Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 3 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2869-2020, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimu V. P. administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2869-2020 buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 246 straipsnio 2 dalį 700 (septynių šimtų) eurų dydžio bauda už tai, kad Agentūros Aplinkos tyrimų departamento Hidrocheminių tyrimų skyriaus specialistai 2019 m. gegužės 7 d. paėmę filtrato iš geotekstilinių konteinerių išleidime (išleidėjas Nr. 3) į Kuršių marias mėginius iš (duomenys neskelbtini) užteršto grunto saugojimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), ir atlikę laboratorinius tyrimus (2019 m. gegužės 15 d. tyrimų rezultatų protokolas Nr. P-005-2019-171/1) nustatė, kad iš užteršto grunto saugojimo aikštelės į gamtinę aplinką per išleidėją Nr. 3 išleidžiamame filtrate buvo rasta prioritetinė pavojinga medžiaga – gyvsidabris, kurio koncentracija sudarė 0,011 ųg/1. Įmonė neturėjo leidimo šios medžiagos išleidimui į gamtinę aplinką. Taršos leidimas reikalingas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. Dl-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – Taisyklių) 6 punkte – veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį, atitinkantį vieną ar kelis Taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti leidimą. Šių Taisyklių 1 priede nurodyta 1.4. p. p. – išleidžiamos į gamtinę aplinką nuotekos, kuriose nepriklausomai nuo nuotekų kiekio/debito prioritetinių medžiagų koncentracija yra lygi arba didesnė už Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto LR aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. Dl-236, 2 priedo A dalyje „Ribinė koncentracija į gamtinę aplinką“ nurodytą vertę ir (ar) kuriose yra prioritetinių pavojingų medžiagų (nepriklausomai nuo išleidžiamų prioritetinių pavojingų medžiagų kiekio). Vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto LR aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. Dl-236, 1 priedu išleistose nuotekose nustatytas Hg priskiriamas prie pavojingų prioritetinių medžiagų. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. sausio 3 d. vykdė veiklą, naudojo objektą, neturint taršos leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio, 19 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. Dl-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 15 punkto, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. Dl-259 „Dėl taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punkto reikalavimus. 2020 m. sausio 3 d. Agentūra raštu Nr. (30.5)-A4-45 priėmė sprendimą išduoti (duomenys neskelbtini) Taršos leidimą Nr. TL-KL. 1-79/2019 Užteršto grunto nusausinimo, saugojimo ir tvarkymo aikštelei, adresu (duomenys neskelbtini), kuris parengtas pagal 2019 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. (30.5)-A4-6962 priimtą paraišką leidimui gauti. Leidimą sudaro specialioji dalis – Nuotekų tvarkymas ir išleidimas. Pagal 2013 m. gegužės 29 d. (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-162 patvirtintas Akvatorijos priežiūros ir aplinkosaugos skyriaus aplinkos specialisto pareigybines nuostatas, dėl padaryto pažeidimo atsakinga V. P.. Šį nutarimą V. P. apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

3. Apeliaciniu skundu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyrius prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 3 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, kuriuo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2020 m. spalio 12 d. priimtą nutarimą Nr. AM-AAD-ANR N- 2869-2020 administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.

4. Atsiliepimu į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą V. P. atstovas advokatas A. B. nesutinka su apeliacinio skundo reikalavimais, prašo jų netenkinti ir apeliacinį Institucijos skundą atmesti, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 3 d. priimtą nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog V. P. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis ir skundžiamame nutarime išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, kodėl jie nepatvirtina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 246 straipsnio 2 dalyje, požymių buvimo V. P. veikoje, todėl Apygardos teismas jų iš naujo nekartoja.

8. Pagal ANK 246 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už nuotekų išleidimą į aplinką be nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal teisės aktus šis leidimas yra reikalingas, nuotekų išleidimą į drenažo sistemas. Papildomai pažymėtina, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento (toliau – Nuotekų tvarkymo reglamentas) 6 punktu, prieš išleidžiant į gamtinę aplinką, nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose. Draudžiama bet kokias nuotekas tiesiogiai išleisti į požeminį vandenį ar skleisti ant žemės paviršiaus, išskyrus kituose teisės aktuose numatytas išimtis.

9. ANK 5 straipsnis nustato, kad vienas iš administracinio nusižengimo požymių yra pavojingumas, todėl vertinant kiekvieną ANK numatytą pažeidimą būtina įvertinti ir konkrečios atliktos veikos pavojingumą, o ne tik jos formalią atitiktį ANK nuostatoms. Todėl skundą nagrinėjantis teismas pritaria apylinkės teismo pozicijai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar nustatytas pažeidimas yra pavojingas ir už jį turėtų būti taikoma atsakingam asmeniui atsakomybė, būtina vertinti ne tik formalias nustatyto pažeidimo sąlygas, bet ir tai, ar padarytas pažeidimas savo pavojingumu sukelia teisės ginamiems objektams realią žalą ir nuostolius.

