- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-08
- Bylos Nr.
- 2A-26-538/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00392-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Erika Misiūnienė, Rimvida Zubernienė
- Ieškovas
- BUAB „Durų dizaino įvairovė“
- Atsakovas
- G. L., UAB „Asmodas“
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-26-538/2015
Teisėja Jurgita Grigonienė (Proceso Nr. 2-24-3-00392-2012-0)
2015 m. sausio 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės BUAB „Durų dizaino įvairovė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Durų dizaino įvairovė“ ieškinį atsakovams G. L. ir UAB „Asmodas“ dėl turtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti jai iš atsakovų solidariai 51 008,00 Lt turtinės žalos atlyginimui, nuo šios sumos 5 procentus metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Durų dizaino įvairovė“ juridinių asmenų registre įregistruota nuo 2007-12-27, jos akcininkai yra atsakovai, G. L. turi 10 procentų akcijų, o uždaroji akcinė bendrovė „Asmodas“ – 90 procentų akcijų, atsakovas G. L. nuo ieškovės įsteigimo buvo įmonės vadovas. 2011-12-01 ieškovei iškelta bankroto byla. Pažymėjo, kad atsakovai jau nuo 2008 metų žinojo, kad įmonės nuosavas kapitalas yra neigiamas, įmonė nemoki, tačiau bankroto procedūrų neinicijavo, nuosavas kapitalas mažėjo, nuostoliai didėjo, todėl prašė priteisti žalą iš akcininkų. Ieškovė prašomą atlyginti žalą skaičiuoja kaip skirtumą tarp įmonės turto, buvusio 2008-12-31 ir 2010-12-31, atėmus skirtumą tarp įmonės įsipareigojimų kreditoriams, buvusių 2008-12-31 ir 2010-12-31, t.y. žalą, sumažėjus turto apimčiai, kuri atsirado savo laiku neinicijavus bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų protokolai ir kita su jais susijusi informacija ieškovo administratoriui neperduoti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-07-16 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Durų dizaino įvairovė“ atsakovui G. L. 1 615 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Durų dizaino įvairovė“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Asmodas“ 2740 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad ieškovė, reikšdama šioje byloje atsakovams reikalavimą solidariai atlyginti žalą, padarytą UAB „Durų dizaino įvairovė“, atsakovams pavėlavus kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, turėjo įrodyti tokios žalos padarymo faktą ir kiekvieno iš atsakovų atsakomybę dėl šios žalos atsiradimo. Bendros civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėti veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė, kuri preziumuojama, jei nustatomi žalą lėmę neteisėti veiksmai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti. Taip pat nurodė, kad nors pagal 2008 m. balanso duomenis ieškovės skolos viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, kas atitiktų ieškovės įmonės nemokumo būseną ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkto prasme, tačiau, vien nemokumo konstatavimo šiuo atveju nepakanka, būtina nustatyti, kokia dalimi padidėjo kreditorinių įsipareigojimų, kurių įmonė nėra pajėgi padengti savo valdomu turtu, suma nuo laiko, kuomet atsakovas privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, iki faktinio bankroto bylos iškėlimo įmonei momento. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad šiuo laikotarpiu UAB „Durų dizaino įvairovė“ turto sumažėjo 69 651 Lt, o kreditoriams per tą patį laikotarpį įmonė sumokėjo 18 643 Lt, taigi kreditorinių įsipareigojimų, kurių įmonė nėra pajėgi padengti, suma ir ieškovo prašoma priteisti žala yra 51 008 Lt. Duomenų, dėl kokių priežasčių įvyko šis sumažėjimas ir ar galima tai sieti su kaltais atsakovų veiksmais, ieškovė nepateikė, tačiau iš įsiteisėjusios ir prejudicinę galią turinčios Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-19 nutarties, kuria atsisakyta tenkinti to paties ieškovo prašymą pripažinti