- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-20
- Bylos Nr.
- 2-4049-225/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Burbienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- R. J.
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui R. J. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė nurodo, jog „(duomenys neskelbtini)“ teismo sprendimu buvo nutraukta jos ir atsakovo santuoka, iš atsakovo vaikų - J. J., gimusio „(duomenys neskelbtini)“ ir E. J., gim. „(duomenys neskelbtini)“, išlaikymui priteista po 400 Lt (116 Eur) kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiuo metu atsakovas moka indeksuotą sumą po 122 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Ši išlaikymo suma yra maža, nes vaikams augant, keičiasi jų poreikiai maistui, aprangai, vaikai lanko papildomus mokamus užsiėmimus. Atsakovas visiškai nebendrauja su vaikais, visi rūpesčiai tenka jai vienai. Normaliam vaikų poreikių užtikrinimui kiekvienam vaikui reikalinga 500 Eur suma kas mėnesį. Prašo atsakovo teikiamą išlaikymą padidinti iki 250 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.
Teismo posėdyje ieškovė prašo ieškinį tenkinti, nurodo, jog augant vaikų poreikiams, atsakovas privalo ženkliau prisidėti prie jų išlaikymo, be to, su vaikais bendrauti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodo, jog yra sukūręs šeimą, augina mažametį vaiką bei laukia šeimos pagausėjimo. Šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, kadangi eina antri vaiko priežiūros metai, gaunama išmoka yra 555,33 Eur, žmona yra nedirbanti, todėl gyvena tik iš jo gaunamos išmokos, jokio nekilnojamojo turto neturi.
Atsakovas teismo posėdyje prašo ieškinį atmesti, nurodo, jog neturi jokių galimybių teikti didesnį išlaikymą, negu dabar teikia, nutraukiant santuoką dirbo tolimųjų reisų vairuotoju ir galėjo teikti sutartą atlyginimą, sukūręs šeimą šio darbo atsisakė, jo turtinė padėtis pablogėjo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis gali būti sumažintas arba padidintas, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, ar atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).
Sprendžiant dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi Civilinio kodekso 3. 192 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, jog išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams turi būti proporcingas jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau nei tai objektyviai leidžia jų tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai vaiko poreikis patenkinantis išlaikymo dydis, jei ne, išlaikymo dydis turi patenkinti būtiniausius vaiko poreikius. Nors kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog orientaciniu kriterijumi gali būti minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas, šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymui skirtų lėšų dydžio pakeitimo, taip pat būtina atsižvelgti į vaiko poreikius, kuriuos lemia jų gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius.
Iš bylos medžiagos matyti, jog „(duomenys neskelbtini)“ teismo sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka bei patvirtinta šalių pateikta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kurioje šalys susitarė, jog jų vaikai J. ir E. lieka gyventi kartu su ieškove, o atsakovas vaikų išlaikymui skirs po 400 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Ieškovė ieškinį dėl išlaikymo dydžio padidinimo grindžia išaugusiais vaikų poreikiais, iš ieškovės paaiškinimų matyti, jog atsakovo teikiamos paramos vaikams nebepakanka.
Nuo „(duomenys neskelbtini)“ m., kai buvo susitarta dėl išlaikymo dydžio, praėjo beveik „(duomenys neskelbtini)“ metai, todėl akivaizdu, kad vaikų poreikiai yra pasikeitę – vaikui augant, išauga poreikiai maistui, aprangai, mokymo priemonėms, ugdymui.
Šalių sūnus J. yra gimęs „(duomenys neskelbtini)“, dukra E. gimusi „(duomenys neskelbtini)“, jų poreikiams užtikrinti reikalingos lėšos ne tik maistui bei aprangai, bet ir mokymosi priemonėms įsigyti, papildomam lavinimui. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, jog vien pietums mokykloje skiriant po 2 Eur kiekvienam reikia ne mažiau kaip 40 Eur mėnesiui, per metus apie 430 Eur skiriama mokyklinėms prekėms įsigyti, uniformai, sportinei aprangai ir avalynei apie 720 Eur, taip pat higienos reikmenys 300 Eur, popamokinei veiklai 150 Eur, sveikatos priežiūrai apie 160 Eur, taip pat būtinos išlaidos maistui ir kasdienei aprangai. Taip pat vaikai yra papildomai ugdomi – lanko meno ir sporto mokyklas, sportinių šokių studiją, kas yra susiję su papildomomis išlaidomis ne tik už mokslą, bet ir išlaidomis sceniniams rūbams, kelionėms į varžybas.
Be to, yra pasikeitusios ekonominės sąlygos, išaugę prekių ir paslaugų kainos, todėl ieškovės reikalavimas pakeisti „(duomenys neskelbtini)“ teismo sprendimu patvirtintą išlaikymo dydį, laikytinas pagrįstu, spręstina apie šalių galimybes užtikrinti išaugusius vaikų poreikius.
Abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties. Tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
Byloje surinkti duomenys įrodo, jog ieškovė yra dirbanti, jos gaunamos pajamos sudaro apie 1000 Eur, turi nekilnojamojo turto – paveldėtą butą, kuriame su vaikais gyvena. Kitų išlaikytinių, išskyros jos ir atsakovo vaikus, ieškovė neturi. Be to, ieškovė užtikrina vaikų poreikius būstui, moka už komunalines paslaugas bei rūpinasi kasdieniais vaikų poreikiais.
Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, jog jo pajamos yra 555,33 Eur išmoka esant vaiko priežiūros atostogose, nekilnojamojo turto atsakovas neturi, su šeima gyvena nuomojame bute, šeimoje auga sūnus, gimęs „(duomenys neskelbtini)“, laukiama kūdikio, kuris turi gimti apie „(duomenys neskelbtini)“.
Iš bylos medžiagos darytina išvada, jog ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė ir ji gali ženkliau prisidėti prie vaikų poreikių užtikrinimo nei atsakovas.
Tačiau atsakovas yra darbingas asmuo, todėl gali ir turi imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti ir savo poreikiams užtikrinti.
Vadovaujantis vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties pusiausvyros (proporcingumo) principu, atsižvelgiant į išaugusius vaikų poreikius, ieškovės galimybę prisidėti prie vaikų išlaikymo, atsakovo teikiamas išlaikymas padidintinas iki 160 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, kas leis užtikrinti būtinus vaikų poreikius, atsižvelgiant į jų amžių.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (Civilinio proceso kodekso 93 str. 2 d.) .
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti „(duomenys neskelbtini)“ sprendimu civilinėje byloje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ patvirtintą atsakovo R. J. teikiamo išlaikymo vaikams J. ir E. dydį ir iš R. J. vaikų - J. J., gimusio „(duomenys neskelbtini)“, ir E. J., gimusios „(duomenys neskelbtini)“, išlaikymui priteisti kiekvienam vaikui po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo „(duomenys neskelbtini)“ iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš R. J. 27 (dvidešimt septynis) Eur žyminio mokesčio valstybei.
Sprendimas per 30 dienų skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.