- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-18
- Bylos Nr.
- ATP-125-491/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00719-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. J. (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarimu Pažeidėjas buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. 2017 m. kovo 13 d. prašymu jis kreipėsi į apylinkės teismą prašydamas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Skundžiama nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas Pažeidėjo prašymo netenkino.Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo apylinkės teismo nutartį panaikinti ir jo prašymą patenkinti. Pažeidėjas cituoja skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir nesutinka su teismo išvada, jog tik „laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta žmonių aukų“. Nurodo, jog dėl jo neteisėtos veikos ir negalėjo kilti jokios neigiamos pasekmės, kadangi jis tik perstatė automobilį, kad šis netrukdytų eismui, toje vietoje nebuvo pėsčiųjų ar kitų transporto priemonių, nekilo joks eismo įvykis. Nurodo, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) nenumatyta galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Tačiau, pagal ANK 3 straipsnio 2 dalį įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus ar kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas turėjo vadovautis minėta teisės norma ir jo prašymą tenkinti vadovaudamasis ATPK 329 straipsniu. Pabrėžia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas jo prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, nepagrįstai atsižvelgė į anksčiau jam paskirtas administracines nuobaudas, kadangi šios laikomos nebegaliojančiomis pagal ATPK 36 straipsnį.Pažeidėjas nurodo, kad jam teisė vairuoti transporto priemones būtina darbui, šeimos išlaikymui, buities gerinimui, artimųjų priežiūrai. Akcentuoja, kad dėl pažeidimo gailisi, išvadas dėl savo netinkamo elgesio padarė, teismo paskirtą baudą sumokėjo, yra praėję pusė paskirto specialiosios teisės atėmimo termino, šiuo laikotarpiu naujų teisės pažeidimų nepadarė, išklausė privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, mokėsi ir baigė motorinių transporto priemonių vairuotojų papildomą kursą, priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neregistruotas, todėl yra visos įstatymo numatytos sąlygos jo prašymą tenkinti. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) viršininkas Virginijus Mačėnas prašo skundžiamą apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą, kadangi ji yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus ir įvertinus visas byloje reikšmingas aplinkybes.Apeliacinis skundas netenkinamas.Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs ANK nebenumato galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas šį institutą – galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, pripažino ir laikė ydinga praktika, todėl jo taikymo galimybės naujai priimtame ANK iš viso nebenumatė. Tačiau, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2016 m. kovo 25 d. įstatymo Nr. XII-2275 redakcija) 5 straipsnio 4 dalį, Pažeidėjo prašymas sutrumpinti specialiosios teisės, kuri buvo atimta dar iki įsigaliojant ANK, atėmimo terminą nagrinėjamas pagal pažeidimo padarymo ir administracinės nuobaudos pradėjimo vykdyti metu galiojusio ATPK 329 straipsnį.ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę <...>, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Šio straipsnio taikymas reiškia besąlyginį pažeidėjo atleidimą nuo nuobaudos vykdymo, kadangi, sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą, pažeidėjas įgyja teisę susigražinti specialiąją teisę anksčiau laiko. Todėl teismas privalo išsamiai įvertinti visumą įrodymų ir aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog jau yra pasiekti administracinės nuobaudos tikslai bei galima trumpinti terminą, o ne tik tai, ar pareikštas prašymas atitinka formaliuosius reikalavimus, ar įvykdytos visos ATPK 329 straipsnyje numatytos sąlygos. Būtina įvertinti ir pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai, negu skunde tvirtina Pažeidėjas, juos įvertino tinkamai ir todėl visiškai pagrįstai nesutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Skundžiamoje nutartyje teisingai konstatuota, kad Pažeidėjui taikyti ATPK 329 straipsnį netikslinga, nes nėra nustatyta jokių esmingai naujų aplinkybių, kurioms esant būtų pakankamas pagrindas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, t. y. nuobaudos tikslai dar nėra pasiekti. Tokia apylinkės teismo išvada teisinga. Vien tik tai, kad skundžiama teismo nutartis neatitinka Pažeidėjo lūkesčių ar jo interesų, nesudaro pagrindo teigti, jog skundžiama nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Nagrinėjamu atveju Pažeidėjui teisė vairuoti transporto