Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėja mažoji bendrija „Ekspresas rk“ (toliau – pareiškėja, įmonė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – atsakovė, VDI) 2023 m. birželio 14 d. Nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 30573 (toliau – Nutarimas) ir administracinę teiseną pareiškėjos atžvilgiu nutraukti.

Skunde nurodo, kad nesutinka su VDI Nutarimu ir su jame surinktų įrodymų vertinimu. Mano, kad įmonės direktoriaus pateikti paaiškinimai ir įrodymai byloje buvo vertinti kritiškai nepagrįstai bei pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles administracinio nusižengimo byloje. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Nė vienas byloje pateiktas įrodymas negali turėti jokios iš anksto nustatytos galios, o sprendimas turi būti grindžiamas ne nuojauta, prielaidomis ar spėliojimais, o tik byloje ištirtų įrodymų viseto pagrįstomis išvadomis. Visos byloje kylančios abejonės ir neaiškumai dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės privalo būti šalinami, o tie, kurie negali būti pašalinti, aiškintini išimtinai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Nurodo, kad VDI tyrė ir nelegalaus darbo faktą konstatavo išimtinai remdamasi CMR važtaraščiais, kuriuose kaip vežėja nurodyta pareiškėja, Vilniaus teritorinės muitinės pateiktais eksporto deklaracijų duomenimis, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktais duomenimis apie transporto priemonės Renault Magnum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos sienos kirtimo datas ir būtent šių duomenų pagrindu sprendė, kad V. I. nelegaliai vykdė darbines funkcijas įmonėje. VDI, tirdama administracinio nusižengimo bylą bei priimdama Nutarimą visiškai netyrė ir nesigilino į esmines aplinkybes, būtinas nelegalaus darbo fakto konstatavimui, t. y. VDI byloje netyrė ir nenustatė aplinkybių, ar V. I. buvo pavaldus įmonei ir ar šios įmonės naudai atlygintinai atliko kokias nors darbo funkcijas.

Teigia, kad VDI, norėdama patraukti įmonę administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo, byloje privalėjo nustatyti, ar V. I. buvo pavaldus įmonei, ar V. I., kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną su įmonės vardu registruotu vilkiku ir perveždamas krovinius vykdė įmonės nurodymus, ar įmonė su V. I. kokiu nors būdu turėjo atsiskaityti, ar atsiskaitė už V. I. pervežamus krovinius vilkiku Renault Magnum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nei viena iš nelegalaus darbo faktui konstatuoti būtinų aplinkybių byloje nėra nustatyta ir pagrįsta objektyviai įrodymais. Vien aplinkybė, kad V. I., vairuodamas įmonės vardu registruotą vilkiką Renault Magnum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pervežinėjo krovinius, savaime nereiškia ir neįrodo, kad V. I. buvo pavaldus įmonei ir už jo atliekamą darbą įmonė turėjo atsiskaityti ar atsikaitė. Tai lemia, kad byloje nėra nustatyti ir įrodyti nelegalaus darbo požymiai – pavaldumas ir atlygintinas darbo funkcijų atlikimas darbdavio naudai. Taigi nenustačius abiejų būtinų aplinkybių, VDI nepagrįstai konstatavo nelegalaus darbo faktą ir už jį nepagrįstai įmonę patraukė administracinėn atsakomybėn, paskirdama 1882 Eur dydžio baudą.

Nurodo, kad VDI tiriant administracinio nusižengimo padarymo aplinkybę dėl nelegalaus darbo, buvęs įmonės vadovas VDI buvo pateikęs Renault Magnum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kuri patvirtino, kad įmonė V. I. vilkiką Renault Magnum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perdavusi ne kaip darbuotojui darbinių funkcijų vykdymui, o kaip fiziniam asmeniui, kuris jam nuomos sutarties pagrindu perduotu vilkiku Renault Magnum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo disponuoti ir juo naudotis savo nuožiūra. VDI Nutarime nurodo, jog buvusio įmonės direktoriaus paaiškinimus dėl vilkiko Renault Magnum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo aplinkybių V. I. vertina kritiškai, tačiau tokią poziciją argumentuoja tik tuo, kad krovinių vežimo dokumentuose vežėju buvo įvardyta įmonė (ant važtaraščių uždėtas spaudas su įmonės rekvizitais). Nors minėta aplinkybė ir galėjo VDI sukelti abejonių, kad V. I. galėjo vykdyti įmonės nurodymus, tačiau tai nesudarė pagrindo konstatuoti nelegalaus darbo fakto bei ši aplinkybė negalėjo būti vertinama kaip pavaldumą, darbinių funkcijų atlikimą ir jų atlygintinumą pagrindžianti aplinkybė (įrodymas).

