Panevėžio apygardos teismo nutartis

2025-12-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-172-958/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-12-30
Bylos Nr.
eAN2-172-958/2025
Teisminio proceso Nr.
4-15-3-00045-2025-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kristina Latožienė
Pareiškėjas
J. J.
Kategorijos
Byla Nr. eAN2-172-958/2025
Teisminio proceso Nr. 4-15-3-00045-2025-1Procesinio sprendimo kategorija: 19.22; 21.11.10. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 30 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Latožienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Nukentėjusioji J. J. kreipėsi 2025 m. vasario 10 d. pareiškimu, papildytu 2025 m. kovo 28 d. pareiškimu į Panevėžio apskrities policijos komisariatą, kuriame nurodė, kad su sutuoktiniu I. J. kartu gyveno (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), kur kartu statė ir remontavo namus, pirko buityje naudojamus daiktus. Nuo 2024 m. lapkričio 23 d. iki šios dienos jis jos neįleidžia į jų bendru turtu tapusį sklypą aiškindamas, kad jis jai nepriklauso ir ji neturi teisės ten patekti, nors turtas teisiškai nėra padalintas, skyrybų procesas neprasidėjęs. Prašė I. J. nubausti įstatymo nustatyta tvarka.

2. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiasis specialistas Dainius Urbonas 2025 m. rugpjūčio 27 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną I. J. atžvilgiu, konstatavęs, kad byloje nesurinkta neginčytinų įrodymų, jog I. J. padarė veiką, už kurią atsakomybė numatyta ANK 518 straipsnyje, ir kad kilęs ginčas yra civilinio pobūdžio.

Žemesnės instancijos teismas

3. Nesutikdama su Institucijos 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu nukentėjusioji J. J. pateikė skundą apylinkės teismui. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimi nukentėjusiosios skundas atmestas, pritariant Institucijos nutarimui, jog tarp sutuoktinių susiklostę išimtinai civiliniai teisiniai santykiai ir ANK nuostatos negali būti taikomos kaip priemonė civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti.

Šalies argumentai

4. Nukentėjusioji J. J. pateikė skundą Panevėžio apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. lapkričio 6 d. nutartį, pripažinti I. J. kaltu dėl ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo ir paskirti administracinę nuobaudą.

4.1. J. J. skunde nurodo, kad yra sudariusi santuoką su I. J. 2024 m. birželio 11 d., t.y. iki administracinio nusižengimo padarymo dienos. Sudarė vedybų sutartį, pagal kurios 2.5.1 p. po santuokos įregistravimo dienos ir vedybų sutarties sudarymo dienos bet kurio iš sutuoktinių vardu arba abiejų sutuoktinių vardu registruotas bet koks nekilnojamasis turtas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, lygiomis dalimis po ½ dalį (Priedas Nr. 1). Taigi, kartu bendrosios dalinės nuosavybės teise, lygiomis dalimis po ½ dalį įgijo ir valdo žemės sklypą bei statinius adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau nuo 2024 m. lapkričio 23 d. iki šiol I. J. be jokio teisinio pagrindo atsisako ją įleisti į minėtą žemės sklypą, sistemingai smurtauja prieš ją, dėl ko I. J. atžvilgiu ne kartą buvo pritaikytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Be to 2025 m. rugsėjo 9 d., apie 15:29 I. J. įvykdė savavaldžiavimo veiką - pasitelkęs trečiuosius asmenis be jos (J. J.) žinios ir sutikimo atliko sklypo vartų demontavimo darbus - tai patvirtina pateikiama vaizdo medžiaga ir nuotrauka. Į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams bei J. J. aiškiai nesutinkant su atliekamais demontavimo darbais ir reikalaujant juos kuo skubiau nutraukti, I. J. rodė įžeidžiančius gestus, koneveikė ją necenzūriniais žodžiais. I. J. jaučiasi nebaudžiamas ir toliau sistemingai vykdo neteisėtus savavaldžiavimo veiksmus, kuriais kelia jai nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą bei turtinę žalą.