UAB „Durų dizaino įvairovė“ bankrotą tyčiniu matyti, kad šis įmonės turto vertės sumažėjimas susidarė, įmonei bent iš dalies atsiskaičius su kai kuriais kreditoriais ir nurašius beviltišką 500 Lt skolą ir įmonės nebenaudojamas medžiagas bei priemones. Taip pat teismo, nagrinėjančio UAB „Durų dizaino įvairovė“ bankroto bylą priimtoje aptariamoje nutartyje konstatuota, kad ši įmonė, pervesdama kreditoriams pinigines lėšas ar parduodama medžiagas, nepablogino savo finansinės padėties ir tapo nemokia ne dėl šių pervedimų. Pažymėjo ir tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovė UAB „Asmodas“ būtų dalyvavusi nurašant 34 639,33 Lt vertės turtą ir tokiu būdu atlikusi bent objektyvius veiksmus, dėl kurių pripažinimo neteisėtais ir sukėlusiais žalą teismas turėtų svarstyti solidarios abiejų atsakovų atsakomybės klausimą. Visa tai suponuoja teismo išvadą, kad ieškovė nėra pakankamais teismui pateiktais įrodymais įrodžiusi, jog dėl atsakovų nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Durų dizaino įvairovė“ kreditoriams būtų padaryta ieškinyje nurodyta 51 008 Lt žala, todėl nėra pagrindo šią sumą iš jų ir priteisti. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Durų dizaino įvairovė“ bankroto priežastimi tapo sudėtinga finansinė situacija, tačiau jokie nesąžiningi atsakovų veiksmai nebuvo nustatyti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Durų dizaino įvairovė“ prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą - ieškovės BUAB „Durų dizaino įvairovė“ ieškinį tenkinti visą ir priteisti 51 008 Lt dydžio turtinę žalą solidariai iš atsakovų G. L. ir UAB „Asmodas“, taip pat 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas bei prieštarauja formuojamai teismų praktikai. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas civilinės atsakomybės taikymo prasme yra vertinamas kaip neteisėti veiksmai. Klaipėdos rajono apylinkės teismas, vertindamas, kad atsakovas G. L., būdamas įmonės administracijos vadovu, nepadarė neteisėtų veiksmų civilinės atsakomybės taikymo prasme, kai įmonei esant nemokiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos analogiškose bylose, kas įtakojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Byloje buvo įrodyta, kad atsakovas G. L. žinojo (turėjo žinoti) apie jo vadovaujamos įmonės nemokumą, tačiau vietoje to, kad imtųsi veiksmų įmonės finansinei padėčiai pagerinti arba pateiktų pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovas G. L. išvyko į užsienį niekam apie tai nepranešęs bei visiškai nustojo rūpintis įmonės reikalais. Tokie atsakovo G. L. veiksmai nėra ir negali būti suderinami su atidžių ir rūpestingu elgesiu, lojalumu įmonei, iš esmės pažeidžia įmonės ir jos akcininkų interesus, taigi yra neteisėti bei padaryti esant didelei jo kaltei ir nepateisinamam aplaidumui. Nustačius įmonės administracijos vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostoliu) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), o paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu turi įmonės administracijos vadovas, o Klaipėdos rajono apylinkės teismas nepagrįstai laikėsi pozicijos, kad atsakovo G. L. kaltė nebuvo įrodyta. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, kad skola konkrečiam kreditoriui gali būti ir padidėjusi, ir sumažėjusi. Šiuo atveju nesprendžiamas klausimas ne dėl kokių priežasčių įmonė tapo nemoki, bet sprendžiamas klausimas ar įmonei jau tapus nemokiai jos administracijos vadovas ir juridinio asmens dalyvis privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, o laiku nesikreipus - atlyginti dėl to atsiradusią žalą. Atsakovas G. L. neatliko veiksmų, kurie tyčia privestų įmonę prie nemokumo būsenos, o į užsienį išvyko įmonei jau esant nemokiai, tačiau atsakovo G. L. nesikreipimas pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo lėmė ženklų įmonės turto sumažėjimą ir padarytą žalą įmonės kreditoriams. Ieškovė įrodė