- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-09-17
- Bylos Nr.
- 1-2156-725/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00182-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Bliūdžiuvienė
- Civilinis ieškovas
- Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Kaltinamasis
- J. U.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.2.18.8.1Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas (BK 220 str. 1 d.)
- 1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
1.1.7.2.2; 1.1.8.10.1; 1.2.18.8.1; 1.2.18.10; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
2018 m. rugsėjo 17 d.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. U., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, specialaus vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. U. laikotarpiu nuo 2010-07-09 iki 2013-10-25 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir kasininku, bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnį būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeidė :
- Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. I-574) 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimus, jog „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <…>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus” ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ IV skyriaus „Baigiamosios nuostatos“ (2007-12-19 nutarimo Nr.1360 redakcija) 30 punkte nurodytų nuostatų reikalavimus, jog „Už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, nes išmokėdamas 101882,73 Lt (kas sudaro 29507,28 Eur) darbo užmokesčio, bendrovės darbuotojams nepateikė pasirašyti darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje;
- Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimus, jog „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.”, Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 23 straipsnio „Pajamų mokesčio iš A klasės pajamų apskaičiavimo, išskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka” 1 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimus, jog „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms<…>.”, Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004-11-04 Nr. IX-2535) 7 straipsnio „Pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos” 1 dalyje (2008 12 19 LR įstatymo Nr. XI-93 redakcija), nurodytų nuostatų reikalavimus, jog „Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 ir 2 punktuose, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, pajamų, gautų iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos, ir (ar) pajamų, gautų pagal autorines sutartis, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius, įskaitant:1) apdraustajam apskaičiuotą pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius (konkrečius valandinius tarifinius atlygius; mėnesines algas; padidintus, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinius atlygius; darbo užmokestį už išsiruošimo į kelionę ir įsikūrimo naujoje vietovėje laiką; kitas darbo apmokėjimo formas; kitas su darbo santykiais susijusias išmokas), nustatytus Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose, bet kokiu būdu draudėjo apskaičiuojamus apdraustajam už jo atliktą darbą.“, Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo (2002-12-03, Nr. IX-1219) 17 straipsnio „Privalomojo sveikatos draudimo įmokos” 1 dalyje (2010-06-30 įstatymo Nr. XI-960 redakcija), nurodytų nuostatų reikalavimus, jog „Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis, narystės pagrindu einančius renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, narystės pagrindu dirbančius ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose, viešojo administravimo valstybės tarnautojus, operatyvinės veiklos slaptuosius dalyvius, kuriems pagal su jais sudarytas rašytines slapto bendradarbiavimo sutartis mokamas atlygis, taip pat asmenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose“ ir 2 dalį (2009 07 22 LR įstatymo Nr. XI-391 redakcija), kuri nurodo: „Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos”, Lietuvos Respublikos Garantinio fondo įstatymo ( 2000-09-12 Nr. VIII-1926) 3 straipsnio „Garantinio fondo lėšos” 1 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimus, jog „Garantinio fondo lėšas sudaro:1) darbdavių, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose, įmokos;<...>“ ir 4 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimus, jog „Įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo tos dienos, už kurią darbuotojams pradedamas skaičiuoti darbo užmokestis”, nes bendrovės darbuotojams V. P., Ž. U., V. D., I. B., M. R., E. P., J. U., R. A., E. G., E. G., R. J., A. K., K. P., G. S., M. D. ir A. V. 2010-07-01 – 2013-08-23 laikotarpiu direktorius J. U. išmokėjo iš viso 286619,21 Lt (kas sudaro 83010,78 Eur) nedokumentuoto darbo užmokesčio, tai yra 286619,21 Lt (kas sudaro 83010,78 Eur) nebuvo įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą, nuo kurių nebuvo apskaičiuota, nedeklaruota ir į valstybės bei SODRA biudžetą nesumokėta 66433,06 Lt (kas sudaro 19240,32 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, 34940,03 Lt (kas sudaro 10119,33 Eur) privalomojo sveikatos draudimo bei soc. draudimo įmokų, 120273,42 Lt (kas sudaro 34833,59 Eur) darbdavio socialinio draudimo įmokų ir 776,38 Lt (kas sudaro 224,85 Eur) įmokų į Garantinį fondą. Iš viso papildomai apskaičiuoti mokesčiai nuo galimai išmokėto nedokumentuoto darbo užmokesčio sudarytų 222422,89 Lt (kas sudaro 64418,09 Eur);
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (2009-07-22 nutarimo Nr. 766 redakcija) 9 punkte nurodytų nuostatų reikalavimus, kurie nustato, kad: „ <...> Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu.“, nes tiriamuoju laikotarpiu iš bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių AB „SEB“ banke, naudodamas korteles (duomenys neskelbtini) nuo 2011-10-29 iki 2013-02-20 išėmė 512520 Lt (148436,05 Eur) grynųjų pinigų, iš kurių 424020 Lt (122804,68 Eur) neapskaitė kasos pajamų orderiuose ir neįrašė kasos knygos pajamose. 2013-03-02 pas atskaitingą asmenį direktorių J. U. buvo 424020 Lt (122804,68 Eur) dokumentinis piniginių lėšų likutis, kurio į UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ kasą negrąžino, jų panaudojimo pateisinamųjų apskaitos dokumentų tyrimui nepateikė. Dėl to negalima nustatyti 424020 Lt (122804,68 Eur) panaudojimo;
- Lietuvos Respublikos Archyvų įstatymo 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimus, kurie nustato, kad: „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo:1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius;2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės;3) Išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka;4) užtikrinti, kad turimi dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija.“, nes nepateikė 2013 m. balandžio mėn. – 2013 m. spalio mėn. grynųjų pinigų apskaitos dokumentų, kasos knygų ir apyvartos žiniaraščių, dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti minėtu laikotarpiu gautų pinigų, jų išlaidų ir 2013-03-17 dokumentinio grynųjų pinigų likučio - 116,88 Lt (33,85 Eur) panaudojimo. Nepateikė UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ 2010, 2011, 2012, 2013 metų paskolintų piniginių lėšų apyvartos žiniaraščių, todėl nebuvo galima nustatyti paskolintų piniginių lėšų likučio 2010-07-01, ar 5500 Lt (1592,91 Eur) 2013 m. balandžio mėn. – spalio mėn. U. S. grąžino. Nepateikė UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ 2010, 2011, 2012, 2013 metų išankstinių apmokėjimų apyvartos žiniaraščių, todėl nebuvo galima nustatyti išankstinių apmokėjimų likučio 2010-07-01 ir 14500 Lt (4199,49 Eur) avanso panaudojimo. Nepateikė UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ 2010, 2011, 2012, 2013 metų pirkėjų įsiskolinimo, paskolintų ir pasiskolintų piniginių lėšų, išankstinių apmokėjimų apyvartos žiniaraščių tyrimo metu nebuvo galima nustatyti pirkėjų skolų, paskolintų piniginių lėšų, išankstinių apmokėjimų, atskaitingiems asmenims išduotų bendrovės pinigų likučio 2010-07-01 iš viso ir pagal kiekvieną pirkėją, skolintoją atskirai tiriamuoju laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2013-10-23, tai yra nebuvo galima nustatyti UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ turto vertės. Nepateikė UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ 2010, 2011, 2012, 2013 metų skolos tiekėjams apyvartos žiniaraščių, todėl nebuvo galima nustatyti bendrovės skolos VšĮ-ei „(duomenys neskelbtini)“ likučio 2010-07-01 ir įsiskolinimo dydžio nuo 2010-07-01 iki 2013-10-23 ir ar 79207,15 (122901,15-43694) Lt (22939,98 Eur) buvo sumokėti. Nepateikė UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ 2010, 2011, 2012, 2013 metų gautos paskolos apyvartos žiniaraščių, todėl nebuvo galima nustatyti pasiskolintų lėšų likučio 2010-07-01, ar teisingai bendrovė grąžino paskolą 24467 Lt (7086,13 Eur) daugiau, negu skolinosi. Nepateikė UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ 2010, 2011, 2012, 2013 metų apyvartos žiniaraščių skolos tiekėjams, valstybės iždui, Sodrai, gautos paskolos, atsiskaitymas su darbuotojais, kitos skolos, todėl tyrimo metu nebuvo galima nustatyti skolų tiekėjams, valstybės iždui, Sodrai, darbuotojams ir kitiems kreditoriams 2010-07-01 įsiskolinimo dydžio iš viso ir pagal kiekvieną tiekėją, darbuotoją, mokesčio ar įmokos rūšį atskirai pagal kiekvieną darbuotoją atskirai ir tiriamuoju laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2013-10-23;
- Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. I-574) 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimus, jog „ Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <…>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus” ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” II skyriaus „Pinigų priėmimas ir išmokėjimas, kasos dokumentų įforminimas” 3 punkte ( 2007-12-19 LRV nutarimo Nr.1360 redakcija) nurodytų nuostatų reikalavimų, jog „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas.“, nes laikotarpiu nuo 2011-10-29 iki 2013-02-10 iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), direktorius komercijai U. S. išėmė 119900 Lt (34725,44 Eur), išimtiems 64700 Lt (15987,02 Eur) nesurašė kasos pajamų orderių, dėl to jie nebuvo užpajamuoti bendrovės kasos knygoje pajamose, laikotarpiu nuo 2012-07-04 iki 2012-12-04 vyr. buhalterė V. J. surašė 43000 litų sumai kasos pajamų orderius: 2012-07-04 KPO Nr. (duomenys neskelbtini) 6000 Lt sumai, 2012-09-01 KPO Nr. (duomenys neskelbtini) 20000 Lt sumai, 2012-11-23 KPO Nr. (duomenys neskelbtini) 6000 Lt sumai, 2012-12-04 KPO Nr. (duomenys neskelbtini) 11000 Lt sumai, kuriuos tik pati pasirašė, ir juos be direktoriaus J. U. ir direktoriaus komercijai U. S. parašų įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nors tikrovėje iki 2013-10-23 U. S. į UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ kasą 119900 Lt (34725,44 Eur) negrąžino ar jų panaudojimui pateisinamųjų apskaitos dokumentų tyrimui nepateikė, dėl to nebuvo galima nustatyti 119900 Lt (34725,44 Eur) panaudojimo. Dėl šių aukščiau nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010-07-09 iki 2013-10-25;
be to, jis laikotarpiu nuo 2010-07-09 iki 2013-10-25 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 300038178, registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir kasininku, bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnį būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą ir pagal Lietuvos Respublikos 2015-05-14 Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. XII-1696, 28 straipsnį būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisingą finansinių atskaitomybių, deklaracijų ir ataskaitų sudarymą, pažeisdamas 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalyje nurodytus nuostatų reikalavimus „Lietuvos vienetas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, išmokėdamas išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą pajamų mokestį“, 2004-11-04 Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535, 7 straipsnio 1 dalyje nurodytus nuostatų reikalavimus „Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 ir 2 punktuose, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, pajamų, gautų iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos, ir (ar) pajamų, gautų pagal autorines sutartis, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius, įskaitant:1) apdraustajam apskaičiuotą pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius (konkrečius valandinius tarifinius atlygius; mėnesines algas; padidintus, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinius atlygius; darbo užmokestį už išsiruošimo į kelionę ir įsikūrimo naujoje vietovėje laiką; kitas darbo apmokėjimo formas; kitas su darbo santykiais susijusias išmokas), nustatytus Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose, bet kokiu būdu draudėjo apskaičiuojamus apdraustajam už jo atliktą darbą.“, 2002-12-03 Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219, 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus nuostatų reikalavimus „Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis, narystės pagrindu einančius renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, narystės pagrindu dirbančius ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose, viešojo administravimo valstybės tarnautojus, operatyvinės veiklos slaptuosius dalyvius, kuriems pagal su jais sudarytas rašytines slapto bendradarbiavimo sutartis mokamas atlygis, taip pat asmenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose“, ir 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuostatų reikalavimus „asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, moka 6% dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka“, 2012-06-19 Lietuvos Respublikos Garantinio fondo įstatymo Nr. XI-2079, 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus nuostatų reikalavimus „Garantinio fondo lėšas sudaro:1) darbdavių, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose, įmokos;<...>“, 3 straipsnio 4 dalyje nurodytus nuostatų reikalavimus „Įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo tos dienos, už kurią darbuotojams pradedamas skaičiuoti darbo užmokestis”, tyčia, siekdamas išvengti 222422,89 Lt (64418,09 Eur) mokėtinų mokesčių, iš jų: 66433,06 Lt (19240,32 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, 1828,74 Eur socialinio draudimo įmokų, 34940,03 Lt (10119,33 Eur) privalomojo sveikatos draudimo bei soc. draudimo įmokų, 120273,42 Lt (34833,59 Eur) darbdavio socialinio draudimo įmokų, 776,38 Lt (224,85 Eur) įmokų į garantinį fondą, į deklaracijas ir nustatytos formos ataskaitas už 2010-07-01 – 2013-08-23 įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotoms institucijoms, o būtent:
- 2012-02-14 ir 2013-02-13, siekdamas išvengti 67209,44 Lt (19465,19 Eur) gyventojų pajamų mokesčio ir įmokos į garantinį fondą, pildydamas 2011 m. ir 2012 m. metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijų FR0573 priede FR0573A , įrašė žinomai neteisingus duomenis apie nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtas A klasės išmokas (apie turtą ir jo naudojimą), apie išskaičiuotą pajamų mokestį, t. y. 2011 m. ir 2012 m. deklaracijų priedų FR0573A A10 laukelyje ,,Išmokėtų apmokestinamųjų arba neapmokestinamųjų išmokų suma“ nedeklaravo darbuotojams: V. P., Ž. U., V. D., I. B., M. R., E. P., J. U., R. A., E. G., E. G., R. J., A. K., K. P., G. S., M. D. ir A. V., priskaičiuoto išmokėti darbo užmokesčio dalies 286619,21 Lt (83010,78 Eur), A12 laukelyje ,,Išskaičiuota pajamų mokesčio suma“ nedeklaravo 66433,06 Lt (19240,32 Eur) išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio. UAB “(duomenys neskelbtini)“ VMI pateiktose 2011 m. ir 2012 m. metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje FR0573 priede FR0573A pateikdamas neteisingus duomenis apie įmonės turtą ir jo naudojimą, į biudžetą nesumokėjo 67209,44 Lt (19465,19 Eur) gyventojų pajamų mokesčio ir įmokos į garantinį fondą.
Kaltinamasis J. U. parodė, kad kaltu visiškai prisipažįsta, kadangi buvo įmonės direktorius ir turėjo viską sukontroliuoti ir sužiūrėti, nors faktiškai visą buhalterinę apskaitą ir finansines operacijas tvarkė U. S. ir V. J.. U. S. kvietimu 2008-10-14 pradėjo dirbti komercijos direktoriumi. Kompanija buvo registruota Kaune, visą buhalterinę apskaitą U. S. tvarkė Kaune, pats kaltinamasis gyveno ir dirbo Klaipėdoje. Iki to laiko kaltinamasis dirbo sferoje teikiant aukštalipių paslaugas. Iš pradžių U. S. įmonė vadinosi „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau įmonė buvo pervadinta į „(duomenys neskelbtini)“, pradėta plėsti veikla. 2009 m. rudenį vienam oficialiai įmonėje neįdarbintam darbuotojui parašius skundą į Valstybinę darbo inspekciją, U. S. paprašė kaltinamojo, tuo metu dirbusio komercijos direktoriumi, kad šis taptų įmonės direktoriumi, kadangi U. S. turi savo viešą įstaigą ir nenorėjo susitepti savo reputacijos. Kaltinamajam sutikus, visi įmonės dokumentai atbuline data buvo surašyti kaltinamojo vardu, bet prieigos prie banko kaltinamasis neturėjo, ir toliau visą banką tvarkė ir valdė U. S., jis patikino, kad su dabartine buhaltere V. J. dirba daug metų, ja pasitiki, kad visi mokesčiai bus sutvarkyti. Vėliau kaltinamajam buvo pažadėta perrašyti 50 procentų akcijų, kad jis taptų bendrasavininku. Vėliau J. U. buvo išduota kortelė, su kuria jis iš sąskaitos nuimdavo pinigus atsiskaitymams, medžiagų pirkimui, atlyginimų mokėjimui, komandiruotėms. Buhalterė J. U. vėliau pateikė „SEB“ banko išrašus, kuriuose buvo matyti, kad U. S. pinigus persivedė į bendrovę „(duomenys neskelbtini)“. Prieš įmonės gyvavimo pabaigą J. U. sužinojo, kad jis jau nebėra įmonės direktorius, tai buvo padaryta jam nežinant. Jis pilnai prisiima kaltę, nes buvo įmonės direktorius, todėl turėjo išsireikalauti visus dokumentus, bet to nepadarė ir tai yra jo klaida. Jis buvo labai įsitraukęs į patį darbo procesą, jo organizavimą, įmonės rezultatai buvo geri, krūvis buvo didelis, taip pat jo siekis buvo pralenkti kitą panašaus pobūdžio labai didelę įmonę, be to, jis yra labai patiklus žmogus, galbūt dėl to niekada nepasidomėjo finansiniais reikalais, buvo patikintas, kad finansiniai reikalai sutvarkomi. Dažnai nepavykdavo prisiskambinti U. S., buhalterei. Per tą visą laikotarpį buvo įbrista ir į greituosius kreditus, kuriuos ėmė savo vardu, nes įmonėje buvo didelis kaltinamojo įdirbis. Kad finansinius reikalus tvarko U. S., buvo žodinis susitarimas. Dėl buhalterinių dokumentų tvarkymo bent kartą per mėnesį susitikdavo su U. S., buhaltere. U. S. ir V. J. dirbo Kaune. Klaipėdoje dirbo įvairiai: ir 5 žmonės, ir 10 žmonių, priklausė nuo objekto dydžio. Minėtiems darbuotojams atlyginimus grynais pinigais mokėjo J. U.. Neprisimena, ar darbuotojai ką nors pasirašinėjo dėl darbo užmokesčio gavimo. Darbo laiko apskaitos žiniaraštis buvo ir vedamas, ir nevedamas. Kai kaltinamasis pateikdavo informaciją, jį vedė buhalterė. Informaciją buhalterei J. U. susakydavo telefonu ar el. paštu. Vėliau buvo priimta dirbti administratorė, kuri vedė laiko apskaitos žiniaraštį. Kasininko įmonėje nebuvo, todėl J. U. pats buvo kasininkas, su banko kortele iš įmonės sąskaitos nuiminėjo pinigus, kad sumokėti darbuotojams, nupirkti medžiagas, už automobilių nuomą, degalus, duodavau grynus pinigus darbuotojams už degalus šiems naudojant savus automobilius.
