- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-09
- Bylos Nr.
- 2S-1650-431/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12225-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Suinteresuotas asmuo
- J. K.
- Kreditorius
- AB „Šiaulių bankas“
- Skolininkas
- K. P., R. S., R. V. S., J. K.
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio D. B. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuotieji asmenys – išieškotojas AB „Šiaulių bankas“, skolininkas K. P., R. S., R. V. S. ir J. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Antstolis prašė vykdomojoje byloje Nr. 0035/12/01850 pakeisti skolininką K. P. į skolininkus R. S. ir R. V. S. Nurodė, jog antstolis vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 454V/2011 dėl 185.207,17 € (639.483,30 Lt) skolos bei 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš K. P. išieškotojo AB „Šiaulių bankas“ naudai, priverstinai parduodant iš varžytinių įkeistą K. P. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – butą su vieta autoparkinge. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimu pripažino negaliojančia 2009 m. gegužės 13 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp R. S., R. V. S. bei K. P. ir butą grąžino bendrosios jungtinės nuosavybės teise R. V. S. ir R. S.. Lietuvos apeliacinio teismo sprendime yra nurodyta, kad 2009 m. gegužės 21 d. tarp AB Ūkio banko ir K. P. pasirašyta skolos perkėlimo sutartis, kuria R. V. S. skola bankui (173.606,69 €) pagal 2007 m. kovo 29 d. kredito sutartį Nr. 17-254/07 buvo perkelta naujajam skolininkui K. P.. Hipotekos registre taip pat nurodyta, jog 2007 m. kovo 29 d. kredito sutartis Nr. 17-254/07, kurioje skolininkas buvo R. V. S., 2009 m. gegužės 12 d. buvo pakeista. Pakeitus sutartį, naujuoju skolininku tapo K. P..
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB „Šiaulių bankas“ nesutiko su prašymu. Nurodė, jog vykdymo procese yra areštuotas skolininkui priklausantis butas su vieta autoparkinge. Turtas buvo įkeistas 2004 m. balandžio 3 d. hipotekos lakštu kreditoriui. Hipoteka yra užtikrinta prievolė, kylanti iš 2007 m. kovo 29 d. kredito sutarties, sudarytos tarp BAB Ūkio banko ir R. S.. 2009 m. gegužės 21 d. BAB Ūkio bankas, R. V. S. ir K. P. sudarė skolos perkėlimo sutartį, pagal kurią pradinė skolininkė R. V. S. perleido skolą, kylančią iš kredito sutarties, o naujasis skolininkas K. P. perėmė šią skolą. Tokiu būdu skolininkas K. P. perėmė R. V. S. įsipareigojimus, o įkeistas turtas perleidžiant kito asmens nuosavybėn, „hipoteka sekė paskui“ tą turtą. Todėl nepriklausomai nuo to, kam priklauso turtas, įkeitimas banko naudai yra galiojantis. Lietuvos apeliacinis teismas pasisakė dėl nuosavybės teisių, tačiau nepasisakė nei dėl hipotekos sandorio, nei dėl skolos perkėlimo sutarties ar kredito sutarties, ar dėl iš minėtų sutarčių kylančių santykių. Naujuoju skolininku vykdomojoje byloje galėtų būti nurodyti R. ir R. V. S., jeigu šalių susitarimu arba teismo sprendimu būtų pakeista (nuginčyta) skolos perkėlimo sutartis arba kredito sutartis. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas negali būti pagrindas keisti skolininką minėtoje vykdomojoje byloje kaip to prašo antstolis savo pareiškime.
