Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas, eI3-1345-342/2021

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-03-16
Bylos Nr.: eI3-1345-342/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-01658-2020-9
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.

Teisėjai: Aušrelė Mažrimienė (pirm.), Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas: valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
Atsakovas: Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Advokatai: Aurimas Banys

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-1345-342/2021Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01658-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 14.3; 14.8; 14.15; 55.1.1; 55.1.3; 57.4 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 16 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),

sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei,

teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjos atstovams Rasai Davitaiai, advokatui Aurimui Baniui,

atsakovo atstovei Astai Peleckienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – ir pareiškėja, Direkcija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2020-08-28 nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J23-6 (toliau – ir ginčijamas nutarimas); priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, jog Departamento Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – ir Skyrius) 2020-08-28 priėmė nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J23-6, kuriuo nutarė pareiškėjos atžvilgiu skirti 800 Eur dydžio ekonominę sankciją (toliau – ir Sankcija) už pažeidimą. Nesutinka su ginčijamu Nutarimu ir juo paskirta Sankcija, nes jie yra nepagrįsti ir neteisėti. Argumentuoja, kad ginčijamas Nutarimas ir juo paskirta Sankcija yra nepagrįsti, neteisėti, todėl turėtų būti panaikinti, nes: 1) pareiškėjos atžvilgiu negalėjo būti pradėta ekonominės sankcijos skyrimo teisena, nes tam neatsirado Aplinkos apsaugos įstatymo 47 str. įsakmiai įtvirtintų sąlygų; 2) Skyrius nepagrįstai sprendė, jog Protokole buvo suklysta nurodant teisės normą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį pažeidimą, kadangi: šiuo atveju suklydo būtent Skyrius, nes nei Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., nei šio įstatymo 19 str. 1 d., nei Nuotekų tvarkymo reglamento 15 p., nei Taisyklių 6 p. nenumato jokios atsakomybės už padarytą administracinį pažeidimą. Pažymi, jog kaip galima suprasti iš ginčijamo Nutarimo, Skyrius siekė būtent patikslinti (perkvalifikuoti) Protokole nurodytas teises normas, įtvirtinančias atsakomybę už tariamai pareiškėjos padarytą administracinį nusižengimą, tačiau nurodytos teisės normos jokios atsakomybės nenumato, o tik įtvirtina atitinkamas įstatymų leidėjo nustatytas elgesio taisykles. Akcentuoja, kad ginčijamas Nutarimas akivaizdžiai neatitinka jam, kaip individualiam administraciniam aktui, keliamų reikalavimų. Teigia, kad priešingai nei sprendė Skyrius, vykdomai veiklai tariamai nustatytu pažeidimo laikotarpiu (nuo 2019-05-07 iki 2020-01-03) taršos leidimas nebuvo reikalingas. Akcentuoja, kad atsakingos institucijos ilgą laiką laikėsi pozicijos, kad pareiškėjos vykdomai veiklai nereikia taršos leidimo, o tik vėliau šią poziciją kardinaliai pakeitė, t. y. iš esmės pakeitė aktualių teisės aktų aiškinimą bei praktiką ir sprendė, kad, vis dėlto, taršos leidimas yra reikalingas vykdomai veiklai, tačiau su šios pozicijos pasikeitimu susiję padariniai neturėtų būti perkelti pareiškėjai. Mano, jo kadangi, vis dėlto, tai buvo padaryta, t. y. buvo skirta Sankcija už veiklos vykdymą neturint taršos leidimo, buvo pažeisti teisinio tikrumo ir teisinių lūkesčių principai.

Nurodo, kad Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcija 2020-08-05 surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J23-6 (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodė, kad tariamai pareiškėja pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 55 str. 3 d., kadangi vykdė veiklą, t. y. eksploatavo užteršto grunto saugojimo aikštelę, neturėdamas taršos leidimo. Pažymi, jog Protokolo surašymo metu pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išsamiai paaiškino, jog nesutinka su nustatytu pažeidimu, nurodė nesutikimo priežastis bei prašė ekonominės sankcijos skyrimo teiseną nutraukti, nes ji negalėjo būti pradėta. Nurodo ginčijamo Nutarimo motyvus. Mano, jog ginčijamas Nutarimas bei jo motyvai yra visiškai nepagrįsti, kadangi nagrinėjamu atveju ūkinei veiklai vykdyti nebuvo reikalingas taršos leidimas. Pažymi, kad apskritai ekonominės sankcijos skyrimo procedūra negalėjo būti pradėta, o pradėta privalėjo būti nutraukta, kadangi net ir darant išvadą apie tariamą Aplinkos apsaugos įstatymo 55 str. 3 d. pažeidimą (su kuriuo pareiškėja kategoriškai nesutinka) už šio pažeidimo padarymą, visų pirma, turėjo būti skirtas rašytinis įspėjimas galimai padaryto pažeidimo pašalinimui, o tik tuomet, jeigu pažeidimas per rašytiniame įspėjime nurodytą terminą nebūtų buvęs pašalintas, galėjo būti pradėta ekonominės sankcijos skyrimo teisena. Mano, jog yra aktualios Aplinkos apsaugos įstatymo 47 str. (galiojusi nuo 2018-07-01 iki 2020-04-30, t. y. galiojusi tuo laikotarpiu, kai, Skyriaus teigimu, buvo padarytas ir nustatytas Aplinkos apsaugos įstatymo 55 str. 3 d. pažeidimas) nuostatos.

Žemesnės instancijos teismas

Argumentuoja, jog priešingai nei sprendė Skyrius, Aplinkos apsaugos įstatymo 55 str. 3 d. įtvirtintos teisės normos dispozicijoje įspėjimas yra numatytas, todėl rašytinis įspėjimas turėjo būti skirtas dėl tariamo pažeidimo ne tik remiantis Aplinkos apsaugos įstatymo 47 str. nuostatomis, bet ir pagal Skyriaus nurodomą Tvarkymo taisyklių 18 p. Mano, kad Skyrius priimtame Nutarime per siaurai ir netinkamai aiškina tai, kas yra teisės normos dispozicija. Daro išvadą, jog teisės normos dispozicija gali būti išdėstoma ne tik viename teisės akto straipsnyje, bet ta pati teisės normos dispozicija gali būti išdėstoma ir keliuose teisės akto straipsniuose arba keliuose to paties straipsnio dalyse ar net skirtinguose teisės aktuose. Pažymi, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 47 str. 1 d. ir to paties įstatymo 55 str. 3 d. sudaro vieną ir tą pačią nukreipiamąją teisės normos dispoziciją. Kitaip tariant, tiek Aplinkos apsaugos įstatymo 47 str. 1 d., tiek ir to paties įstatymo 55 str. 3 d. sudaro vieną teisės normos dispoziciją ir formuoja tą pačią įstatymų leidėjo nustatytą elgesio taisyklę. Tvirtina, jog įstatymų leidėjas įtvirtino tokią elgesio taisyklę – nustačius, jog juridinis asmuo vykdo ūkinę ar kitokią veiklą, naudoja objektus neturėdamas taršos leidimo, juridinis asmuo turi būti raštu įspėjamas ir jam turi būti nustatytas terminas nustatytam pažeidimui pašalinti. Apibendrina, jog Skyrius Nutarime per siaurai ir netinkamai aiškino tai, kas yra teisės normos dispozicija, taip pat neatsižvelgė į tai, kad tiek Aplinkos apsaugos įstatymo 47 str. 1 d., tiek ir to paties įstatymo 55 str. 3 d. sudaro vieną teisės normos dispoziciją ir formuoja tą pačią įstatymų leidėjo nustatytą elgesio taisyklę. Taip pat pažymi, kad Aplinkos apsaugos įstatymas yra aukštesnės teisinės galios teisės aktas už Tvarkymo taisykles. Daro išvadą, kad šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi būtent Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatomis, kurios, kaip minėta, aiškiai patvirtina, jog, nustatęs Aplinkos apsaugos įstatymo 55 str. 3 d. pažeidimą, atsakovas, visų pirma, galėjo skirti tik rašytinį įspėjimą. Apibendrina, jog negalėjo būti pradėta ekonominės sankcijos skyrimo teisena, nes tam neatsirado Aplinkos apsaugos įstatymo 47 str. įsakmiai įtvirtintų sąlygų – t. y. nebuvo skirtas rašytinis įspėjimas ir nebuvo nustatytas terminas tariamam pažeidimui pašalinti. Daro išvadą, jog atsakovas neteisėtai pradėjo ekonominės sankcijos skyrimo teiseną, todėl šioje teisenoje priimtas ginčijamas Nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl yra naikintinas.

