Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka už akių atsakovo A. K. atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,B2Kapital“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis.) Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkinamas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė ,,IPF Digital Lietuva“ ir atsakovas A. K. 2019 m. gegužės mėn. 15 d. el. ryšio priemonėmis (interneto tinklapyje www.credit24.lt) sudarė paskolos sutartį Nr. 2940510, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 1000,00 Eur dydžio vartojimo kreditas 360 dienų laikotarpiui, atsakovas įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas. Atsakovas įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė, todėl pradinis kreditorius sutartį vienašališkai nutraukė nuo 2019 m. lapkričio 11 d.

Pagal 2017 m. spalio 31 d. susitarimą dėl tęstinių reikalavimo teisių pirkimo sutarties Nr. PR-17-210 ir 2019 m. lapkričio 29 d. Aktą Nr. 25 prie šios sutarties, pirminis kreditorius perleido savo reikalavimo teisę į atsakovą pagal vartojimo kredito sutartį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „B2Kapital“.Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovas apie reikalavimo perleidimą informuotas 2019 m. lapkričio 12 d. pranešimu. Be kita ko, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 str. 7 d. nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Tarp šalių susiklostė paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai. Pagrindinė paskolos forma suteikto vartojimo kredito gavėjo pareiga yra nustatytu terminu grąžinti kreditoriui iš jo gautas pinigines lėšas ir sumokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.873 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos gavėjo pareigą grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Remiantis CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostata, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Prisiimtas sutartines prievoles kiekvienas asmuo turi vykdyti laiku ir tinkamai, t. y. pagal sutartyje ir (ar) įstatymuose nustatytus reikalavimus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsakovas sutarties specialiosiose sąlygose įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis dalimis grąžinti sutarties mokėjimo grafike išdėstytą 1000,00 Eur kreditą, palūkanas ir kitus sutartyje aptartus mokėjimus. Bylos duomenimis atsakovas nesumokėjo nei vienos įmokos negrąžintai kredito sumai padengti, neatsiskaitė nei su pradiniu kreditoriumi nei su ieškove (CPK 179 straipsnis). Nutraukus sutartį atsakovas liko skolingas 1 000,00 Eur negrąžinto kredito ir 223,94 Eur pelno palūkanų iki sutarties nutraukimo 2019 m. lapkričio 11 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovės reikalavimas tenkinamas ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 1000,00 Eur negrąžinto kredito sumos ir 223,94 Eur pelno palūkanų.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 144,00 Eur paskolos administravimo mokestį. Remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 4.2 punktu atsakovas be kitų pagal sutartį mokėtinų sumų įsipareigojo kredito davėjui mokėti mėnesinį paskolos administravimo mokestį, kuris apskaičiuojamas už praėjusio įmokos periodo dienų skaičių ir pridedamas prie eilinės įmokos sumos. Nutraukus sutartį prieš terminą kredito gavėjas (atsakovas) įsipareigojo nedelsiant sumokėti priskaičiuotą paskolos administravimo mokestį (Sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 punktas), tačiau šio įsipareigojimo tinkamai neįvykdė. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 144,00 Eur paskolos administravimo mokestį yra pagrįstas ir tenkinamas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020, pažymėjo, kad vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, nutraukus vartojimo kredito sutartį kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 220,22 Eur nuostolius (negautas pajamas) už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 8 d. iki 2020 m. liepos 5 d. (dienos, kada turėjo būti grąžintas kreditas), t. y. už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta. Įvertinęs vartojimo kredito sutarties sąlygas ir mokėjimo planą, teismas sprendžia, kad ieškovo prašomas priteisti negautas pajamas buvo numatyta gauti iš anksto, buvo pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai, o šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį ir laiku mokėjęs vartojimo kredito sutarties mokėjimo grafike paskirstytas įmokas pradinis kreditorius būtų gavęs 220,22 Eur pelno palūkanų, tačiau dėl neteisėtų atsakovo veiksmų sutartis su atsakovu buvo vienašališkai nutraukta ir atsakovas pajamų negavo. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl 220,22 Eur nuostolių negautų pajamų forma priteisimo iš atsakovo tenkinamas visiškai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 110,15 Eur delspinigių. Pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, netesybų ir nuostolių kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (delspinigiai kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolius. Nagrinėjamu atveju nuostolių ir delspinigių priteisimas reikštų dvigubos atsakomybės atsakovui taikymą, todėl reikalavimas dėl delspinigių priteisimo netenkinamas.

Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta apie 93,51 proc. reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo atitinkamai priteistina 35,54 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl tarp šalių nepaskirstomos ir nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsniu, 285-288, 307 straipsniais,

nusprendžia:

priimti atsakovo A. K. atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. K. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,B2Kapital“ naudai 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) negrąžinto kredito, 223,94 Eur (du šimtus dvidešimt tris eurus devyniasdešimt keturis euro centus) pelno palūkanų, 144,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus) paskolos administravimo mokestį, 220,22 Eur (du šimtus dvidešimt eurų dvidešimt du euro centus) nuostolių, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 1 588,16 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. liepos 10 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 35,54 Eur (trisdešimt penkis eurus penkiasdešimt keturis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.

Atsakovas sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.