- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-04
- Bylos Nr.
- eAN2-25-1083/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-15-3-00053-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Pareiškėjas
- J. J.
- Advokatai
- Manvydas Šivickas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marius Jankauskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. J. (toliau – ir Pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. gruodžio 2 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Pareiškėja 2025 m. sausio 16 d. pareiškimu kreipėsi į policijos įstaigą pranešdama apie tai, jog nuo 2024 m. lapkričio 23 d. jos sutuoktinis I. J. neįleidžia jos į bendrą teritoriją ir į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). 2024 m. gruodžio 12 d. buvo pakeista paminėtos teritorijos vartų spyna ir patekti į šią bendrą teritoriją ji nebegalėjo. Laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 16 d. iki 2024 m. gruodžio 18 d. jos sutuoktinis I. J. savavališkai pakeitė minėtos teritorijos automatinių vartų sistemą ir visų bendroje teritorijoje esančių pastatų durų spynas, taip pat užlaužė vartelių raktą, o naujų spynų raktai jai (Pareiškėjai) nebuvo perduoti. Pareiškėja teigia, kad ji yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą minėtoje teritorijoje, taip pat yra minėtoje teritorijoje esančių pastatų bendrasavininkė, todėl jos sutuoktinis I. J. neturi teisės pakeisti durų spynų ar kitaip trukdyti jai (Pareiškėjai) pateikti į minėtą bendrą teritorija ar į pastatus. Dėl tokio jos sutuoktinio I. J. elgesio ji (Pareiškėja) negali gyventi savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgdama į tai Pareiškėja mano, kad jos sutuoktinis savavaldžiauja ir už tai numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnyje.
2. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta ANK 565¹ straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu (I. J. nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių). Šiame Institucijos nutarime iš esmės konstatuota, kad teritorija ir pastatai, į kuriuos Pareiškėja negali patekti, priklauso bendraturčiams jungtinės nuosavybės teise, tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, todėl nesutarimai dėl disponavimo bendru turtu tvarkos tarp bendraturčių turėtų būti sprendžiami civiline tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
3. Nesutikdama su Institucijos 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Pareiškėja pateikė skundą apylinkės teismui. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas skundo netenkino ir Institucijos 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarimą paliko nepakeistu.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai
4. Apeliaciniu skundu Pareiškėja iš esmės prašo panaikinti skundžiamą nutartį. Pareiškėja cituoja ANK 518 straipsnį, 567 straipsnį, skundžiamą nutartį ir dėsto apie teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Nurodo, kad pagal (duomenys neskelbtini) vedybų (povedybinę) sutartį, po santuokos įregistravimo dienos ir vedybų sutarties sudarymo dienos bet kurio iš sutuoktinių vardu arba abiejų sutuoktinių vardu registruotas bet koks nekilnojamasis turtas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, lygiomis dalimis. Taigi, Pareiškėja ir jos sutuoktinis I. J. pagal paminėtą vedybų (povedybinę) sutartį kartu bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis (po 1/2 dalį) įgijo ir valdo žemės sklypą bei statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Tačiau nuo 2024 m. lapkričio 23 d. jos (Pareiškėjos) sutuoktinis be jokio teisinio pagrindo atsisako įleisti ją (Pareiškėją) į minėtą žemės sklypą ir jame esančius statinius, jis pakeitė teritorijos vartų spyną, automatinių vartų sistemą ir visų bendroje teritorijoje esančių pastatų durų spynas, taip pat užlaužė vartelių raktą, o naujų spynų raktų jai (Pareiškėjai) neperdavė. Pareiškėja teigia, kad šiuo metu teisme nagrinėjama jos ir sutuoktinio santuokos nutraukimo byla, tačiau šioje civilinėje byloje turtas nėra dalinamas, nes jis jau yra padalintas paminėta vedybų (povedybine) sutartimi, todėl ji (Pareiškėja) turi teisę naudotis bendru turtu kartu su savo sutuoktiniu (bendraturčiu). Nepaisant to, jos (Pareiškėjos) sutuoktinis I. J. savavališku pirmiau paminėtu būdu, sistemingai, sąmoningai (tyčia) riboja jos galimybę naudotis lygiomis dalimis priklausančiu bendru turtu. Pareiškėjos nuomone, tokia jos sutuoktinio I. J. veika nėra ir negali būti pripažįstama atsitiktiniu šalių konfliktu ar nesusipratimu, nes ją sudaro nuolat kartojami, kryptingi veiksmai, sukeliantys realias pasekmes ir faktiškai eliminuojantys ją (Pareiškėją) iš bendro turto valdymo. Tarp šalių egzistuojantys civiliniai santykiai negali paneigti jos sutuoktinio I. J. atsakomybės už ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Kartu Pareiškėja teigia, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas visiškai formaliai ir neobjektyviai įvertino faktinę situaciją bei šabloniškai nurodė, jog tarp šalių susiklostę civiliniai santykiai, todėl šioje situacijoje negali būti taikoma administracinė