtumą. Automobilį „Mazda“ pirko už 8000 Eur, dabar jo vertė apie 6000 Eur. Šiuo automobiliu dažniausiai naudojasi (duomenys neskelbtini) I. Ž., o jis pats – automobiliu „Toyota“. Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, daugiau tai nepasikartos, alkoholio nevartos.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta galima laiduotoja I. Ž. parodė, kad ji yra D. Ž. (duomenys neskelbtini). Apie aptariamą įvykį ją informavo pats D. Ž. po pirmojo pūtimo į alkotesterį. Ji labai kritiškai vertina (duomenys neskelbtini) elgesį, kasdien apie tai kalbasi. Mano, kad (duomenys neskelbtini) galimai turi problemų su alkoholio vartojimu, nes jis išgeria alaus tam, kad galėtų užmigti, kai skauda nugarą. Jie kreipsis į gydymo įstaigas tiek dėl nugaros, tiek dėl alkoholio vartojimo, praleis daugiau laiko kartu, ji užtikrins, kad namuose nebūtų alkoholio. Dažniausiai ji vairuoja automobilį „Mazda“, o (duomenys neskelbtini) vairuoja automobilį „Toyota“. Šeimoje turtas bendras, neskirto, kas kam priklauso.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 15 d. apklaustas įtariamasis D. Ž. savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, ateityje prižadėjo taip nebesielgti ir parodė, kad automobilis „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam, automobilį 2017 m. pirko (duomenys neskelbtini). Turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Vakar buvo laisvadienis, buvo namuose, kur vienas išgėrė apie 3 l alaus, 5 prom. stiprumo. Po pietų, tikslios valandos pasakyti negali, jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino mama D. Ž., kuri pranešė, kad tėvas nereaguoja į aplinką, jam kažkas atsitiko su sveikata. Jis nepasiūlė mamai iškviesti greitąją pagalbą, o sugalvojo pats nuvažiuoti pas tėvus, kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Jis atsisėdo į savo automobilį „Mazda“ ir nuo namų nuvažiavo (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) pamatė iš galo važiuojantį netarnybinį automobilį, kurio apačioje degė raudona–mėlyna šviesos, iš ko jis suprato, kad tai pareigūnų nežymėtas automobilis, todėl sustojo prie kelkraščio. Prie jo priėjo vyriškis, kuris prisistatė policijos pareigūnu, ir pranešė, kad bus patikrintas jo blaivumas. Jis į alkotesterį pūtė du kartus, pirmą kartą įpūtė 3 prom., o po 15 min. – 2,7 prom. Po to, pareigūnas pranešė, kad jo automobilis bus išvežtas į automobilių stovėjimo aikštelę, o jam išrašė šaukimą atvykti į policijos komisariatą. Vairavo neblaivus, nes susirūpino tėvo sveikata (b. l. 30–33).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 24 d. apklaustas liudytojas A. M. (A. M.) parodė, kad 2023 m. lapkričio 14 d. 06.30 val. pradėjo tarnybą kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) 1-ojo poskyrio vyriausiąja patrule I. D. ir naudojosi tarnybiniu automobiliu V1888. Apie 13.50 val. iš Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), važiuoja įtariamai neblaivus vairuotojas su automobiliu „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įjungus tarnybinio automobilio švyturėlius, sustabdė minėtą automobilį (duomenys neskelbtini). Bendraujant su automobilio „Mazda“ vairuotoju, kaip buvo nustatyta D. Ž., jis pajuto nuo vairuotojo sklindantį alkoholio kvapą, šis kalbėjo nerišliai, o judesiai buvo nekoordinuoti. Paklausus asmens, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, šis nurodė, kad alkoholį vartojo vakar, t. y. 2023 m. lapkričio 13 d. Alkotesteriu „Alcotest“ Nr. ARBL0760 (alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1938319) 13.57 val. pirmojo pūtimo metu buvo nustatytas 3,07 prom. vairuotojo girtumas, po 19 min., t. y. 14.16 val., antrojo pūtimo metu – 2,87 prom. girtumas. Su alkotesterio parodymais asmuo buvo supažindintas raštiškai, ir šis jų neginčijo. Apžiūrint automobilio saloną pastebėta, kad po galine keleivio sėdynėje buvo 3 vnt. alaus buteliai, taip pat apžiūrint bagažinę buvo rasta 26 vnt. alaus butelių. Vairuotojo vidinėje striukės kišenėje buvo plastikinis nugertas alaus butelis. Jam paklausus vairuotojo, ar šis vairuodamas automobilį vartojo alkoholio, šis atsakė, kad taip. D. Ž. įteiktas šaukimas atvykti į policijos komisariatą, o automobilis po apžiūros priverstinai išvežtas į automobilių stovėjimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykis buvo filmuojamas BODY kamera (b. l. 20–22).

Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus tyrėjos 2023 m. lapkričio 14 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 14 d. apie 13.50 val., (duomenys neskelbtini), D. Ž., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jo iškvėptame ore pirmą kartą nustatė 3,07 prom. etilo alkoholio koncentraciją, antrą kartą – 2,87 prom. Šiais savo veiksmais D. Ž. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (b. l. 3).

Iš 2023 m. lapkričio 14 d. 14.05 val. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 14 d. buvo nustatyti šie D. Ž. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali; asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 16 val., 13.57 val. nustatytas 3,07 prom. neblaivumas, 14.16 val. – 2,87 prom. neblaivumas (b. l. 9).

Iš alkotesterio rodmenų nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 14 d. 13.57 val. D. Ž. buvo nustatytas 3,07 prom. neblaivumas, o 14.16 val. – 2,87 prom. neblaivumas (b. l. 10). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas tikrinimo metu buvo tinkamas naudoti, patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 11).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra D. Ž. (b. l. 40).

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo nustatyta, kad 2023 m. lapkričio mėn. vidutinė 2017 m. gamybos transporto priemonės „Mazda 6 Kombi 2.5 SkyActiv-G SkyPASSION Aut.“ rinkos kaina su PVM Lietuvoje yra 17960 Eur (b. l. 41).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas <...>.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo D. Ž. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalį, visiškai įrodyta.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis D. Ž. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, patvirtino jos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad jis 2023 m. lapkričio 14 d. apie 13.50 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,87 prom. etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamojo kaltę be jo parodymų patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, o būtent – liudytojo A. M. parodymai, Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus tyrėjos 2023 m. lapkričio 14 d. tarnybinis pranešimas, 2023 m. lapkričio 14 d. 14.05 val. neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys ir patikros sertifikatas, kita bylos medžiaga. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis D. Ž. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. (Duomenys neskelbtini) I. Ž. prašo perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. Ž. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi, juos vertino kritiškai, kas vertintina kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). D. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

D. Ž. padaryta nusikalstama veika jokių padarinių nesukėlė, byloje nėra duomenų apie jo veiksmais padarytą žalą, civilinis ieškinys nepareikštas, t. y. dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimų nekilo.

Kaltinamasis neteistas (b. l. 56), per 5 metus 1 kartą baustas administracine tvarka už tai, kad 2018 m. gruodžio 28 d. būdamas neblaivus nešiojo ginklą–dujinį pistoletą, paskirta bauda sumokėta (b. l. 55), dirba (b. l. 52), charakterizuojamas teigiamai (b. l. 63), turi nuolatinę gyvenamąją vietą (b. l. 62), (duomenys neskelbtini), byloje nėra duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą.

Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys, jis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu akivaizdžiai pergyveno ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo atgaila. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad ateityje D. Ž. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip minėta, byloje yra pateiktas kaltinamojo (duomenys neskelbtini) I. Ž. prašymas perduoti D. Ž. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

Laiduotoja neteista (b. l. 72), dirba (b. l. 71), charakterizuojama teigiamai (b. l. 73). Teisiamojo posėdžio metu I. Ž. parodė, kad kaltinamojo veiksmus vertina kritiškai, darys jam teigiamą įtaką, rūpinsis juo ir jo sveikata. Yra įsitikinusi, kad (duomenys neskelbtini) nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šios aplinkybės leidžia laikyti I. Ž. teismo pasitikėjimo vertu asmeniu, galinčiu daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Dėl išdėstytų motyvų kaltinamasis, esant visoms BK 40 straipsnyje numatytoms sąlygoms, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinus teigiamus kaltinamąjį apibūdinančius duomenis, asmenines laiduotojos savybes, laidavimas skirtinas be užstato vienerių metų šešių mėnesių terminui.

Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina, nepažeidžiant įstatyme įteisinto teisingumo principo (BK 40 straipsnio 1–4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Teismas, įvertinęs kaltinamojo D. Ž. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.

BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki penkerių metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad D. Ž. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, vairavo automobilį aiškiai suprasdamas, kad yra neblaivus, nes alkoholio pavartojo automobilyje, prieš pat pradėdamas jį vairuoti, policijos pareigūnus apie galimai neblaivų vairuotoją informavo atsitiktinis pranešėjas, pastebėjęs, kad kaltinamojo vairuojamas automobilis vingiuoja savo eismo juostoje, kaltinamajam neblaivumo nustatymo akte buvo nustatyti visi neblaivumo požymiai, taigi, tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkių padarinių, tačiau kartu atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis pastaruoju nėra padaręs kitų teisės pažeidimų, susijusių su girtavimu, savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, jam nustatytinas dvejų metų draudimo naudotis specialiąja teise terminas, skaičiuotinas nuo 2023 m. lapkričio 15 d. (b. l. 34–37).

Toliau pasisakytina, kad pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (taigi, ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Tačiau, tai, kad toks asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savaime nereiškia, jog išnyksta pagrindas taikyti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių (pvz., žmogaus gyvybės, sveikatos, nuosavybės) apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-222/2019).

Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-201-303/2022).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. Ž. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ duomenimis, D. Ž. šį automobilį įsigijo 2017 m. gruodžio 8 d., taigi, iki (duomenys neskelbtini). VšĮ „Emprekis“ duomenimis, 2023 m. lapkričio mėn. vidutinė 2017 m. gamybos transporto priemonės „Mazda 6 Kombi 2.5 SkyActiv-G SkyPASSION Aut.“ rinkos kaina su PVM Lietuvoje yra 17960 Eur. Tuo tarpu pats kaltinamasis D. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šį automobilį jis pirko už 8000 Eur, o dabartinė jo vertė yra apie 6000 Eur. Gynėjas advokatas tokią kaltinamojo poziciją palaikė nurodydamas, kad skelbimų portalų duomenimis, tokio automobilio vertė yra apie 8000–10000 Eur. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad tiek kaltinamasis, tiek jo (duomenys neskelbtini) dirba, taigi, gauna stabilias pajamas, be to, turi dar vieną automobilį „Toyota“ (b. l. 74).

Teismas, įvertinęs prieš tai aptartas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į byloje esančius duomenis apie padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (D. Ž. vairavo automobilį būdamas sunkaus neblaivumo laipsnio viešojo naudojimo kelyje Vilniaus mieste, judrioje miesto vietoje, darbo dienos metu; ne mažiau svarbi ir ta aplinkybė, kad remiantis BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, apie D. Ž. vairavimą esant neblaiviam buvo pranešta, nes jis vingiavo savo eismo juostoje; taip pat D. Ž. vairavo automobilį aiškiai suprasdamas, kad yra neblaivus, nes alkoholio pavartojo automobilyje, prieš pat pradėdamas jį vairuoti), konstatuoja, kad kaltinamojo D. Ž., jo gynėjo advokato ir (duomenys neskelbtini) I. Ž. nurodytos aplinkybės (kaltinamojo šeimos pajamos nėra didelės, turi paėmę paskolą automobiliui „Toyota“ įsigyti (b. l. 74‑82), automobiliu „Mazda“ dažniausiai naudojasi (duomenys neskelbtini), kaltinamasis išgėrė tik alaus, kas ir lėmė tokį didelį jam nustatytą neblaivumą, kaltinamasis labai gailisi, jis neteistas ir administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigimai) nėra tiek išskirtinės, jog automobilio konfiskavimas šiuo atveju neturėtų būti taikomas ar kad jis būtų neproporcingas. Vertinant nuteistojo asmens ir jo šeimos narių asmeninius interesus, neturėtų būti sumenkinamas visuomenės interesas ir jos saugumas. D. Ž. ne tik padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, galėjusių sukelti negrįžtamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių buvo išvengta tik palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka. Atsižvelgęs į prieš tai nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamojo D. Ž. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 15 d. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 34–37), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4‑ojo skyriaus prokurorės 2023 m. lapkričio 21 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimo mastas – visiškas, laikotarpis nuo 2023 m. lapkričio 21 d. iki 2024 m. birželio 21 d. (b. l. 43–45), paliktinas galioti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti D. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 15 d. ir apie tai informuojant valstybės įmonę „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti D. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

D. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Išaiškinti I. Ž., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.