Jei dokumentai rodo, kad per metus ir 4 mėn. jis (J. U.) išėmė iš įmonės sąskaitos 512 000 litų, tai vadinasi taip buvo. Pripažįsta, kad apie 300 000 litų išmokėjo darbuotojams be apskaitos dokumentų, darbuotojai buvo forminami nepilnam etatui. Priimdamas žmones į darbą, kaltinamasis pavardes nusiųsdavo buhalterei, ji apiformindavo, kai kurie žmonės dirbo neoficialiai. Tuo metu negalvojo apie tai, kad pinigai darbuotojams buvo mokami be apskaitos. Kad buvo sumokami šie pinigai, raštiškai buhalterei jokių dokumentų neteikė. Suprato, kad nuo šių pinigų nebus sumokėtas gyventojų pajamų mokestis, mokestis Sodrai. Pripažįsta, kad mokėdamas neoficialią darbo užmokesčio dalį įmonės darbuotojams, stengėsi išvengti mokesčių. Jo žiniomis, deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Sodrai teikė V. J. su U. S.. J. U. pastariesiems neteikdavo jokių duomenų įrašymui į deklaracijas. Darbuotojams mokamas atlyginimas buvo įvairiai: buvo ir valandinis, buvo, kad skiriama suma priklausydavo nuo turimo objekto. Dažniausiai aukštalipiams būdavo mokamas valandinis atlyginimas, jie gaudavo nuo 1000 litų iki 3000 litų į rankas. Darbuotojų gyvenamoji vieta pagrinde buvo Klaipėdoje, tačiau paslaugas jie buvo teikę Klaipėdoje, Rokiškyje, Druskininkuose, Vilniuje, bendravo su „(duomenys neskelbtini)“. Priimamiems darbuotojams būdavo pasakoma, kad jų forminimas bus Kaune, kokį atlyginimą suformindama nurodys buhalterė, matys kiek oficialiai gaus, o realiai bus mokama pagal atliktą darbą. Jis pasirašydavo tai, ką atsiųsdavo buhalterė. Dažniausiai būsimiems darbuotojams neįvardindavo, kad mokės neoficialiais pinigais, pasakydavo, kad atlyginimo gaus nuo iki tam tikros sumos, tai yra priklausomai kiek dirbs. Kiek kam konkrečiai numatytas darbo užmokestis, kaltinamasis nežinojo. Darbo sutartis su darbuotojais, dirbusiais Klaipėdoje, J. U., dirbdamas direktoriumi, pasirašydavo pats. Kiekvienoje sutartyje buvo nurodomas atlyginimas, neatsimena, kokios tai buvo sumos. Pats J. U. buvo įdarbintas puse etato. Pagal dokumentus jo darbo užmokestis nesiekė 1000 litų. Nepamena, kokius dokumentus perduodavo U. S. dėl pinigų darbuotojams išmokėjimo, tačiau U. S. periodiškai būdavo informuojamas, kiek kam ir už ką J. U. mokėjo. Žiniaraščio žmonėms pasirašyti neduodavo, tik sau pasižymėdavo, kad žinotų. J. U. teigimu, visos sąskaitos-faktūros buvo išrašytos, visi atliktų darbų aktai buvo atiduodami U. S. ir V. J.. Buvo ir taip, kad buhalterė pasiteiraudavo apie darbų aktus, tačiau U. S. sakydavo, kad jai nėra reikalo to matyti, pakanka turimų sąskaitų- faktūrų. Įmonės kasos knyga buvo Kaune, pas V. J. arba pas U. S.. Pajamų arba išlaidų orderius pildydavo buhalterė, pats jis nėra pildęs. Yra buvę kažkada, kad susitikus su buhaltere, ji kažką duodavo pasirašyti, bet J. U. nesigilino, ką pasirašinėja. Jam nėra žinoma apie U. S. iš sąskaitos paimtus pinigus (119 000 litų), apie šių pinigų grąžinimą jam taip pat nėra žinoma. Nebuvo pagalvojęs, kad reikia jam pačiam perimti visą dokumentų tvarkymą, suskaičiuoti, kiek turto turi įmonė. Nesidomėjo, kokie yra įmonėje buhalteriniai dokumentai, nesidomėjo absoliučiai niekuo, patalpų, kur buvo saugomi dokumentai, netikrino. Į įmonę jis atėjo kaip komercijos direktorius, tai yra padaryti, kad įmonė klestėtų. Buvo pats kelis kartus atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) g., kur, jo žiniomis, buvo U. S. žmonos proginių rūbų parduotuvėlė, kur, jo supratimu, buvo ir įmonės ofisas, ten taip pat matė sudėtus dokumentus ir sprendė, kad ten ir buvo visi jų įmonės dokumentai. Kažkokia dokumentų dalis taip pat buvo paduota ir buhalterei.
Jis pats iš įmonės sąskaitos nuimdavo pinigus, taip pat ir U. S. kažkur tuos pinigus persivesdavo. Kaltinamojo padaryti pervedimai žmonai, tai būdavo išlaikymas vaikams. Taip pat vėliau sužinojo, kad U. S., pervesdamas pinigus iš savo sąskaitos darbininkams, nurodydavo, kad tai paskola. Kitai žmonai buvo pervedami pinigai, kurie, kai buvo užblokuota įmonės sąskaita, buvo reikalinga darbui – medžiagų pirkimui, dar kažkam.
Nebuvo apskaitos dokumentų už panaudotas lėšas, kai pirkdavo medžiagas, taip pat norint gauti objektą, reikėdavo sumokėti sėkmės mokestį.
J. U. žiniomis, U. S. kitoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, užsiiminėjo pramoginių renginių vedimu, taip pat vesdavo mokymus, seminarus apie finansus, buhalterines apskaitas. Todėl J. U. U. S. pasitikėjo, nes laikė, kad jis gali tobulai tvarkyti visus finansus, mokestinius klausimus. Kai J. U. tapo įmonės direktoriumi, jo veikla buvo dėl faktinio darbo: objektų paieška, objektų pridavimai, darbuotojų paskirstymas, kita, U. S., būdamas komercijos direktoriumi, rūpinosi rinka, finansinius reikalus tvarkė tiek U. S., tiek V. J.. Sutinka su 19 240 eurų civiliniu ieškiniu. Šiuo metu uždirba apie 800 eurų. Dabartinėje šeimoje turi 12 metų dukrą, iš pirmos santuokos vaikai pilnamečiai, žmona dirba.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo J. U. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Liudytojas U. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2004-06-15 įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri vėliau buvo pavadinta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonę įsteigė kartu su bendraminčiais A. S. (broliu) ir Ž. N., ketindami vystyti renginių organizavimo veiklą. Jie buvo pagrindiniai investuotojai, todėl 2005 m. sausio 14 ir 17 dienomis pagal išankstinį žodinį susitarimą pardavė pastariesiems po 50 % įmonės akcijų, o jis buvo paskirtas direktoriumi. Nuo 2005 iki 2008 metų vykdė veiklą iš esmės vienas, organizavo renginius įmonėms, įstaigoms, rengė įvairius mokymus. 2008 metais atėjus ekonominei krizei, renginių verslas praktiškai sustojo ir su akcininkais sprendė kokią veiklą vykdyti toliau. Dar organizuojant renginius teko bendrauti su aukštalipių specialistais, kurie montuodavo įvairias scenas, plaudavo daugiaaukščių namų langus, genėdavo medžius ir atlikdavo kitus darbus, kuriems reikalingi specialūs sertifikatai. Aukštalipiams, kuriuos samdydavo renginių veiklai, vadovavo J. U., su kuriuo jie dažnai pakalbėdavo apie aukštalipių verslo galimybes ir specifiką, ir matydamas, kad tai gana perspektyvus verslas, pasiūlė jam plėtoti šį verslo segmentą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vardu. Jis pažadėjo išvystyti šią veiklą, sakė, kad turi daug pažįstamų žmonių, galinčių investuoti į šią sritį. Pasitaręs su akcininkais A. S. ir Ž. N., nusprendė leisti J. U. vystyti aukštalipių verslo segmentą UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2008-05-01 tarp jo ir akcininkų buvo pasirašyta „Sutartis dėl akcijų pirkimo/pardavimo opciono“. Liudytojas ir toliau ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, o J. U. 2008-10-14 buvo įdarbintas direktoriaus pavaduotojo komercijai pareigose. Kadangi J. U. gyveno Klaipėdoje, kur buvo jo užsakovai, specialistai ir kiti ryšiai, tai natūraliai visa įmonės veikla persikėlė į Klaipėdą. Norėdamas pasidalinti veiklos funkcijomis ir toliau neprarasti įmonės kontrolės, priimant į darbą, 2008-10-13 pasirašė įsakymą, kuriuo apibrėžė J. U., kaip komercijos direktoriaus, įgaliojimus, bei parengė jo pareiginius nuostatus. Remiantis šiais dokumentais J. U. įgijo visas teises vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ aukštalipių veiklą Klaipėdos regione, o jis ir toliau ketino vykdyti renginių organizavimo veiklą Kauno regione. Tačiau 2009-2010 metais ši veikla visiškai sustojo ir bendrovė gyvavo tik J. U. aukštalipių veiklos dėka. Kadangi jis visiškai nieko nesuprato apie aukštalipių darbo specifiką, kainas ir neturėjo jokių ryšių su šios srities žmonėmis, tai 2010 metais pasiūlė J. U. perimti visą bendrovės veiklą ir tapti oficialiu bendrovės vadovu. J. U. sutiko tapti direktoriumi, tačiau atsisakė spręsti akcijų perleidimo teisinius klausimus. 2010-08-04 J. U. buvo oficialiai įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, o jis tuo metu jau buvo pradėjęs dirbti (duomenys neskelbtini) universiteto vadovų mokymo ir studijų direktoriumi, todėl natūraliai nuo bendrovės veiklos nutolo. J. U. nesutiko įmonės veiklą perregistruoti į Klaipėdą. Veiklai tęsti liudytojas pakvietė seniau įmonėje buhaltere dirbusią V. J., kurią pažinojo ir pasitikėjo. Nuo 2010 m. liudytojas įmonės veikloje praktiškai nedalyvavo, nors 0,25 etato ėjo direktoriaus komercijai pareigas ir kaip akcininkas kontroliavo savo kompetencijos ribose bendrovės veiklą. Nors ir turėjo bendrovės sąskaitos SEB banke prisijungimo kodų generatorių ir turėjo galimybę stebėti bendrovės finansinę padėtį, tačiau to praktiškai nedarė. Su J. U. susitikdavo retai. Bendrovė pastovių biuro patalpų neturėjo. J. U. tapus direktoriumi, jis jam neperdavė jokių buhalterinių dokumentų archyvo už įmonės renginių organizavimo laikotarpį. Šie dokumentai iki pat bankroto bylos iškėlimo buvo saugojami VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patalpose ir buvo perduoti bankroto administratoriui. J. U. tapus direktoriumi, liudytojas buvo tik jo pagalbininkas Kauno regione. Jie kartais susiskambindavo, J. U. paprašydavo nuvažiuoti į kokį nors objektą Kauno regione ir atstovauti bendrovę, paimti ar perduoti dokumentus ir panašiai. Liudytojas neprisimena, kad nuo 2010-08-04 būtų pasirašęs nors vieną dokumentą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Visi bendrovės dokumentai, išskyrus minėtą archyvą, J. U. tapus direktoriumi, buvo saugojami arba pas jį Klaipėdoje, arba pas buhalterę V. J.. Jis taip pat turėjo įmonės antspaudą ir buvo oficialus kasininkas bei turėjo parašo teisę banke. Užsakovų paieškomis užsiėmė tik J. U.. Pirmą signalą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansines problemas jis gavo 2013 metų ankstyvą pavasarį, kai jam, kaip bendrovės savininkui, paskambino vienas iš bendrovės paslaugų teikėjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir savininkas Paulius, kuris pasakė, kad labai vėluoja atsiskaitymai už suteiktas paslaugas, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga apie 50 000 Lt ir jis ketina kreiptis į teismą. Tada U. S. iš buhalterės V. J. gavęs debitorių-kreditorių sąrašą, nieko bloga nepastebėjo, kadangi gautinos ir mokėtinos sumos buvo daugmaž panašios ir bankroto situacijos tikrai tuo metu nebuvo. V. J. jam pasiskundė, kad jai labai sunku iš J. U. išsireikalauti buhalterinius dokumentus, sakė, kad jis jau keletą metų neteikia jai duomenų ir dokumentų apie jo, kaip atskaitingo asmens, išimtų grynų pinigų iš įmonės sąskaitos per bankomatus, panaudojimą. Pasigilinus į situaciją, paaiškėjo, kad J. U. 2013 metų pavasarį jau buvo skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie 400 000 litų, kurių panaudojimą patvirtinančių dokumentų jis nepateikė buhalterei. Pokalbio su J. U. metu, šis liudytoją patikino, kad visi dokumentai dėl 400 000 litų panaudojimo yra pas jį, esant reikalui juos pateiks buhalterei, sakė, kad šią sumą panaudojo išskirtinai tik įmonės reikmėms, o skolas paslaugų teikėjams vadino laikinomis problemomis. Sakė, kad dirba dėl vieno didelio objekto projekto, kurį įvykdžius visos problemos išsispręs. 2013 metų viduryje U. S., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, pradėjo gauti pretenzijas ir iš kitų paslaugų teikėjų: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie jau atvirai grasino inicijuoti bankroto procedūrą. Liudytojui su J. U. susisiekti nebepavyko. Pasitaręs su geru pažįstamu teisininku R. B. apie susidariusią situaciją, gavo jo pasiūlymą už akių skubiai pakeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių ir teisinėmis priemonėmis per antstolius perimti įmonės valdymą bei buhalterinius dokumentus. 2013-10-23 iš viešai prieinamų šaltinių R. B. sužinojo, kad Kauno apygardos teisme UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Tada jis akcininkams A. S. ir Ž. N. 2013-10-25 parašė pranešimus, kad nori parduoti 100 % akcijų esant nesėkmės opciono sąlygoms, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Tuo metu R. B. jau buvo suradęs potencialų pirkėją ir būsimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių, kuris perimtų vadovavimą iš pasislėpusio nuo jo ir kreditorių J. U.. Tai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovė, teikianti įmonių administravimo ir restruktūrizavimo paslaugas, ir jos direktorius A. M.. R. B. jo prašymu paruošė visus akcijų pirkimui-pardavimui reikiamus dokumentus ir suorganizavo visų dokumentų pasirašymą. Pagal akcijų pardavimo sutartį, A. S. ir Ž. N. turėjo sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. M. už probleminės įmonės perėmimą ir sutvarkymą – viso 5000 litų. Šią sumą jis įsipareigojo sumokėti pats ir pinigus perdavė R. B., kuris įsipareigojo sumokėti pinigus tiesiai A. M.. Vėliau sužinojo, kad A. M. jis sumokėjo tik 3000 litų, kadangi pagal sutartį 3000 litų turėjo būti mokama už savęs įregistravimą Registrų centre direktoriumi ir dar 2000 litų už UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perėmimą tiek iš jo, tiek iš buhalterės V. J. bei J. U.. Kadangi, kaip jam pasakojo R. B., Registrų centre A. M. sužinojo, kad bendrovei yra iškelta bankroto byla, tai jis atsisakė vykdyti antrą sutarties sąlygą ir neperėmė jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų nei iš jo, nei iš buhalterės, nei iš J. U.. Jis asmeniškai 2013-10-25 Akcijų pirkimo pardavimo sutartį, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas pagal nesėkmės opciono sąlygas pardavė A. S. ir Ž. N., pasirašė Kaune savo namuose. AB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos eigoje jis priėmė iš buhalterės V. J. visus jos turimus bendrovės buhalterinius dokumentus ir registruotu paštu išsiuntė juos bankroto administratoriui jos vardu, kadangi ji asmeniškai buvo gavusi administratoriaus prašymą juos pateikti. Jis daugiau neturi jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų ir turto (2 t., b. l. 130–132).
Liudytoja V. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere dirbo su pertraukomis nuo 2006-02-21 iki 2011-09-30 ir nuo 2012-02-01 iki 2013-10-01. Ją į darbą priėmė bendrovės tuometinis akcininkas ir savininkas U. S.. Iki 2011 metų rugsėjo mėnesio bendrovė veiklos praktiškai nevykdė, o užsiėmė tik renginių, seminarų, konsultacijų organizavimu. Buhalterinę apskaitą visą laiką tvarkydavo namuose pagal U. S. jai pateikiamus dokumentus. Ji įmonėje buvo vienintelė buhalterė, bendrovės kasininkas buvo U. S.. Apie 2010 metus įmonėje U. S. iniciatyva buvo įdarbintas J. U., kuris gyveno Klaipėdoje. Kiek suprato iš jų tarpusavio pokalbių ir U. S. pasakojimų, J. U. buvo priimtas į įmonę jos veiklai plėsti, o būtent aukštalipių paslaugų teikimui. Po J. U. atėjimo jokio staigaus veiklos proveržio neįvyko, įmonė ir toliau merdėjo, buvo tik vienetiniai užsakymai, todėl ji U. S., kaip vienintelio jai žinomo įmonės savininko, paprašė atleidžiama iš darbo, nors tuo laiku formaliai direktoriaus pareigas ėjo J. U.. 2012 metų sausio mėnesį U. S. jos paprašė vėl dirbti įmonėje, sakė, kad J. U. pagalba UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdoje išvystė aukštalipių paslaugų teikimo verslą. Ji sutiko dirbti. Pradėjusi dirbti nuo 2012-02-01, ji jau bendravo tik su J. U., kuris jai kas keletą savaičių pateikdavo dokumentus įtraukimui į apskaitą. Kadangi J. U. gyveno Klaipėdoje, o įmonės veikla buvo visoje Lietuvoje, tai ir šiuo laikotarpiu jokių biuro patalpų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo. Kartais dokumentus J. U. jai perduodavo per tarpmiestinių autobusų siuntų tarnybą. Pagal gaunamas PVM sąskaitas faktūras ji suprato, kad bendrovė teikė aukštalipių paslaugas, vykdė kažkokius suvirinimo darbus, remonto darbus Klaipėdoje, Druskininkuose ir kituose miestuose. Jos darbas buvo teikti ataskaitas SODRAI ir mokesčių inspekcijai, pagal J. U. pateiktą darbo užmokesčio žiniaraštį priskaičiuoti darbuotojams atlyginimą, vesti bankinių dokumentų apskaitą bei tvarkyti kasos dokumentus. Įmonė turėjo dvi sąskaitas SEB banke: atsiskaitomąją ir kortelinę. Banko atsiskaitomosios kortelės ji neturėjo, bet turėjo teisę per internetinę bankininkystę padaryti bankinį pavedimą iki 50 000 litų per mėnesį. U. S. šiuo laikotarpiu jai jau jokių nurodymų neduodavo, nors jis turėjo priėjimą prie atsiskaitomosios banko sąskaitos peržiūros. 2013 metų vasario mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą patikrino Kauno mokesčių inspekcija ir nustatė, kad įmonė skolinga apie 100 000 litų PV mokesčio. Ji teikė paaiškinimus ir papildomus dokumentus, ko pasėkoje skola buvo sumažinta iki 60 000 litų. Bendrovei buvo laikinai apribotas disponavimas sąskaita. Tačiau iš vykdomos veiklos ir gaunamų į sąskaitą įplaukų skolą pavyko padengti. Nuo 2013 metų balandžio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla visai sustojo. Bent jau J. U. jai neteikė jokių buhalterinių dokumentų. Tuo laiku ji tik teikdavo ataskaitas SODRAI apie priskaičiuotą atlyginimą ir VMI ataskaitas apie nevykdomą veiklą. Kadangi ji turėjo prisijungimą prie banko sąskaitų ir tvarkė banko dokumentų apskaitą, tai visą laiką matė, kad J. U. pastoviai iš sąskaitos, dažniausiai per Klaipėdoje esančius bankomatus, nuiminėjo dideles pinigų sumas grynais. Ji pastoviai prašydavo jo nuimtų pinigų išlaidas pateisinančių dokumentų ir visada pabrėždavo, kad nuimtas sumas ji įtraukinėja į jo, kaip atskaitingo asmens, buhalterinę sąskaitą Nr. 2435. Daugiau atskaitingų asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo. Pagal jos suvestą J. U., kaip atskaitingo asmens, avansinę apyskaitą, 2012-12-31 dienai jis buvo skolingas įmonei 406 210,00 Lt, kurių panaudojimą patvirtinančių dokumentų jai nebuvo pateikta. Ji apie tai jį informavo. Nuo 2013 metų balandžio mėnesio pajuto, kad J. U. vengia su ja bendrauti, neatsiliepia į skambučius. Tekdavo skambinti kitais telefonų numeriais, kad jis atsilieptų ir būtų galima prikalbinti jį pateikti dokumentus ir kitą informaciją apie įmonės veiklą. Ji visą laiką prašydavo J. U. atvažiuoti į Kauną ir pasirašyti buhalteriniuose dokumentuose, avansinėse apyskaitose, kasos pajamų išlaidų orderiuose ir kituose dokumentuose, tačiau jis akivaizdžiai vengė atvažiuoti pasirašyti dokumentuose, todėl jos vestoje buhalterinėje apskaitoje nėra jo, kaip įmonės direktoriaus, parašų, išskyrus jo pasirašytas PVM sąskaitas faktūras ir darbų atlikimo aktus. Šiaip J. U. yra mačiusi kokius penkis kartus. Kadangi nuo 2013 m. vasario mėnesio J. U. jai nustojo mokėti atlyginimą, tai ji parašė prašymą atleisti ją iš darbo. Tačiau į prašymą jokio atsakymo negavo, į telefono skambučius jis taip pat neatsakė. Vėliau parašė dar kokius penkis prašymus ir vėl jokios reakcijos. Tada pasikonsultavo su teisininkais ir nuo 2013 metų spalio 1 dienos pati save atleido iš darbo. Kadangi neturėjo galimybės susisiekti su bendrovės direktoriumi, tai visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus saugojo savo namuose, kol 2013 m. apie lapkričio mėnesį su ja susisiekė buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas U. S. ir paprašė perduoti jam visus turimus bendrovės dokumentus. Susegusi į segtuvus ir sunumeravusi visus turimus dokumentus, be jokio dokumentų priėmimo-perdavimo akto juos perdavė U. S.. Kadangi teisininkai jai rekomendavo prieš save atleidžiant iš darbo padaryti įmonės veiklos balansą, tai ji pagal turimus dokumentus ir sudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansą 2013-10-31 dienai, tačiau jo nepatvirtino savo parašu, o kodėl nepasirašė nežino. Gali patvirtinti, kad šiame balanse esančios sumos ir skaičiai pagrįsti iš J. U. gautais ir U. S. perduotais dokumentais. Pagal balansą 2013-10-31 dienai grafoje „Kitas trumpalaikis turtas“ ji įrašė 426 110,00 Lt sumą – tai reiškia, kad pagal J. U. pateiktus dokumentus, jis, kaip atskaitingas asmuo, skolingas šią sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kasos grynųjų pinigų likutis balanso sudarymo dieną buvo 315 Lt. Šie pinigai turėjo būti pas kasininką J. U.. Pagal turimus dokumentus balanso sudarymo dienai UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolingi kiti ūkio subjektai 119 899 Lt, bent jau atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų ji iš J. U. nebuvo gavusi. Įmonės skolininkus ji apskaitė buhalterinėje sąskaitoje Nr. 2411 ir įtraukė į apyvartos žiniaraščius. Ilgalaikio turto UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, išskyrus statybininkų „vagonėlį“, kurį ji įtraukė į balanso grafą „Ilgalaikis turtas“ ir pagal turimus dokumentus įvertino 6259 Lt. Transporto priemonių ir kitokio turto UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo. Viso U. S. ji perdavė tris segtuvus buhalterinių dokumentų bei padarė laisvos formos perduodamų dokumentų apyrašus, kuriuos prisegė prie kiekvieno segtuvo. Ji daugiau neturi jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų. Nuo 2012 metų ji teikdavo ataskaitas Registrų centrui ir mokesčių inspekcijai, kuriose nurodydavo, kad bendrovėje yra du akcininkai A. S. ir Ž. N.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo registruota (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu niekada nebuvo bendrovės biuras. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą sužinojo iš U. S.. Nežino kodėl, tačiau pastoviai gaudavo iš teismo dokumentus apie civilinės bylos eigą. Iš šių dokumentų jai žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymą su kreditoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai įmonė buvo skolinga 58000 Lt, jai žinoma tik iš turėtų dokumentų.