atsakomybė. Toks apylinkės teismo vertinimas yra akivaizdžiai ydingas bei prieštaraujantis ne tik teisinei logikai, tačiau ir teismų sprendimams vertinant analogiško pobūdžio aplinkybes, kuomet vienas iš bendraturčių veikia akivaizdžiai pažeisdamas kitų bendraturčių nekilnojamojo turto bendrasavininkų teises ir teisėtus interesus. Be to Pareiškėja mano, kad atliekant įvykio tyrimą ir nagrinėjant bylą buvo pažeistos ANK 567 straipsnyje įtvirtintos įrodymų rinkimo, tyrimo ir vertinimo taisyklės, nes apylinkės teismas apsiribojo vieno argumento konstatavimu, jog tarp šalių egzistuoja civilinis ginčas dėl turto ir naudojimosi juo tvarkos, tačiau nevertino nei sisteminių jos sutuoktinio I. J. veiksmų, nei pateiktų įrodymų visumos, nei realių faktinių pasekmių, kilusių dėl savavališko turto valdymo bei patekimo į šį turtą apribojimo. Dėl susiklosčiusios situacijos jos sutuoktinis I. J. šiuo metu jaučiasi nebaudžiamas ir toliau sistemingai tęsia savavališkus tyčinius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžia jos (Pareiškėjos), lygiomis dalimis valdančios nekilnojamojo turto objektus, teises ir teisėtus interesus, kelia turtinę žalą, daro jai nuolatinį psichologinį spaudimą turint tikslą pasisavinti visą bendraturčiams bendrai priklausantį turtą. Atsižvelgdama į pirmiau paminėtas aplinkybes Pareiškėja mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos medžiagą ir neatskleidė jos esmės, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta, o jos sutuoktinis I. J. turi būti pripažintinas kaltu ir nubaustas pagal ANK 518 straipsnį.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija su skundu nesutinka. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta ištyrus bei įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes. Apylinkės teismas išdėstė aiškius, pagrįstus bei teisingus motyvus, kuriais remdamasis nusprendė palikti nepakeistą Institucijos 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarimą, kuriuo buvo nutraukta I. J. pagal ANK 518 straipsnį pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena.
6. I. J. atstovas advokatas Manvydas Šivickas atsiliepime nurodo, kad I. J. su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime cituojamas ANK 518 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnis, dėstoma teismų praktika panašaus pobūdžio bylose. Nurodoma, kad administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. ANK nuostatos negali būti taikomos kaip priemonė civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti ar vienos iš ginčo šalių pozicijai stiprinti. Šiuo atveju tarp sutuoktinių esant ilgalaikiam ginčui dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei kitų reikalavimų, vienareikšmiškai spręsti, kad I. J. tyčia piktnaudžiavo savo teisėmis, sąmoningai ignoravo įstatymo reikalavimus ir savavališkai vykdė savo teises, negalima. Negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės ar administracinės teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas. Atsižvelgdamas į tai atstovas mano, kad Institucija bei apylinkės teismas priėmė pagrįstus bei teisingus procesinius sprendimus, kurių naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apygardos teismo argumentai ir išvados
7. Apeliacinis skundas netenkinamas.
8. Įrodymų tyrimo, vertinimo ir pripažinimo administracinio nusižengimo teisenoje bendrosios nuostatos yra įtvirtintos ANK. Tačiau ANK nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimo procesas iš esmės yra loginis procesas, kuris reiškiasi ANK normų sistemos nustatytose ribose, o administracinio nusižengimo tyrimas, bylos nagrinėjimas ir baigiamojo procesinio dokumento motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių ištyrimas ir išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė bylą tiriančio ir nagrinėjančio pareigūno bei teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga. Įrodymus tirti ir tikrinti privalu laikantis liečiamumo (sąsajumo) ir leistinumo principų bei įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu ir išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Bylą tiriantis ir nagrinėjantis pareigūnas bei teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių, asmens kaltės ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Todėl įrodymai, kuriais grindžiama asmens kaltė, turi sudaryti vieningą, vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę, iš jų analizės procesiniame sprendime logiškai ir įtikinamai turi būti suformuotos kaltininko kaltę ir kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados.
9. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nurodė ir išvardijo visus procesinio sprendimo priėmimui reikšmės turinčius duomenis, juos išanalizavo, atliko objektyvų jų vertinimą ir argumentavo savo sprendimą. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino duomenų liečiamumą (sąsajumą), leistinumą, jų pakankamumą, tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius duomenis kaip jų visumą. Visi apylinkės teismo argumentai ir motyvai aiškiai nurodyti skundžiamoje nutartyje, todėl apygardos teismas visų jų nekartoja.