Suinteresuotas asmuo J. K. nesutiko su prašymu. Nurodė, jog antstolis šiuo atveju galimai veikia nesąžiningai, šališkai, nes savo iniciatyva teismui pateikė tokį prašymą, kurį turėjo reikšti išieškotojas. Lietuvos apeliaciniame teisme nebuvo pareikštas reikalavimas dėl skolos perkėlimo sutarties pripažinimo negaliojančia ar klausimas dėl atsakovų S. atsakovui K. P. priteistinos sumos, sumokėtos vykdant skolos perkėlimo sutarties nuostatas, nebuvo sprendžiamas. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, jog skolos perkėlimo sutartis yra nutraukta. Todėl skolos perkėlimo sutartį nutraukus ir bankui jau pradėjus priverstinį skolos išieškojimą, jokie skolininkų pakeitimai pagal jau teismo nutrauktą ir nebegaliojančią sutartį iš viso nebegalimi, dėl ko antstolio pareiškimas yra visiškai nepagrįstas. Antstolis skolininku nori padaryti R. S., iš kurio skolos bankui K. P. nebuvo perėmęs.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi antstolio D. B. prašymą atmetė.
Teismas nustatė, jog antstolis teismui nenurodė nei vieno iš CPK 596 straipsnyje nurodytų konkrečių pagrindų skolininko pakeitimui, o prašo iš esmės pakeisti skolininką vykdymo procese Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2A-116-943/2015, kuriuo apeliacinis teismas pripažino negaliojančia 2009 m. gegužės 13 d. buto pirkimo- pardavimo sutartį, sudarytą tarp R. S., R. V. S. ir K. P. bei taikė restituciją, pagrindu.
Atsiliepimas
Teismas sutiko su antstolio prašyme ir suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytomis aplinkybėmis, kad nepriklausomai nuo to, kam priklauso turtas, įkeitimas „hipoteka“ banko naudai yra galiojanti. Tai patvirtina ir Hipotekos registro duomenys. Tačiau spręsdamas klausimą dėl skolininko pakeitimo antstolio nurodytu pagrindu, pažymėjo, kad dabartinis skolininkas vykdomojoje byloje Nr. 0035/12/01850 K. P. skolininku iš esmės tapo, kai perėmė iš R. V. S. skolą (įsipareigojimus) bankui (173.606,69 €) pagal 2009 m. gegužės 21 d. skolos perkėlimo sutartį Nr. 60-225/2009, ir šiam naujajam skolininkui nevykdant įsipareigojimų pagal sutartį, buvo pradėtas priverstinis išieškojimas. Taigi, 2009 m. gegužės 21 d. tarp AB Ūkio banko ir K. P. buvo pasirašyta skolos perkėlimo sutartis, kuria R. V. S. skola bankui pagal 2007 m. kovo 29 d. kredito sutartį Nr. 17-254/07 buvo perkelta naujajam skolininkui K. P. (tokiu būdu įvyko materialinis teisinio santykio subjektų pasikeitimas). Šią aplinkybę nustatė ir Lietuvos apeliacinis teismas minėtame sprendime. Kartu Lietuvos apeliacinis teismas sprendime nustatė ir nurodė, kad nagrinėjant civilinę bylą nebuvo pareikštas atskiras reikalavimas dėl skolos perkėlimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad ši skolos perkėlimo sutartis yra nutraukta, todėl Lietuvos apeliacinis teismas spręsdamas restitucijos klausimą ir vertindamas šalių pasikeitimą sutartiniuose santykiuose (grąžinant juos iki prieš negaliojančiu pripažinto sandorio sudarymo buvusią padėtį) ir paaiškėjus, kad jie (prievoliniai santykiai) pasibaigė, restitucijos klausimo šioje dalyje nesprendė. Tokiu būdu Lietuvos apeliacinis teismas pasisakė sprendime dėl nuosavybės teisinių santykių, pasisakė dėl turto atžvilgiu reikšto ginčo, tačiau nesprendė restitucijos taikymo hipotekos sandorio atžvilgiu klausimo, nesprendė skolos perkėlimo sutarties ar kredito sutarties teisinio ginčo, nesprendė klausimų kylančių iš minėtų sutartinių santykių. Tokiu būdu antstolio vykdomoje byloje, vykdymo procese dėl skolos išieškojimo pagal Kredito sutartį ir skolos perkėlimo sutartį, neįvyko materialinio teisinio santykio subjektų pasikeitimas. Naujuoju skolininku vykdomojoje byloje galėtų būti nurodyti R. ir R. V. S., jeigu atitinkamai šalių susitarimu (CK 1.64 straipsnis) arba teismo sprendimu (CK 1.78 straipsnis) būtų pakeista skolos perkėlimo sutartis arba kredito sutartis. Tačiau šiuo atveju tokių, naujų susitarimų nebuvo sudaryta, skolos perkėlimo sutartis nebuvo pripažinta negaliojančia, o Lietuvos apeliacinis teismas nesprendė restitucijos taikymo klausimo nei dėl hipotekos sandorio, nei dėl skolos perkėlimo sutarties ar kredito sutarties, ar dėl iš minėtų sutarčių kylančių santykių. Todėl teismas antstolio D. B. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0035/12/01850 atmetė kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju antstolis iš esmės neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, nes nepriklausomai nuo bylos baigties, antstolis neturi jokios asmeninės naudos, nes tiek prašymo patenkinimo, tiek jo atmetimo atveju, vykdomoji byla yra toliau nagrinėjama, galėtų susidaryti tik situacija, kurią galėtų lemti kito skolininko (-ų) atsiradimas vykdomojoje byloje. Teismas pripažino, kad antstolio pareiškimą sąlygojo vykdymo procese kilusi pakankamai neaiški situacija, kurią sąlygojo areštuoto buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir šio buto atžvilgiu taikyta restitucija, kad antstolio kreipimasis į teismą buvo sąlygotas ne šališkumo, bet nevisiškai teisingo vertinimo, kad pasikeitus turto savininkui, dėl kurio turimo turto atliekami vykdymo veiksmai, keičiasi ar turi būti pakeistos ir vykdymo proceso šalys. Antstolis pasinaudojo įstatyme nustatytu pagrindu - CPK 593, 596 straipsnių normomis, veikė pagal įstatymą. Suinteresuoto asmens J. K. nurodytos aplinkybės, kad antstolis neturėjo teisės kreiptis į teismą su šiuo prašymu nesant išieškotojo prašymo ir kad tai parodo antstolio šališkumą, yra nepagrįstos. CPK 596 straipsnio 1 dalies norma kaip tik ir nurodo, kad prašymus CPK 596 straipsnio pagrindu dėl skolininko pakeitimo, gali reikšti tiek antstolis, tiek suinteresuoti asmenys, kad pareikštų prašymų pagrįstumą sprendžia ne antstolis, bet teismas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotasis asmuo J. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį ir pašalinti nutarties teismo nustatytą aplinkybę, kad „nepriklausomai nuo to, kam priklauso turtas, įkeitimas „hipoteka“ banko naudai yra galiojanti, ir priteisti iš antstolio suinteresuotajam asmeniui J. K. 150 € bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, jog teismas motyvuojamojoje nutarties dalyje nurodė, jog sutinka su antstolio prašyme ir suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytomis aplinkybėmis, kad nepriklausomai nuo to, kam priklauso turtas, įkeitimas „hipoteka“ banko naudai yra galiojantis. Priešingai nei nurodė teismas, suinteresuotas asmuo atsiliepimu nesutiko su šiuo teiginiu. Ši aplinkybė yra paneigta Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimu, kuriame nustatyta, kad 2009 m. gegužės 21 d. tarp AB „Ūkio bankas“ ir K. P. buvo pasirašyta skolos perkėlimo sutartis, kuria R. V. S. skola bankui (173.606,69 €) pagal 2007 m. kovo 29 d. kredito sutartį Nr. 17-254/07 buvo perkelta naujajam skolininkui K. P., tačiau byloje reikalavimas dėl skolos perkėlimo sutarties Nr. 60-225/2009 pripažinimo negaliojančia nebuvo pareikštas (prejudiciniai faktai, CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kas reiškia, jog skolos perkėlimo sutartimi perkeltas ir įkeitimas (hipoteka) liko K. P.. Todėl iš pirmos instancijos teismo šalintina aukščiau nurodyta nustatyta aplinkybė. Teismo argumentai, kad antstolis iš esmės neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, nes nepriklausomai nuo bylos baigties neturi jokios asmeninės naudos, yra nepagrįsti. Neturėdamas galimybės išieškoti iš K. P., antstolis negauna ir didelių vykdymo išlaidų, o tai įrodo neabejotiną antstolio finansinį suinteresuotumą. Pačiam išieškotojui prieštaraujant, antstolis pareiškimu siekė pakeisti skolininką net prieš išieškotojo valią ir veikė išimtinai savo iniciatyva.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis D. B. nesutinka su skundu ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog vykdymo procese buvo areštuotas butas su vieta autoparkinge, nuosavybės teise priklausantis skolininkui. Minėtas turtas yra įkeistas išieškotojui. Hipoteka yra užtikrinta prievolė, kylanti iš 2007 m. kovo 29 d. kredito sutarties. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 5 d. nutartimi butą grąžino bendrosios jungtinės nuosavybės teise suinteresuotiesiems asmenims R. V. S. ir R. S.. Prievolė pagal kurią bankui įkeistas turtas nesikeitė. Įrašas apie hipotekos įregistravimą liko galioti. Tai patvirtina ir Hipotekos registro duomenys. Todėl nepriklausomai nuo to, kam priklauso turtas, įkeitimas bankui yra galiojantis. Todėl teismo nustatyta aplinkybė, jog nepriklausomai nuo to, kam priklauso turtas, įkeitimas hipoteka banko naudai yra galiojanti, yra teisinga. Suinteresuotasis asmuo skundžia ne pačią teismo nutartį, o tik teismo nustatytą aplinkybę, kuri negali būti apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas. Be to, suinteresuotajam asmeniui vykdomosios bylos vykdymas ir skundžiama nutartis nesukelia jokių teisinių pasekmių. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų įpareigoja antstolį savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad jam pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Antstolis nėra suinteresuotas bylos baigtimi, jis tik vykdo įstatymo nustatytas funkcijas. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo iš antstolio priteisti suinteresuotajam asmeniui bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotojas AB Šiaulių bankas nesutinka su skundu ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 5 d. sprendimu pasisakė dėl nuosavybės teisių turto atžvilgiu, tačiau nepasisakė nei dėl hipotekos sandorio, nei dėl skolos perkėlimo sutarties ar kredito sutarties, ar dėl iš minėtų sutarčių kylančių santykių. Atskirasis skundas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, nes juo prašoma pašalinti motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, tačiau tai nekeičia nutarties rezoliucinės dalies ir joje įtvirtinto sprendimo dėl antstolio prašymo dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese atmetimo. Suinteresuotasis asmuo atsiliepimu prašė antstolio prašymą atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė antstolio prašymą, todėl atskirojo skundo argumentas dėl nutarties panaikinimo iš dalies, yra nepagrįstas ir nesuprantamas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas antstolio prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, padarytų išvadų motyvuojamojo dalyje bei dėl atsisakymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, pagrįstumo ir teisėtumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino teisės normas, susijusias su hipotekos institutu, taip pat tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pagal 2007 m. kovo 29 d. kredito sutartį Nr. 17-254/07 BAB “Ūkio bankas” suteikė kreditą V. S.. Kredito sutarties prievolių įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu Nr. 01120070008206 kreditoriui AB „Ūkio bankas“ buvo įkeistas butas su vieta autoparkinge, priklausantis R. S. ir R. V. S. R. S. ir R. V. S. 2009 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perdavė įkeistą butą skolininkui K. P.. BAB „Ūkio bankas“, R. V. S. ir K. P. 2009 m. gegužės 21 d. sudarė skolos perkėlimo sutartį, pagal kurią pradinė skolininkė R. V. S. perleido skolą, kylančią iš kredito sutarties su BAB „Ūkio bankas“, o naujasis skolininkas – K. P. perėmė šią skolą. Hipotekos lakštas buvo pakeistas 2 priedu, skolininku nurodant K. P.. BAB „Ūkio bankas“ reikalavimo teisės pagal kredito sutartį ir hipotekos lakštą 2013 m. kovo 3 d. buvo perleistos AB „Šiaulių bankas“. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nutarė išieškoti iš skolininko K. P. kreditoriaus AB „Ūkio bankas“ naudai 185.165,75 € skolą ir priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą, skolininkui K. P. nuosavybės teise priklausiusį butą. Ši teismo nutartis buvo pateikta vykdyti antstoliui. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-116-943/2015 pripažino negaliojančia 2009 m. gegužės 13 d. turto pirkimo-pardavimo sutartį ir taikė restituciją, įpareigodamas grąžinti turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise R. V. S. ir R. S..