Dėl tyrimui nepateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų – 2013 m. balandžio mėn. – 2013 m. spalio mėn. grynųjų pinigų apskaitos dokumentų, kasos knygos ir apyvartos žiniaraščių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010, 2011, 2012, 2013 metų paskolintų piniginių lėšų apyvartos žiniaraščių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010, 2011, 2012, 2013 metų išankstinių apmokėjimų apyvartos žiniaraščių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010, 2011, 2012, 2013 metų pirkėjų įsiskolinimų, paskolintų piniginių lėšų, pasiskolintų piniginių lėšų, išankstinių apmokėjimų apyvartos žiniaraščių – paaiškino, kad einamųjų metų buhalterinius UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ji laikydavo savo namuose, o, pasibaigus atskaitingiems metams, visus jau nebereikalingus dokumentus atiduodavo U. S. saugojimui. Su U. S. dokumentų priėmimo-perdavimo aktų nepasirašydavo, nes niekada pas juos nebuvo tokios tvarkos. Direktorius J. U. bendrovės dokumentų neturėjo ir jų neprašė, jis tik per visą savo vadovavimo laiką jai perdavinėdavo dokumentus, kuriuos ji įtraukdavo į bendrovės buhalterinę apskaitą. Šie išvardinti dokumentai nebuvo pateikti, nes tokių jų bendrovė net nevedė. Mano, kad šie žiniaraščiai nebuvo vedami gal todėl, kad bendrovės direktorius ir akcininkas jai paduodavo ne visus dokumentus bei ją informuodavo ne apie visus sandorius ir ūkines operacijas. 2013 m. balandžio mėn. – 2013 m. spalio mėn. grynųjų pinigų apskaitos dokumentai, kasos knygos ir apyvartos žiniaraščiai nebuvo vedami, nes tuo laiku direktorius J. U. nebendravo su ja, jos vengė, jokių dokumentų neperdavinėjo. J. U. tapus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, perduodamo turto inventorizacija nebuvo atlikta, vėliau bendrovėje jos irgi nebuvo atliekamos.
Ji surašydavo ir paduodavo J. U. Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius, bet jis nepaprašydavo, kad jie parašytų į šiuos žiniaraščius. Todėl jie ir yra be atlyginimus gavusių asmenų parašų. Ji surašydavo darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius pagal jai pateiktus tabelius, iš jų buvo matyti, kad kai kurie darbuotojai dirba puse etato, nors žinojo, kad jie dirba pilnu etatu. Yra ne kartą J. U. sakiusi, kad jis įdarbintų šiuos darbuotojus legaliai, visu etatu, tačiau jis jai sakydavo, kad jei jis įdarbins pilnu etatu, teks mokėti didelius mokesčius SODRAI. Jis darbuotojams mokėdavo atlyginimą už pilną etatą, o bendrovės buhalterijoje buvo deklaruojama, kad darbuotojai dirba puse etato. Kadangi J. U. nuimdavo nuo bendrovės sąskaitos nemažai pinigų ir nepateisindavo jų panaudojimo, ji juos įrašydavo į atskaitingo asmens J. U. sąskaitą, t. y. rodydavo kaip esančius pas jį. Visas darbo sutartis su darbuotojais sudarydavo bendrovės direktorius J. U.. Visos darbo sutartys, sudarytos su bendrovės darbuotojais, turėjo būti pas J. U., jai jis nei vienos nepateikė.
VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išrašė UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų už suteiktas paslaugas, viso už 122901,15 Lt. Šiose PVM sąskaitose faktūrose buvo išrašyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi sumokėti 95793,15 Lt komisinio mokesčio, už internetinio puslapio www.(duomenys neskelbtini).eu serverio nuomą ir turinio priežiūrą – 12000 Lt, taip pat už įmonės finansų valdymo ir strategijos plėtros konsultacijas bei 608 Lt už paslaugas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2011-11-15 iki 2012-10-01 pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas įmonei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ iš atsiskaitomųjų sąskaitų pervedė 43694 Lt. O 46400 Lt, kuriuos U. S. nusiėmė kaip fizinis asmuo nuo UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos kortele (duomenys neskelbtini), yra likusi suma už nesumokėtas paslaugas pagal pateiktas minėtas PVM sąskaitas faktūras. Šiuos pinigus 46400 Lt U. S. įnešė į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kasą. Ji žino apie šių pinigų panaudojimą, nes dirba ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere.
Tuo laikotarpiu, kai nedirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, ji U. S. prašymu padėdavo šiai bendrovei susitvarkyti SODRA bei kitus mokesčius. Tačiau ji, kaip fizinis asmuo, nėra susirašiusi Finansų valdymo paslaugų teikimo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu jokios veiklos nelabai vykdė.
Ji niekada nėra į UAB “(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą įnešusi grynųjų pinigų. Ji tik prisijungdavo prie bendrovės banko sąskaitos panaudodama elektroninės bankininkystės kodus ir padarydavo bankinį pavedimą į VMĮ ir Sodrai, kartais pavedimus šioms instancijoms darydavo U. S. pats. Jai abu direktoriai leido pačiai pasidaryti pavedimą atlyginimo iš bendrovės banko sąskaitos į savo asmeninę banko sąskaitą, jai atlyginimas buvo išmokamas pagal darbo užmokesčio žiniaraštį. Neprisimena, kokiu dokumentu remdamasi apskaičiuodavo darbuotojams atlyginimą. Gal ir pati parašydavo darbo laiko apskaitos žiniaraštį, nes darbuotojų atlyginimai buvo nedideli ir kas mėnesį išmokami vienodi. Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštį surašydavo ji. Kai buvo įdarbinta M., darbo laiko apskaitos žiniaraštį surašydavo M.. Neprisimena, ar J. U. grąžindavo jai su parašais darbo užmokesčio išmokėjimo apskaitos dokumentą, tačiau telefonu tikrai jai patvirtindavo, kad pinigus darbuotojams išmokėjo, ir tai išgirdusi iš J. U., ji nurašydavo nuo kasos minėtas pinigų sumas.
Įvairius apskaitos dokumentus (kasos pajamų ir išlaidų orderius, avanso apyskaitas, kasos knygas, finansines ataskaitas), kad juose pasirašytų direktorius J. U., ji paduodavo J. U., kai jie susitikdavo Kaune, jam važiuojant pakeliui į objektus. Viso yra taip susitikę 4-5 kartus. Šiuos dokumentus palaikęs, vėliau, vėl pakeliui važiuodamas pro Kauną, grąžindavo kažkodėl nepasirašytus.
Bendrovės banko sąskaitos išraše ji matė, kad nuo bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2011-10-29 iki 2012-01-02 U. S. išėmė grynais pinigais 30500 Lt. Kadangi nuo banko sąskaitos nuimti pinigai turi būti įnešti į kasą, ji nuimtai pinigų sumai surašydavo kasos pajamų orderį ir tuos pinigus atvaizduodavo bendrovės kasoje, kaip įneštus į bendrovės kasą, nors tikrovėje nežinojo, ar tikrai tie pinigai buvo įnešti į bendrovės kasą. Kadangi tuo metu direktorius ir kasininkas buvo J. U., tai ir kasos pajamų orderyje įrašydavo, kad pinigus į kasą įneša J. U.. Jos surašyto kasos pajamų orderio minėtoms sumoms nepasirašė nei J. U., nei U. S., nors abu matė šiuos dokumentus. Surašydama minėtus kasos pajamų orderius minėtoms sumoms, ji galvojo, kad bendrovės direktorius J. U. ir bendrovės savininkas U. S. juos pasirašys, nes jie žadėjo juos pasirašyti, todėl ir įtraukė minėtus dokumentus į bendrovės buhalterinę apskaitą.
Dėl įrašų 2012 metų liepos – gruodžio mėn. kasos knygose apie 43000 Lt pajamas paaiškino, kad U. S. nuo banko sąskaitos nuėmė minėtą pinigų sumą, kadangi buvo atskaitingas asmuo, tačiau ilgai jų pas save laikyti negalėjo, nes nieko nepirko, todėl jie turėjo būti grąžinti į bendrovės kasą. Todėl ji juos ir įformino, kad jie įnešti į bendrovės kasą, o J. U. juo gavo. Tačiau iš tikrųjų, ji nežino, kur yra tie pinigai, ar jie buvo įnešti į kasą, o nei J. U., nei U. S. nepasirašė ant buhalterinių dokumentų.
J. U. avansinių apyskaitų ji kas mėnesį neteikė, bet, kai susitikdavo, ji jam jas parodydavo, taigi J. U. viską žinojo apie 2011-10-29 – 2013-02-10 laikotarpiu U. S. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kortele išimtus 119900 Lt (89400 + 30500).
Pirktos prekės į sąnaudas būdavo nurašomos per atskaitingus asmenis, arba kasą, arba banką pagal pirminius gautus dokumentus, PVM sąskaitas-faktūras. Sąnaudų apskaitą ji vedė pagal sąnaudoms priskirtas buhalterines sąskaitas. PVZ.: darbo užmokesčio sąnaudų sąskaita, paslaugų sąnaudų sąskaita, mokesčių sąnaudų sąskaita, bendra sąnaudų sąskaita. Paslaugų gavėjų skolas ir bendrovės įsiskolinimus tiekėjams, Sodrai, valstybės biudžetui, darbuotojams apskaitė Sąnaudų apskaitos registre. Šį registrą ji atidavė U. S. su visais bendrovės buhalteriniais dokumentais.
VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras įtraukė į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, nes jas gavo iš U. S.. J. U. parašų niekur nebuvo, nes jis nepasirašinėjo (2 t., b. l. 23–26, 31–35, 36–38, 39–44).
Liudytojas R. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis nuo 2004-2005 metų yra pažįstamas su U. S.. Juos sieja draugiški, dalykiniai, santykiai. Jo prašymu yra rengęs keletą juridinių dokumentų steigiant UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau keičiant pavadinimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“, rengęs šios bendrovės įstatus, teikęs VĮ „Registrų centras“ pakeitimus apie bendrovės valdymo organų pakeitimus ir kitas teisines paslaugas pagal poreikį. 2013 metais apie rugpjūčio-rugsėjo mėnesį į jį kreipėsi U. S. patarimo – sakė, kad jo, kaip akcininko paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. U. dingo, į telefono skambučius neatsiliepia, o jį jau atakuoja bendrovės kreditoriai bei grasina bankroto bylos iškėlimu. Kadangi jis yra teisininkas, tai pasiūlė teisinį šios problemos sprendimo būdą, t. y. įmonės akcijų pardavimą bendrovei, teikiančiai įmonės administravimo paslaugas bei sutiksiančiai perimti nuostolingai veikiančios įmonės veiklą. Kadangi apie 2010 metus buvo susidūręs su panašia problema tik kitoje įmonėje, tai turėjo išlikusių kontaktų su įmonėmis, teikiančiomis administravimo paslaugas. Vienas iš asmenų, teikiančių administravimo paslaugas, buvo A. M., tuo metu buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, teikiantis įmonių administravimo paslaugas. A. M. sutiko perimti iš esmės probleminę įmonę ir paprašė 5000 litų atlygio. Liudytojas apie tai pasakė U. S., kuris sutiko iš asmeninių lėšų sumokėti A. M.. Tada jis 2013-10-25 parengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai A. M., pirkimo pardavimo sutartį. 2013-10-25 Vilniuje, VĮ „Registrų centras“ patalpose A. M. pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo aktą, o liudytojas jam grynais pinigais sumokėjo 3000 litų. Likusią sumą sutarė, kad jis sumokės po to, kai jis perims visą įmonės dokumentaciją iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusių vadovų. Kiek jam žinoma, A. M. tą pačią dieną, t. y. 2013-10-25, Registrų centre Vilniaus filiale įsiregistravo save naujuoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, o savininke buvo įregistruota jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po keleto dienų jam paskambino A. M. ir pasakė, kad jam nuėjus į Registrų centrą išsiimti naujo pažymėjimo apie duomenų pasikeitimą, jam buvo pranešta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla ir paskirtas administratorius. Pas liudytoją jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nėra (1 t., b. l. 137–138).
Liudytojas E. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ aukštalipiu, atlikdavo įvairius aukštalipio darbus, kuriuos nurodydavo darbdavys J. U.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinys Klaipėdoje buvo (duomenys neskelbtini) g., nežino, ar Klaipėdoje buvo pagrindinis ofisas. Jo funkcijoms atlikti akiniai buvo reikalingi – tai reikalauja darbo sauga. Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdavė akinius, tačiau jis naudojosi savo akiniais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimas jam buvo išmokamas grynais pinigais, tikslios sumos įvardinti negali, nes praėjo daug laiko ir jis nepamena. Atlyginimą mokėdavo darbdavys J. U.. Gaudamas atlyginimą, pasirašydavo darbo užmokesčio žiniaraščiuose (1 t., b. l. 155–156).
Liudytojas M. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ mechanikas, viršininko nurodymu, dirbdavo įvairius darbus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinys Klaipėdoje buvo (duomenys neskelbtini) g., pagrindinis ofisas buvo Kaune. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimas jam buvo išmokamas grynais. Tikslios sumos įvardinti negali, mano, kad gaudavo daugiau, nei tuo metu buvo nustatytas minimalus darbo užmokestis. Atlyginimą mokėdavo Klaipėdos filialo direktorius Julius, pavardės nepamena. Gaudamas atlyginimą, darbo užmokesčio žiniaraščių nepasirašydavo (1 t., b. l. 146-147).
Liudytojas 2016-01-08 E. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų vadovas. Darbininkams reikalingus akinius ir kitas darbo priemones duodavo direktorius J. U.. Atlyginimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam išmokėdavo grynais, tikslios sumos nepamena, mano, kad gaudavo maždaug 1000 litų. Atlyginimą mokėdavo direktorius J. U.. Gaudamas atlyginimą, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių nepasirašydavo ( 1 t., b. l. 158-159).
Liudytojas V. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ aukštalipiu, iš viso dirbo apie du metus, pilnu etatu, viršininko J. U. nurodymu dirbo visus aukštalipio darbus: plovė langus, dažė ir kt. Kiek žino, pagrindinis įmonės ofisas buvo Klaipėdoje. J. U., kiek pamena, vairuodavo Volvo mašiną. Apsauginius akinius ir kitas priemones, reikalingas darbui, jam suteikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo užmokestis jam buvo mokamas į rankas, jį mokėjo bendrovės direktorius J. U.. Jo darbo užmokestis priklausydavo nuo atliktų darbų. Kas mėnesį buvo mokamas ne toks pats atlyginimas, kas mėnesį jis skirdavosi, nes skirdavosi ir darbų specifika, apimtis, atlikimo greitis, sezonas. Jo į rankas gaunamas atlyginimas siekdavo 2000-3000 litų. Nepamena, ar išmokant atlyginimą, jis pasirašydavo ant kokių nors dokumentų. Liudytojas suprato, kad gaunant trigubai didesnį atlyginimą, nei nurodyta darbo sutartyje, jis buvo mokamas „vokeliuose“, tačiau jam tai tiko. Už 1000 litų atlyginimą nei vienas aukštalipis nebūtų dirbęs, nes tai labai mažas atlyginimas už tokį rizikingą darbą (1 t., b. l. 161–162, 169-170, 2 t., b. l. 4–6).
Liudytojas I. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad darbo sutartyje buvo nurodyta, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pagalbinis darbininkas, nors tikrovėje dirbo ir aukštalipiu, nes turi leidimą, ir darbų vadovu. Viso dirbo apie pusantrų metų, pilnu etatu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisas buvo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) g. Visas darbo priemones, taip pat ir jo darbo funkcijoms atlikti reikalingus akinius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam suteikdavo. Dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlyginimą mokėjo jam J. U. į rankas. Kadangi jis turėjo didelę darbo patirtį, jam buvo mokamas nemažas atlyginimas – jis siekdavo 2000-3000 litų, o gal ir daugiau. Atlyginimas priklausydavo nuo objekto sunkumo, kaip greitai jie atlikdavo darbus ir kokiu sezonu dirbo. Kai išmokėdavo atlyginimą, jis nepamena, ar pasirašė ant kokių nors dokumentų, kadangi buvo dirbęs ne vienoje bendrovėje, kurios direktorius buvo J. U. – dirbo trijose bendrovėse, kurių direktorius buvo J. U.. Liudytojas suprato, kad gaunant trigubai didesnį atlyginimą, nei buvo nurodyta darbo sutartyje, jis buvo mokamas „vokeliuose“. Už 1000 litų atlyginimą nei vienas aukštalipis nebūtų dirbęs, nes už tokį rizikingą darbą tai labai mažas atlyginimas. Jis su J. U. dirba viso apie 11 metų. Labai gerai pažįsta šį žmogų (1 t., b. l. 152–153, 171–173).
Liudytoja J. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininkė. Ar ji buvo pasirašiusi savo pareigybės aprašymą, neatsimena. Direktoriaus J. U. (Klaipėdos filialo) žodiniu nurodymu, sutvarkydavo dokumentus: dokumentus surūšiuodavo ir susegdavo į segtuvus. Kadangi dirbo tik puse etato, darbo daug neturėjo. Sutvarkyti ir surūšiuoti buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduodami įmonės buhalterei, kuri apskaitą tvarkė Kaune. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinys Klaipėdoje buvo (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimas jai buvo išmokamas grynais, kokio dydžio, nebepamena. Darbo sutartyje buvo numatytas 500 Lt darbo užmokestis. Atlyginimą mokėdavo Klaipėdos filialo direktorius J. U.. Gaudama atlyginimą, darbo užmokesčio žiniaraščių nepasirašydavo (1 t., b. l. 149–150).