žalos dydį, kuris buvo nulemtas atsakovo G. L. pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą nevykdymu, t. y. jo neteisėtu neveikimu, o tai reiškia, kad ji įrodė priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (žalos nebūtų, jei įmonei tapus nemokiai būtu laiku paduotas pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo), kaip būtina įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės sąlygą. Įmonės pagrindinis akcininkas privalėjo domėtis įmonės veikla, o pagal balanso duomenis nustačius jos nemokumą, taip pat sužinojus apie įmonės administracijos vadovo dingimą, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė UAB „Asmodas“ žinojo tiek apie įmonės faktinį nemokumą, tiek apie jos administracijos vadovo dingimą, tačiau sąmoningai nesiėmė jokių veiksmų, neskyrė naujo administracijos vadovo, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tuo padarydama 51 008 Lt žalą kreditoriams. Juridinio asmens dalyvio kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Tačiau akivaizdu, kad atsakovė UAB „Asmodas“ žalą kreditoriams padarė esant didelei jos kaltei ir nepateisinamam aplaidumui. Nagrinėjamu atveju tarp akcininkės atsakovės UAB „Asmodas" neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent atsakovė UAB „Asmodas“, kaip įmonės didžiausios akcininkės, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją kai įmonė negali įvykdyti kreditorinių įsipareigojimų 51 008 Lt apimtyje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės BUAB „Durų dizaino įvairovė“ apeliacinį skundą atsakovas G. L. prašo apeliacinio skundo netenkinti. Byloje nustatyta bei šalys pripažino, kad UAB „Durų dizaino įvairovė" veiklos nebevykdė nuo 2009m.balandžio mėn., papildomų įsipareigojimų prisidengdama tuo, kad dar nėra bankrutuojanti, neprisiėmė, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog sąmoningų įmonės vadovo veiksmų, kitų rinkos dalyvių atžvilgiu nebuvo padaryta, jų neapgavo, turto neiššvaistė ir apgaule nepasisavino. UAB" Durų dizaino įvairovė" bankroto priežastimi tapo sudėtinga finansinė situacija, tačiau jokie nesąžiningi atsakovų veiksmai nebuvo nustatyti.
Atsiliepimu į ieškovės BUAB „Durų dizaino įvairovė“ apeliacinį skundą atsakovė UAB „Asmodas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-07-16 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo nustatytos aplinkybės ir skunde nurodoma teismų praktika klaidingai interpretuojamos. Teismas sprendimą priėmė ištyręs visus byloje esančius įrodymus bei aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės aktus bei vadovavosi Kasacinio teismo formuojama vieninga teismų praktika, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tiek vadovo, tiek dalyvio civilinė atsakomybe grindžiama kalte, todėl abiem atvejais turi būti nustatytos visos civilines atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryšys. Ieškovė neįrodė ir teismas nenustatė visų sąlygų, būtinų taikyti civilinę atsakomybę atsakovams, kaip įmonės vadovui ir/ar akcininkui. Ieškovė kreipdamasi į teismą, netiksliai suformulavo faktinį ieškinio pagrindą - nenurodė, kuriuo momentu atsakovams kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y., kada atsirado konkrečios aplinkybės, patvirtinančios įmonės nemokumą Įmonių bankroto įstatymo prasme. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė taip pat negalėjo tiksliai nurodyti, kada tiksliai tokia pareiga atsirado. Pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus ir pagrįstai konstatavo, kad įmonės turto vertės sumažėjimas buvo sąlygotas fakto, kad įmonė po 2008 metų bent iš dalies atsiskaitė su kreditoriais bei įstatymų nustatyta tvarka nurašė įmonės nebenaudojamas medžiagas bei priemones.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.
Nagrinėjamoje byloje keliamas įmonės vadovo, akcininko civilinės atsakomybės klausimas dėl to, kad jie laiku nesikreipė dėl bankroto bylos jų valdomai įmonei iškėlimo.