10. Visų pirmiausiai apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje (Nr. eAN2-25-1083/2026) Pareiškėja kreipėsi į policijos įstaigą pranešdama apie tai, jog laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 23 d. iki 2025 m. sausio 16 d. (iki pareiškimo pateikimo policijos įstaigai dienos) jos sutuoktinis I. J. neįleido jos į bendrą teritoriją ir į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu, Pareiškėjos manymu, jos sutuoktinis paminėtu laikotarpiu vykdė trunkamą veiką – savavaldžiavo. Tačiau kitoje byloje (Nr. eAN2-172-958/2025) Pareiškėja taip pat kreipėsi į policijos įstaigą pranešdama apie tai, jog laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 23 d. iki 2025 m. kovo 28 d. (iki pareiškimo papildymo pateikimo policijos įstaigai dienos) jos sutuoktinis iš esmės vykdė tokią pačią trunkamą veiką, t. y. savavaldžiavo. Akivaizdu, jog abiejose paminėtose bylose Pareiškėja kreipėsi į policijos įstaigą keldama iš esmės tuos pačius klausimus – ji prašė nustatyti, ar jos sutuoktinio I. J. veikoje nėra ANK 518 straipsnyje numatyto trunkamo administracinio nusižengimo sudėties.
11. Šioje vietoje būtina pastebėti, kad kitoje byloje (Nr. eAN2-172-958/2025) buvo tiriama ir nagrinėjama Pareiškėjos sutuoktinio veika platesniu laikotarpiu (nuo 2024 m. lapkričio 23 d. iki 2025 m. kovo 28 d.), nei šioje byloje (laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 23 d. iki 2025 m. sausio 16 d.). Pareiškėjos sutuoktinio trunkama veika paminėtu platesniu laikotarpiu (nuo 2024 m. lapkričio 23 d. iki 2025 m. kovo 28 d.) jau buvo ištirta, išnagrinėta ir įvertinta kitoje byloje (Nr. eAN2-172-958/2025), kurioje, atsakydamas į Pareiškėjos apeliaciniame skunde keliamus iš esmės tuos pačius klausimus, Panevėžio apygardos teismas 2025 m. gruodžio 30 d. priėmė nutartį. Ši nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdoma. Todėl šioje byloje (byloje Nr. eAN2-25-1083/2026) apygardos teismas nebenagrinėja tų pačių klausimų, į kuriuos Pareiškėjai jau buvo atsakyta įsiteisėjusioje Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nutartyje (byloje Nr. eAN2-172-958/2025) ir dėl tų pačių klausimų šioje nutartyje (byloje Nr. eAN2-25-1083/2026) nebepasisako.
12. Apygardos teismas pažymi, kad šioje byloje (Nr. eAN2-25-1083/2026) Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo, be kita ko, įvertinti jos sutuoktinio I. J. veiką 2024 m. gruodžio 12 d. (pakeičiant bendrai valdomos teritorijos vartų spyną) ir jo veiką laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 16 d. iki 2024 m. gruodžio 18 d. (pakeičiant bendrai valdomos teritorijos automatinių vartų sistemą ir visų bendroje teritorijoje esančių pastatų durų spynas, o taip pat užlaužiant vartelių raktą). Šios Pareiškėjos sutuoktinio veikos kitoje byloje nebuvo įvertintos ir dėl jų nėra pasisakyta įsiteisėjusioje Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nutartyje (byloje Nr. eAN2-172-958/2025). Tačiau apygardos teismo vertinimu, šios Pareiškėjos sutuoktinio veikos (2024 m. gruodžio 12 d. ir laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 16 d. iki 2024 m. gruodžio 18 d.) yra tik keli vienos trunkamos Pareiškėjos sutuoktinio veikos (kuri įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nutartimi (byloje Nr. eAN2-172-958/2025) buvo pripažinta neturinti administracinio nusižengimo požymių) epizodai, nesuteikiantys pagrindo visą aptariamą trunkamą veiką vertinti kitaip, nei ją įvertino Panevėžio apygardos teismas 2025 m. gruodžio 30 d. nutartyje (byloje Nr. eAN2-172-958/2025).
13. Apibendrindamas visas pirmiau paminėtas aplinkybes ir pritardamas skundžiamos nutarties motyvams apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą. Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad tarp sutuoktinių esant ilgalaikiam ginčui (dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei kitų reikalavimų) negalima vienareikšmiškai spręsti, jog I. J. tyčia savavaldžiavo (piktnaudžiavo savo teisėmis, sąmoningai ignoravo įstatymo reikalavimus ir savavališkai vykdė savo teises). Byloje esantys duomenys neleidžia I. J. veikoje konstatuoti ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos, todėl administracinio nusižengimo teisena I. J. pagal paminėtą teisės normą buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai. Apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka ir apygardos teismas, Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia. Todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutaria:
Netenkinti pareiškėjos J. J. apeliacinio skundo.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.