Pagal CK 4.170 straipsnio 4 dalį, hipoteka ir jos galiojimas priklauso nuo hipoteka užtikrintos pagrindinės prievolės galiojimo. Skolininkas K. P. prievolę grąžinti bankui kreditą įgijo cesijos pagrindu, skolininkui perkėlus ankstesnės skolininkės R. V. S. skolą (CK 6.115, 6.116 straipsniai). Perkelta skola – tai bankui negrąžinta kredito suma. Pagal CK 4.170 straipsnio 6 dalį, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, įkeistas daiktas gali būti perleidžiamas kito asmens nuosavybėn. Perleidžiant įkeistą daiktą kito asmens nuosavybėn, hipoteka seka paskui daiktą, jeigu šiame kodekse nenustatyta kitaip. Cesiją reglamentuojančiose teisės normose taip pat įtvirtinta, kad įkeitimo teisė į skolininko turtą, kai skolininkas perkelia įkeitimo (hipotekos) užtikrintą skolą, lieka galioti (CK 6.117 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta nė vieno iš CK 4.197 straipsnyje įtvirtintų hipotekos pasibaigimo pagrindų. Tai reiškia, kad ginčo buto hipoteka nepasibaigusi. Iš hipoteka įkeisto ginčo buto vykdomas skolos išieškojimas suinteresuoti asmens AB “Šiaulių bankas” naudai. Todėl pirmos instancijos teismo motyvuojamojoje dalyje padaryta išvada, kad nepriklausomai nuo to, kam priklauso turtas, įkeitimas “hipoteka” banko naudai yra galiojanti, pripažintina teisėta ir pagrįsta.
Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-116-943/2015 panaikindamas 2009 m. gegužės 13 d. įkeisto buto pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžindamas šį butą bendrosios jungtinės nuosavybės teise R. V. S. ir R. S., nevertino šio sandorio panaikinimo įtakos 2009 m. gegužės 21 d. skolos perkėlimo sutarčiai bei hipotekos lakšto pakeitimams. Taigi nepasisakė dėl hipotekos sandorio ir kreditoriaus skolos išieškojimo vykdymo. Todėl negalima teigti, kad skundžiama nutartis prieštarautų Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo padarytoms išvadoms.
Byloje suinteresuotąjį asmenį atstovavo advokatas ir rengė jam atsiliepimą į antstolio prašymą, todėl suinteresuotasis asmuo patyrė 150,00 € bylinėjimosi išlaidų. Pagal CPK 443 straipsnio, kuriame nustatytos ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybės, 6 dalį, tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Pagal CPK 633 straipsnį antstolis nėra vykdymo proceso šalimi byloje, todėl jis neturėjo asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi. Taip pat pažymėtina, kad antstolis į teismą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese kreipėsi, kadangi Lietuvos apeliacinio teismo priimtas sprendimas sąlygojo iš esmės teisiškai ydingą situaciją, kada pagal hipotekos lakštą įkeistas daiktas nebepriklauso skolininkui, kuris buvo patvirtintas pagal skolos perkėlimo sutartį. Taigi, pats kreipimasis į teismą nebuvo visiškai nepagrįstas. Atkreiptinas suinteresuotojo asmens dėmesys, jog nepaisant skundžiamos teismo nutarties, antstolis ir toliau vykdo išieškojimą AB „Šiaulių bankas“ naudai iš įkeisto buto, todėl jo galimas atlygis už išieškotas sumas nesikeičia.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o suinteresuotojo asmens atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.