Liudytojas K. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbinis darbininkas. Konkretaus darbo neatlikdavo, viršininko J. U. nurodymu, dirbdavo įvairius darbus: dažydavo vamzdžius, padėdavo laikyti laiptus, valyti langus ir kt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisas buvo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimas jam buvo išmokamas grynais, maždaug 300 ar 400 litų – įmonėje dirbo pusę etato. Atlyginimą mokėdavo direktorius J. U.. Neprisimena, ar gaudamas atlyginimą pasirašydavo darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius (1 t., b. l. 143–144).
Liudytojas R. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirbau bendrovėje apie pusmetį aukštalipiu. Tuo metu bendrovės direktorius buvo J. U.. Nepamena, kaip buvo nurodyta darbo sutartyje – ar jis šioje bendrovėje dirbo puse etato ir pilnu, tačiau jis tikrovėje dirbo pilnu etatu. Kadangi jis buvo tik neseniai pradėjęs dirbti minėtoje bendrovėje, tai palyginus su seniau dirbusiais darbuotojais, jis gaudavo nedidelę atlyginimą – apie 2000 litų į rankas. Kiek žino, senesni darbuotojai gaudavo didesnį atlyginimą. Atlyginimą išmokėdavo pats bendrovės direktorius J. U.. Gaudami atlyginimą, nepasirašinėdavo jokiuose dokumentuose. Tuo metu, kai jis dirbo bendrovėje, bendrovė turėjo objektus Druskininkuose, todėl direktorius jiems mokėdavo ir maistpinigius – apie 20 litų į dieną. Liudytojas žino, kad darbo sutartyje pas jį buvo nurodyta, kad jis gauna minimalią algą, tačiau tikrovėje jis gavo dvigubai didesnį atlyginimą, nes tuo metu pas visus juos buvo darbo sutartyje nurodytas minimalus atlygis, o direktorius jiems išmokėdavo žymiai didesnį atlyginimą. Vieniems jis skirdavosi nuo darbo sutartyje nurodyto atlyginimo dvigubai kitiems trigubai (1 t., b. l. 175–176).
Liudytojas Ž. U., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie du metus, lyg pilnu etatu, darbo užmokestis buvo mokamas į rankas. Buvo nustatytas dienos atlygis, lygtai 150 litų. Kiek dienų dirbdavo, tiek pinigų gaudavo. Dar ši suma priklausydavo nuo sezono, darbų atlikimo greitumo. Fiksuoto kasmėnesinio atlyginimo, tai yra tokio, kuris buvo nurodytas darbo sutartyje, jis negaudavo. Darbo sutartyje visiems bendrovės darbuotojams buvo nurodytas vienodas atlyginimas, tačiau buvo mokamas žymiai didesnis atlyginimas. Už 1000 litų atlyginimą nei vienas aukštalipis Lietuvoje nedirbtų, nes tai labai mažas atlyginimas už tokį rizikingą darbą. Jo gaunamas atlyginimas į rankas buvo maždaug nuo 2500 iki 3000 litų, o ne 1000, kaip nurodytas darbo sutartyje. Atlyginimą jam grynais pinigais pagrinde išmokėdavo J. U., bet yra mokėjęs ir U. S.. Gaunant atlyginimą į rankas, jis nepasirašydavo jokiuose darbo apskaitos žiniaraščiuose (1 t., b. l. 167–168).
Liudytojas V. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie du metus, pilnu etatu. Darbo užmokestis buvo mokamas į rankas. Buvo nustatytas dienos atlygis, fiksuota suma – 100-150 litų. Kiek dienų dirbdavo, tiek pinigų gaudavo. Dar ši suma priklausydavo nuo sezono, darbų atlikimo greitumo. Kasmėnesinio atlyginimo, t. y. tokio, kuris buvo nurodytas darbo sutartyje, jis negaudavo. Darbo sutartyje visiems bendrovės darbuotojams buvo nurodytas vienodas atlyginimas –1000 litų suma, tačiau buvo mokamas žymiai didesnis atlyginimas. Jo gaunamas atlyginimas į rankas buvo maždaug nuo 2000 iki 2500 litų, o ne 1000, kaip nurodytas darbo sutartyje. Sezono metu gaudavo ir 3000 litų atlyginimą. Atlyginimą jam grynais pinigais pagrinde išmokėdavo J. U.. Gaunant atlyginimą į rankas jis nepamena, ar pasirašydavo kokiuose darbo apskaitos žiniaraščiuose. Kas mėnesį buvo mokamas ne toks pats atlyginimas – jis skirdavosi, nes skirdavosi ir darbų specifika, apimtis, atlikimo greitis, sezonas (1 t., b. l. 164–165).
Liudytojas M. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad žino, jog U. S. yra UAB “(duomenys neskelbtini)“ bendrasavininkis. Liudytojas su J. U. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis šioje bendrovėje dirbo aukštalipiu. Kai išėjo iš šios bendrovės, jam paskambino J. U. ir pasiūlė dirbti bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. J. U. pasakė, kad kažkuris bendrovės darbuotojas, dirbantis Kaune, turi sutvarkyti jo darbo sutartį ir, kai darbo sutartis bus sutvarkyta, jam pateiks pasirašyti ir vieną iš egzempliorių atiduos jam. Jis vis laukė, kada J. U. pateiks jam darbo sutartį. Nors ir nebuvo pasirašęs darbo sutarties su minėta bendrove „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jis joje dirbo tarp 6-12 mėnesių. Jam buvo išduotas darbo pažymėjimas. Jis dirbo objektuose: (duomenys neskelbtini) Kai jis dirbo minėtoje bendrovėje, kartu su juo dirbo Ž. U., E. G., M. D., V. P.. Jis tik apklausos metu sužinojo, kad jis oficialiai nebuvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dirbdamas buvo įsitikinęs, kad jis dirba minėtoje bendrovėje aukštalipiu. Dirbant šioje bendrovėje, jam buvo mokamas apie 3000 litų atlyginimas, t. y. jis į dieną gaudavo apie 150 litų atlyginimą. Atlyginimą jam mokėjo arba į rankas J. U., arba pavedimu J. U. ar U. S.. Liudytojas šiai bendrovei per kelis kartus yra paskolinęs virš 10000 litų. Paskolinti pinigų jo prašė J. U., nes tuo metu buvo užblokuotos bendrovės sąskaitos. Jo paskolintus bendrovei pinigus jam grąžino U. S.. Į jo banko sąskaitą, esančią AB SEB banke per 6 kartus, laikotarpiu nuo 2011-08-10 iki 2012-01-05 pervesti 30000 litų yra jam išmokamas atlyginimas ir grąžinama skola. Jis tuo metu neatkreipė dėmesio, pervesdamas pinigus, pavedime U. S. įrašydavo, kad tai ne atlyginimas ar skolos grąžinimas, o atvirkščiai – neva šie pinigai yra skolinami jam (2 t., b. l. 9–11).
Liudytoja J. U., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su U. S. jos nesieja jokie ryšiai, ji asmeniškai U. S. nėra niekada mačiusi ir jo nepažįsta. Kiek žino, U. S. buvo jos vyro J. U. darbo kolega. Jos vyras anksčiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir, kiek jai žinoma, užėmė direktoriaus pareigas. Apie tai, kad jai U. S. 2011 m. į jos asmeninę banko sąskaitą pervedė pinigines lėšas, nežinojo, kadangi ji nesinaudojo sąskaitos internetine bankininkyste ir niekada nesitikrino banko sąskaitos išrašų. Kokiu tikslu U. S. į jos asmeninę banko sąskaitą pervedė pinigus, nežino. Kur ir kada buvo panaudotos į jos sąskaitą iš U. S. pervestos piniginės lėšos, nežino. Jos vyras J. U. ne kartą naudojosi jai išduota banko kortele, kadangi ji yra ne kartą gulėjusi ligoninėje, todėl vyras galėjo, jai žinant ir su jos sutikimu, iš jos banko sąskaitos išgryninti pinigines lėšas (1 t., b. l. 185–187).
Liudytojas M. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su U. S. jo nesieja jokie ryšiai, tokio asmens nepažįsta ir susitikęs nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbantis J. U. jam buvo minėjęs, kad U. S. yra įmonės direktorius. Apie 2009 m. jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovėje dirbo apie 2 mėnesius. U. S. į jo sąskaitą 2011 m. galėjo pervesti jam likusį įsiskolinimą už darbą, kurį bendrovė jam liko skoloje jam išeinant iš darbo. Kitos informacijos, dėl ko jam buvo pervesti pinigai, nurodyti negali, nes nežino (1 t., b. l. 197–199).
Liudytoja R. U., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su U. S. jos jokie ryšiai nesieja, nes šio asmens nepažįsta. Mano, kad jos buvęs sutuoktinis J. U. galimai turėjo ryšių su minėtu U. S., kuris galėjo jos vyro vardu pervesti pinigus, skirtus vaikų išlaikymui, tai yra per 13 kartų 26742 litus (2 t., b. l. 19–21).
2015-09-25 specialisto išvadoje Nr. 5-2/139 dėl UAB “ (duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų nurodyta, kad:
1. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnis “Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas” (2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija), nurodo, kad “<…> Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.”, 11 straipsnis „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ 1 dalis nurodo, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.“, 16 straipsnio “Apskaitos registrai” (2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 3 dalis nurodo: „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka.“ ir 21 straipsnio “Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą” 1 dalis nurodo, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“ UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas tiriamuoju laikotarpiu ėjo J. U., vyr. buhaltere dirbo V. J.. Dėl nepateiktų apyvartos žiniaraščių 2010, 2011, 2012, 2013 metų pirkėjų įsiskolinimo, skolų tiekėjams, valstybės iždui, Sodrai bei darbuotojams apyvartos žiniaraščių, tyrimo metu nebuvo galima nustatyti pirkėjų skolų pagal jų pavadinimus, skolų tiekėjams pagal jų pavadinimus, valstybės iždui, Sodrai bei pagal kiekvieną darbuotoją atskirai.
2013-02-12 vyr. buhalterei V. J. iš UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) buvo pervesta 1000 Lt (289,62 Eur), nurodant „suteikta trumpalaikė paskola“. Paskolos sutartis ir apyvartos žiniaraštis, kuriame būtų apskaityta paimta 1000 Lt paskola, tyrimui nebuvo pateikti. Tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, kada V. J. paskolą grąžino, nes 2013-10-23 debitorių sąraše jos pavardės nėra.
UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. U. nesivadovavo LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsniu „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuris nurodo, kad “Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.”, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalimi, kuri nurodo, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, ir 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas (2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 2 dalis nurodo, kad „<...> Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui.“, LR Pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr. IX-675) 2 straipsnio „Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos“ 31 dalimi (2008-07-14 įstatymo Nr. X-1697 redakcija), kuri nurodo, kad „Sąnaudos – visos išlaidos, patirtos uždirbant pajamas.“ ir 21 straipsnio „Komandiruočių sąnaudos“ (2008-06-17 įstatymo Nr.X-1608 redakcija) 1 dalis nurodo, kad „Komandiruote laikomas vieneto vadovo ar jo įgalioto asmens įsakymu (sprendimu), kuriame turi būti nurodyta komandiruotės tikslas, vieta (vietos), trukmė (jeigu komandiruotės metu vykstama į keletą užsienio valstybių, – buvimo kiekvienoje užsienio valstybėje trukmė) ir vieneto numatomos apmokėti išlaidų rūšys, įformintas darbuotojo išvykimas iš nuolatinės darbo vietos atlikti darbo funkcijų, tarnybinio pavedimo ar kelti kvalifikacijos.“ ir LR Akcinių bendrovių pakeitimo įstatymo (2003-12-11 Nr.IX-1889) 19 straipsnio „Bendrovės organai“ 8 dalis nurodo „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais.“, 37 straipsnio „Bendrovės vadovas“ 10 dalis (2009-12-15 įstatymo Nr.XI-564 redakcija) nurodo „Bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; <...>“ , nes:
1) pagal UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ 2011-06-10 PVM sąskaitą faktūrą SL17 Nr.0000141 pirko dvi poras treniruočių batelių ir sandalus už 97 Lt (t.sk. 16,83 Lt PVM). Už avalynę 97 Lt (28,09 Eur) sumokėjo 2011-06-10 iš bendrovės kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr.122 išduotais grynaisiais pinigais,
2) 2012-01-02 UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ vardu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pirko prekių už 1054,15 Lt (t.sk. 182,95 Lt PVM) (305,30 Eur), už kurias sumokėjo pavedimu iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini). PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimui nebuvo pateikta. Direktorius J. U. UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ vardu pirko prekes ne bendrovės reikmėms, tuo bendrovei padarė 951,37 (80,17+871,20) Lt (275,54 Eur) nuostolį. Direktorius J. U. pasirašė UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ 2011 ir 2012 metų balansus, kuriuose buvo įrašyta neteisinga turto vertė, taip pat pasirašė pelno (nuostolių) ataskaitas, kuriose neteisingai apskaičiavo apmokestinamąjį pelną,.
3) iš (duomenys neskelbtini) IĮ optikos salono UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2012 metais pirko prekių už 4793,51 Lt (t.sk. 831,91 Lt PVM) (1388,30 Eur): darbo akinius, apsauginius darbo akinius, korekcinius akinių rėmelius su lęšiais, iš viso 14 vnt. Už akinius buvo sumokėta grynais pinigais bei pavedimu iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Tolimesnio tyrimo metu nustačius, kad minėti akiniai nebuvo naudojami bendrovės veikloje, bus daroma išvada, kad direktorius J. U. UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ padarė 3961,60 Lt (1147,36 Eur) nuostolį ir 2012 metų balanse, kurį pasirašė J. U., buvo įrašyta neteisinga turto vertė, ir pelno (nuostolių) ataskaitoje neteisingai apskaičiavo apmokestinamąjį pelną,
4) pagal 2011-07-08 kasos išlaidų orderį Nr. 146A direktoriui J. U. išduoti 3096,18 Lt (896,72 Eur) „už apgyvendinimo paslaugas kvitas Nr. 327“ ir pagal 2011-07-29 kasos išlaidų orderį Nr. 158 išduoti 800 Lt (231,70 Eur) „komandiruotės išlaidos į Latviją“. Įsakymas dėl direktoriaus J. U. komandiruotės, kuriame turi būti nurodyta komandiruotės tikslas, vieta (vietos), trukmė (jeigu komandiruotės metu vykstama į keletą užsienio valstybių, – buvimo kiekvienoje užsienio valstybėje trukmė) ir vieneto numatomos apmokėti išlaidų rūšys, įformintas darbuotojo išvykimas iš nuolatinės darbo vietos atlikti darbo funkcijų, tarnybinio pavedimo ar kelti kvalifikacijos, tyrimui nebuvo pateiktas, jo data ir numeris nebuvo įrašyti į kasos išlaidų orderius Nr146A bei Nr.158. Tolimesnio ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad patvirtinantis dokumentas, tai yra įsakymas dėl direktoriaus J. U. komandiruotės nebuvo surašytas (ir pasirašytas) ir J. U. išvykimas į Latviją nebuvo susijęs su bendrovės veikla, bus daroma išvada, kad 2011 m. liepos mėn. bendrovės kasoje į išlaidas nurašius 3896,18 (3096,18+800) Lt (1128,41 Eur), direktorius J. U. UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ padarė 3896,18 Lt (1128,41 Eur) nuostolį ir 2011 metų balanse, kurį pasirašė J. U., buvo įrašyta neteisinga turto vertė, ir pelno (nuostolių) ataskaitoje neteisingai apskaičiavo apmokestinamąjį pelną,
5) pagal AB-ės „(duomenys neskelbtini)“ sanatorijos 2012 metais UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas tris PVM sąskaitas už „už sanatorines paslaugas dvivietis kambarys E+“ sumokėjo 4796 Lt (1389,02 Eur): 276 Lt (79,94 Eur) sumokėjo grynaisiais pinigais, atskaitingo asmens direktoriaus J. U. avanso apyskaitoje pinigų likutį sumažindamas 276 Lt (79,94 Eur), likę 4520 Lt (1309,08 Eur) sumokėti iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). AB-ės „(duomenys neskelbtini)“ sanatorijos 2012 metų liepos, rugpjūčio ir spalio mėn. suteiktos sanatorinės paslaugos UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ vardu, nesusijusios su bendrovės veikla. Dėl to direktorius J. U., apmokėjęs sanatorines paslaugas bendrovės piniginėmis lėšomis UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ padarė 4796 Lt nuostolį ir 2012 metų balanse, kurį pasirašė J. U., buvo įrašyta neteisinga turto vertė, ir pelno (nuostolių) ataskaitoje neteisingai apskaičiavo apmokestinamąjį pelną,
6) atskaitingas asmuo direktorius J. U. avanso apyskaitoje pinigų likutį sumažino 464 Lt (134,38 Eur): 2012 metų rugsėjo mėn. pagal 2012-09-16 PVM sąskaita faktūra KLV Nr. 0044875 už 304 Lt (t.sk 52,76 Lt PVM) (88,04 Eur), kurią „už apgyvendinimą“ išrašė AB „(duomenys neskelbtini)“ (į/k 140557410, adresas (duomenys neskelbtini)) ir 2012 m. lapkričio mėn. pagal 2012-11-20 PVM sąskaita faktūra VPI Nr.00005456 už 160 Lt (t.sk 27,77 Lt PVM) (46,34 Eur), kurią „už apgyvendinimą“ išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (viešbutis „(duomenys neskelbtini)“ į/k (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)). Prie minėtų sąskaitų nebuvo pridėto jokių dokumentų, pagrindžiančių, kad viešbučių paslaugos buvo susijusios su UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ veikla. Tolimesnio ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad atskaitingo asmens direktoriaus J. U. sumokėti 464 (304+160) Lt (134,38 Eur) grynaisiais pinigais už apgyvendinimą Klaipėdos viešbučiuose nebuvo susiję su jo vadovaujamos bendrovės veikla, bus daroma išvada: direktorius J. U. UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ padarė 383,47 (251,24+132,23) Lt (111,06 Eur) nuostolį ir 2012 metų balanse, kurį pasirašė J. U., buvo įrašyta neteisinga turto vertė, ir pelno (nuostolių) ataskaitoje neteisingai apskaičiavo apmokestinamąjį pelną,
7) 2012-08-24 pagal kasos išlaidų orderį Nr.247 iš bendrovės kasos išimtais 2500 Lt (724,05 Eur) apmokėjo už baldus (duomenys neskelbtini)IĮ-ei, kuri 2500 Lt (724,05 Eur) išrašė kasos pajamų orderio kvitas IKIĮ be numerio (pagal 2012-08-24 (duomenys neskelbtini) IĮ-ės išrašyta sąskaita faktūra KP-12 Nr.00B, kurioje įrašyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko baldus (kokius nenurodyta) už 2500 Lt (724,05 Eur).) Tolimesnio ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad direktoriaus J. U. už 2500 Lt (724,05 Eur) pirkti baldai nebuvo naudojami jo vadovaujamos bendrovės veikloje, bus daroma išvada: direktorius J. U. UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ padarė 2500 Lt (724,05 Eur) nuostolį 2012 metų balanse, kurį pasirašė J. U., buvo įrašyta neteisinga turto vertė, ir pelno (nuostolių) ataskaitoje neteisingai apskaičiavo apmokestinamąjį pelną,
8) 2012-11-20 pagal PVM sąskaitas faktūras RES2012 Nr.228 už 903,70Lt (t.sk.156,84 Lt PVM) (261,73 Eur) ir RES2012 Nr.235 už 2348,30 Lt (t.sk.407,56 Lt PVM) (680,11 Eur), kuriose nebuvo įrašyta kokia automašina remontuojama, pirko atsargines dalis ir remonto paslaugas iš viso už 3252 (903,70+2348,30)Lt (941,84 Eur). VĮ „Regitra“ bendrovės vardu registruotos dvi automašinos 2012 m. vasario mėn. (abi) buvo parduotos. Automašinų nuomos ar panaudos sutarčių pateiktuose dokumentuose nerasta. Tolimesnio ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad direktorius J. U. remontavosi asmeninę automašiną ar kitą nesusijusią su bendrovės veikla, bus daroma išvada, kad UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ padarė 2687,60 (746,86+1940,74) Lt (778,38 Eur) nuostolį ir 2012 metų balanse, kurį pasirašė J. U., buvo įrašyta neteisinga turto vertė, ir pelno (nuostolių) ataskaitoje neteisingai apskaičiavo apmokestinamąjį pelną.
LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. I-574) 21 straipsnis “Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą” 2 dalis nurodo, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.“ ir LR Archyvų įstatymo 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 dalis nurodo, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo:
1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius;
2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės;
3) Išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka;
4) užtikrinti, kad turimi dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija.“, 2 dalis nurodo, kad „Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas.“
Dėl tyrimui nepateiktų UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ 2010 metų finansinės atskaitomybės, apyvartos žiniaraščių 2010, 2011, 2012, 2013 metų pirkėjų įsiskolinimo apyvartos žiniaraščių, skolų tiekėjams, valstybės iždui, Sodrai bei darbuotojams apyvartos žiniaraščių, tyrimo metu nebuvo galima nustatyti pirkėjų įsiskolinimą pagal kiekvieną pirkėją atskirai, skolų tiekėjams pagal jų pavadinimus, valstybės iždui, Sodrai bei pagal kiekvieną darbuotoją atskirai. Tiriamuoju laikotarpiu (2010-07-01 – 2013-10-23) UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjo J. U..
LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas (2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 2 dalis nurodo, kad „<...> Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui.“ ir 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas (2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 2 dalimi, kuri nurodo, kad “Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys.”
Tyrimui pateiktuose apskaitos dokumentuose rastos PVM sąskaitos faktūros, kurias išrašė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (į/k (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini)). U. S. buvo minėtos įmonės direktorius ir UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius komercijai, vėliau direktorius plėtrai ir vienintelis akcininkas. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius U. S. 2012-02-01 – 2013-04-01 laikotarpiu UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ išrašė ir pasirašė septyniolika PVM sąskaitų faktūrų už 122901,15 Lt (t.sk. 18797,91 Lt PVM) (35594,63 Eur): 1) keturiolikoje PVM sąskaitų faktūrų (Nr. USG-I-001–Nr. USG-I-014) įrašyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi sumokėti 95793,15 Lt (t.sk. 14198,51 Lt PVM) (27743,61 Eur) komisinio mokesčio, tačiau prie pateiktų sąskaitų nėra pridėtas komisinio mokesčio apskaičiavimas ir nenurodytas dokumentas, kuriuo remiantis apskaičiuotas mokestis; 2) 2012-12-31 išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. USC -046 už internetinio puslapio (duomenys neskelbtini) serverio nuomą ir turinio priežiūrą sumokėti 12000 Lt (t.sk. 2082,60 Lt PVM) (3475,44 Eur), tačiau tyrimui nebuvo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sutartis dėl bendrovės internetinio puslapio priežiūros ir serverio nuomos bei apmokėjimo už paslaugas kaina; 3) 2012-12-31 – PVM sąskaitą faktūrą Nr. USC -047 už įmonės finansų valdymo ir strategijos plėtros konsultacijas 14500 Lt (t.sk. 2516,80 Lt PVM) (4199,49 Eur). Tyrimui nebuvo pateiktas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas finansų valdymo ir strategijos plėtros gerinimo planas ar kitas dokumentas, kuriame nurodyta komplektas priemonių, kuria įgyvendinus pagerėtų bendrovės finansų valdymas bei jos plėtra. 4) 2013-01-09 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. USG-I-032 įrašyta sumokėti 608 Lt už paslaugas, nenurodant paslaugų pavadinimo, sutarties dėl paslaugos atlikimo datos ir numerio. Dėl 1-4 punktuose nurodytų priežasčių tyrimo metu nebuvo galima nustatyti ar VšĮ-ės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius U. S. (ir UAB-je „(duomenys neskelbtini)“ ėjęs direktoriaus komercijai, plėtrai pareigas) išrašytose PVM sąskaitose faktūrose fiksavo įvykusias ūkines operacijos, nes jų įvykimas nepatvirtintas jokiais dokumentais.
2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingas asmuo direktorius J. U. nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (2009-07-22 nutarimo Nr.766 redakcija) 9 punkto, kuris nurodo: „ <...> Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu.“ ir LR Akcinių bendrovių pakeitimo įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889) 19 straipsnio „Bendrovės organai“ 8 dalis nurodo „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais.“, 37 straipsnio „Bendrovės vadovas“ 1 dalis nurodo „Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas“ ir 12 dalis (2009-12-15 įstatymo Nr. XI-564 redakcija) nurodo „Bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; <...>“ reikalavimų, nes tiriamuoju laikotarpiu iš bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių AB „SEB“ banke, naudodamas korteles (duomenys neskelbtini), nuo 2011-10-29 iki 2013-02-20 išėmė 512520 Lt (148436,05 Eur) grynųjų pinigų, iš jų 88500 Lt (25631,37 Eur) buvo įrašyti kasos knygos pajamose: 30500 (7000+3500+2500+500+6000+6000+5000) litų (8833,41 Eur) išėmimo kortele dieną buvo surašyti kasos pajamų orderiai ir pagal juos užpajamuoti kasos knygos pajamose ir 58000 Lt (16797,96 Eur), kuriuos 2012-08-01 – 2013-03-02 laikotarpiu pagal išrašytus kasos pajamų orderius direktorius J. U. grąžino į bendrovės kasą. 2013-03-02 pas atskaitingą asmenį direktorių J. U., pagal įrašus tyrimui pateiktuose apskaitos dokumentuose, buvo 424020 (512520-30500-58000) Lt (122804,68 Eur) dokumentinis likutis, kurio į UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ kasą iki 2013-10-23 negrąžino ar jų panaudojimui pateisinamųjų apskaitos dokumentų tyrimui nepateikė.
Daroma išvada, kad direktorius J. U., pagal įrašus tyrimui pateiktuose dokumentuose, iš bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų kortele išimtus 424020 Lt (122804,68 Eur) turėjo panaudoti UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui ir kreditorinių skolų, iš viso 315131,43 Lt (91268,37 Eur) sumokėjimui (9 lentelė, Lt):
(duomenys neskelbtini)
3. Tyrimui buvo pateikta 2010 m. liepos mėn. – 2013 m. kovo mėn. grynųjų pinigų apskaitos dokumentai, kasos knygos ir apyvartos žiniaraščiai. Visuose tyrimui pateiktuose kasos pajamų ir išlaidų orderiuose, kasos knygose yra pasirašiusi tik vyr. buhalterė V. J., direktoriaus J. U. parašų nėra.
LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. I-574) 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalimi, kuri nurodo, kad “ Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <…>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus” ir 16 straipsnio “Apskaitos registrai” (2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 3 dalis nurodo: „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka.“
2013 m. balandžio mėn. – 2013 m. spalio mėn. grynųjų pinigų apskaitos dokumentai, kasos knygos ir apyvartos žiniaraščiai tyrimui nebuvo pateikti.
Pagal įrašus kasos knygoje tiriamojo laikotarpio pradžiai (2010-07-01) UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ kasoje buvo 80369,26 Lt (23276,55 Eur) dokumentinis grynųjų pinigų likutis. 2010 m. liepos mėn. – 2013 m. kovo mėn. laikotarpiu kasos knygos pajamose užpajamavo 157194,91 Lt (45526,79 Eur) ir į išlaidas nurašė 237447,29 Lt (68769,49 Eur). 2013-03-17 dokumentinis grynųjų pinigų likutis sudarė 116,88 Lt (33,85 Eur).
LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” III skyriaus “Kasos knyga ir pinigų laikymas ” 19 punktas (2002-07-01 LVR nutarimo Nr.1021 redakcija), kuris nurodo, kad „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti.“
2010-07-16 – 2013-03-17 pagal išrašytus bendrovės kasos išlaidų orderius, kuriuose išlaidų pagrindas nurodytas atlyginimas, kasos knygose į išlaidas buvo nurašyti 101882,73 Lt (29507,28 Eur). Visi 101882,73 Lt (29507,28 Eur), skirti atlyginimų išmokėjimui, buvo išduoti direktoriui J. U.. Pateiktuose apskaitos dokumentuose nerasta darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių su pinigų gavėjų parašais. Dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, ar visus 101882,73 Lt (29507,28 Eur) direktorius J. U. panaudojo pagal paskirtį, tai yra atlyginimų dirbantiesiems išmokėjimui.
LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. I-574) 21 straipsnis “Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą” 2 dalis nurodo, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.“ ir LR Archyvų įstatymo 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 dalis nurodo, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo:
1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius;
2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės;
3) Išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka;
4) užtikrinti, kad turimi dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija.“, 2 dalis nurodo, kad „Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas.“
UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas tiriamuoju laikotarpiu ėjos J. U., dėl to jis tyrimui turėjo pateikti darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius už 101882,73 Lt (29507,28 Eur), 2013 m. balandžio mėn. – 2013 m. spalio mėn. 23 d. grynųjų pinigų apskaitos dokumentus, kasos knygas ir apyvartos žiniaraščius.
UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. U. pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio “Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalį, kuri nurodo: ”Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.”, LR Pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr. IX-675) 2 straipsnio „Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos“ 31 dalį (2008-07-14 įstatymo Nr. X-1697 redakcija), kuri nurodo, kad „Sąnaudos – visos išlaidos, patirtos uždirbant pajamas.“ ir 21 straipsnio „Komandiruočių sąnaudos“ (2008-06-17 įstatymo Nr. X-1608 redakcija) 1 dalį, kuri nurodo, kad „Komandiruote laikomas vieneto vadovo ar jo įgalioto asmens įsakymu (sprendimu), kuriame turi būti nurodyta komandiruotės tikslas, vieta (vietos), trukmė (jeigu komandiruotės metu vykstama į keletą užsienio valstybių, – buvimo kiekvienoje užsienio valstybėje trukmė) ir vieneto numatomos apmokėti išlaidų rūšys, įformintas darbuotojo išvykimas iš nuolatinės darbo vietos atlikti darbo funkcijų, tarnybinio pavedimo ar kelti kvalifikacijos.“ ir LR Akcinių bendrovių pakeitimo įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889) 19 straipsnio „Bendrovės organai“ 8 dalį, kuri nurodo „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais.“, 37 straipsnio „Bendrovės vadovas“ 1 dalį „Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas“ ir 10 dalį (2009-12-15 įstatymo Nr. XI-564 redakcija), kuri nurodo „Bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; <...>“, nes sutikrinus įrašus tyrimui pateiktose direktoriaus J. U. avanso apyskaitose rasta:
1) 2011-06-01 – 2011-06-30 avanso apyskaitoje kaip pateisinamąjį dokumentą įrašė 2011-06-13 degalų pirkimo kvitą Nr.302298/32 už 196,75 Lt (t.sk. 34,14 Lt PVM) ir 2011-06-24 degalų pirkimo kvitą Nr.61/2778 už 50 Lt (t.sk. 8,68 Lt PVM), kuriuose nėra fiksuota, kad prekę (kurą) pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl to jie negali būti įtraukti į bendrovės apskaitą.
2) 2011-11-01 – 2011-11-30 avanso apyskaitoje buvo įrašytas 2011-11-23 degalų pirkimo kvitas Nr. 302298/32, kuriame nėra fiksuota, kad prekę už 99,46 Lt (t.sk. 17,26 Lt PVM) (28,81 Eur) pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl to jis negali būti įtrauktas į bendrovės apskaitą. Atskaitingas asmuo direktorius J. U. 2011 m. birželio mėn. avanso apyskaitoje be pateisinamųjų apskaitos dokumentų 246,75 (196,75+50) Lt sumažinęs pinigų likutį, ir 2011 m. lapkričio mėn. avanso apyskaitoje be pateisinamųjų apskaitos dokumentų 99,46 Lt sumažinęs pinigų likutį UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ padarė 286,13 (162,61+41,32+ 82,20) Lt (82,87 Eur) nuostolį ir 2011 metų balanse, kurį pasirašė direktorius J. U., buvo įrašyta neteisinga turto vertė, pelno (nuostolių) ataskaitoje, kurią taip pat pasirašė, neteisingai apskaičiavo apmokestinamąjį pelną.
3) 2012-02-01 – 2012-02-28 avanso apyskaitoje, kaip pateisinamąjį dokumentą, įrašė 2012-02-04 degalų pirkimo kvitą Nr. 311365 už 50,22 Lt (14,54 Eur), kuriame nėra fiksuota, kad prekę už 50,22 Lt (14,54 Eur) pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl to jis negali būti įtrauktas į bendrovės apskaitą.
4) 2012-03-01 – 2012-03-31 avanso apyskaitoje, kaip pateisinamąjį dokumentą, įrašė 2012-03-03 degalų pirkimo kvitą Nr. 1541788/75 už 29,71 Lt (t.sk. 5,16 Lt PVM) (8,60 Eur), kuriame nebuvo fiksuota, kad pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl to jis negali būti įtrauktas į bendrovės apskaitą.
5) 2012-10-01 – 2012-10-31 avanso apyskaitoje pagal 2012-10-10 PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) Nr. 0057 ir (duomenys neskelbtini) Nr. 0168, kuriose įrašyta, kad bendrovė pirko atsargines dalis automobiliui VOLVO S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1140 (920+220) Lt (t.sk. 197,85 Lt PVM) (330,17 Eur), kai UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ vardu minėtas automobilis VĮ „Regitra“ nebuvo registruotas, nuomos ar panaudos sutartys nebuvo pateiktos.
Atskaitingas asmuo direktorius J. U. 2012 metais avanso apyskaitose be pateisinamųjų apskaitos dokumentų pinigų likutį sumažino 1219,93 Lt (353,32 Eur): vasario mėn. 50,22 Lt (t.sk. 8,72 Lt PVM) (14,54 Eur), kovo mėn. 29,71 Lt (t.sk. 5,16 Lt PVM) (8,60 Eur), spalio mėn.1140 Lt (t.sk. 197,85 Lt PVM) (330,17 Eur), tuo UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ padarė 1008,20 (41,50 + 24,55 + 760,33 + 181,82) Lt (291,99 Eur) nuostolį ir 2012 metų balanse, kurį pasirašė direktorius J. U., buvo įrašyta neteisinga turto vertė, pelno (nuostolių) ataskaitoje, kurią taip pat pasirašė, neteisingai apskaičiavo apmokestinamąjį pelną.
UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ AB „SEB“ bankas buvo išdavęs dvi (duomenys neskelbtini) (elektronines debeto) korteles. Viena kortele (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojosi direktorius J. U., kita (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) – direktorius komercijai U. S.. Tiriamuoju laikotarpiu direktorius J. U. iš UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių AB“SEB“ banke, naudodamas korteles (duomenys neskelbtini) nuo 2011-10-29 iki 2013-02-20 išėmė 512520 Lt (148436,05 Eur) grynųjų pinigų. 30500 (7000+3500+2500+500+6000+6000+5000) litų (8833,41 Eur) išėmimo kortele dieną buvo surašyti kasos pajamų orderiai ir pagal juos užpajamuoti kasos knygos pajamose.
UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. U. pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. I-574) 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalį, kuri nurodo, kad “ Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <…>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus” ir LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” II skyriaus “Pinigų priėmimas ir išmokėjimas, kasos dokumentų įforminimas” 3 punktą (2007-12-19 LVR nutarimo Nr.1360 redakcija), kuris nurodo, kad “Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas.“, nes iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išimtiems 482020 (512520-30500) Lt (139602,64 Eur) nesurašė kasos pajamų orderių ir neužpajamavo kasos knygoje, tai yra neįrašė kasos knygoje į pajamas. Minėti 482020 Lt (139602,64 Eur) buvo įrašyti direktoriaus J. U. avanso apyskaitose pajamų skiltyse. 2012-08-01 – 2013-03-02 laikotarpiu dalį minėtų pinigų, tai yra 58000 Lt (16797,96 Eur) grąžino į bendrovės kasą pagal išrašytus kasos pajamų orderius, pagal kuriuos 58000 Lt (16797,96 Eur) buvo užpajamuoti kasos knygoje.
UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingas asmuo direktorius J. U. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (2009-07-22 nutarimo Nr.766 redakcija) 9 punktą, kuris nurodo: „ <...> Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu.“ ir LR Akcinių bendrovių pakeitimo įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889) 19 straipsnio „Bendrovės organai“ 8 dalį, kuri nurodo „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais.“, 37 straipsnio „Bendrovės vadovas“ 1 dalį, kuri nurodo „Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas“ ir 12 dalį (2009-12-15 įstatymo Nr. XI-564 redakcija), kuri nurodo „Bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; <...>“, nes pagal įrašus atskaitingo asmens direktoriaus J. U. 2012 m. vasario mėn. – 2013 m. kovo mėn. avanso apyskaitose, jis į bendrovės kasą negrąžino: 2012-02-28 – 24300 Lt (7037,77 Eur), 2012-03-31 – 52800 Lt (15291,94 Eur), 2012-04-30 – 81800 Lt (23690,92 Eur), 2012-05-31 – 105200 Lt (30468,03 Eur), 2012-06-30 – 131600 Lt (38113,99 Eur), 2012-07-31 – 166850 Lt (48323,10 Eur), 2012-08-31 – 194250 Lt (56258,69 Eur), 2012-09-30 – 237820 Lt (68877,43 Eur), 2012-10-31 – 279720 Lt (81012,51 Eur), 2012-11-30 – 345220 Lt (99982,62 Eur), 2012-12-31 – 404220 Lt (117070,20 Eur), 2013-01-31 – 420720 Lt (121848,93 Eur), 2013-02-28 – 433020 Lt (125411,26 Eur), 2013-03-31 – 424020 Lt (122804,68 Eur). Pagal įrašus 2013-10-23 balanse atskaitingas asmuo direktorius J. U. 424020 Lt (122804,68 Eur) iki 2013-10-23 į UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ kasą negrąžino ar jų panaudojimui pateisinamųjų apskaitos dokumentų tyrimui nepateikė, dėl to bendrovei padarė 424020 Lt (122804,68 Eur) nuostolį.
LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnis “Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas” (2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija), nurodo, kad “<…> Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.”, 11 straipsnis „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ 1 dalis nurodo, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.“ ir 16 straipsnio “Apskaitos registrai” (2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 3 dalis nurodo: „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka.“
1) Tiriamuoju laikotarpiu, pagal UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei paskolino 16000 (2010-06-04 – 14000 Lt ir 2012-06-20 – 2000 Lt) Lt (4633,92 Eur). 2010-07-28 – 2013-01-09 bendrovė, įrašydama „paskolos grąžinimas“, į įmonės atsiskaitomąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) pervedė 40467 Lt (11720,05 Eur), tai yra 24467 Lt (7086,13 Eur) daugiau, negu skolinosi.
2) 2012-08-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į U. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 9500 Lt (2751,39 Eur) paskolą. 2012-11-08 U. S. iš savo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pervesdamas 4000 Lt (1158,48 Eur) į bendrovės Nr. (duomenys neskelbtini), dalį paskolos grąžino, dėl to skolos likutis buvo 5500 Lt (1592,91 Eur).
Tyrimui nebuvo pateiktos paskolų sutartys ir paskolų apyvartos žiniaraščiai, dėl to tyrimo metu nebuvo galima sutikrinti VšĮ-ės „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ paskolintų piniginių lėšų kiekio ir jų grąžinimo teisingumo nuo 2010-07-01 iki 2013-10-23.
3) 2012-01-14 bendrovė pervedė į VšĮ-ės „(duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (144,81 Eur) avanso. Į U. S. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 14000 (1000+10000+3000) Lt (4054,68 Eur) avanso. Sąskaitų išrašuose nenurodyta, kuriam tikslui pervesti avansai. Išankstinių apmokėjimų apyvartos žiniaraščių nepateikė, dėl to tyrimo metu nebuvo galima sutikrinti VšĮ-ės „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB-ės „(duomenys neskelbtini) išankstinių apmokėjimų dydžio bei panaudojimo nuo 2010-07-01 iki 2013-10-23.
LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnis “Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas” (2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija), nurodo, kad “<…> Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.”, 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas (2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 2 dalis nurodo, kad „<...> Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui.“ ir 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas (2012-04-24 įstatymo Nr.XI-1988 redakcija) 2 dalimi, kuri nurodo, kad “Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys.”