Byloje nustatyta, kad UAB „Durų dizaino įvairovė “ vadovu nuo 2007-12-27 paskirtas atsakovas G. L. (t. 1, b. l. 31–33). 2007-12-18 UAB „Asmodas“ ir G. L. steigimo sutarties pagrindu įsteigė uždarąją akcinę bendrovę „Durų dizaino įvairovė “ir įsigijo akcijų: uždaroji akcinė bendrovė „Asmodas“- 90 procentų akcijų, o G. L. 10 procentų akcijų (t. 1, b. l. 34–35). UAB „Durų dizaino įvairovė“ įstatai Juridinių asmenų registre įregistruoti 2013-12-27 (t. 1, b. l. 36–50). Iš 2008-12-31 sudaryto balanso už 2008 metus, matyti, kad įmonė nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų turėjo už 77 577 Lt, o trumpalaikių įsipareigojimų – 106 071 Lt, buvo patyrusi 38 494 Lt nuostolių (t. 1, b. l. 53). Iš 2009-12-31 sudaryto balanso už 2009 metus, matyti, kad įmonė nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų turėjo už 7926 Lt, o trumpalaikių įsipareigojimų – 7926 Lt, buvo patyrusi 89502 Lt nuostolių (t. 1, b. l. 52). Iš 2010-12-31 sudaryto balanso už 2010 metus, matyti, kad įmonė nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų turėjo už 7926 Lt, o trumpalaikių įsipareigojimų – 7926 Lt, buvo patyrusi 89502 Lt nuostolių (t. 1, b. l. 54). Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gruodžio 1 d. nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą ir įpareigojo uždarosios akcinės bendrovės „Durų dizaino įvairovė“ vadovą per 15 dienų, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, perduoti teismo paskirtam administratoriui bendrovės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis (t. 1, b. l. 55–56). 2012-02-15 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi nutarė taikyti bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Durų dizaino įvairovė “ supaprastintą bankroto procedūrą (t. 1, b. l. 57). Iš prijungtos ikiteisminio tyrimo bylos nustatyta, kad V. D. 2009-04-20 kreipėsi su pareiškimu dėl jo 17 500 Lt lėšų pasisavinimo, tuo kaltino UAB „Durų dizaino įvairovė“ vadovą G. L.. Sutartis dėl durų pagaminimo buvo sudaryta 2008-10-21, pinigai pervesti 2008 m. spalio-gruodžio mėn. Iš 2009-07-29 pažymos matyti, kad UAB „Durų dizaino įvairovė“ skolos ir įsipareigojimai tuo metu sudarė 105 410,09 Lt. 2009-04-23 Klaipėdos rajono apylinkės teismo įsakymu iš UAB „Durų dizaino įvairovė“ V. D. priteista 17 500 Lt, taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įmonės lėšų ir turto areštas, neviršijant šios sumos; prieštaravimų skolininkė neišreiškė. Pagal Sodros duomenis, G. L. UAB „Durų dizaino įvairovė“ dirbo nuo iki 2009-08-28. Pagal UAB „Asmodas“ vyr. Buhalterės L. M. 2010-01-20 pateiktą pažymą, UAB „Durų dizaino įvairovė“ jau 2008 m. dirbo nuostolingai, patyrė 38 494 Lt nuostolį ir 2008-12-31 buvo nemoki, o V. D. pervesti pinigai buvo panaudoti skoloms apmokėti. 2010-03-23 ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, neradus G. L. veiksmuose nusikaltimo sudėties. Iš bankrutuojančios UAB „Durų dizaino įvairovė“ pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įmonę nutarta likviduoti ir kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu; iš buhalterinės apskaitos dokumentų matyti, kad įmonė veiklą dar vykdė ir 2009 m. 2013-11-19 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi netenkintas UAB „Durų dizaino įvairovė“ bankroto administratorės prašymas pripažinti bankrotą tyčiniu, kadangi nebuvo nustatyta ir įrodyta, jog UAB „Durų dizaino įvairovė“ bankrotą lėmė tyčiniai G. L. ir UAB „Asmodas“ veiksmai, atlikti siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, o verslo nesėkmė. 34 639,33 Lt vertės turto nurašymas, atliktas 2009-02-23, neįtakojo įmonės finansinių rezultatų, nes įmonė tuo metu jau buvo nemoki; be to, nenustatyta, kad kuri nors šio turto dalis būtų nurašyta nepagrįstai ir neteisėtai. Įmonės 2009 m. pradžioje atlikti mokėjimai šia teismo nutartimi taip pat nepripažinti neteisėtais ir privedusiais įmonę prie bankroto, kadangi buvo daromi pagrįstai ir įmonės finansinės padėties nepablogino.
Įmonės dalyvio (savininko) atsakomybę reglamentuoja CK 2.50 str. 3 d., vadovo – CK 2.87 str. 7 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje BUAB ,,Panevėžio balsas“ v. UAB ,,Eksena“, byla Nr. 3K-3-244/2009). Įmonė įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 str. 1 d.); pirminė pareiga veikti bendrovės vardu (taigi, ir atstovauti bendrovei ir teisme vesti bylas jos vardu) tenka įmonės administracijos vadovui (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 10 d.). Įmonės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovų veiksmus, padarytos žalos faktą bei priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją, siekdami išvengti civilinės atsakomybės, turėtų atsakovai, t. y. įmonės vadovas ir akcininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., byla Nr. 3K-3-130/2011).
Pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. įmonės vadovas bei savininkas (savininkai) turi pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 str. 4 p. (t. y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), t. y. įmonei tapus nemokiai. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. įmonės nemokumas apibūdinamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, įstatymas kalba apie aplinkybių visumą: 1) įsipareigojimų nevykdymą, pasireiškiantį skolų nemokėjimu arba iš anksto apmokėtų darbų neatlikimu; 2) pradelstų įmonės įsipareigojimų santykį su įmonės turtu.
Balanso duomenys yra vienas iš įrodymų, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl įmonės nemokumo būsenos, kaip ji apibrėžiama Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. Tačiau nustatyti momentą, kada įmonė tapo nemoki, yra svarbu, kai sprendžiama dėl pasekmių, kylančių iš tokio nemokumo, taikymo (šiuo atveju – reikalaujama iš atsakovų žalos atlyginimo būtent dėl to, kad jie laiku neinicijavo įmonės bankroto), turi būti nustatyta, kada įmonės pradelstų (bet ne mokėtinų per vienerius metus) įsipareigojimų suma viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, taip pat – kada įmonė nebeatsiskaitinėjo su kreditoriais, nebeatliko iš anksto apmokėtų darbų ir t. t.
Ieškovė teigia, kad atsakovai visą laiką žinojo apie įmonės finansinę padėtį, jos sunkumus, tačiau nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Su tokia nuostata apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nors pagal 2008 m. balanso duomenis ieškovės skolos viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, tačiau vien nemokumo konstatavimo šiuo atveju nepakanka, būtina nustatyti, kokia dalimi padidėjo kreditorinių įsipareigojimų, kurių įmonė nėra pajėgi padengti savo valdomu turtu, suma nuo laiko, kuomet atsakovai privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, iki faktinio bankroto bylos iškėlimo įmonei momento. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad šiuo laikotarpiu UAB „Durų dizaino įvairovė“ turto sumažėjo 69 651 Lt, o kreditoriams per tą patį laikotarpį įmonė sumokėjo 18 643 Lt. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad civilinė atsakomybė juridinio asmens vadovui ar dalyviui atsiranda tik esant visumai įstatyme numatytų sąlygų: neteisėtiems veiksmams, kaltei, priežastiniam ryšiui ir žalai. Ieškovės apeliaciniame skunde cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens dalyvio ir jo vadovo atsakomybes institutai įstatyme įtvirtinti kaip bendrojo ribotos juridinio asmens atsakomybės principo išimtys, todėl teismų praktikoje neturi būti taikomi taip plačiai, kad paneigtų ribotos atsakomybes principą. Civilinės atsakomybės taikymas nėra sankcija, todėl, taikant civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jos sąlygų visetą. Tiek vadovo, tiek dalyvio civilinė atsakomybe grindžiama kalte, todėl abiem atvejais turi būti nustatytos visos civilines atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012-02-01 nutartis,, civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014-06- 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad ieškovė neįrodė ir teismas nenustatė visų sąlygų, būtinų taikyti civilinę atsakomybę atsakovams, kaip įmonės vadovui ir/ar akcininkui (CPK 178 str., 185 str.). Iš Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-19 nutarties, kuria atsisakyta tenkinti to paties ieškovo prašymą pripažinti UAB „Durų dizaino įvairovė“ bankrotą tyčiniu matyti, kad šis įmonės turto vertės sumažėjimas susidarė įmonei bent iš dalies atsiskaičius su kai kuriais kreditoriais ir nurašius beviltišką 500 Lt skolą ir įmonės nebenaudojamas medžiagas bei priemones. Taip pat teismo, nagrinėjančio UAB „Durų dizaino įvairovė“ bankroto bylą priimtoje aptariamoje nutartyje konstatuota, kad ši įmonė, pervesdama kreditoriams pinigines lėšas ar parduodama medžiagas, nepablogino savo finansinės padėties ir tapo nemokia ne dėl šių pervedimų. Įmonės turto vertės sumažėjimas gali būti sąlygotas ir objektyvių veiksnių – turto nusidėvėjimo, rinkos pasikeitimų, galiausiai ekonominio sąstingio ir neįrodžius kaltų atsakovų veiksmų negali būti iš jų priteisiamas vien tuo pagrindu, kad jie nepateikė pareiškimų dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Ieškovė taip pat negalėjo nurodyti konkretaus kiekvieno iš atsakovų padarytos žalos dydžio, o apsiribojo tik deklaratyviais bei abstrakčiais teiginiais. Nepateikta duomenų, kokią įtaką nesikreipimas į teismą dėl galimo bankroto turėjo prašomai priteisti žalai, jei ji atsirado dėl atsakovų veiksmų.