10. Pažymėtina, jog iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, jog V. P. Institucijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimu buvo nubausta pagal ANK 246 straipsnio 2 dalį 700 (septynių šimtų) eurų dydžio bauda už tai, kad pagal 2013 m. gegužės 29 d. (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-162 patvirtintas Akvatorijos priežiūros ir aplinkosaugos skyriaus aplinkos specialisto pareigybines nuostatas buvo atsakinga už taršos leidimų užtikrinimą (duomenys neskelbtini), kuri laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. sausio 3 d. vykdė veiklą, naudojo objektą, neturint taršos leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio, 19 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. Dl-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 15 punkto, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. Dl-259 „Dėl taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punkto reikalavimus. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Agentūros Aplinkos tyrimų departamento Hidrocheminių tyrimų skyriaus specialistai 2019 m. gegužės 7 d. paėmę filtrato iš geotekstilinių konteinerių išleidime (išleidėjas Nr. 3) į Kuršių marias mėginius iš (duomenys neskelbtini) užteršto grunto saugojimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), ir atlikę laboratorinius tyrimus (2019 m. gegužės 15 d. tyrimų rezultatų protokolas Nr. P-005-2019-171/1) nustatė, kad iš užteršto grunto saugojimo aikštelės į gamtinę aplinką per išleidėją Nr. 3 išleidžiamame filtrate buvo rasta prioritetinė pavojinga medžiaga – gyvsidabris, kurio koncentracija sudarė 0,011 ųg/1, o įmonė neturėjo leidimo šios medžiagos išleidimui į gamtinę aplinką. Be to, iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų taip pat matyti, jog 2020 m. sausio 3 d. Agentūra raštu Nr. (30.5)-A4-45 priėmė sprendimą išduoti (duomenys neskelbtini) Taršos leidimą Nr. TL-KL. 1-79/2019 Užteršto grunto nusausinimo, saugojimo ir tvarkymo aikštelei, adresu (duomenys neskelbtini), kuris parengtas pagal 2019 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. (30.5)-A4-6962 priimtą paraišką leidimui gauti.

11. Nagrinėjamu atveju pagrindinis Institucijos apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad apylinkės teismas, vertindamas nuotekų išleidimą į aplinką be nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal teisės aktus šis leidimas yra reikalingas, kaip administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, neteisingai ir nevisapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai nusprendė, jog nesurinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių V. P. kaltę. Tačiau Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nutartį, Institucijos apeliacinį skundą ir V. P. atstovo atsiliepimą į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai9 nusprendė, jog nesurinkta pakankamai V. P. kaltės pagal ANK 246 straipsnio 2 dalį įrodymų, todėl pagrįstai panaikino Institucijos priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.

12. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog šiuo konkrečiu atveju turėjo būti taikomas Aplinkos įstatymo, galiojusio mėginių paėmimo metu (t. y. 2019 m. gegužės 15 d.), 55 bei 47 straipsnis, kuris numato, kad „Nustačius šio įstatymo 55, 57, 76, 93, 94, 107, 109, 112 straipsniuose numatytus pažeidimus, juridinis asmuo įspėjamas raštu ir jam nustatomas protingas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti, kuris negali būti trumpesnis kaip 7 kalendorinės dienos ir ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų. Apygardos teismas pritaria Apylinkės teismo nuomonei, jog šiuo atveju visų pirma (duomenys neskelbtini) turėjo būti paskirtas rašytinis įspėjimas bei nurodytas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti ir tik jeigu per nustatytą terminą atsakingas asmuo, t. y. V. P., nebūtų ėmusis tinkamų veiksmų pašalinti nurodytiems pažeidimas, tik tada būtų galima spręsti dėl jos, kaip atsakingo asmens atsakomybės pagal ANK 246 straipsnio 2 dalį. Be to, Apygardos teismas neabejotinai pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog mėginių ėmimo metu, t. y. 2019 m. gegužės 7 d., tiek (duomenys neskelbtini), tiek pati Institucija nežinojo, ar įmonei reikia leidimo užteršto grunto saugojimo aikštelės tvarkymui, kadangi apie reikalingą leidimą Institucija (duomenys neskelbtini) informavo tik 2019 m. spalio mėnesį. Pažymėtina, jog įmonė, gavusi informacija, kad yra būtinas toks leidimas, nedelsdama kreipėsi dėl minėto leidimo išdavimo ir 2020 m. sausio 3 d. jai buvo išduotas taršos leidimas Nr. TL-KL.1-79/2019.

13. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria Apylinkės teismo nuomonei, jog aikštelės įrengimo ir eksploatavimo metu atsakingos institucijos laikėsi pozicijos, jog (duomenys neskelbtini) vykdomai veiklai nereikia taršos leidimo, t. y. veiklos vykdymui pakako Išvados, Leidimų, Projekto (kurio pagrindu išduotas statybą leidžiantis dokumentas) bei monitoringo programų, o reikalavimas ar pareiga (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymui gauti kokius nors papildomus leidimus, įskaitant taršos leidimą, nebuvo numatytas. Pažymėtina, jog 2019 m. liepos 9 d. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą su prašymu pateikti išaiškinimą, ar (duomenys neskelbtini) vykdomai veiklai yra reikalingas taršos leidimas, o 2019 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini) papildomai raštu Nr. UD-10.1.16-2027 kreipėsi į Aplinkos ministeriją su prašymu organizuoti pasitarimą dėl susidariusios situacijos ir šis pasitarimas įvyko 2019 m. rugsėjo 12 d., o jo metu buvo nuspręsta, kad Agentūra turi paimti papildomus vandens mėginius iš gręžinių ir nusėsdinimo baseinų, tačiau nebuvo priimtas sprendimas dėl taršos leidimo būtinumo ir tolimesnių veiksmų, ir tik 2019 m. spalio 25 d. (t. y. po beveik 4 mėnesių nuo (duomenys neskelbtini) pirminio kreipimosi) Agentūra pateikė atsakymą Nr. (30)-A4(e)-5338 dėl taršos leidimo reikalingumo. Todėl Apygardos teismas sutinka su Apylinkės teismo nuomone, jog nesant tikslios atsakingų institucijų pozicijos dėl taršos leidimo reikalingumo (duomenys neskelbtini) priklausančios aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), veiklai ir kad tai, jog taršos leidimas vis dėl to yra reikalingas buvo nuspręsta tik po to, kai buvo atliktas mėginių paėmimas ir apie tai (duomenys neskelbtini) prieš paimant mėginius nebuvo informuota. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patiems valstybinių įstaigų pareigūnams nežinant tikslaus leidimo būtinumo teisinio reglamentavimo, V. P. kaip atsakingai už leidimų užtikrinimą (duomenys neskelbtini) darbuotojai, negali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 246 straipsnio 2 dalį, nes tyrimų paėmimo metu, t. y. 2019 m. gegužės 7 d., tokio reikalavimo Institucija nebuvo pateikusi (duomenys neskelbtini).

14. Apeliantė skunde nurodo, jog (duomenys neskelbtini) kaip juridinis asmuo buvo patraukta atsakomybėn ir jai skirta ekonominė sankcija už padarytą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje (akto galiojusi redakcija nuo 2018-07-01 iki 2020-02-07), t. y. už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, o nutarimas dėl ekonominės sankcijos apskųstas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams. Institucijos nuomone tai, kad skundas dėl (duomenys neskelbtini) kaip juridiniam asmeniui paskirtos ekonominės sankcijos, nagrinėjamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose, įrodo, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog Departamentas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas įmonei, peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Pažymėtina, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,LITEKO“ duomenų matyti, jog Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. kovo 16 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-1345-342/2021 pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo. Sprendime nurodoma, jog negalima tokia viešojo administravimo subjekto veikloje susiklostanti teisinė situacija, kuri neužtikrintų teisinio tikrumo bei aiškumo šio teisinio santykio dalyviams. Nagrinėjamu atveju atsakovas privalėjo tinkamai taikyti pažeidimo padarymo metu galiojusias Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas. Vadovaudamasi iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančiu teisinės valstybės principu, VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga motyvuoti individualius administracinius aktus ir VAĮ 3 straipsnio 1 punkte nurodytu įstatymo viršenybės principu, teisėjų kolegija sprendžia, jog priimtas individualus administracinis aktas nelaikytinas pagrįstu objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, nes atsakovas, priimdamas ginčijamą nutarimą, nesivadovavo aktualiomis teisės aktų nuostatomis, kurios įtvirtina rašytinio įspėjimo skyrimą už nustatytą pareiškėjos nusižengimą. Nurodyti viešojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai yra esminiai ir ribojantys tiek pareiškėjos teises į teisminę gynybą, tiek ginčui persikėlus į teismą, atima galimybę pareiškėjai suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o kartu teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės priimtas ginčijamas nutarimas neatitinka VAĮ 3 straipsnio, 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, todėl laikytinas neteisėtu ir naikintinu. Iš minimo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-1345-342/2021 matyti, jog pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundas buvo patenkintas ir panaikintas atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020-08-28 nutarimas „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J23-6”.

15. Apygardos teismas, patikrinęs Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų atliktą byloje surinktų įrodymų vertinimą ir teisės taikymą, sutinka su šio teismo išvadomis, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų V. P. kaltei pagal ANK 246 straipsnio 2 dalį pagrįsti, o tai yra teisinis pagrindas nutraukti jai administracinio nusižengimo teiseną, nesant šio administracinio nusižengimo požymių. Nesutikti su Apylinkės teismo motyvais bei naikinti apylinkės teismo nutarimą vadovaujantis vien tik Institucijos apeliaciniame skunde išdėstytu faktinių aplinkybių vertinimu teisinio pagrindo nėra. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto nutarimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokių esminių procesinių pažeidimų bylos nagrinėjimo metu nepadarė. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi Institucija, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.

16. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

17. Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog V. P. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 246 straipsnio 2 dalyje, požymių, todėl administracinio nusižengimo byla nutraukta pagrįstai. Darytina išvada, kad skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 3 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Įvertinus visą administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą, skundžiamą nutarimą ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir pagrįstai panaikino Institucijos priimtą nutarimą ir V. P. administracinę teiseną nutraukė. Pagrindų tenkinti apeliacinį skundą nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 3 d. nutarimą nepakeistą ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.