4.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad santuokos nutraukimo byloje laikinosios apsaugos priemonės nebuvo pritaikytos ne dėl to, kad nebūtų buvę pagrindo nukentėjusiosios kaip nekilnojamojo turto bendrasavininkės teisių apsaugai, o dėl to, jog nekilnojamasis turtas, į kurį šiuo metu nukentėjusioji faktiškai nėra įleidžiama, šioje byloje nėra dalintinas. Pagal vedybų sutartį bet kurio iš sutuoktinių vardu ar abiejų vardu registruotas nekilnojamasis turtas laikomas bendrąja daline nuosavybe lygiomis dalimis, turtas nėra ginčo objektas nuosavybės teisės prasme, todėl ir laikinųjų apsaugos priemonių institutas negalėjo būti taikomas. Ši aplinkybė, kad laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikytos, nereiškia, jog neegzistuoja nukentėjusiosios teisių pažeidimo. Priešingai, tai patvirtina, kad vienintelė kliūtis patekti į turtą kilo dėl I. J. neteisėtų ir savavališkų veiksmų, kuriais nukentėjusiajai sistemingai užkertamas kelias naudotis jai lygiomis dalimis priklausančiu turtu.

4.3. Nukentėjusioji skunde pažymi, kad teismo nutartyje nėra detalaus tyrimo, ar byloje konstatuoti I. J. veiksmai (ne)laikytini savavaldžiavimu administracinio nusižengimo kodekso prasme. Neįvertinti skundo prieduose pateikti vaizdiniai duomenys, nuotraukos, policijos iškvietimų fiksavimas, komunalinių išlaidų mokėjimo faktas bei aplinkybė, kad apeliantė faktiškai eliminuota iš nuosavybės naudojimo. Tokiu būdu teismas tinkamai neišnaudojo jam ANK suteiktų procesinių galių, nesiekė visapusiškai atskleisti faktų, lėmusių konfliktą, ir neatliko visų reikalingų veiksmų nustatyti, ar I. J. veiksmai atitinka savavaldžiavimo požymius.

4.4. Apeliaciniame skunde pateikiama detali teismo nutarčių, priimtų Kauno apygardos teismo administracinių nusižengimo byloje Nr. AN2-79-966/20201 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-108-1123/20202, analizė, į kurias, nukentėjusiosios manymu, privaloma atsižvelgti priimant sprendimą.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija su skundu nesutinka, nes Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjo 2025 m. lapkričio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta ištyrus bei įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas išdėstė aiškius, pagrįstus bei teisingus motyvus, kuriais remdamasis nusprendė palikti nepakeistu policijos pareigūno 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą, kuriuo, vadovaujantis ANK 565(1) straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu buvo nutraukta I. J. pagal ANK 518 straipsnį pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena.

6. Apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji J. J. nurodo, jog teismas neišnaudojo jam ANK suteiktų procesinių galių, nesiekė visapusiškai atskleisti konfliktą lėmusių faktų ir neatliko visų reikalingų veiksmų siekiant nustatyti ar I. J. veiksmai atitinka savavaldžiavimo požymius.

9. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, o atmesdamas skundą, teismas gali tiesiog pritarti žemesnio teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, Series A n. 288, p. 20, par. 61; 2011 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Česnulevičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41922/06).

10. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyręs visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą Institucijos nutarimą palikti nepakeistą. Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad tarp sutuoktinių esant ilgalaikiam ginčui dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei kitų reikalavimų, vienareikšmiškai spręsti, kad I. J. tyčia piktnaudžiavo savo teisėmis, sąmoningai ignoravo įstatymo reikalavimus ir savavališkai vykdė savo teises, negalima.