Mano, kad Skyrius nepagrįstai sprendė, jog pareiškėja pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., 19 str. 1 d., 55 str. 3 d., Nuotekų tvarkymo reglamento 15 p. ir Taisyklių 6 p. Kategoriškai nesutinka su tokiu Skyriaus vertinimu. Pažymi, kad šiuo atveju suklydo būtent Skyrius, kadangi nei Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., nei šio įstatymo 19 str. 1 d., nei Nuotekų tvarkymo reglamento 15 p., nei Taisyklių 6 p. nenumato jokios atsakomybės už padarytą administracinį pažeidimą. Tvirtina, kad kaip galima suprasti iš Nutarimo, Skyrius siekė būtent patikslinti (perkvalifikuoti) Protokole nurodytas teises normas, įtvirtinančias atsakomybę už tariamai padarytą administracinį nusižengimą. Akcentuoja, kad Skyriaus nurodytos teisės normos jokios atsakomybės nenumato, o tik įtvirtina atitinkamas įstatymų leidėjo nustatytas elgesio taisykles. Atkreipia dėmesį, kad nors Skyrius nurodė (perkvalifikavo), jog tariamai pareiškėja pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., šio įstatymo 19 str. 1 d., Nuotekų tvarkymo reglamento 15 p. ir Taisyklių 6 p., tačiau Nutarimo rezoliucinėje dalyje nutarė „skirti VĮ „Klaipėdos valstybinis jūrų uosto direkcija” <...> 800 (aštuonių šimtų) eurų ekonominę sankciją už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje”. Pažymi, jog yra visiškai neaišku, kokį Skyriaus vertinimu, pažeidimą padarė, t. y. ar Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., šio įstatymo 19 str. 1 d., Nuotekų tvarkymo reglamento 15 p. ir Taisyklių 6 p. įtvirtintų nuostatų, ar, vis dėlto, Aplinkos apsaugos įstatymo 55 str. 3 d. Mani, kad ginčijamas nutarimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) VAĮ 8 str. 1 d. numatytų reikalavimų.

Nurodo, kad priešingai nei sprendė Skyrius, vykdomai veiklai tariamai nustatytu pažeidimo laikotarpiu (nuo 2019-05-07 iki 2020-01-03) taršos leidimas nebuvo reikalingas. Nurodo Aplinkos apsaugos įstatymo 55 str. 3 d. Pažymi, jog Skyriaus vertinimu, pareiškėja privalėjo turėti taršos leidimą, kadangi: 2019-05-07 paėmus mėginius iš pareiškėjos užteršto grunto saugojimo aikštelės ir atlikus laboratorinius tyrimus buvo nustatyta, kad iš užteršto grunto saugojimo aikštelės į gamtinę aplinką per išleidėją Nr. 3 išleidžiamame filtrate buvo rasta prioritetinė pavojinga medžiaga – gyvsidabris, kurio koncentracija sudarė 0,011 ?g/l; pareiškėjos ūkinėje veikloje susidaro nuotekos, atitinkančios Nuotekų tvarkymo reglamento apibrėžtą gamybinių nuotekų sąvoką. Nesutinka su minėta Skyriaus išvada ir motyvais, kuriais ši išvada yra grindžiama, kadangi valdomos užteršto grunto saugojimo aikštelės įrengimui ir eksploatavimui taršos leidimas nėra reikalingas. Vadovaujasi Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatomis, Taisyklių 3 p., 4.4 p., 6 p. Tvirtina, kad nei Aikštelė, nei Aikštelėje vykdoma veikla neatitinka Taisyklių 1 priede nurodytų kriterijų, todėl šios Aikštelės eksploatavimui taršos leidimas nėra reikalingas, kadangi: Aikštelėje nėra tvarkomos ir išleidžiamos nuotekos (ar vykdoma kita Taisyklių 1 priede išvardintus kriterijus atitinkanti veikla); Aikštelėje nėra vykdoma Taisyklių 1 priede išvardintus kriterijus atitinkanti veikla, Aikštelė neatitinka Taisyklėse numatyto įrenginio apibrėžimo; Aikštelė neatitinka Taisyklėse numatyto įrenginio apibrėžimo, šios Aikštelės įrengimui ir eksploatavimui nėra taikomos Taisyklės, o kartu ir pareiga veiklos vykdymui turėti taršos leidimą. Teigia, kad Aikštelė taip pat neatitinka Statybos įstatyme pateikto įrenginio apibrėžimo. Paaiškina, jog Statybos įstatyme įrenginys apibrėžtas kaip mašina, prietaisas, įtaisas energijai, medžiagoms gaminti ir informacijai priimti, perduoti ir keisti, tuo tarpu Aikštelė yra ypatingas inžinerinis statinys, skirtas geotekstiliniams konteineriams su užterštu gruntu saugoti, kurio statybai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. SSIYV-100-160524-00001. Nurodo, kad Aikštelėje nėra tvarkomos ir išleidžiamos nuotekos. Paaiškina, jog Aikštelėje veiklą vykdo vadovaudamasi Aikštelės įrengimo projektu, kuriame numatyta, jog: „Vykdant planuojamą ūkinę veiklą užterštas gruntas kartu su Kuršių marių vandeniu kondicionavus flokuliantu bus paduodamas į geosintetinius konteinerius, pro kurio sieneles išsifiltravęs filtratas per sėsdinimo ir persipylimo baseinus bus grąžinamas atgal į Kuršių marias. Kaip parodė tyrimų rezultatai, filtratas atitinka nuotekoms, išleidžiamoms į paviršinius vandenis, keliamus reikalavimus”. Pažymi, kad Projekte detalizuotas užteršto grunto tvarkymo technologinis procesas: „<...> Iškastas / išsiurbtas gruntas sumaišytas su vandeniu (pulpa) iš baržų ar žemsiurbės tiesiogiai per slėginius vamzdynus yra paduodamas į technologinę atšaką. Atšakoje jis sumaišomas su flokuliantu ir gautas grunto-flokulianto mišinys paskirstomas po geosintetinius konteinerius. Konteineriuose formuojasi nuosėdinė, pastos pavidalo (skystai plastiška ir plastiška) konsistencija, laisva drėgmė atsiskiria nuo tvirtos grunto fazės mechaniškai švaraus vandens pavidalu, kuris bėga visu išoriniu konteinerio paviršiumi – vyksta grunto konsolidacija. Išsifiltravęs vanduo surenkamas aikštelės žemiausioje vietoje įrengtame atviro tipo latake. Šis filtratas nuvedamas savitakiniais tinklais į nusėsdinimo baseiną, iš kurio pro naftos produktų gaudyklę patenka į tarpinį baseiną. Tarpinio baseino gale įrengiama papildoma geosintetinė užtvara, pro kurią vanduo patenka į Kuršių marias”. Daro išvadą, jog veiklos vykdymui parengtuose ir patvirtintuose dokumentuose aiškiai numatyta, jog veiklos vykdymo metu susidarantis filtratas yra Kuršių marių vanduo. Šis filtratas nėra laikomas nuotekomis. Parengti ir patvirtinti dokumentai nenumato, jog darbų vykdymo metu šis filtratas (t. y. Kuršių marių vanduo) bus valomas – nėra numatyti vandens valymo įrenginiai, kadangi į Kuršių marias numatyta išleisti tą patį Kuršių marių vandenį, kuris bus atskirtas nuo iškasto grunto. Nepaisant to, siekiant kaip įmanoma labiau sumažinti iš Aikštelės nutekančio filtrato taršą, Projekte buvo numatytos papildomos priemonės: nusėsdinimo baseinai yra skirti filtrate esančių kietųjų dalelių (kartu su jose esančiais teršalais) nusėsdinimui. Tokiu būdu siekiant sumažinti šių kietųjų dalelių (kartu su jose esančiais teršalais) grįžimą į Kuršių marias. Nusėsdinimo baseinuose susikaupusios kietosios dalelės bus iškasamos, sudedamos į geosintetinius konteinerius ir saugomos Aikštelėje; tarp pirmo ir antro nusėsdinimo baseinų buvo įrengta naftos produktus absorbuojanti buna; antrame nusėsdinimo baseine buvo įrengta kietųjų dalelių kontrolės stotis; nuolatos vykdomas filtrato, t. y. į Kuršių marias grąžinamo vandens, monitoringas pagal su atitinkamomis institucijomis suderintą monitoringo programą.

Taip pat pažymi, kad pagal 2017 m. Baltijos jūros ir Kuršių marių ekologinės ir cheminės būklės ataskaitos duomenis, Klaipėdos sąsiauryje nustatytas gyvsidabrio DLK-AKS viršijimas vandenyje 0,088 ?g/l. Daro išvadą, kad Kuršių marių vandenyje, kuris iš Kuršių marių pasemiamas kartu su iš Kuršių marių iškastu gruntu, gali būti fiksuojama tokio lygio gyvsidabrio koncentracija. Tuo tarpu atlikus tyrimus Aikštelės nusėsdinimo baseine, iš kurios buvo paimtas vandens mėginys, gyvsidabris buvo fiksuotas tik keliuose bandymuose (t.y. nėra fiksuojamas sistemingas šios medžiagos kiekis filtrate), jo fiksuota koncentracija yra tik 0,011 mg/l, t.y. net 8 kartus mažesnė nei Klaipėdos sąsiauryje nustatytas gyvsidabrio viršijimas vandenyje.

Teigia, kad Aikštelėje vykdomas užteršto grunto tvarkymo technologinis procesas mažina filtratą sudarančio Kuršių marių vandens užterštumą gyvsidabriu, nors toks tikslas Aikštelėje vykdomiems procesams ir nėra keliamas. Papildomai pažymi, kad Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento tyrimo rezultatuose užfiksuoti gyvsidabrio kiekiai galimai buvo sąlygoti ne Aikštelėje vykdytos veiklos ir filtrato užterštumo gyvsidabriu, o iš Kuršių marių tiesiogiai į nusėsdinimo baseiną (per geosintetinę buną) patekusio vandens, kuriame nustatyta nurodyta padidėjusi foninė gyvsidabrio koncentracija.

Tvirtina, kad tai, kad iš geosintetinių konteinerių į Kuršių marias ištekantis filtratas negali būti laikomas nuotekomis patvirtina ir tai, jog: filtratas neatitinka Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme (toliau – ir GVTNTĮ) numatyto nuotekų apibrėžimo; filtratas neatitinka Nuotekų tvarkymo reglamente numatyto gamybinių nuotekų apibrėžimo; filtratas neatitinka GVTNTĮ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 200704-02 įsakymu Nr. D1-193 patvirtintame Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente (Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas) numatyto paviršinių nuotekų apibrėžimo; filtrato surinkimui ir išleidimui į Kuršių marias nėra taikomi Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimai.

Akcentuoja, kad filtratas negali būti laikomas nuotekomis. Vadovaujasi GVTNTĮ, pagal kurį nuotekomis yra laikomos „buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas vanduo, taip pat kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai, išskyrus vandenį iš žaliųjų plotų, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenų) vanduo, kurį asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išleidžia į aplinką tam skirtais inžineriniais įrenginiais ar kitaip arba atiduoda tvarkyti”. Teigia, kad Aikštelėje susidarantis filtratas yra Kuršių marių vanduo, kuris iš Kuršių marių pasemiamas kartu su iš Kuršių marių iškastu gruntu. Šis filtratas nėra naudojamas jokiems Aikštelėje vykdomiems gamybiniams ar komercinės veiklos procesams, t. y. Kuršių marių vanduo yra pasemiamas, persifiltruoja per geosintetinius konteinerius ir patenka atgal į Kuršių marias. Šis filtrato susidarymo šaltinis yra Kuršių marios, todėl šis filtratas taip pat negali būti laikomas dėl kritulių susidarančiu vandeniu ar iš kitų šaltinių ant Aikštelės patenkančiu vandeniu.

Papildomai pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog filtratas į Kuršių marias yra išleidžiamas tam skirtais inžineriniais įrenginiais, dar nereiškia, kad filtratas automatiškai gali būti laikomas nuotekomis. Priešingai, filtrato tvarkymas ir išleidimas į Kuršių marias neatitinka Nuotekų tvarkymo reglamente numatytų reikalavimų – Nuotekų tvarkymo reglamentas numato, jog prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirosiose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose. Vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamentu nuotakynas (nuotekų surinkimo sistema) yra vamzdynų ir kitų inžinerinių įrenginių ir statinių sistema nuotekoms surinkti ir transportuoti. Nurodo, kad nuotakynas (nuotekų surinkimo sistema) turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus: turi atitikti planuojamų tvarkyti nuotekų kiekybines ir kokybines charakteristikas; turi būti, užtikrintas reikalavimus atitinkantis sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų į sistemą;) paviršinės nuotekos turi būti surenkamos, valomos, apskaitomos ir vykdoma jų užterštumo kontrolė atskirai nuo buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų. Buitinės, komunalinės ir/arba gamybinės nuotekos po valymo (iki reikalavimų nustatytų išleidimui į gamtinę aplinką),apskaitos ir taršos kontrolės gali būti nuvedamos į išleidimo į gamtinę aplinką vietą ir išleidžiamos kartu su išvalytomis (iki reikalavimų, nustatytų išleidimui į gamtinę aplinką), apskaitytomis ir taršos kontrolę (kontrolės vietą) praėjusiomis paviršinėmis nuotekomis (t. y. gali būti maišomos tik išvalytos, apskaitytos ir taršos kontrolę praėjusios nuotekos).

Daro išvadą, kad jei iš geosintetinių konteinerių ištekantis filtratas būtų laikytas nuotekomis, Aikštelėje turėjo būti suprojektuota ir įrengta uždara nuotekų surinkimo sistema, į kuria patektų tik filtratas iš geosintetinių konteinerių, šis nuotakynas turėtų turėti vieną išleistuvą, kuriame imant ir tiriant vandens mėginius būtų galima tikrinti šiame filtrate esančius prioritetinių pavojingų medžiagų kiekius, be to, grunto kasimo metu turėjo būti tiriamas kartu su gruntu kasimo metu į geosintetinius konteinerius patenkantis Kuršių marių vanduo.

Akcentuoja, kad pagal su atsakingomis institucijomis teisės aktų nustatyta tvarka suderintus ir patvirtintus dokumentus Aikštelėje iš geosintetinių konteinerių ištekantis filtratas subėga į atvirus griovus, kurie yra tarpusavyje sujungti, tada vanduo per atvirus nusėsdinimo baseinus patenka į Kuršių marias; nusėsdinimo baseinai tiesiogiai susisiekia su Kuršių mariomis, į šiuos nusėsdinimo baseinus patenka tiek filtratas, tiek vanduo ir iš Kuršių marių, tiek kitas vanduo, pvz. gruntinis vanduo. Teigia, kad ši technologija yra numatyta Projekte, o analogiški Aikštelės sprendiniai ir joje vykstančių technologinių procesų aprašymas yra numatytas ir 2016 m. poveikio aplinkai vertinimo procedūrų dokumentacijoje bei poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvadoje, kuri buvo patvirtinta 2016-03-09 Aplinkos apsaugos agentūros raštu Nr. (28.3)-A4-2372 „Atrankos išvada dėl užteršto grunto saugojimo aikštelės įrengimo, užteršto grunto iš dokų duobių iškasimo, nusausinimo, saugojimo ir tvarkymo poveikio aplinkai vertinimo” (toliau – ir Išvada).

Daro išvadą, jog pradedant Aikštelės įrengimą ir eksploataciją atsakingos institucijos tiek savo veiksmais, tiek suderintais / patvirtintais dokumentais patvirtino, jog Aikštelėje susidarantis filtratas nebus laikomas nuotekomis ir šio filtrato tvarkymui nebus taikomi Nuotekų tvarkymo reglamente numatyti reikalavimai.

Tvirtina, kad filtratas negali būti laikomas gamybinėmis nuotekomis. Paaiškina, jog Nuotekų tvarkymo reglamentas numato, kad gamybinės nuotekos yra dėl gamybos ar kitos komercinės veiklos (viešojo maitinimo, skalbimo, valymo paslaugų teikimo, viešųjų tualetų, prekybos centrų ar pan.) susidarančios nuotekos. Gamybinėms nuotekoms priskiriamos ir nuotekos (išskyrus buitines nuotekas), kurių užterštumas pagal BDS7 viršija 500 mg/l, o užterštumas prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis bei pavojingomis medžiagomis, nurodytomis 2 priedo A ir B1 dalyse, viršija Nuotekų tvarkymo reglamente bei kituose teisės aktuose šioms medžiagoms nustatytas DLK į gamtinę aplinką, ir/arba užterštumas pavojingomis medžiagomis, nurodytomis 2 priedo B2 dalyje, viršija DLK į nuotakyną. Tvirtina, jog Aikštelėje nevykdo jokios gamybos ar komercinės veiklos, kurios procese susidarytų nuotekos. Daro išvadą, jog, priešingai nei sprendė Skyrius, Aikštelėje susidarantis ir į Kuršių marias patenkantis filtratas negali būti laikomas gamybinėmis nuotekomis, todėl šio filtrato išleidimui į Kuršių marias nėra taikomi Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimai.

Teigia, kad filtratas negali būti laikomas paviršinėmis nuotekomis. nurodo Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 11 p. ir daro išvadą, kad jei negalima išvengti pavojingųjų medžiagų patekimo į paviršines nuotekas, šių paviršinių nuotekų tvarkymui turi būti taikomi gamybinių nuotekų tvarkymo reikalavimai, o kartu ir Nuotekų tvarkymo reglamentas. Tam kad būtų galima taikyti Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 11 p. numatytą reikalavimą filtratas visų pirma turi būti laikomas paviršinėmis nuotekomis. Vadovaujasi GVTNTĮ, pagal kurį paviršinėmis nuotekomis yra laikomos ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (abonentas), naudodamas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda paviršinių nuotekų tvarkytojui). Paaiškina, jog kaip jau buvo nurodyta, filtrato susidarymo šaltinis yra Kuršių marios, todėl šis filtratas taip pat negali būti laikomas dėl kritulių susidarančiu vandeniu ar iš kitų šaltinių ant Aikštelės patenkančiu vandeniu. Pažymi, kad pagal Projekto ir Išvados sprendinius filtrato tvarkymui ir išleidimui į Kuršių marias nėra taikomi Nuotekų tvarkymo reglamente numatyti reikalavimai. Mano, jog kadangi filtratas negali būti laikomas paviršinėmis nuotekomis, Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 11 p. numatytas reikalavimas jo tvarkymui taip pat nėra taikomas. Teigia, kad kadangi filtratas negali būti laikomas nuotekomis (nei gamybinėmis, nei paviršinėmis), filtrato tvarkymui ir išleidimui į Kuršių marias negali būti taikomas Nuotekų tvarkymo reglamento 15 p. reikalavimas.

Pažymi, jog jis atliko krantinių Nr. 139/140 rekonstravimo darbų parengiamuosius veiksmus, kurių metu darbus atliekančiam rangovui buvo teiktos techninės užduotys užteršto grunto kasimui ir sandėliavimui Aikštelėje. Tam, kad dėl pasibaigusio akvatorijos grunto valymo darbų leidimo galiojimo (kuris galiojo iki 2019-08-25) nesusidarytų darbų prastovos, 2019-08-14 raštu Nr. UD-10.1.10.-1915 kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl akvatorijos grunto valymo darbų leidimo išdavimo (atnaujinimo) akvatorijoje prie krantinių Nr. 139/140 ir sandėliavimo Aikštelėje. 2019-08-28 Aplinkos apsaugos agentūra pateikė atsakymą Nr. (31.)-A4E-3770, kad akvatorijos grunto valymo darbų leidimą išduos (atnaujins) tik gavus išaiškinimą iš Aplinkos ministerijos dėl taršos leidimo reikalingumo vykdomai veiklai. Nurodo, kad 2019-10-11 pakartotinai kreipėsi į minėtą agentūrą dėl akvatorijos grunto valymo darbų leidimo išdavimo (atnaujinimo) akvatorijoje prie krantinių Nr. 139/140. 2019-10-28 agentūra pateikė atsakymą Nr. (31.)-A4E-5375, kad paraiškoje trūksta informacijos dėl nuotekų tvarkymo Aikštelėje, t. y. pareikalavo, kad kartu su prašymu dėl akvatorijos grunto valymo darbų leidimo išdavimo (atnaujinimo) pateiktų taršos leidimą dėl nuotekų tvarkymo Aikštelėje. Akcentuoja, kad atsakydama į šį agentūros raštą, 2019-11-29 raštu Nr. UD-10.1.10-2703 pakartotinai kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą prašydama išduoti leidimą valymo darbams akvatorijoje prie krantinių Nr. 139/140, tačiau į minėtą raštą atsakymo negavo. Tvirtina, kad matydama, kad negavus minėto valymo darbų leidimo gali sustoti ir likti neįgyvendintas investicinis projektas, ir atitinkamai, kaip jau minėta aukščiau, siekdama išvengti rangovo įrangos prastovų ir užtikrinti, kad kuo greičiau būtų eksploatuojamos rekonstruotos krantinės, 2019-12-03 pateikė paraišką Nr. UD-10.1.16-2730 taršos leidimui gauti.

Pažymi, kad paraiškoje taršos leidimui gauti pažymėjo, kad nesutinka su taršos leidimo reikalingumu ir nurodė priežastis, kodėl pateikė paraišką dėl taršos leidimo išdavimo. Daro išvadą, kad veiksmai, priešingai nei suponuojama Nutarime, kreipiantis dėl taršos leidimo išdavimo nepagrindžia taršos leidimo būtinumo ir neįrodo, kad padarė kokį nors teisės aktų pažeidimą eksploatuodamas Aikštelę be taršos leidimo, ir (ar) kad sutinka su tokio pažeidimo buvimu. Priešingai, šis kreipimasis tik parodo, jog elgėsi sąžiningai, rūpestingai ir pakankamai atidžiai idant išvengtų ir/ar sumažintų galimus nuostolius, kurie galėjo kilti dėl neteisėtų minėtų institucijų veiksmų, t. y. kreipėsi dėl taršos leidimo išdavimo tik dėl to, kad dėl minėtų institucijų neteisėto neveikimo ir neteisėtų veiksmų galėjo sustoti ir likti neįgyvendintas investicinis projektas, bei dėl to, kad siekė išvengti rangovo įrangos prastovų ir užtikrinti, kad kuo greičiau būtų eksploatuojamos rekonstruotos krantinės. Mano, kad būtent tokie atidumo, rūpestingumo ir apdairumo standartai, įpareigojantys įvertinti rizikos veiksnius ir dėti pastangas, kad būtų minimizuotas jų poveikis, yra įtvirtinti ir teismų praktikoje.

Pažymi, kad tiek Išvadoje, tiek Leidimuose yra aiškiai numatyta, kad iš Kuršių marių iškastas gruntas bus sandėliuojamas Projekte numatyta tvarka, t. y. IV užterštumo klasės gruntą sandėliuojant geosintetiniuose konteineriuose, o iš jų nubėgantis filtratas pateks atgal į Kuršių marias. Tačiau nei LAND 46A-2002, nei Išvadoje, nei Aplinkos apsaugos agentūros sprendime dėl Išvados galiojimo pratęsimo, nei Leidimuose, nei Projekte (kurio pagrindu išduotas statybą leidžiantis dokumentas), nei monitoringo programose (suderintose 2013 ir 2017 m.) nebuvo numatytas reikalavimas ar pareiga Pareiškėjo veiklos vykdymui gauti kokius nors papildomus leidimus, įskaitant, bet neapsiribojant, taršos leidimą. Mano, kad pagrįstai laikė, jog jokie papildomi leidimai, įskaitant, bet neapsiribojant taršos leidimą, veiklos vykdymui Aikštelėje nėra reikalingi.