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įmonės yra steigiamos, siekiant įgyvendinti pasirinktą verslo modelį ir gauti ekonominę naudą – pelną, todėl jų veikla visada siejasi su tam tikra verslo rizika. Ši aplinkybė lemia tai, kad teismų praktikoje nėra plačiai taikoma asmeninė bendrovės vadovo atsakomybė prieš kreditorius bendrųjų atsakomybę nustatančių teisės normų pagrindu. Taigi įmonės valdymo organai, atlikdami tiek konkrečias įstatyme nustatytas, tiek fiduciarines pareigas, turi veikti taip, kad įmonė gautų kuo didesnę ekonominę naudą iš verslo veiklos ir kad jai nebūtų padaryta žalos. Tačiau tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Todėl svarbu nustatyti, ar sprendimas nesikreipti į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, net ir įmonės finansiniams rodikliams nesant geriems, laikytinas siekiu išsaugoti įmonę ir toliau vykdyti veiklą, ar įmonės vadovas (akcininkas) veikė neapgalvotai ir nesuderinamai su įprastine ūkine veikla. Analizuojant teismų praktiką bylose dėl žalos atlyginimo, kai ieškinys grindžiamas būtent pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdymu, pastebėtina, jog žala šiuo pagrindu priteisiama tokiais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nemoki ar jai gresia nemokumas, ji prisiima naujus įsipareigojimus, dėl neatsiskaitymo su esamais kreditoriais didėja nuostoliai arba atsiranda naujų kreditorių, su kuriais taip pat nėra galimybės atsiskaityti. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Byloje nustatyta, kad 2008 metais įsipareigojimai kreditoriams buvo 106071 Lt, o 2009 metais - sumažėjo net iki 87428 Lt, t. y. įsipareigojimai kreditoriams per metus laiko ne padidėjo, bet sumažėjo, todėl žala ieškovei ir kreditoriams nebuvo padaryta. Tuo tarpu nuostoliai padidėjo tik 51008 Lt, t.y. beveik dvigubai mažiau negu sumažėjo įmonės trumpalaikiai kreditoriniai įsiskolinimai, tai patvirtina, kad atsakovai, nesikreipdami dėl bankroto bylos iškėlimo, nepadidino kreditorių reikalavimų, o priešingai - juos sumažino, t. y. veikė rūpestingai savo kreditorių atžvilgiu. Tuo tarpu pats turto vertės, nurodytos balansuose, pokytis neatspindi realaus turto sumažėjimo, nes, kaip ir pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, jis buvo sąlygotas objektyvių veiksnių - turto nusidėvėjimo, rinkos pasikeitimo ir kt. Taip pat pažymėtina, kad atsakovų pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo siejama su 2008 metų finansinės atskaitomybės dokumentų sudarymo data, t. y. 2009-08-17. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime konstatavo, kad įmonė 2009-2010 metais veiklos nevykdė. Taigi atsakovams tik 2009-08-17, t.y. besibaigiant 2009 metams, sužinojus apie įmonės nemokumą ir įmonei faktiškai jau nevykdant veiklos, įmonė realiai nepatyrė nuostolių po 2009-08-17. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad skirtumai 2009 metų balanse, lyginant su 2008 metų balanso duomenimis, atsirado po 2009 m. rugpjūčio 17 d., o jei toks skirtumas buvo, kokia konkrečiai žala buvo padaryta laikotarpiu nuo 2009-08-17 iki bankroto bylos iškėlimo (CPK 178 str., 185 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovė neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – atsakovų neteisėtų veiksmų, dėl kurių būtų atsiradusi konkretaus dydžio žala ieškovei, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį atsakovams atmetė. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, dėl to jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovei UAB „Asmodas“ priteistina 1573 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovės BUAB „Durų dizaino įvairovė“ atsakovei UAB „Asmodas“ priteisti 1573 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme.