Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė rašytinio proceso tvarka išsprendė V. J. skundų priėmimo klausimą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015-01-19 gautas V. J. skundas, kuriame jis teismo prašo panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2014-12-17 raštą Nr. (1.15)-5T-618 „Dėl 2014 m. lapkričio 28 d. prašymo“; patenkinti skundą ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti V. J prašymo dalis 4, 5, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17-21, 24-26 bei pateikti jose prašomą informaciją bei įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą – valinio pobūdžio patvarkymą dėl prašomos informacijos patiekimo, sprendimą pateikti išspausdintą ir pasirašytą su LAT antspaudu.

Be to, 2015-01-22 gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame jis atsakovu nurodė LAT, skunde išdėstyti iš esmės tie patys argumentai kaip ir 2015-01-19 skunde.

Motyvuojamoji dalis

Skundus atsisakytina priimti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad skundą atsisakoma priimti, kai skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo administravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnis, 22 straipsnis, 88 straipsnis). Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Įvertinus anksčiau išdėstytas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012 ir kt.).

Pareiškėjas teismui skundžia LAT 2014-12-17 raštą Nr. (1.15Z)-5T-618, kuriuo atsakyta į jo 2014-11-24 prašymą. Minėtame rašte atsakyta į pareiškėjo klausimus, susijusius su nagrinėta civiline byla Nr. 3K-3-318/2014. Paaiškinta, kokia tvarka sudaromos kolegijos, paskiriama posėdžio data, kas nagrinėjo ir rengė nutartį, paaiškinta LAT Bendrosios raštinės vedėjos kompetencija, nurodyta informacija apie galimybę viešai susipažinti su skelbiamais teisėjų atlyginimais, taip pat nurodyta, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniu, Teismų įstatymo 3 straipsniu, teisėjams negali būti daromas joks spaudimas, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams ir niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo, be to, pateikta informacija apie teisėjų turto deklaracijas, nenagrinėta pareiškėjo prašymo dalis pateikti duomenis apie teisėjų mokymus, galimybę susipažinti su teisėjų gyvenimo aprašymais, paaiškinta drausmės bylų iškėlimo tvarka ir Teisėjų garbės teismo veikla, paaiškinta bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, nurodyta, kad minėtoje civilinėje byloje nebuvo sprendžiami Europos Sąjungos teisės aiškinimo ir galiojimo klausimai.

Taigi, skundžiamu raštu LAT argumentuotai atsakė į pareiškėjo prašyme suformuluotus klausimus, jam suteikė prašomą informaciją. Įvertinus rašte pateiktą informaciją matyti, kad atsakyme pateikta informacija pareiškėjui tiesiogiai nesukuria teisių ar pareigų, ja nėra pritaikomos poveikio priemonės, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, o skundas, kuriame yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtinas teismų.

Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisingumo vykdymo funkcija lemia teisėjo ir teismų nepriklausomumą. Manytina, kad, vadovaujantis teisėjų ir teismų nepriklausomumo principu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje inter alia numatyta, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Iš pareiškėjo skundo turinio ir jame pateiktų reikalavimų matyti, kad pareiškėjas iš esmės siekė, kad LAT būtų tyręs teismo veiklą, susijusią su išnagrinėtos civilinės bylos vertinimu, t. y. teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, administraciniai teismai tokių ginčų nenagrinėja, nes įstatymai nenustato, kad gali būti keliami ginčai dėl teismų sprendimų vykdant teisingumą kontrolės. Tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo teismo formuojamą praktiką (pvz., 2012-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-858-748-12).

Pareiškėjas 2015-01-22 pateikė patikslintą skundą, tačiau jame išdėstyti iš esmės tie patys argumentai. Tai, kad pareiškėjas atsakovu nurodė LAT, šiuo atveju neturi reikšmės sprendžiant skundo priėmimo klausimą bei nekeičia ginčo esmės.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimą panaikinti LAT 2014-12-17 raštą Nr. (1.15)-5T-618 „Dėl 2014 m. lapkričio 28 d. prašymo“ atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Atsisakius priimti pareiškėjo skundą dėl ginčijamo LAT rašto panaikinimo, atsisakytina priimti ir išvestinius reikalavimus – įpareigoti atsakovą nagrinėti iš naujo V. J prašymo dalis 4, 5, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17-21, 24-26 ir pateikti jose prašomą informaciją bei įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą – valinio pobūdžio patvarkymą dėl prašomos informacijos patiekimo, sprendimą pateikti išspausdintą ir pasirašytą su LAT antspaudu.

Pareiškėjas su skundu pateikė ir mokėjimo nurodymą, kuriuo jis teismui 2014-09-18 sumokėjo 100 Lt (ekvivalentine išraiška eurais – 28,96 Eur) žyminio mokesčio. Kadangi skundą atsisakytina priimti, tai pareiškėjui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 42, 149 straipsniais,

nutarė:

Pareiškėjo V. J. skundus atsisakyti priimti.

Įsiteisėjus nutarčiai, skundus ir žyminį mokestį 28,96 Eur (dvidešimt aštuonis eurus ir 96 euro centus), sumokėtą pagal Akademinės kredito unijos 2014-09-18 mokėjimo nurodymą Nr. 0000000347, grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.