Mano, kad atsakovas pažeidė teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principus. Pažymi, kad atsakingos institucijos laikėsi pozicijos, kad vykdomai veiklai nereikia taršos leidimo, o tik vėliau šią poziciją kardinaliai pakeitė, t. y. iš esmės pakeitė aktualių teisės aktų aiškinimą bei praktiką ir sprendė, kad, vis dėlto, taršos leidimas yra reikalingas KVJD vykdomai veiklai (su kuo kategoriškai nesutinka dėl aukščiau minėtų priežasčių). Teigia, kad Aikštelės įrengimo ir eksploatavimo metu atsakingos institucijos laikėsi pozicijos, jog vykdomai veiklai nereikia taršos leidimo, t. y. veiklos vykdymui pakako Išvados, Leidimų, Projekto (kurio pagrindu išduotas statybą leidžiantis dokumentas) bei monitoringo programų – nebuvo numatytas reikalavimas ar pareiga veiklos vykdymui gauti kokius nors papildomus leidimus, įskaitant, bet neapsiribojant, taršos leidimą. Tvirtina, kad iki 2019 m. vasaros pabaigos atsakingos institucijos nežinojo, kaip turi būti aiškinami ir taikomi galiojantys teisės aktai ir ar išleidžiant filtratą į Kuršių marias pareiškėja privalo turėti TL – Aplinkos apsaugos agentūra, institucija, kuri išduoda ne tik leidimus grunto kasimo jūrų ir jūrų uostų akvatorijose ir iškasto grunto tvarkymo darbams, bet ir taršos leidimus.

Pareiškėjos atstovai teismo posėdžio metu palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindais.

Atsiliepimas

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Skyriuje buvo gauta pareiškėjos padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byla, kurioje jos atžvilgiu 2020-08-05 surašytas juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas Nr. J23-6 už administracinio pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Nurodo Protokolo turinį. Pažymi, kad taršos leidimas reikalingas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, 6 punktu - veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį, atitinkantį vieną ar kelis Taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti leidimą. Šių Taisyklių 1 priedo 1.4. papunktyje nurodyta - išleidžiamos į gamtinę aplinką nuotekos, kuriose nepriklausomai nuo nuotekų kiekio/debito prioritetinių medžiagų koncentracija yra lygi arba didesnė už Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236, 2 priedo A dalyje „Ribinė koncentracija į gamtinę aplinką” nurodytą vertę ir (ar) kuriose yra prioritetinių pavojingų medžiagų (nepriklausomai nuo išleidžiamų prioritetinių pavojingų medžiagų kiekio). Vadovaujasi Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymo Nr. D1-236, 1 priedu, pagal kurį išleistose nuotekose nustatytas Hg priskiriamas prie pavojingų prioritetinių medžiagų. Teigia, kad pareiškėja tokių nuotekų išleidimui į aplinką turėjo gauti taršos leidimą, dėl ko 2020-01-03 Agentūra raštu Nr. (30.5)-A4-45 priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai taršos leidimą Nr. TL-KL. 1-79/2019 užteršto grunto nusausinimo, saugojimo ir tvarkymo aikštelei, adresu (duomenys neskelbtini), kuris parengtas pagal 2019-12-18 raštu Nr. (30.5)-A4-6962 priimtą paraišką leidimui gauti. Pažymi, kad Leidimą sudaro specialioji dalis - Nuotekų tvarkymas ir išleidimas. Mano, kad skunde pateikiami teiginiai laikytini nepagrįstais. Pažymi, kad Įstatymo 55 straipsnio 3 dalies dispozicijoje rašytinis įspėjimas nėra nurodytas, todėl, nagrinėjamu atveju, Įmonei rašytinis įspėjimas negalėjo būti skirtas. Atkreipia dėmesį, kad nuo 2020-07-10 pakeitus anksčiau galiojusio Įstatymo 47 straipsnio 1 dalies dispoziciją, rašytinis įspėjimas taikomas tik už pažeidimą nustatytą Įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje. Apibendrina, jog rašytinis įspėjimas turi būti surašomas tais atvejais, kai jis nurodytas Įstatyme nustatyto pažeidimo dispozicijoje.

Atkreipia dėmesį, kad Nutarime nurodyta, jog pareiškėja laikotarpiu nuo 2019-05-07 iki 2020-01-03 vykdė veiklą, naudojo objektą, neturint taršos leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio, 19 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymo Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo” 15 punkto, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymo Nr. Dl-259 „Dėl taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo” 6 punkto reikalavimus. Pažymi, kad tokia padaryta veika atitinka Įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje, numatyto administracinio pažeidimo - juridinių asmenų atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo - sudėtį. Mano, kad priešingai nei teigia pareiškėja, Nutarime aiškiai ir suprantamai nurodyta kokias teisės aktų normas Įmonė pažeidė vykdydama ūkinę veiklą, naudodama objektus neturint taršos leidimo, ir kokį pažeidimą padarė. Nutarime nurodytos aplinkybės neprieštarauja faktinėms aplinkybėms, yra pagrįstos ir tinkamai motyvuotos.

Pažymi tai, kad Taisyklių 4.4 punkte nustatyta, kad įrenginys - stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma vienos arba kelių rūšių Taisyklių 1 priede išvardintus kriterijus atitinkanti veikla ir bet kuri kita toje pačioje vietoje vykdoma tiesiogiai susijusi veikla, galinti sukelti aplinkos teršimą ir (arba) kitokias pasekmes ar poveikį aplinkai. Tų pačių Taisyklių 6 punkte (galiojanti aktuali redakcija nuo 2018-07-01 iki 2019-10-31) nustatyta, kad veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį, atitinkantį vieną ar kelis Taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti leidimą. Taisyklių 1 priedo 1 dalies 1.4 punkte nurodyta, kad išleidžiamos į gamtinę aplinką nuotekos, kuriose nepriklausomai nuo nuotekų kiekio/debito prioritetinių medžiagų koncentracija yra lygi arba didesnė už Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236, 2 priedo A dalyje „Ribinė koncentracija į gamtinę aplinką” nurodytą vertę ir (ar) kuriose yra prioritetinių pavojingų medžiagų (nepriklausomai nuo išleidžiamų prioritetinių pavojingų medžiagų kiekio). Pažymi, kad pareiškėja vykdo ūkinę veiklą ūkinės veiklos objekte - užteršto grunto nusausinimo, saugojimo ir tvarkymo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Teigia, kad pareiškėja, prieš pradėdama eksploatuoti ūkinės veiklos objektą, tai yra užteršto grunto nusausinimo, saugojimo ir tvarkymo aikštelę, ir vykdyti joje ūkinę veiklą, privalėjo įstatymų numatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą arba įrenginį įregistruoti (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja, laikotarpiu nuo 2019-05-07 iki 2020-01-03 eksploatavo ir vykdė ūkinę veiklą užteršto grunto nusausinimo, saugojimo ir tvarkymo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), neturėdama bent vieno iš minimų leidimų. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjai 2020-01-03 išduotas taršos leidimas Nr. TL-KL. 1-79/2019, kurį sudaro Specialioji dalis - Nuotekų tvarkymas ir išleidimas; kurioje yra nustatytos sąlygos nuotekų išleidimui į gamtinę aplinką. Akcentuoja, kad pareiškėjos ūkinėje veikloje susidaro nuotekos, atitinkančios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymo Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo” 5.5 punkte apibrėžtų gamybinių nuotekų sąvoką. Taip pat akcentuoja, jog nagrinėjamoje byloje yra duomenys, kad pareiškėja kreipėsi dėl taršos leidimo reikalingumo vykdomoje veikloje į Aplinkos apsaugos agentūrą, o ne ji tiesiog savo nuožiūra išdavė taršos leidimą. Daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja vykdė ūkinę ar kitokią veiklą, naudojo objektą neturint taršos leidimo.

Laikosi pozicijos, jog priėmė pagrįstą bei teisingą Nutarimą, dėl ko tenkinti pareiškėjos skundą jame nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020-08-28 nutarimo „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J23-6” teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš ginčijamo nutarimo turinio nustatyta, kad atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu, 55 straipsnio 3 dalimi, nutarė pareiškėjai skirti 800 Eur ekonominę sankciją už pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje.

Nustatyta, kad Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnas 2020-08-05 surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J23-6. Protokole nurodyta, jog pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 14 punkto ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 6 punkto nuostatas, už kurių pažeidimą atsakomybė numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje. Nutarime nurodyti veiksmai, kuriais buvo padarytas pažeidimas - užteršto grunto saugojimo aikštelės eksploatavimas, neturint taršos leidimo. Protokole nurodoma, kad Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Hidrocheminių tyrimų skyrius 2019-05-07 paėmė filtrato iš geotekstilinių konteinerių išleidime į Kuršių marias (išleidėjas Nr. 3) mėginius iš užteršto grunto saugojimo aikštelės, (duomenys neskelbtini) (tyrimų rezultatų protokolas Nr. P-005-2019-171/1). Departamento Klaipėdos valdyba 2019-06-27 raštu informavo pareiškėją, kad pagal valstybinės laboratorinės kontrolės atliktų tyrimų rezultatus iš užteršto grunto saugojimo aikštelės į gamtinę aplinką per išleidėją Nr. 3 išleidžiamame filtrate buvo rastas gyvsidabris (toliau - Hg), kurio koncentracija sudarė 0,011 u-g/1. Nurodė, kad į gamtinę aplinką išleisti nuotekas, kuriuose yra prioritetinių pavojingų medžiagų leidžiama tik turint leidimą, kuriame nustatyti reikalavimai tokių medžiagų išleidimui.

Nustatyta, jog Protokolo surašymo metu pareiškėjos atstovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriu nesutiko su nustatytu pažeidimu, nurodė nesutikimo priežastis, prašė ekonominės sankcijos skyrimo teiseną nutraukti, nes ji negalėjo būti pradėta.

Ginčijamame nutarime nurodyta, jog taršos leidimas reikalingas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 6 punktu. Pažymėta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priedu, išleistose nuotekose nustatytas Hg priskiriamas prie pavojingų prioritetinių medžiagų, todėl pareiškėja tokių nuotekų išleidimui į aplinką turėjo gauti taršos leidimą, dėl ko Agentūra 2020-01-03 raštu priėmė sprendimą pareiškėjai išduoti taršos leidimą užteršto grunto nusausinimo, saugojimo ir tvarkymo aikštelei, adresu (duomenys neskelbtini), kuris parengtas pagal 2019-12-18 raštu priimtą paraišką leidimui gauti. Nurodyta, kad tokiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 14 punkto ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 6 punkto reikalavimus. Ginčijamame nutarime pripažinta, kad susipažinus su Protokolu matyti, jog suklysta nurodant teisės normą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą. Pažymėta, jog kadangi Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio pažeidimo visos aplinkybės yra nurodytos Protokole, nagrinėjamas pažeidimas įrodytas, taikant analogiją pagal ANK 617 straipsnio 2 dalį, todėl nurodoma, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, 19 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 15 punkto ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 6 punktą. Ginčijamame nutarime nurodyta, kad bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad Aplinkos tyrimų departamento Hidrocheminių tyrimų skyriaus specialistai 2019-05-07 paėmę filtrato iš geotekstilinių konteinerių išleidime (išleidėjas Nr. 3) į Kuršių marias mėginius iš Pareiškėjo užteršto grunto saugojimo aikštelės ir atlikę laboratorinius tyrimus nustatė, kad iš užteršto grunto saugojimo aikštelės į gamtinę aplinką per išleidėją Nr. 3 išleidžiamame filtrate buvo rasta prioritetinė pavojinga medžiaga – gyvsidabris, kurio koncentracija sudarė 0,011 ?g/l. Įmonė neturėjo leidimo šios medžiagos išleidimui į gamtinę aplinką. Pareiškėja laikotarpiu nuo 2019-05-07 iki 2020-01-03 vykdė veiklą, naudojo objektą neturint taršos leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas. Nurodyta, kad pareiškėjos atstovas teigia, jog administracinė byla turi būti nutraukta, nes nebuvo padarytas administracinis pažeidimas, ekonominės sankcijos skyrimo byla negalėjo būti pradėta, nes buvo pažeista ekonominės sankcijos skyrimo administracinė procedūra, nes turėjo būti skirtas rašytinis įspėjimas ir tik jo neįvykdžius pradėta ekonominės sankcijos skyrimo procedūra. Nesutinkant su nurodyta aplinkybe ginčijamame sprendimu pažymėta, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-11-28 įsakymu Nr. D1-813 patvirtintų Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolų, nutarimų ir kitų dokumentų surašymo bei pažeidimo bylų tvarkymo taisyklių 18 punkte nustatyta, kad rašytinis įspėjimas turi būti surašomas tais atvejais, kai jis nurodytas Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyto pažeidimo dispozicijoje. Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalies dispozicijoje įspėjimas nėra nurodytas, todėl nagrinėjamu atveju rašytinis įspėjimas negalėjo būti skirtas. Nutarime taip pat nurodyta, jog pareiškėja vykdo ūkinę veiklą ūkinės veiklos objekte – užteršto grunto nusausinimo, saugojimo ir tvarkymo aikštelėje. Pareiškėja prieš pradėdama eksploatuoti ūkinės veiklos objektą, tai yra užteršto grunto nusausinimo, saugojimo ir tvarkymo aikštelę, ir vykdyti joje ūkinę veiklą, privalėjo gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą arba įrenginį įregistruoti (Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja laikotarpiu nuo 2019-05-07 iki 2020-01-03 eksploatavo ir vykdė ūkinę veiklą užteršto grunto nusausinimo, saugojimo ir tvarkymo aikštelėje neturėdamas leidimų. Nutarime atkreiptas dėmesys, kad pareiškėjai 2020-01-03 išduotas taršos leidimas Nr. TL-KL.1-79/2019, kurį sudaro specialioji dalis – nuotekų tvarkymas ir išleidimas, kurioje nustatytos sąlygos nuotekų išleidimui į gamtinę aplinką. Padaryta išvada, kad pareiškėjos ūkinėje veikloje susidaro nuotekos, atitinkančios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236 Patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 5.5 punkte apibrėžtų gamybinių nuotekų sąvoką. Konstatuota, kad pareiškėjos veikla neturint taršos leidimo atitinka Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, todėl pareiškėjai skirtina ekonominė sankcija.

Pareiškėja skunde pažymi aplinkybę, kad Protokole ir Nutarime nurodyti netapatūs pažeidimai. Atsakovas nurodytos aplinkybės neginčija. Be kita ko, ginčijamame nutarime pripažinta, kad susipažinus su Protokolu matyti, jog suklysta nurodant teisės normą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą. Nutarime pažymėta, jog kadangi Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio pažeidimo visos aplinkybės yra nurodytos Protokole, nagrinėjamas pažeidimas įrodytas, taikant analogiją pagal Administracinių nusižengimų kodekso 617 straipsnio 2 dalį, todėl nurodoma, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, 19 straipsnio 1 dalį, Nuotekų tvarkymo reglamento 15 punkto ir Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 6 punktą.

Įstatymų leidėjas Aplinkos apsaugos įstatyme neįtvirtino nuostatų, nustatančių pareigūno, nagrinėjančio bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo ir priimančio nutarimą, veiksmus, kai nustatoma, jog juridinio asmens padarytų pažeidimų protokole aprašyto pažeidimo esmė ir pažeidimo padarymo aplinkybės nurodytos teisingai ir yra įrodytos surinktais duomenimis, tačiau netinkamai parinktas atsakomybę už juridinio asmens padarytą pažeidimą nustatantis šio įstatymo straipsnis ar straipsnio dalis, įstatymo ar kito teisės akto, kurio reikalavimus pažeidė juridinis asmuo, straipsnis, dalis, punktas. Teisėjų kolegija vertina, kad ekonominė sankcija bauda savo pobūdžiu ir esme yra analogiška administracinių nusižengimų bylų teisenoje taikomai administracinei baudai. Tokia išvada daroma, atsižvelgus ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog įstatymuose nustatomos tam tikros sankcijos, kurios, nors įstatymuose ir vadinamos „ekonominėmis sankcijomis”, pagal savo turinį ir kitus požymius yra priskirtinos administracinės teisinės atsakomybės institutui, o savo dydžiu (griežtumu) gali prilygti ir kriminalinėms bausmėms. Sprendžiama, kad Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios ekonominių sankcijų baudų taikymo procesą, iš esmės analogiškos Administracinių nusižengimų kodekse įtvirtintoms procesinio pobūdžio taisyklėms. Šio kodekso 617 straipsnio 2 dalis numato, kad, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, pareigūnas turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už šį nusižengimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą.

Įvertinus byloje nustatytus duomenis, daroma išvada, kad Protokole buvo nustatytos pažeidimo padarymo aplinkybės, pobūdis, esmė, tačiau ši veika buvo neteisingai kvalifikuota. Vadovaujantis anksčiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis, teismų praktiką, sprendžiama, jog ginčijamame nutarime teisėtai pakeista nustatyto teisės pažeidimo kvalifikacija bei ištaisyta Protokole padaryta juridinio asmens įvykdytos veikos kvalifikavimo klaida.

Pareiškėja skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju negalėjo būti pradėta ekonominės sankcijos skyrimo teisena, nes tam neatsirado Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnyje įtvirtintų sąlygų – t. y. pareiškėjai nebuvo skirtas rašytinis įspėjimas ir pareiškėjai nebuvo nustatytas terminas pažeidimui pašalinti. Atsakovas su nurodyta pareiškėjos pozicija nesutinka ir pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-11-28 įsakymu Nr. D1-813 patvirtintų Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolų, nutarimų ir kitų dokumentų surašymo bei pažeidimo bylų tvarkymo taisyklių 18 punktu, rašytinis įspėjimas surašomas tik tais atvejais, kai jis nurodytas Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyto pažeidimo dispozicijoje, o Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalies dispozicijoje įspėjimas nėra numatytas.

Naujos redakcijos Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnis numato, kad nustačius šio įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje, 57 straipsnio 1, 3, 5 dalyse, 76 straipsnio 1 dalyje, 93 straipsnio 1, 4 dalyse, 94 straipsnio 1, 4 dalyse, 107 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 109 straipsnio 3, 4, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 19, 20 dalyse, 112 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, juridinis asmuo įspėjamas raštu ir jam nustatomas protingas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti, kuris negali būti trumpesnis kaip 7 kalendorinės dienos ir ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų. Nurodyta įstatymo nuostata įsigaliojo nuo 2020-05-01. Iki 2020-05-01 galiojusios Aplinkos apsaugos įstatymo redakcijos 47 straipsnyje buvo nustatyta, jog nustačius šio įstatymo 55, 57, 76, 93, 94, 107, 109, 112 straipsniuose numatytus pažeidimus, juridinis asmuo įspėjamas raštu ir jam nustatomas protingas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti, kuris negali būti trumpesnis kaip 7 kalendorinės dienos ir ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų. Išimtiniais atvejais pagal motyvuotą juridinio asmens prašymą, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, terminas nustatytam pažeidimui pašalinti gali būti vieną kartą pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų. Jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pažeidimas nepašalinamas, pradedama bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas arba pagal teisės aktus toks įrenginys turi būti įregistruotas, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-11-28 įsakymu Nr. D1-813 patvirtintų Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolų, nutarimų ir kitų dokumentų surašymo bei pažeidimo bylų tvarkymo taisyklių 18 punkte įtvirtinta, jog rašytinis įspėjimas turi būti surašomas tais atvejais, kai jis nurodytas Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyto pažeidimo dispozicijoje.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad nuo 2020-07-10 pakeitus anksčiau galiojusio Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies dispoziciją, rašytinis įspėjimas taikomas tik už pažeidimą nustatytą šio įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje. Iš ginčijamo nutarimo turinio matyti, kad pareiškėjai ekonominė sankcija paskirta iš esmės už tai, kad ji laikotarpiu nuo 2019-05-07 iki 2020-01-03 eksploatavo ir vykdė ūkinę veiklą užteršto grunto nusausinimo, saugojimo ir tvarkymo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), neturėdama leidimų. Nustatyta, kad pareiškėjai 2020-01-03 išduotas taršos leidimas Nr. TL-KL.1-79/2019. Aplinkos apsaugos įstatymas nereguliuoja įstatymo galiojimo laiko, tačiau anksčiau aptarto Administracinių nusižengimų kodekso 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju, vertinant ginčijamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi būti taikomos aplinkos apsaugos nuostatos, galiojusios laikotarpiu nuo 2019-05-07 iki 2020-01-03, t. y. tuo laikotarpiu, kada buvo padarytas pažeidimas. Be kita ko, iš ginčijamo nutarimo turinio matyti, jog atsakovas jame nurodo, kad Aplinkos apsaugos įstatymo galiojanti aktuali redakcija yra nuo 2018-07-01 iki 2020-02-07.

Teisėjų kolegija sistemiškai vertindama ginčui aktualios redakcijos Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnio, 55 straipsnio 3 dalies, Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolų, nutarimų ir kitų dokumentų surašymo bei pažeidimo bylų tvarkymo taisyklių 18 punkto nuostatas, konstatuoja, kad priešingai nei nurodo atsakovas, Aplinkos apsaugos įstatyme ginčui aktualiu laikotarpiu buvo nustatyta galimybė už šio įstatymo 55 straipsnio 3 dalies pažeidimą skirti rašytinį įspėjimą. Iš Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnio matyti, jog jame yra nustatytas pažeidimų sąrašas, kuriuos nustačius, skiriamas rašytinis įspėjimas. Pažeidimas, už kurį ginčijamu nutarimu pareiškėjai skirta sankcija, ginčui aktualiu laikotarpiu, už kurį buvo skirta ekonominė sankcija (nuo 2019-05-07 iki 2020-01-03), pateko į Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnyje nustatytų pažeidimų, už kurių padarymą surašomas rašytinis įspėjimas, sąrašą. Inter alia (be kita ko) nors Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalies dispozicijoje rašytinis įspėjimas nėra nurodytas, tačiau Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnyje imperatyviai buvo nustatyta, kad nustačius šio įstatymo 55 straipsnyje numatytą pažeidimą, juridinis asmuo įspėjamas raštu ir jam nustatomas protingas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti. Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnyje nėra nustatyta, kad rašytinis įspėjimas skiriamas tik tuo atveju, kai nurodytų straipsnių atitinkamų dalių dispozicijoje rašytinis įspėjimas įtvirtintas. Tai, kad Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolų, nutarimų ir kitų dokumentų surašymo bei pažeidimo bylų tvarkymo taisyklių 18 punkte reglamentuota, jog rašytinis įspėjimas turi būti surašomas tais atvejais, kai jis nurodytas Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyto pažeidimo dispozicijoje, nėra pagrindas Aplinkos apsaugos įstatymo vertinti siaurai, nes aktualios redakcijos Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnyje aiškiai buvo nustatyti šio įstatymo straipsniai, už kurių pažeidimą skiriamas rašytinis įspėjimas.

Šiuo atveju atsakovas turėjo vadovautis anksčiau nurodytais Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsniu bei 47 straipsniu ir pareiškėjai turėjo būti paskirtas rašytinis įspėjimas bei nurodytas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti. Taigi, sutiktina su pareiškėja, jog nagrinėjamu atveju negalėjo būti pradėta ekonominės sankcijos skyrimo teisena, kadangi atsakovas pirmiausia turėjo skirti pareiškėjai rašytinį įspėjimą bei nurodyti terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti.

Sprendžiant pareiškėjos argumentų pagrįstumo klausimą pažymėtina, kad atsakovas, įgyvendindamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose jai pavestus uždavinius, savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog institucija privalo laikytis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų. VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs” (VAĮ 3 straipsnio 2 punktas). Atitinkamai VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastarosios Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756 450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556 15/2010, ir kt.). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012 ir kt.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog negalima tokia viešojo administravimo subjekto veikloje susiklostanti teisinė situacija, kuri neužtikrintų teisinio tikrumo bei aiškumo šio teisinio santykio dalyviams. Nagrinėjamu atveju atsakovas privalėjo tinkamai taikyti pažeidimo padarymo metu galiojusias Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas. Vadovaudamasi iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančiu teisinės valstybės principu, VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga motyvuoti individualius administracinius aktus ir VAĮ 3 straipsnio 1 punkte nurodytu įstatymo viršenybės principu, teisėjų kolegija sprendžia, jog priimtas individualus administracinis aktas nelaikytinas pagrįstu objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, nes atsakovas, priimdamas ginčijamą nutarimą, nesivadovavo aktualiomis teisės aktų nuostatomis, kurios įtvirtina rašytinio įspėjimo skyrimą už nustatytą pareiškėjos nusižengimą. Nurodyti viešojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai yra esminiai ir ribojantys tiek pareiškėjos teises į teisminę gynybą, tiek ginčui persikėlus į teismą, atima galimybę pareiškėjai suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o kartu teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės priimtas ginčijamas nutarimas neatitinka VAĮ 3 straipsnio, 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, todėl laikytinas neteisėtu ir naikintinu.

Likusieji pareiškėjos, atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje Nr. 16034/90 V. de H. prieš Olandiją, 1997-12-19 sprendimą byloje Nr. 20772/92 H. prieš Suomiją, 1999-01-21 sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. prieš Ispaniją ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2008-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovo.

Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Minėtas dydis nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (taikoma įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20; TAR, 2015, Nr. 2015-03968; toliau – ir Rekomendacijos).

Iš pareiškėjos 2021-02-22 prašymo matyti, kad iš viso prašoma priteisti 9258,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro skundo rengimas – 5336,10 Eur, atskirojo skundo dėl nutarties atsisakyti priimti skundą rengimas – 1694 Eur, rašytinių paaiškinimų rengimas – 847 Eur, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rengimas – 211,75 Eur, pasirengimas ir atstovavimas 2021-02-23 teismo posėdyje – 1143,45 Eur, žyminis mokestis- 22,50 Eur, pašto išlaidos – 3,47 Eur. Pagal bylos duomenis pareiškėjos interesus nagrinėjamoje administracinėje byloje atstovavo advokatas Aurimas Banys. Kartu su prašymu pridėta PVM sąskaitos faktūros ir mokėjimo nurodymai, kurie patvirtina, kad nurodyta suma buvo sumokėta pareiškėjos atstovui.

Rekomendacijų 8.2 punktas numato, jog rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už dokumentų parengimą (atsiliepimo surašymą) yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Kadangi procesiniai veiksmai - skundo surašymas - buvo atliekami 2020 m. IV ketvirtyje, pagrindu imami 2020 m. II ketvirčio rodikliai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2020 m. II ketvirtį buvo 1398,50 Eur, todėl maksimali priteistina suma už atsiliepimo surašymą yra 3496,25 Eur (1398,50 * 2,5). Pareiškėjas prašo priteisti 5336,10 Eur už skundo surašymą. Ši suma viršija Rekomendacijose nustatytą rekomenduojamą priteisti maksimalaus užmokesčio dydį, todėl galėtų būti priteistina tik 3496,25 Eur už skundo surašymą.

Pareiškėja prašo priteisti 847 Eur už rašytinių paaiškinimų rengimą. Anksčiau buvo minėta, jog pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokomos, kai teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos. Nagrinėjamos bylos atveju teismo posėdžiai vyko žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu, todėl pareiškėjos atstovas visus paaiškinimus turėjo teisę teikti teismo posėdyje. Inter alia (be kita ko) teismas iš pareiškėjos nereikalavo, kad iki posėdžio būtų pateiti tam tikri paaiškinimai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos atstovas visus paaiškinimus turėjo galimybę teikti žodinio posėdžio metu, todėl 847 Eur išlaidas už rašytinių paaiškinimų rengimą pripažįsta nebūtinomis ir jų iš atsakovo pareiškėjai nepriteisia.

Pareiškėja prašo priteisti 211,75 Eur už prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas rengimą.

Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,4 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Kadangi procesiniai veiksmai - prašymo surašymas - buvo atliekami 2021 m. I ketvirtyje, pagrindu imami 2020 m. III ketvirčio rodikliai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) nurodytą ketvirtį buvo 1454,80 Eur, todėl maksimali priteistina suma už skundo surašymą yra 581,92 Eur (1454,80 * 0,4). Pareiškėjos prašoma priteisti 211,75 Eur suma už prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas rengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio.

Pareiškėja prašo priteisti pasirengimo 2021-02-23 teismo posėdžiui atstovavimo teismo posėdyje išlaidas – 1143,45 Eur.

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą, rekomenduojama priteisti 0,1 maksimalaus užmokesčio dydžio. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, o minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas taip: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (10 punktas).

Iš Regionų apygardos administracinio teismo 2021-02-23 posėdžio informacinės pažymos matyti, jog teismo posėdžio metu pareiškėjos interesus atstovavo advokatas, posėdžio pradžia – 09:00 val., pabaiga – 10:23 val., trukmė – 83 min, vadinasi, pagal Rekomendacijų 9 punktą apvalinama iki 1 val. Kadangi Rekomendacijų 8.19 punkte nurodytas maksimalus advokato užmokesčio dydis už atstovavimą teisme yra 0,1, o posėdis vyko 2021 I ketvirtį, tai imamas 2020 III ketvirčio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje rodiklis, kuris tuo metu buvo 1454,80 Eur. Taigi maksimali priteistina suma už atstovavimą teismo posėdyje gali būti 145,80 Eur (1454,80 * 0,1 * 1). Prašoma priteisti 1143,45 Eur suma viršija rekomendacijose nurodytą sumą, todėl mažintina iki 145,80 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad pasirengimas teismo posėdžiams yra atstovavimo sudėtinė dalis, todėl papildomai už šiuos veiksmus išlaidos nepriteistinos.

Iš pateikto 2020-09-28 vietinio mokėjimo nurodymo matyti, kad pareiškėja Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėjo 22,50 Eur dydžio žyminį mokestį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos naudai iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis.

Dėl prašomų priteisti 3,47 Eur už pašto išlaidas, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byla yra elektroninė, o šis prašymas nėra detalizuotas, iš jo nėra aišku, kada tokios išlaidos ir už kokius veiksmus buvo patirtos, nėra tai patvirtinančių įrodymų. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas nepagrindė, jog prašomos priteisti pašto išlaidos yra pagrįstos ir turėtų būti priteistos.

Pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos reikšti reikalavimai teismo sprendimu patenkinti visa apimtimi, todėl iš atsakovo priteisiamos visos pagrįstos pareiškėjos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Kita vertus, pažymėtina, jog teismas, vertindamas bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, turi atsižvelgti ir į bendruosius teisės principus – išlaidos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą (2.1 papunktis); ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje (2.3 papunktis); sprendžiamų teisinių klausimų naujumą (2.7 papunktis); advokato darbo laiko sąnaudas (2.9 papunktis). Sprendžiant dėl pareiškėjai priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, atsižvelgiama į aplinkybę, kad įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Teisės departamentas, kuriame dirba 5 darbuotojai, į tai, jog skundas teismui buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, į bylos pobūdį, apimtį, sudėtingumą, protingumo sąžiningumo ir teisingumo principus, ir daroma išvada, jog iš atsakovo priteistina išlaidų 3876,30 Eur (3496,25 Eur už skundo surašymą + 211,75 Eur už prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas rengimą + 145,80 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose + 22,50 Eur žyminis mokestis) dydžio suma yra per didelė, todėl mažintina iki 1000,00 Eur. Kitoje dalyje prašymas atmestinas.

Pareiškėja prašo priteisti 1694 Eur už atskirojo skundo dėl nutarties atsisakyti priimti skundą rengimą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką proceso šalių išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atlyginimo klausimą sprendžia apeliacinės instancijos teismas (žr., pvz., 2009-08-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-280/2009; 2011-08-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2303/2011; 2013-03-07 sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-215/2013 ir kt.). Jei toks prašymas paduotas ne tiesiogiai apeliacinės instancijos, o pirmosios instancijos teismui, šis teismas prašymą turi persiųsti apeliacinės instancijos teismui. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos atskirasis skundas buvo išnagrinėtas apeliacinės instancijos teisme, todėl pareiškėjos prašymas priteisti 1694 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teisme, perduotinas nagrinėti LVAT.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos skundą tenkinti.

Panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020-08-28 nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J23-6”.

Priteisti pareiškėjai valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 1000,00 Eur (vienas tūkstantis eurų) išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kitoje dalyje prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.

Pareiškėjos valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2021-02-22 prašymą dalyje dėl 1694 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atskirojo skundo surašymą apeliacinės instancijos teismui, atlyginimo priteisimo perduoti nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasEglė KiaurakytėAušrelė Mažrimienė