priemones atimta už itin šiurkštaus Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimo padarymą – vairavimą esant neblaiviam. Pažeidėjui nustatytas neblaivumo laipsnis – 1,53 promilės. Tai, kad pažeidimas šiuo konkrečiu atveju nesukėlė sunkių padarinių (nebuvo sukeltas eismo įvykis, apgadintas turtas, sutrikdyta žmonių sveikata), jo pavojingumo nemažina. Įstatymų leidėjas už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nurodė kaip būtiną, o ne kaip alternatyvią nuobaudą. Todėl sprendimas sutrumpinti šios rūšies nuobaudos taikymo terminą turi būti pagrįstas abejonių nekeliančiomis itin reikšmingomis aplinkybėmis, sudarančiomis pakankamą pagrindą manyti, kad administracinės nuobaudos tikslai – tiek nubaudimo, tiek prevenciniai, bus pasiekti taikant jį trumpesnį, negu nustatytas teismo nutarime, kuriuo buvo skirta konkreti nuobauda. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad aplinkybių, sudarančių pagrindą sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, šioje byloje nenustatyta. Pažeidimą Pažeidėjas padarė naudodamasis specialia teise, todėl jos atėmimas laikytinas adekvačia ir proporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui priemone siekiant administracinės nuobaudos tikslų. Be to, visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apie apelianto polinkį pažeidinėti KET, apie tai, kad jam skiriamos administracinės nuobaudos nepasiekia savo tikslų, t. y. nesulaiko jo nuo naujų teisės pažeidimų padarymo, patvirtina duomenys, jog 2004 m. sausio 23 d., 2006 m. spalio 31 d. ir 2012 m. balandžio 26 d. jam jau buvo taikyta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas, už analogiškus pažeidimus. Pažeidėjas praeityje taip pat buvo baustas ir už kitų KET pažeidimų darymą – greičio viršijimą (2010 m. balandžio 23 d. nutarimu, 2012 m. balandžio 10 d. protokolu su administraciniu nurodymu), transporto priemonių vairavimą neturint tam teisės (2005 m. vasario 8 d., 2014 m. birželio 2 d. nutarimais), eismo įvykio sukėlimą (2013 m. liepos 15 d. nutarimu) bei kitus smulkaus pobūdžio KET pažeidimus (ATP bylos Nr. A2.6.-1002-389/2016 3-21 lapai). Šios aplinkybės itin neigiamai apibūdina jį ir kaip nedrausmingą vairuotoją, ir kaip asmenį, kuris nuolat daro KET pažeidimus, ir jokios priemonės nuo jų neatgraso ir jo nesustabdo juos daryti. Apelianto argumentas, kad po specialiosios teisės atėmimo Pažeidėjas nepadarė naujų teisės pažeidimų, nepaneigia fakto, jog apeliantas negeba laikytis įstatymų reikalavimų. Beje, pažeisti KET reikalavimų jis nelabai ir gali, nes jam atimta teisė vairuoti. Nors apeliaciniame skunde ir tvirtinama, jog Pažeidėjas pasikeitė, ateityje laikysis įstatymų, tačiau šios apelianto nurodytos aplinkybės nepagrįstos jokiais objektyviais bylos duomenimis, todėl šiuo metu dar neduoda pagrindo teismui spręsti, jog ATPK 20 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai jau yra pasiekti, ir neeliminuoja jo nepagarbos įstatymui ir bendro gyvenimo visuomenėje taisyklėms.Pažeidėjo nubaudimu siekiama nepriekaištingo teisės aktų laikymosi, o ne selektyvaus pasirinkimo, kurias taisykles galima pažeisti, o kurias ne. Atmestini ir apelianto argumentai dėl jo šeimos finansinės padėties, patiriamų nepatogumų bei tai, kad specialiosios teisės atėmimas pasunkina ar daro neįmanomą jo darbinių funkcijų atlikimą. Pažymėtina, jog norėdamas dirbti darbą, kurio vykdymui reikalinga teisė vairuoti, Pažeidėjas turėjo būti itin pavyzdingas ir atsakingas vairuotojas, tačiau elgėsi priešingai – jam nerūpėjo jo interesai iki tol, kol jis neteko teisės vairuoti. Jo nurodomos aplinkybės dėl darbo pobūdžio jam neabejotinai buvo žinomos ir prieš darant pažeidimą, tačiau tai jo nuo pavojingo elgesio nesulaikė ir kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio pasekmė. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl KET pažeidimo. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, todėl šie argumentai negali būti vertinami kaip pagrindas trumpinti nuobaudos laiką. Aukštesnysis teismas pažymi, kad specialiosios teisės atėmimas Pažeidėjui netrukdo apriboja galimybę, tačiau realiai netrukdo rūpintis savo šeima ir ją išlaikyti, o tai, jog jis susiduria su tam tikrais nepatogumais ar papildomomis išlaidomis, yra neišvengiama nuobaudos pasekmė.Taigi, įvertinęs teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, apygardos teismas daro išvadą, kad objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima padaryti priešingą išvadą, t. y. kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti Pažeidėjui sutrumpinus teisę vairuoti transporto priemones, byloje nėra, todėl pripažįsta, kad apylinkės teismas pagrįstai netenkino Pažeidėjo prašymo ir jam nesutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta, o apelianto skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.