11. Pažymima, kad pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 5651 straipsnio 1 punktas).

12. Pagal ANK 518 straipsnio nuostatas, savavaldžiavimas pasireiškia kaip savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įvertino Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše esančius duomenis, pagal kuriuos nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, kurio plotas 0,2341 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės patikėjimo teise priklauso Biržų rajono savivaldybei. 2023 m. kovo 14 d. Valstybinės žemės nuomos pagrindu J. J. ir I. J. naudojasi šio sklypo dalimi – 0,0145 ha (nuo 2023 m. kovo 14 d. iki 2027 m. kovo 14 d.). Nekilnojamasis turtas – gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne tik J. J. ir I. J., bet ir tretiesiems asmenims. Nekilnojamojo turto registro duomenų išraše nėra duomenų apie kitą gyvenamąjį namą ir pirtį. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-6148-1004/2025 pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui I. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų su tuo susijusių klausimų. Byloje buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nuo 2024 m. lapkričio 23 d. iki ieškinio pateikimo dienos I. J. neįleidžia J. J. į bendrus šeimos namus, adresu (duomenys neskelbtini). I. J. savavališkai pakeitė visas spynas, ištrynė J. J. duomenis iš namo apsaugos sistemos mobiliosios aplikacijos. Dėl to ne kartą buvo kviesta policija. I. J. nepaisė į įvykio vietą atvykusių pareigūnų raginimo sudaryti J. J. galimybes patekti į namus bei žemės sklypo teritoriją ir t. t. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. balandžio 25 d. nutartimi netenkintas ieškovės J. J. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Apskundus minėtą teismo nutartį, Kauno apygardos teismas 2025 m. spalio 21 d. priėmė nutartį, kuria J. J. skundo netenkino, o Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. balandžio 25 d. nutartį paliko nepakeistą. Įvertinęs šias aplinkybes, apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai konstatavo, kad J. J. ir I. J. ginčai dėl valdymo, naudojimosi ir disponavimo bendru turtu spręstini bendru sutarimu, o jo nepasiekus – teisme civilinio proceso tvarka. Su šia apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada sutinka pareiškėjos J. J. skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas.

13. Pareiškėja skunde atkreipia dėmesį į tai, kad santuokos nutraukimo byloje laikinosios apsaugos priemonės nebuvo pritaikytos ne dėl to, kad nebūtų buvę pagrindo jai kaip nekilnojamojo turto bendrasavininkės teisių apsaugai, o dėl to, jog nekilnojamasis turtas, į kurį šiuo metu ji faktiškai nėra įleidžiama, šioje byloje nėra dalintinas, nes šalys vedybų sutartimi susitarė, jog bet kurio iš sutuoktinių vardu ar abiejų vardu registruotas nekilnojamasis turtas laikomas bendrąja daline nuosavybe lygiomis dalimis – po ½ (vieną antrąją) dalį. Vis tik nagrinėjamu atveju kai tarp sutuoktinių vyksta skyrybų procesas ir, nepriklausomai nuo vedybų sutartyje nustatytų sąlygų, yra įsisenėjęs konfliktas dėl naudojimosi tvarkos minėtame sklype naujai pastatytais, tačiau neįregistruotais ir neįteisintais pastatais (gyvenamojo namo su garažu bei pirties), kaltinti vieną iš konfliktuojančių pusių savavaldžiavimu, neįvertinant civilinės teisės priemonių veiksmingumo, atkuriant vienos iš šalies galbūt pažeistas teises, neatitinka administracinės teisės paskirties. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sutuoktinių konkrečios turto dalys nenustatytos, tačiau LITEKO duomenimis civilinė byla Nr. e2-6148-1004/2025 dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės 2025 m. lapkričio 12 d. nutartimi perduota teisminei mediacijai, kurios metu bus galimybė susitarti dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, tame tarpe nustatyti naudojimosi tvarką minėtu šalims bendrąja daline nuosavybe priklausančiu turtu (CK 4.80–4.81 straipsniai).

14. Apeliaciniame skunde pateikiama detali teismo nutarčių, priimtų Kauno apygardos teismo administracinių nusižengimo byloje Nr. AN2-79-966/20201 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-108-1123/20202, analizė, į kurias, nukentėjusiosios manymu, privaloma atsižvelgti priimant sprendimą. Su šiuo nukentėjusiosios argumentu aukštesnysis teismas nesutinka ir pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi tik aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Taigi, tos pačios ar žemesnės grandies teismų procesiniai sprendimai skundą nagrinėjančiam teismui precedento galios neturi.

15. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino J. J. skundo, palikdamas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto Dainiaus Urbono 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą nepakeistą. Naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį pareiškėjos J. J. skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjos J. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Kristina Latožienė