Teigia, kad VDI privalėjo imtis priemonių, kad būtų pašalintos aplinkybės dėl byloje surinktų įrodymų prieštaringumo, t. y. VDI administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui privalėjo nurodyti, kokios aplinkybės ir dėl kokių priežasčių kelia abejones dėl galimo nelegalaus darbo ir kokie įrodymai yra prieštaringi, bei paprašyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateiktų papildomus paaiškinimus ar papildomus įrodymus, galinčius pašalinti tam tikras abejones ar prieštaravimus. VDI pažeidė minėtas pareigas, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, išsamiai neištyrė byloje esančių įrodymų, nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų ir visus neaiškumus byloje aiškino ne administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, o priešingai, neaiškumai ir abejonės buvo aiškinami kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę pagrindžiančios aplinkybės. Šie VDI veiksmai, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir priimant skundžiamą nutarimą, kelia pagrįstas abejones dėl nešališkumo principo administracinio nusižengimo byloje pažeidimo.

Mano, kad VDI veiksmai, atlikti tiriant galimą padarytą administracinio nusižengimo bylą, buvo nukreipti ne į objektyvios tiesios nustatymą byloje, siekiant išsiaiškinti, ar tikrai buvo nelegalaus darbo faktas, tačiau išimtinai į siekį nubausti pareiškėją, t. y. VDI visais įmanomais būdais rinko duomenis ir įrodymus, galinčius pagrįsti administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, kad neva V. I. įmonėje dirbo nelegaliai, tačiau tuo pačiu buvo visiškai ingnoruojami įmonės teikaimi įrodymai ir paaiškinimai.

Nurodo, kad V. I. darbų už atlygį įmonės naudai neatlikinėjo. Pažymi, kad V. I. 2022 m. spalio 24 d. sudarė darbo sutartį su įmone, tačiau darbo pradžia įmonėje buvo nuo 2023 m. sausio 9 d. Iki tol V. I. dirbo pagal 2021 m. balandžio 1 d. darbo sutartį, sudarytą su Ribotos atsakomybės bendrove (duomenys neskelbtini), kurioje dirbdamas ir vykdė vežimus su iš išsinuomotu įmonės vilkiku. Pridėjo įrodymus, patvirtinančius minėtas aplinkybes. Pažymi, kad byloje esančiuose CMR važtaraščiuose ir eksporto užbaigimo procedūrose kaip vežėjas yra nurodyta pareiškėja, tačiau ši informacija yra neatitinkanti tikrovės, kadangi visus pervežimus vykdė ne pareiškėja, o (duomenys neskelbtini), kuriai užsakovas už pervežimus taip pat atlikinėjo mokėjimus. Kadangi prie skundo pridėti įrodymai patvirtina, kad V. I. nelegaliai įmonėje nedirbo, todėl mano, kad Nutarimo dalis dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straispnio 2 dalies nuostatų ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo turi būti panaikinta, o administracinė teisena, pradėta dėl šių teisės normų pažeidimo, pareiškėjos atžvilgiu nutraukta.

Pareiškėja pažymi, kad jai nėra žinoma, dėl kokių priežasčių ant CMR važtaraščių buvo naudojamas spaudas su jos rekvizitais ir kodėl būtent ji buvo nurodyta kaip vežėjas, kai ji sutarčių dėl šių krovinių pervežimo nebuvo sudariusi ir atlygio už V. I. vairuojamu vilkiku pervežtus krovinius negavo. Mano, kad spaudas buvo savavališkai panaudotas V. I. dėl pareiškėjai nežinomų priežasčių. Pareiškėja V. I. spaudo su jos rekvizitais nebuvo leidusi naudoti ir paties spaudo jam neperdavė, mano, kad spaudą V. I. rado vilkiko daiktadėžėje. Pažymi, kad pareiškėja V. I. buvo išnuomojusi tik vilkiką. CMR važtaraščiuose yra nurodomas išnuomoto vilkiko Renault Magnum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau skirtingi Rusijos Federacijoje registruotų puspriekabių valstybiniai numeriai. Tai patvirtina, kad kroviniai buvo pervežami ne pareiškėjos, o Rusijos Federacijoje registruotos (duomenys neskelbtini) vardu. Mano, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymą, kurie patvirtintų, jog V. I. vykdė darbines funkcijas pareiškėjai, todėl negalima teigti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas dėl nelegalaus darbo.