2012-02-01 – 2013-04-01 laikotarpiu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei išrašė PVM sąskaitų faktūrų už 122901,15 Lt (t. sk. 18797,91 Lt PVM) (35594,63 Eur): keturiolikoje PVM sąskaitų faktūrų (Nr. USG-I-001–Nr. USG-I-014) rašyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi sumokėti 95793,15 Lt (t.sk. 14198,51 Lt PVM) (27743,61 Eur) komisinio mokesčio, tačiau prie pateiktų sąskaitų nėra pridėtas komisinio mokesčio apskaičiavimas ir nenurodytas dokumentas, kuriuo remiantis apskaičiuotas mokestis, 2012 m. gruodžio 31 d. išrašė dvi PVM sąskaitas faktūras: Nr. (duomenys neskelbtini) už internetinio puslapio (duomenys neskelbtini) serverio nuomą ir turinio priežiūrą sumokėti 12000 Lt (t.sk. 2082,60 Lt PVM) (3475,44 Eur), tačiau tyrimui nebuvo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sutartis dėl bendrovės internetinio puslapio priežiūros ir serverio nuomos bei apmokėjimo už paslaugas kaina ir Nr. USC -047 už įmonės finansų valdymo ir strategijos plėtros konsultacijas – 14500 Lt (t. sk. 2516,80 Lt PVM) (5256,60 Eur), kai tyrimui nebuvo pateiktas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas finansų valdymo ir strategijos plėtros gerinimo planas ar kitas dokumentas, kuriame nurodyta komplektas priemonių, kuria įgyvendinus pagerėtų bendrovės finansų valdymas bei jos plėtra. 2013-01-09 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. USG-I-032 įrašyta sumokėti 608 Lt (176,09 Eur) už paslaugas, nenurodant paslaugų pavadinimo, sutarties dėl paslaugos atlikimo datos ir numerio. Dėl nurodytų priežasčių tyrimo metu nebuvo galima nustatyti ar VšĮ-ės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius U. S. (ir UAB-je „(duomenys neskelbtini)“ ėjęs direktoriaus komercijai, plėtrai pareigas) išrašytose PVM sąskaitose faktūrose fiksavo įvykusias ūkines operacijas, nes jų įvykimas nepatvirtintas jokiais dokumentais. Tyrimo metu nebuvo galima nustatyti bendrovės skolos VšĮ-ei „(duomenys neskelbtini)“ likučio 2010-07-01, nes nebuvo pateikti 2010-2013 metų skolų tiekėjams apyvartos žiniaraščiai, skolų sudengimo aktai. Dėl to tyrimo metu nebuvo galima sutikrinti tiriamuoju laiku sumokėtų piniginių lėšų teisingumo.
Pagal įrašus tyrimui pateiktuose apskaitos dokumentuose:
1) direktorius J. U. 2010-07-01 – 2013-10-23 UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ padarė 434844,39 (424020 + 80,17 +871,2 +4796+ 2500+ 162,61+ 41,32+ 82,2+ 35,68+ 24,55+ 942,15+ 162,61 + 41,32 + 82,2+ 35,68+ 24,55+ 942,15) Lt (125939,64 Eur) nuostolį. Tolimesnio tyrimo metu nustačius, kad 9232,13 Lt (2673,81 Eur) vertės pirktos prekės ir paslaugos nebuvo panaudotos bendrovės veikloje, bus daroma išvada, kad dėl to direktorius J. U. bendrovei padarė 9232,13 Lt (2673,81 Eur) nuostolį.
2) tolimesnio ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad direktorius komercijai (plėtra) U. S. tiriamuoju laikotarpiu 52900 Lt (15320,90 Eur) nepanaudojo bendrovės veikloje, bus daroma išvada, kad U. S. bendrovei padarė 52900 (46400 + 6500) Lt (15320,90 Eur) nuostolį.
4. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 straipsnio “Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą” 1 dalis nurodo, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“ Tiriamuoju laikotarpiu UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjo J. U..
LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 11 straipsnio „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ (2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 1 dalis nurodo, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.“ Bendrovės apskaitą 2010-07-01 – 2013-10-23 laikotarpiu tvarkė vyr. buhalterė V. J..
2010-07-01–2013-10-23 laikotarpiu tvarkant UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, direktorius J. U. ir vyr. buhalterė V. J. nesivadovavo LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuris nurodo, kad “Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1)tinkama, objektyvi ir palyginama; 2)pateikiama laiku; 3)išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.” reikalavimais. Pagal įrašus, esančius tyrimui pateiktuose UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentuose, iš dalies nebuvo galima nustatyti:
bendrovės turto vertės, nes:
UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingas asmuo direktorius J. U. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (2009-07-22 nutarimo Nr.766 redakcija) 9 punktą, kuris nurodo: „ <...> Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu.“ ir LR Akcinių bendrovių pakeitimo įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889) 19 straipsnio „Bendrovės organai“ 8 dalį, kuri nurodo „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais.“, 37 straipsnio „Bendrovės vadovas“ 1 dalį, kuri nurodo „Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas“ ir 12 dalį (2009-12-15 įstatymo Nr. XI-564 redakcija), kuri nurodo „Bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; <...>“, nes tiriamuoju laikotarpiu iš bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių AB “SEB“ banke, naudodamas korteles (duomenys neskelbtini) nuo 2011-10-29 iki 2013-02-20 išėmė 512520 Lt (148436,05 Eur) grynųjų pinigų, iš kurių 424020 Lt (122804,68 Eur) neapskaitė kasos pajamų orderiuose ir neįrašė kasos knygos pajamuose. 2013-03-02 pas atskaitingą asmenį direktorių J. U. buvo 424020 Lt (122804,68 Eur) dokumentinis piniginių lėšų likutis, kurio į UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ kasą negrąžino, jų panaudojimo pateisinamųjų apskaitos dokumentų tyrimui nepateikė. Dėl to negalima nustatyti 424020 Lt (122804,68 Eur) panaudojimo.
LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. I-574) 21 straipsnis „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą” 2 dalis nurodo, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.“ ir LR Archyvų įstatymo 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 dalis nurodo, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo:
1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius;
2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės;
3) Išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka;
4) užtikrinti, kad turimi dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija.“, 2 dalis nurodo, kad „Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas.“
UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. U. 2013 m. balandžio mėn. – 2013 m. spalio mėn. grynųjų pinigų apskaitos dokumentų, kasos knygų ir apyvartos žiniaraščių nepateikė, dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti minėtu laikotarpiu gautų pinigų, jų išlaidų ir 2013-03-17 dokumentinio grynųjų pinigų likučio - 116,88 Lt (33,85 Eur) panaudojimo.
Dėl tyrimui nepateiktų UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ 2010, 2011, 2012, 2013 metų paskolintos piniginės lėšos apyvartos žiniaraščių nebuvo galima nustatyti paskolintų piniginių lėšų likučio 2010-07-01, ar 5500 Lt (1592,91 Eur) 2013 m. balandžio mėn. – spalio mėn. U. S. grąžino, nes 2012-08-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į U. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 9500 Lt (2751,39 Eur) paskolą. 2012-11-08 U. S. iš savo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pervesdamas 4000 Lt (1158,48 Eur) į bendrovės Nr. (duomenys neskelbtini), dalį paskolos grąžino (skolos likutis 5500 Lt (1592,91 Eur).
Dėl tyrimui nepateiktų UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ 2010, 2011, 2012, 2013 metų išankstinių apmokėjimų apyvartos žiniaraščių nebuvo galima nustatyti išankstinių apmokėjimų likučio 2010-07-01 ir 14500 Lt (4199,49 Eur) avanso panaudojimo, kuriuos bendrovė pervedė: 2012-01-14 į VšĮ-ės „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) - 500 Lt (144,81 Eur) ir į U. S. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 14000 Lt (4054,68 Eur). Sąskaitų išrašuose nenurodyta, kuriam tikslui pervesti avansai.
Dėl tyrimui nepateiktų UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ 2010, 2011, 2012, 2013 metų pirkėjų įsiskolinimas, paskolintos piniginės lėšos, pasiskolintos piniginės lėšos, išankstinių apmokėjimų apyvartos žiniaraščių tyrimo metu nebuvo galima nustatyti pirkėjų skolų, paskolintų piniginių lėšų, išankstinių apmokėjimų, atskaitingiems asmenims išduotų bendrovės pinigų likučio 2010-07-01 iš viso ir pagal kiekvieną pirkėją, skolintoją atskirai tiriamuoju laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2013-10-23, tai yra nebuvo galima nustatyti UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ turto vertės.
UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius komercijai (plėtrai) U. S. pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.I-574) 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalimi, kuri nurodo, kad “ Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <…>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus” ir LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” II skyriaus “Pinigų priėmimas ir išmokėjimas, kasos dokumentų įforminimas” 3 punktu ( 2007-12-19 LVR nutarimo Nr. 1360 redakcija), kuris nurodo, kad “Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas.“, nes
1) iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išimtiems 89400 Lt (25892,03 Eur) nesurašė kasos pajamų orderių, dėl to jie nebuvo užpajamuoti bendrovės kasos knygoje pajamose. 2012-07-04 – 2012-12-04 laikotarpiu į kasą grąžino 43000 Lt (12453,66 Eur), likusius 46400 Lt (13438,37 Eur) iki 2013-10-23 į UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ kasą negrąžino ar jų panaudojimui pateisinamųjų apskaitos dokumentų tyrimui nepateikė, dėl to nebuvo galima nustatyti 46400 Lt (13438,37 Eur) panaudojimo.
2) 2012 m. vasario mėn. pardavė abu bendrovės vardu įregistruotus automobilius R. C. (duomenys neskelbtini) už 1500 Lt (434,43 Eur) ir M. B. (duomenys neskelbtini) už 5000 Lt (1448,10 Eur). Pirkėjai už automobilius sumokėjo grynaisiais pinigais, direktorius komercijai (plėtrai) U. S. surašė pinigų priėmimo kvitų arba kasos pajamų orderių, 6500 (1500+5000) Lt (1882,53 Eur) neįrašyti į 2012 metų kasos knygos pajamas. Dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti 6500 Lt (1882,53 Eur) panaudojimo.
Dėl 1-2 punkte nurodytų priežasčių tyrimo metu nebuvo galima nustatyti UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ turto vertės.
Įsipareigojimų vertės ir struktūros
LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.I-574) 21 straipsnis “Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą” 2 dalis nurodo, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.“ ir LR Archyvų įstatymo 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 dalis nurodo, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo:
1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius;
2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės;
3) Išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka;
4) užtikrinti, kad turimi dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija.“, 2 dalis nurodo, kad „Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas.“
Dėl tyrimui nepateiktų UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ 2010, 2011, 2012, 2013 metų skolos tiekėjams apyvartos žiniaraščių nebuvo galima nustatyti bendrovės skolos VšĮ-ei „(duomenys neskelbtini)“ likučio 2010-07-01 ir įsiskolinimo dydžio nuo 2010-07-01 iki 2013-10-23 ir ar 79207,15 (122901,15-43694) Lt (22939,98 Eur) buvo sumokėti. 2012-02-01 – 2013-04-01 laikotarpiu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei išrašė PVM sąskaitų faktūrų už 122901,15 Lt (35594,63 Eur). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-11-15 – 2012-10-01 įmonei sumokėjo 43694 Lt (12654,66 Eur): 4000 Lt (1158,48 Eur)iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) ir 39694 Lt (11496,18 Eur) iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), skolos likutis 79207,15 Lt (22939,98 Eur).
Dėl tyrimui nepateiktų UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ 2010, 2011, 2012, 2013 metų gautos paskolos apyvartos žiniaraščių nebuvo galima nustatyti pasiskolintų lėšų likučio 2010-07-01, ar teisingai bendrovė grąžino paskolą 24467 Lt (7086,13 Eur) daugiau, negu skolinosi: 2010-07-28 – 2013-01-09 bendrovė, įrašydama „paskolos grąžinimas“, į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 40467 Lt (11720,05 Eur), kai iš įmonės buvo pasiskolinusi 16000 Lt (4633,92 Eur).
Dėl tyrimui nepateiktų UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ 2010, 2011, 2012, 2013 metų apyvartos žiniaraščių skolos tiekėjams, valstybės iždui, Sodrai, gautos paskolos, atsiskaitymas su darbuotojais, kitos skolos tyrimo metu nebuvo galima nustatyti skolų tiekėjams, valstybės iždui, Sodrai, darbuotojams ir kitiems kreditoriams 2010-07-01 įsiskolinimo dydžio iš viso ir pagal kiekvieną tiekėją, darbuotoją, mokesčio ar įmokos rūšį atskirai pagal kiekvieną darbuotoją atskirai ir tiriamuoju laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2013-10-23, tai yra nebuvo galima nustatyti UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
bendrovės nuosavo kapitalo dydžio, nes
tiriamuoju laikotarpiu iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės turto ir įsipareigojimų dydžio. (LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 2 straipsnis nurodo, kad „Nuosavas kapitalas – ūkio subjekto turto dalis, likusi iš viso turto atėmus visus įsipareigojimus.“).
Dėl ketvirto klausimo išvadoje nurodytų priežasčių UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita nėra tinkama, objektyvi ir palyginama, kaip to reikalauja LR Buhalterinės apskaitos (2001-11-06 Nr. IX-574) ketvirtas straipsnis.
5. UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. U. nesivadovavo LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. I-574) 21 straipsnio “Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą” 2 dalimi, kuri nurodo, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.“ ir LR Archyvų įstatymo 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 dalimi, kuri nurodo, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo:
1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius;
2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės;
3) Išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka;
4) užtikrinti, kad turimi dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija.“, 2 dalis nurodo, kad „Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas.“ , nes:
1) tyrimui nepateikė 2010-07-01 – 2013-10-23 ilgalaikio turto ir atsargų apyvartos žiniaraščių, ar kitų suvestinių apskaitos dokumentų, kuriuose būtų apskaitytas ilgalaikis turtas ir atsargos. Dėl to tiriamuoju laikotarpiu nebuvo galima nustatyti ilgalaikio turto ir atsargų pagal pavadinimus kiekio ir vertės.
2) dėl nepateiktų ilgalaikio turto apyvartos žiniaraščių nebuvo galima nustatyti ar 2011 – 2013 metais nupirktas 6368,07 (7676,31-1308,24) Lt (1844,32 Eur) vertės ilgalaikis materialus turtas buvo įtrauktas į bendrovės apskaitą, tai yra įrašytas minėtuose apyvartos žiniaraščiuose.
3) dėl tyrimui nepateiktų 2010-2013 metų ilgalaikio materialaus turto apyvartos žiniaraščių ir jų nusidėvėjimo paskaičiavimo, nebuvo galima nustatyti automobilių R. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) likutinių verčių ir ar minėti automobiliai nebuvo parduoti nuostolingai.
4) dėl tyrimui nepateiktų 2010 m. liepos – 2013 m. spalio mėn. automobilių kelionės lapų nebuvo galima sutikrinti ar visi degalai panaudoti įmonės veikloje. Taip pat nepateikti kitų atsargų nurašymo aktai, dėl to nebuvo galima nustatyti kokiame objekte, kokios atsargos buvo sunaudotos.
6. UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. U. pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio “Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalis nurodo: ”Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.” ir LR Pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr. IX-675) 2 straipsnio „Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos“ 31 dalimi (2008-07-14 įstatymo Nr. X-1697 redakcija), kuri nurodo, kad „Sąnaudos – visos išlaidos, patirtos uždirbant pajamas.“, nes sutikrinus įrašus tyrimui pateiktose direktoriaus J. U. avanso apyskaitose rasta:
1) 2011-06-01 – 2011-06-30 avanso apyskaitoje kaip pateisinamąjį dokumentą įrašė 2011-06-13 degalų pirkimo kvitą Nr.302298/32 už 196,75 Lt (t.sk. 34,14 Lt PVM) ir 2011-06-24 degalų pirkimo kvitą Nr.61/2778 už 50 Lt (t.sk. 8,68 Lt PVM), kuriuose nėra fiksuota, kad prekę (kurą) pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl to jie negali būti įtraukti į bendrovės apskaitą.
2) 2011-11-01 – 2011-11-30 avanso apyskaitoje buvo įrašytas 2011-11-23 degalų pirkimo kvitas Nr. 302298/32, kuriame nėra fiksuota, kad prekę už 99,46 Lt (t.sk. 17,26 Lt PVM) (28,81 Eur) pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl to jis negali būti įtrauktas į bendrovės apskaitą.
Atskaitingas asmuo direktorius J. U. 2011 m. birželio mėn. avanso apyskaitoje be pateisinamųjų apskaitos dokumentų 246,75 (196,75+50) Lt sumažinęs pinigų likutį, ir 2011 m. lapkričio mėn. avanso apyskaitoje be pateisinamųjų apskaitos dokumentų 99,46 Lt sumažinęs pinigų likutį UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ padarė 286,13 (162,61+41,32+ 82,20) Lt (82,87 Eur) nuostolį ir 2011 metų balanse, kurį pasirašė direktorius J. U., buvo įrašyta neteisinga turto vertė, pelno (nuostolių) ataskaitoje, kurią taip pat pasirašė, neteisingai apskaičiavo apmokestinamąjį pelną.
3) 2012-02-01 – 2012-02-28 avanso apyskaitoje, kaip pateisinamąjį dokumentą, įrašė 2012-02-04 degalų pirkimo kvitą Nr.311365 už 50,22 Lt (14,54 Eur), kuriame nėra fiksuota, kad prekę už 50,22 Lt (14,54 Eur) pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl to jis negali būti įtrauktas į bendrovės apskaitą.
4) 2012-03-01 – 2012-03-31 avanso apyskaitoje, kaip pateisinamąjį dokumentą, įrašė 2012-03-03 degalų pirkimo kvitą Nr.1541788/75 už 29,71 Lt (8,60 Eur), kuriame nebuvo fiksuota, kad pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl to jis negali būti įtrauktas į bendrovės apskaitą.
5)2012-10-01 – 2012-10-31 avanso apyskaitoje pagal 2012-10-10 PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) Nr.0057 ir (duomenys neskelbtini) Nr.0168, kuriose įrašyta, kad bendrovė pirko atsargines dalis automobiliui VOLVO S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1140 (920+220) Lt (330,17 Eur), kai UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ vardu minėtas automobilis VĮ „Regitra“ nebuvo registruotas, nuomos ar panaudos sutartys nebuvo pateiktos.
Atskaitingas asmuo direktorius J. U. 2012 metais avanso apyskaitose be pateisinamųjų apskaitos dokumentų pinigų likutį sumažino 1219,93 Lt (353,32 Eur): vasario mėn. 50,22 Lt (t.sk. 8,72 Lt PVM) (14,54 Eur), kovo mėn. 29,71 Lt (t.sk. 5,16 Lt PVM), spalio mėn.1140 Lt (t.sk. 197,85 Lt PVM) (330,17 Eur), tuo UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ padarė 1008,20 (41,50 + 24,55 + 760,33 + 181,82) Lt (291,99 Eur) nuostolį ir 2012 metų balanse, kurį pasirašė direktorius J. U., buvo įrašyta neteisinga turto vertė, pelno (nuostolių) ataskaitoje, kurią taip pat pasirašė, neteisingai apskaičiavo apmokestinamąjį pelną.
UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. U. nesivadovavo LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. I-574) 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalimi, kuri nurodo, kad “ Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <…>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, 21 straipsnis “Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą” 2 dalis nurodo, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.“ ir LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr.179 patvirtintų “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” II skyriaus “Pinigų priėmimas ir išmokėjimas, kasos dokumentų įforminimas” 3 punktu ( 2007-12-19 LVR nutarimo Nr.1360 redakcija), kuris nurodo, kad “Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas.“, nes iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) išimtiems 482020 Lt (139602,64 Eur) nesurašė kasos pajamų orderių ir neužpajamavo kasos knygoje. Vyr. buhalterė V. J. 482020 Lt (139602,64 Eur) įrašė direktoriaus J. U. kortelės avanso apyskaitose pajamų skiltyse. 2012-08-01 – 2013-03-02 laikotarpiu dalį minėtų pinigų, tai yra 58000 Lt (16797,96 Eur) grąžino į bendrovės kasą pagal išrašytus kasos pajamų orderius. 58000 Lt (16797,96 Eur) buvo įrašyti į kasos knygų pajamas.
UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingas asmuo direktorius J. U. nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (2009-07-22 nutarimo Nr.766 redakcija) 9 punkto, kuris nurodo: „ <...> Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu.“ reikalavimų, nes pagal įrašus atskaitingo asmens direktoriaus J. U. 2012 m. vasario mėn. – 2013 m. kovo mėn. avanso apyskaitose, jis į bendrovės kasą negrąžino: 2012-02-28 – 24300 Lt (7037,77 Eur), 2012-03-31 – 52800 Lt (15291,94 Eur), 2012-04-30 – 81800 Lt (23690,92 Eur), 2012-05-31 – 105200 Lt (30468,03 Eur), 2012-06-30 – 131600 Lt (38113,99 Eur), 2012-07-31 – 166850 Lt (48323,10 Eur), 2012-08-31 – 194250 Lt (56258,69 Eur), 2012-09-30 – 237820 Lt (68877,43 Eur), 2012-10-31 – 279720 Lt (81012,51 Eur), 2012-11-30 – 345220 Lt (99982,62 Eur), 2012-12-31 – 404220 Lt (117070,20 Eur), 2013-01-31 – 420720 Lt (121848,93 Eur), 2013-02-28 – 433020 Lt (125411,26 Eur), 2013-03-31 – 424020 Lt (122804,68 Eur). Atskaitingas asmuo direktorius J. U. 424020 Lt (122804,68 Eur) iki 2013-10-23 į UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ kasą negrąžino ar jo panaudojimui pateisinamųjų apskaitos dokumentų tyrimui nepateikė, dėl to bendrovei padarė 424020 Lt (122804,68 Eur) nuostolį.
UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius komercijai (plėtrai) U. S. nesivadovavo LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. I-574) 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalimi, kuri nurodo, kad “ Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <…>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus” ir LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr.179 patvirtintų “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” II skyriaus “Pinigų priėmimas ir išmokėjimas, kasos dokumentų įforminimas” 3 punktu ( 2007-12-19 LVR nutarimo Nr. 1360 redakcija), kuris nurodo, kad “Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas.“, nes
1) iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) išimtiems 89400 Lt (25892,03 Eur) nesurašė kasos pajamų orderių, dėl to jie nebuvo užpajamuoti bendrovės kasos knygoje pajamų skiltyje. 2012-07-04 – 2012-12-04 laikotarpiu U. S. į kasą grąžino 43000 Lt (12453,66 Eur), kuriems buvo išrašyti kasos pajamų orderiai ir įrašyti kasos knygos pajamose.
2) 2012 m. vasario mėn. pardavė abu bendrovės vardu įregistruotus automobilius R. C. (duomenys neskelbtini) už 1500 Lt (434,43 Eur) ir M. B. (duomenys neskelbtini) už 5000 Lt (1448,10 Eur). Pirkėjai už automobilius sumokėjo grynaisiais pinigais, plėtros direktorius U. S. juos apskaityti turėjo surašant pinigų priėmimo kvitą arba kasos pajamų orderį, o pirkėjui pateikti kasos pajamų orderio kvitą, tačiau 6500 Lt (1882,53 Eur) užpajamavimo apskaitos dokumentų nerasta, 6500 (1500+5000) Lt (1882,53 Eur) neįrašyti į 2012 metų kasos knygos pajamas. Tolimesnio tyrimo metu nustačius, kad 6500 Lt (1882,53 Eur) nebuvo panaudoti bendrovės veikloje, bus daroma išvada, kad direktorius plėtrai U. S. UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ padarė 6500 Lt (1882,53 Eur) nuostolį.
UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingas asmuo direktorius komercijai (plėtrai) U. S. nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (2009-07-22 nutarimo Nr.766 redakcija) 9 punkto, kuris nurodo: „ <...> Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu.“ reikalavimų, nes pagal įrašus atskaitingo asmens direktoriaus komercijai (plėtrai) U. S. 2012 m. vasario mėn. – 2013 m. vasario mėn. avanso apyskaitose, jis į bendrovės kasą negrąžino: 2012-02-28 – 9600 Lt (2780,35 Eur), 2012-03-31 – 12900 Lt (3736,10 Eur), 2012-04-30 – 27150 Lt (7863,18 Eur), 2012-05-31 – 33950 Lt (9832,60 Eur), 2012-06-30 – 33950 Lt (9832,60 Eur), 2012-07-31 – 33250 Lt (9629,87 Eur), 2012-08-31 – 53950 Lt (15625 Eur), 2012-09-30 – 36350 Lt (10527,69 Eur), 2012-10-31 – 40350 Lt (11686,17 Eur), 2012-11-30 – 54350 Lt (15740,85 Eur), 2012-12-31 – 43350 Lt (12555,03 Eur), 2013-01-31 – 43350 Lt (12555,03 Eur), 2013-02-28 – 45100 Lt (13061,86 Eur), 2013-03-31 – 46400 Lt (13438,37 Eur). Direktoriaus komercijai (plėtrai) U. S. avanso apyskaitos nuo 2012 m. vasario mėn. iki 2013 m. vasario mėn. tyrimui nebuvo pateiktos. Atskaitingas asmuo direktorius komercijai (plėtrai) U. S. 46400 Lt (13438,37 Eur) iki 2013-10-23 į UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ kasą negrąžino ar jų panaudojimui pateisinamųjų apskaitos dokumentų tyrimui nepateikė. Tolimesnio tyrimo metu nustačius, kad 46400 Lt (13438,37 Eur) nebuvo panaudoti bendrovės veikloje, bus daroma išvada, kad direktorius plėtrai U. S. UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ padarė 46400 Lt (13438,37 Eur) nuostolį.
7. UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. U. pažeidė LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. I-751) 3 straipsnio „Lietuvos Respublikos PVM objektas“ 1 dalį, kuri nurodo, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas“ ir 58 straipsnio „Veikla, kuriai skirtų naudoti prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM gali būti atskaitomas“ 1 dalį, kuri nurodo, kad „PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai: 1) PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui;<...>“, nes į apskaitą buvo įtrauktos pirkimo PVM sąskaitos faktūros, kuriuose įrašytos prekės ir paslaugos nebuvo naudojamos bendrovės veikloje, bei degalų pirkimo kvitai, kuriuose neįrašyta, kad kurą pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl to pateikė neteisingas PVM deklaracijas, sumažindamas mokėjimus į valstybės biudžetą:
Laikotarpis/langelisBendrovės (duomenys neskelbtini) deklaruotaTyrimo duomenimis LtTyrimo duomenimis Eur2011-06-01 - 2011-06-30 PVM deklaracija25 laukelis1005945273,6935 laukelis1005945273,6936 laukelis16201680486,562011-11-01 - 2011-11-30 PVM deklaracija25 laukelis900883255,7335 laukelis900883255,7336 laukelis-60-43-12,452012-02-01 - 2012-02-28 PVM deklaracija25 laukelis355035351023,8135 laukelis355035351023,8136 laukelis-3123,482012-03-01 - 2012-03-31 PVM deklaracijas25 laukelis366036551058,5635 laukelis366036551058,5636 laukelis383338381111,562012-10-01 - 2012-10-31 PVM deklaracijos25 laukelis18445182475284,7035 laukelis18445182475284,7036 laukelis29244294428526,99
UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. U. pažeidė LR Pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr. IX-675) 2 straipsnio „Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos“ 31 dalimi (2008-07-14 įstatymo Nr. X-1697 redakcija), kuri nurodo, kad „Sąnaudos – visos išlaidos, patirtos uždirbant pajamas.“, nes į apskaitą buvo įtraukti degalų pirkimo kvitai , kuriuose neįrašyta, kad kurą pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pirkimo PVM sąskaitos faktūros, kuriuose įrašytos prekės ir paslaugos nebuvo naudojamos bendrovės veikloje, tačiau nurašytos į bendrovės sąnaudas: 2011 metais 366,30 (80,17+462,61+41,32+82,20) Lt (106,09 Eur), 2012 metais – 1879,40 (871,20 + 41,50 + 24,55 + 760,33 + 181,82) Lt (544,31 Eur), taip sumažinant apskaičiuojamą pelno mokestį.
LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. I-574) 21 straipsnis “Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą” 2 dalis nurodo, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.“ ir LR Archyvų įstatymo 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 dalis nurodo, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo:
1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius;
2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės;
3) Išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka;
4) užtikrinti, kad turimi dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija.“, 2 dalis nurodo, kad „Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas.“
Direktorius J. U. nepateikė (neišsaugojo) 2010-07-01 – 2013-10-23 laikotarpio ilgalaikio turto apyvartos žiniaraščių, atsargų suvestinių apskaitos dokumentų (užpajamavimo ir nurašymo aktų) ir apyvartos žiniaraščių, pirkėjų įsiskolinimo, gautino PVM, mokėtino PVM, skolų tiekėjams, finansinių skolų, skolų valstybės biudžetui ir Sodrai, atsiskaitymo su darbuotojais, pajamų ir sąnaudų apyvartos žiniaraščių, tyrimo metu iš dalies nebuvo galima nustatyti ir sutikrinti UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ 2010-07-01 – 2013-10-23 laikotarpio turto, VMI pateiktų pridėtinės vertės mokesčio, pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų, metinės pelno mokesčio deklaracijų, VSDFV Kauno skyriui teiktų soc. draudimo įmokų ataskaitų teisingumo (5 t., b. l. 1–49).
2017-04-11 specialisto išvadoje Nr. 5-2/43 dėl papildomo UAB “ (duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų nurodyta, kad:
1. 2010-07-16 – 2013-03-17 laikotarpiu pagal išrašytus kasos išlaidų orderius, kuriuose išlaidų pagrindas nurodytas atlyginimas, kasos knygose į išlaidas buvo nurašyti 101882,73 Lt (29507,28 Eur). Visuose kasos išlaidų orderiuose buvo įrašyta, kad pinigai darbo užmokesčio išmokėjimui išduoti J. U., tačiau jo parašų nėra. Pateiktuose apskaitos dokumentuose nerasta darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių su pinigų gavėjų parašais. 2016-02-11 liudytojo apklausos protokole direktorius J. U. parodė, kad „Visi šie pinigai buvo išmokėti bendrovės darbininkams. Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai nebuvo vedami mūsų bendrovėje.“ Sutikrinus Kauno apygardos teismo bankrutuojančiai UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ patvirtintus kreditorinius reikalavimus (315131,43 Lt arba 91268,37 Eur), nerasta nė vieno kreditorinio reikalavimo dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 03-2-00046-15 duomenimis bendrovės darbuotojai apklausų metu nė vienas neparodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jiems skolinga dėl neišmokėto darbo užmokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. U. pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. I-574) 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalį, kuri nurodo, kad “Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <…>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus” ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ IV skyriaus „Baigiamosios nuostatos“ (2007-12-19 nutarimo Nr.1360 redakcija) 30 punktas nurodo, kad „Už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“, nes išmokėdamas 101882,73 Lt (29507,28 Eur) darbo užmokesčio bendrovės darbuotojams nepateikė pasirašyti darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje. Pagal ikiteisminio tyrimo byloje Nr.03-2-00046-15 esančią informaciją 101882,73 Lt (29507,28 Eur) darbo užmokesčio bendrovės darbuotojams direktorius J. U. sumokėjo.
Ikiteisminio tyrimo bylos Nr.03-2-00046-15 duomenimis, apklausti liudytojais UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai V. P., Ž. U., V. D., I. B., M. R., E. P. parodė, kad dalį atlyginimo sudarė nedokumentuotas darbo užmokestis, išmokėtas grynais pinigais, kuris nebuvo numatytas darbo sutartyse.
UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. U. pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio “Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalį, kuri nurodo: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.”, LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 23 straipsnio “Pajamų mokesčio iš A klasės pajamų apskaičiavimo, išskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka” 1 dalį, kuri nurodo: „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms<…>.”, LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004-11-04 Nr. IX-2535) 7 straipsnio „Pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos” 1 dalį (2008 12 19 LR įstatymo Nr. XI-93 redakcija), kuri nurodo: „Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 ir 2 punktuose, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, pajamų, gautų iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos, ir (ar) pajamų, gautų pagal autorines sutartis, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius, įskaitant:1) apdraustajam apskaičiuotą pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius (konkrečius valandinius tarifinius atlygius; mėnesines algas; padidintus, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinius atlygius; darbo užmokestį už išsiruošimo į kelionę ir įsikūrimo naujoje vietovėje laiką; kitas darbo apmokėjimo formas; kitas su darbo santykiais susijusias išmokas), nustatytus Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose, bet kokiu būdu draudėjo apskaičiuojamus apdraustajam už jo atliktą darbą.“, LR Sveikatos draudimo įstatymo (2002-12-03, Nr. IX-1219) 17 straipsnis „Privalomojo sveikatos draudimo įmokos” 1 dalį (2010-06-30 įstatymo Nr. XI-960 redakcija), kuri nurodo : „Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis, narystės pagrindu einančius renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, narystės pagrindu dirbančius ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose, viešojo administravimo valstybės tarnautojus, operatyvinės veiklos slaptuosius dalyvius, kuriems pagal su jais sudarytas rašytines slapto bendradarbiavimo sutartis mokamas atlygis, taip pat asmenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose“ ir 2 dalį (2009 07 22 LR įstatymo Nr. XI-391 redakcija), kuri nurodo: “ Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos”, LR Garantinio fondo įstatymo ( 2000-09-12 Nr. VIII-1926) 3 straipsnio“ Garantinio fondo lėšos” 1 dalį, kuri nurodo, kad „Garantinio fondo lėšas sudaro:1) darbdavių, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose, įmokos;<...>“ ir 4 dalį, kuri nurodo: “Įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo tos dienos, už kurią darbuotojams pradedamas skaičiuoti darbo užmokestis”, nes bendrovės darbuotojams V. P., Ž. U., V. D., I. B., M. R., E. P., J. U., R. A., E. G., E. G., R. J., A. K., K. P., G. S., M. D. ir A. V. 2010-07-01 – 2013-08-23 laikotarpiu direktorius J. U. galimai išmokėjo iš viso 286619,21 (165701+120918,21) Lt (83010,78 Eur) nedokumentuoto darbo užmokesčio, tai yra 286619,21 (165701+120918,21) Lt (83010,78 Eur) nebuvo įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą, nuo kurių nebuvo apskaičiuota, nedeklaruota ir į valstybės bei SODRA biudžetą nesumokėta 66433,06 (37923,34+28509,72) Lt (19240,32 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, 34940,03 (20146,17 + 14793,86) Lt (10119,33 Eur) privalomojo sveikatos draudimo bei soc. draudimo įmokų, 120273,42 (69348,60+50924,82) Lt (34833,59 Eur) darbdavio socialinio draudimo įmokų ir 776,38 (447,66+328,72) Lt (224,85 Eur) įmokų į Garantinį fondą. Iš viso papildomai apskaičiuoti mokesčiai nuo galimai išmokėto nedokumentuoto darbo užmokesčio sudarytų 222422,89 Lt (64418,09 Eur).
Žemesnės instancijos teismas
LR Darbo kodekso 95 str.3 d. nurodyta, kad „Kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.)“.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai V. P., Ž. U., V. D., I. B., M. R., E. P. parodė, kad dalį atlyginimo sudarė nedokumentuotas darbo užmokestis, išmokėtas grynais pinigais, kuris nebuvo numatytas darbo sutartyse.
Ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 03-2-00046-15 duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl galimai išmokėto 286619,21 Lt (83010,78 Eur) nedokumentuoto darbo užmokesčio, neteisingus duomenis įrašė į deklaracijas, tuo sumažindama mokėjimus į valstybės biudžetą, Valstybinio socialinio draudimo fondą ir Garantinį fondą iš viso 222422,89 (66433,06 + 34940,03 + 120273,42 + 776,38) Lt (64418,09 Eur) mokesčių:
gyventojų pajamų mokesčio 66433,06 (37923,34+28509,72) Lt (19240,32 Eur);
privalomojo sveikatos draudimo bei soc. draudimo įmokų 34940,03 (20146,17 + 14793,86) Lt (10119,33 Eur);
darbdavio socialinio draudimo įmokų 120273,42 (69348,60+50924,82) Lt (34833,59 Eur);
įmokų į Garantinį fondą 776,38 (447,66+328,72) Lt (224,85 Eur).
UAB „(duomenys neskelbtini)“, neskaičiuodama ir nemokėdama mokesčių nuo nedokumentuoto darbo užmokesčio, nesivadovavo LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 23 straipsnio „Pajamų mokesčio iš A klasės pajamų apskaičiavimo, išskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka“ 1 dalies, LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004-11-04 Nr. IX-2535) 7 straipsnio „Pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“ 1 dalies, LR Sveikatos draudimo įstatymo (2002-12-03 Nr. IX-1219) 17 straipsnio „Privalomojo sveikatos draudimo įmokos“ 1 ir 2 dalies, LR Garantinio fondo įstatymo (2000-09-12 Nr. VIII-1926) 3 straipsnio „Garantinio fondo lėšos“ 1 ir 4 dalies reikalavimais.
Atlikus tyrimą antruoju klausimu Ar dėl papildomai pateiktų dokumentų bei papildomai surinktos ikiteisminio tyrimo medžiagos keičiasi specialisto išvados 2015-09-25 Nr.5-2/139 esmė? padaryta ši išvada:
I. 2015-09-25 specialisto išvadoje buvo įrašyta, kad „Atlikus tyrimą trečiuoju klausimu Ar visos įmonės išlaidos tiriamuoju laikotarpiu, atsižvelgiant į piniginių lėšų judėjimą pagal struktūrą kasoje, banko sąskaitoje ir pas atskaitingus asmenis, pateisintos juridinę galią turinčiais dokumentais? Ar šios išlaidos ekonominiu požiūriu buvo pagrįstos, neišvengiamos, naudingos ir susijusios su tiesiogine įmonės veikla? Jeigu ne, tai prašome įvardinti asmenį (-is), nesivadovavusį (-ius) įstatymų ir galiojančių normatyvinių dokumentų reikalavimais bei nurodyti , koks nuostolis ir kam yra padarytas? padaryta ši išvada <...> LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” III skyriaus “Kasos knyga ir pinigų laikymas ” 19 punktas (2002-07-01 LVR nutarimo Nr.1021 redakcija), kuris nurodo, kad „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti.“
2010-07-16 – 2013-03-17 pagal išrašytus bendrovės kasos išlaidų orderius, kuriuose išlaidų pagrindas nurodytas atlyginimas, kasos knygose į išlaidas buvo nurašyti 101882,73 Lt (29507,28 Eur). Visi 101882,73 Lt (29507,28 Eur), skirti atlyginimų išmokėjimui, buvo išduoti direktoriui J. U.. Pateiktuose apskaitos dokumentuose nerasta darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių su pinigų gavėjų parašais. Dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, ar visus 101882,73 Lt (29507,28 Eur) direktorius J. U. panaudojo pagal paskirtį, tai yra atlyginimų dirbantiesiems išmokėjimui.“
Papildomam tyrimui pateiktais ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 03-2-00046-15 duomenimis, specialisto išvada papildoma taip: 2010-07-16 – 2013-03-17 laikotarpiu pagal išrašytus kasos išlaidų orderius, kuriuose išlaidų pagrindas nurodytas atlyginimas, kasos knygose į išlaidas buvo nurašyti 101882,73 Lt (29507,28 Eur). Visuose kasos išlaidų orderiuose buvo įrašyta, kad pinigai darbo užmokesčio išmokėjimui išduoti J. U., tačiau jo parašų nėra. Pateiktuose apskaitos dokumentuose nerasta darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių su pinigų gavėjų parašais. 2016-02-11 liudytojo apklausos protokole direktorius J. U. parodė, kad „Visi šie pinigai buvo išmokėti bendrovės darbininkams. Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai nebuvo vedami mūsų bendrovėje.“ Sutikrinus Kauno apygardos teismo bankrutuojančiai UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ patvirtintus kreditorinius reikalavimus (315131,43 Lt arba 91268,37 Eur), nerasta nė vieno kreditorinio reikalavimo dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Ikiteisminio tyrimo bylos Nr.03-2-00046-15 duomenimis, bendrovės darbuotojai apklausų metu nė vienas neparodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jiems skolinga dėl neišmokėto darbo užmokesčio.
UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. U. pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. I-574) 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalį, kuri nurodo, kad “ Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <…>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus” ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ IV skyriaus „Baigiamosios nuostatos“ (2007-12-19 nutarimo Nr.1360 redakcija) 30 punktas nurodo, kad „Už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“, nes išmokėdamas 101882,73 Lt (29507,28 Eur) darbo užmokesčio bendrovės darbuotojams nepateikė pasirašyti darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje. Pagal ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 03-2-00046-15 esančią informaciją, 101882,73 Lt (29507,28 Eur) darbo užmokesčio bendrovės darbuotojams direktorius J. U. sumokėjo.
Žemesnės instancijos teismas
II. Ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 03-2-00046-15 duomenimis, apklausti liudytojais UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai V. P., Ž. U., V. D., I. B., M. R., E. P. parodė, kad dalį atlyginimo sudarė nedokumentuotas darbo užmokestis, išmokėtas grynais pinigais, kuris nebuvo numatytas darbo sutartyse.
UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. U. pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio “Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalį, kuri nurodo: ”Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.”, LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 23 straipsnio “Pajamų mokesčio iš A klasės pajamų apskaičiavimo, išskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka” 1 dalį, kuri nurodo: “Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms<…>.”, LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004-11-04 Nr. IX-2535) 7 straipsnio “Pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos” 1 dalį (2008 12 19 LR įstatymo Nr. XI-93 redakcija), kuri nurodo: „Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 ir 2 punktuose, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, pajamų, gautų iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos, ir (ar) pajamų, gautų pagal autorines sutartis, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius, įskaitant:1) apdraustajam apskaičiuotą pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius (konkrečius valandinius tarifinius atlygius; mėnesines algas; padidintus, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinius atlygius; darbo užmokestį už išsiruošimo į kelionę ir įsikūrimo naujoje vietovėje laiką; kitas darbo apmokėjimo formas; kitas su darbo santykiais susijusias išmokas), nustatytus Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose, bet kokiu būdu draudėjo apskaičiuojamus apdraustajam už jo atliktą darbą.“, LR Sveikatos draudimo įstatymo (2002-12-03, Nr. IX-1219) 17 straipsnis „Privalomojo sveikatos draudimo įmokos” 1 dalį (2010-06-30 įstatymo Nr. XI-960 redakcija), kuri nurodo: „Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis, narystės pagrindu einančius renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, narystės pagrindu dirbančius ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose, viešojo administravimo valstybės tarnautojus, operatyvinės veiklos slaptuosius dalyvius, kuriems pagal su jais sudarytas rašytines slapto bendradarbiavimo sutartis mokamas atlygis, taip pat asmenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose“ ir 2 dalį (2009 07 22 LR įstatymo Nr. XI-391 redakcija), kuri nurodo: “ Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos”, LR Garantinio fondo įstatymo (2000-09-12 Nr. VIII-1926) 3 straipsnio“ Garantinio fondo lėšos” 1 dalį, kuri nurodo, kad „Garantinio fondo lėšas sudaro:1) darbdavių, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose, įmokos;<...>“ ir 4 dalį, kuri nurodo: “Įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo tos dienos, už kurią darbuotojams pradedamas skaičiuoti darbo užmokestis”, nes bendrovės darbuotojams V. P., Ž. U., V. D., I. B., M. R., E. P., J. U., R. A., E. G., E. G., R. J., A. K., K. P., G. S., M. D. ir A. V. 2010-07-01 – 2013-08-23 laikotarpiu direktorius J. U. galimai išmokėjo iš viso 286619,21 (165701+120918,21) Lt (83010,78 Eur) nedokumentuoto darbo užmokesčio, tai yra 286619,21 (165701+120918,21) Lt (83010,78 Eur) nebuvo įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą, nuo kurių nebuvo apskaičiuota, nedeklaruota ir į valstybės bei SODRA biudžetą nesumokėta 66433,06 (37923,34+28509,72) Lt (19240,32 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, 34940,03 (20146,17 + 14793,86) Lt (10119,33 Eur) privalomojo sveikatos draudimo bei soc. draudimo įmokų, 120273,42 (69348,60+50924,82) Lt (34833,59 Eur) darbdavio socialinio draudimo įmokų ir 776,38 (447,66+328,72) Lt (224,85 Eur) įmokų į Garantinį fondą. Iš viso papildomai apskaičiuoti mokesčiai nuo galimai išmokėto nedokumentuoto darbo užmokesčio sudarytų 222422,89 Lt (64418,09 Eur).
Žemesnės instancijos teismas
LR Darbo kodekso 95 str.3 d. nurodyta, kad „Kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.)“.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai V. P., Ž. U., V. D., I. B., M. R., E. P. parodė, kad dalį atlyginimo sudarė nedokumentuotas darbo užmokestis, išmokėtas grynais pinigais, kuris nebuvo numatytas darbo sutartyse.
Ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 03-2-00046-15 duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl galimai išmokėto 286619,21 Lt (83010,78 Eur) nedokumentuoto darbo užmokesčio, neteisingus duomenis įrašė į deklaracijas, tuo sumažindama mokėjimus į valstybės biudžetą, Valstybinio socialinio draudimo fondą ir Garantinį fondą iš viso 222422,89 (66433,06 + 34940,03 + 120273,42 + 776,38) Lt (64418,09 Eur) mokesčių:
gyventojų pajamų mokesčio 66433,06 (37923,34+28509,72) Lt (19240,32 Eur);
privalomojo sveikatos draudimo bei soc. draudimo įmokų 34940,03 (20146,17 + 14793,86) Lt (10119,33 Eur);
darbdavio socialinio draudimo įmokų 120273,42 (69348,60+50924,82) Lt (34833,59 Eur);
įmokų į Garantinį fondą 776,38 (447,66+328,72) Lt (224,85 Eur).
UAB „(duomenys neskelbtini)“, neskaičiuodama ir nemokėdama mokesčių nuo nedokumentuoto darbo užmokesčio, nesivadovavo LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 23 straipsnio „Pajamų mokesčio iš A klasės pajamų apskaičiavimo, išskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka“ 1 dalies, LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004-11-04 Nr. IX-2535) 7 straipsnio „Pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“ 1 dalies, LR Sveikatos draudimo įstatymo (2002-12-03 Nr. IX-1219) 17 straipsnio „Privalomojo sveikatos draudimo įmokos“ 1 ir 2 dalies, LR Garantinio fondo įstatymo (2000-09-12 Nr. VIII-1926) 3 straipsnio „Garantinio fondo lėšos“ 1 ir 4 dalies reikalavimais.
III. UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius komercijai (plėtrai) U. S. prie 2016-03-08 liudytojo papildomos apklausos protokolo pateikė penkis dokumentus „2012 simuliacinis finansinis biudžetas (neskaitant PVM, pelno normos ir mokesčio, nusidėvėjimo, amortizacinių atskaitymų)“, „Laukiami objektai“, „Vykdomi objektai“, „Įvykdyti objektai“, dokumentą-lentelę be pavadinimo ir dešimt lapų reklaminių-informacinių tekstų, iš kurių (duomenys neskelbtini) surašyti anglų kalba, du lapai be pavadinimo surašyti rusų kalba. UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius komercijai (plėtrai) ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius U. S. vertimų į lietuvių kalbą iki 2017-04-12 nepateikė. Vienas reklaminis- informacinis tekstas pateiktas lietuvių kalba. Jame surašytos paslaugos, kurias teikia UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prie reklaminio-informacinio teksto nėra nurodyta bendrovės adreso, telefono numerio, elektroninio pašto. Pateiktuose dokumentuose „2012 simuliacinis finansinis biudžetas (neskaitant PVM, pelno normos ir mokesčio, nusidėvėjimo, amortizacinių atskaitymų)“, „Laukiami objektai“, „Vykdomi objektai“, „Įvykdyti objektai“ nėra įrašyta įmonės pavadinimo, sudarymo datos, sudariusio asmens pavardės ir parašo, neįskaitomi objektų pavadinimai, dauguma eilučių tuščios arba įrašyta „???“.
Įvertinus įrašus UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus komercijai (plėtrai) ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus U. S. pateiktuose penkiuose dokumentuose ir viename lape reklaminį-informacinį tekstą, 2015-09-25 specialisto išvada Nr. 5-2/139 nesikeičia.
Atlikus tyrimą pirmuoju ir antruoju klausimu padaryta išvada trečiuoju klausimu:
2015-09-25 specialisto išvados Nr.5-2/139 ketvirto klausimo „Ar iš pateiktų UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų tiriamuoju laikotarpiu galima visiškai, ar iš dalies nustatyti ūkio subjekto veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą? Jeigu ne, tai prašome įvardinti asmenį (-is), nesivadovavusį(-ius) įstatymų ir galiojančių normatyvinių dokumentų reikalavimais.“ išvada nesikeičia ir papildoma:
UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. U. pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalį, LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 23 straipsnio „Pajamų mokesčio iš A klasės pajamų apskaičiavimo, išskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka“ 1 dalį, LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004-11-04 Nr. IX-2535) 7 straipsnio „Pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“ 1 dalį, LR Sveikatos draudimo įstatymo (2002-12-03 Nr. IX-1219) 17 straipsnio „Privalomojo sveikatos draudimo įmokos“ 1 ir 2 dalis, LR Garantinio fondo įstatymo (2000-09-12 Nr. VIII-1926) 3 straipsnio „Garantinio fondo lėšos“ 1 ir 4 dalis, dėl to papildomo tyrimo metu, įvertinus ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 03-2-00046-15 duomenimis, iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio, nes daroma sąlyginė išvada pagal bendrovės darbuotojų V. P., Ž. U., V. D., I. B., M. R., E. P. ir direktoriaus J. U. parodymus dėl galimai išmokėto 286619,21 Lt (83010,78 Eur) nedokumentuoto darbo užmokesčio ir nuo jo neapskaičiuotų bei nesumokėtų 222422,89 Lt (64418,09 Eur) mokesčių į valstybės biudžetą, Valstybinio socialinio draudimo fondą ir Garantinį fondą (6 t., b. l. 106–125).
Žemesnės instancijos teismas
Specialistė N. D. paaiškino:
1. UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ AB „SEB“ bankas buvo išdavęs dvi (duomenys neskelbtini) (elektronines debeto) korteles. Viena kortele (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojosi direktorius J. U., kita (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) – direktorius komercijai U. S.. Pagal įrašus atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašuose, iš jos grynais pinigais buvo iš imta iš viso 492020 Lt (142498,84 Eur): 2012-01-18 – 10000 Lt (2896,20 Eur) čekių knygele ir 2012-02-09 – 2013-02-20 – 482020 Lt (139602,64 Eur) mokėjimo kortele. Pagal įrašus kasos išlaidų orderiuose ir remiantis UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų apklausos protokolais, direktorius J. U. išmokėjo 101882,73 Lt (29507,28 Eur) darbo užmokesčio, be to ikiteisminio tyrimo bylos Nr.03-2-00046-15 duomenimis, galimai išmokėjo 286619,21 Lt (83010,78 Eur) nedokumentuoto darbo užmokesčio. Direktorius J. U. veiklos vykdymui pirko menkavertį inventorių, kitas medžiagas bei paslaugas. Tyrimui pateiktose ne visose pirkimo PVM sąskaitose faktūrose yra prekės ar paslaugos pirkėjo atstovo, tai yra direktoriaus J. U. parašai, dėl to nebuvo galima nustatyti, kas prekę užsakė ir kas apmokėjo: direktorius J. U. ar direktorius komercijai U. S.. Pagal įrašus atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašuose iš jos grynais pinigais buvo iš imta iš viso 119900 Lt (34725,44 Eur).
2. 2015-09-25 specialisto išvados Nr. 5-2/139 trečiojo klausimo tiriamojoje dalyje ir išvadoje buvo įrašyta „Tyrimui buvo pateikta 2010 m. liepos mėn. – 2013 m. kovo mėn. grynųjų pinigų apskaitos dokumentai, kasos knygos ir apyvartos žiniaraščiai. Visuose tyrimui pateiktuose kasos pajamų ir išlaidų orderiuose, kasos knygose yra pasirašiusi tik vyr. buhalterė V. J., direktoriaus J. U. parašų nėra.“ Po specialisto išvadų 2015-09-25 Nr. 5-2/139 ir 2017-04-11 Nr. 5-2/43 surašymo nebuvo pateiktas joks 2010-07-09 – 2013-10-25 laikotarpiu surašytas apskaitos dokumentas, pagrindžiantis 80369,26 Lt (23276,55 Eur) perdavimą direktoriui J. U.. Prie kasos dokumentų pridėtose ne visose pirkimo PVM sąskaitose faktūrose yra prekės ar paslaugos pirkėjo atstovo, tai yra direktoriaus J. U. parašai, dėl to nebuvo galima nustatyti, kas prekę užsakė ir kas apmokėjo: direktorius J. U. ar direktorius komercijai U. S.. U. S. papildomai pateikė asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, kuriame fiksuota, kad 2011-03-29 pagal išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr.110308-02 už UAB-ę „(duomenys neskelbtini)“ pervedė UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ 179,32 Lt (51,93 Eur). Liudytojų: J. U., U. S. ir V. J. apklausų vertinti ji negali, nes tai viršija jos, kaip specialisto, kompetencijos ribas. Taigi detaliai atsakyti į pirmąjį ir antrąjį klausimus nėra galimybės.
3. Bendrovės buhalterė V. J., matydama, kad nuo banko sąskaitos nuimti pinigai, ir galvodama, kad jie turi būti įnešti į kasą, tai pinigų sumai surašydama kasos pajamų orderį ir tuos pinigus atvaizduodama bendrovės kasoje, kaip įneštus į bendrovės kasą, nors tikrovėje nežinojo, ar tikrai tie pinigai buvo įnešti į bendrovės kasą, tačiau ant jos surašyto kasos pajamų orderio minėtoms sumoms nei bendrovės direktoriui J. U., nei bendrovės savininkui U. S. nepasirašius, buhalterė, įtraukdama į bendrovės buhalterinę apskaitą dokumentus be privalomų rekvizitų-parašų, kurie patvirtina ūkinės operacijos teisingumą, pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalį, kur numatyta, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys.“ (2 t., b. l. 193–197).
2017-08-21 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus rašte Nr. (7.2E)-S-72784 su priedais nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo V. J. per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui už laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2013-08-31 pateikė socialinio draudimo pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį, pasirašytus saugiu elektroniniu parašu. Šiuose pranešimuose nurodyta fiksuotas ir žymiai mažesnis darbo užmokestis darbininkams, negu tikrovėje jie gavo (4 t., b. l. 1-105).
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Taigi paties kaltinamojo, liudytojų parodymais, specialisto išvadomis, kitais rašytiniais įrodymais yra neabejotinai nustatyta, kad J. U. laikotarpiu nuo 2010-07-09 iki 2013-10-25 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir kasininku bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnį būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeidė:
Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. I-574) 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalyje, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimus,
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ IV skyriaus „Baigiamosios nuostatos“ (2007-12-19 nutarimo Nr.1360 redakcija) 30 punkte, 9 punkte, II skyriaus 3 punkte nurodytų nuostatų reikalavimus,
Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 23 straipsnio „Pajamų mokesčio iš A klasės pajamų apskaičiavimo, išskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka” 1 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimus,
Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004-11-04 Nr. IX-2535) 7 straipsnio „Pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos” 1 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimus,
Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo (2002-12-03, Nr. IX-1219) 17 straipsnio „Privalomojo sveikatos draudimo įmokos” 1 ir 2 dalyse nurodytų nuostatų reikalavimus,
Lietuvos Respublikos Garantinio fondo įstatymo ( 2000-09-12 Nr. VIII-1926) 3 straipsnio „Garantinio fondo lėšos” 1 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimus,
Lietuvos Respublikos Archyvų įstatymo 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimus, nes:
Žemesnės instancijos teismas
- išmokėdamas 101882,73 Lt (kas sudaro 29507,28 Eur) darbo užmokesčio, bendrovės darbuotojams nepateikė pasirašyti darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje;
- 16-kai bendrovės darbuotojų 2010-07-01 – 2013-08-23 laikotarpiu išmokėjo iš viso 286619,21 Lt (kas sudaro 83010,78 Eur) nedokumentuoto darbo užmokesčio, tai yra 286619,21 Lt (kas sudaro 83010,78 Eur) nebuvo įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą, nuo kurių nebuvo apskaičiuota, nedeklaruota ir į valstybės bei SODRA biudžetą nesumokėta 222422,89 Lt (kas sudaro 64418,09 Eur) mokesčių;
- iš bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų, naudodamas korteles (duomenys neskelbtini), nuo 2011-10-29 iki 2013-02-20 išėmė 512520 Lt (148436,05 Eur) grynųjų pinigų, iš kurių 424020 Lt (122804,68 Eur) neapskaitė kasos pajamų orderiuose ir neįrašė kasos knygos pajamose, taigi 2013-03-02 pas J. U. buvo 424020 Lt (122804,68 Eur) dokumentinis piniginių lėšų likutis, kurio į UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ kasą negrąžino, jų panaudojimo pateisinamųjų apskaitos dokumentų nepateikė, dėl ko negalima nustatyti 424020 Lt (122804,68 Eur) panaudojimo;
- nepateikė 2013 m. balandžio mėn. – 2013 m. spalio mėn. grynųjų pinigų apskaitos dokumentų, kasos knygų ir apyvartos žiniaraščių, dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti minėtu laikotarpiu gautų pinigų, jų išlaidų ir 2013-03-17 dokumentinio grynųjų pinigų likučio - 116,88 Lt (33,85 Eur) panaudojimo. Nepateikė UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ 2010, 2011, 2012, 2013 metų paskolintų piniginių lėšų apyvartos žiniaraščių, todėl nebuvo galima nustatyti paskolintų piniginių lėšų likučio 2010-07-01, ar 5500 Lt (1592,91 Eur) 2013 m. balandžio mėn. – spalio mėn. U. S. grąžino. Nepateikė UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ 2010, 2011, 2012, 2013 metų išankstinių apmokėjimų apyvartos žiniaraščių, todėl nebuvo galima nustatyti išankstinių apmokėjimų likučio 2010-07-01 ir 14500 Lt (4199,49 Eur) avanso panaudojimo. Nepateikė UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ 2010, 2011, 2012, 2013 metų pirkėjų įsiskolinimo, paskolintų ir pasiskolintų piniginių lėšų, išankstinių apmokėjimų apyvartos žiniaraščių tyrimo metu nebuvo galima nustatyti pirkėjų skolų, paskolintų piniginių lėšų, išankstinių apmokėjimų, atskaitingiems asmenims išduotų bendrovės pinigų likučio 2010-07-01 iš viso ir pagal kiekvieną pirkėją, skolintoją atskirai tiriamuoju laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2013-10-23, tai yra nebuvo galima nustatyti UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ turto vertės. Nepateikė UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ 2010, 2011, 2012, 2013 metų skolos tiekėjams apyvartos žiniaraščių, todėl nebuvo galima nustatyti bendrovės skolos VšĮ-ei „(duomenys neskelbtini)“ likučio 2010-07-01 ir įsiskolinimo dydžio nuo 2010-07-01 iki 2013-10-23 ir ar 79207,15 (122901,15-43694) Lt (22939,98 Eur) buvo sumokėti. Nepateikė UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ 2010, 2011, 2012, 2013 metų gautos paskolos apyvartos žiniaraščių, todėl nebuvo galima nustatyti pasiskolintų lėšų likučio 2010-07-01, ar teisingai bendrovė grąžino paskolą 24467 Lt (7086,13 Eur) daugiau, negu skolinosi. Nepateikė UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ 2010, 2011, 2012, 2013 metų apyvartos žiniaraščių skolos tiekėjams, valstybės iždui, Sodrai, gautos paskolos, atsiskaitymas su darbuotojais, kitos skolos, todėl tyrimo metu nebuvo galima nustatyti skolų tiekėjams, valstybės iždui, Sodrai, darbuotojams ir kitiems kreditoriams 2010-07-01 įsiskolinimo dydžio iš viso ir pagal kiekvieną tiekėją, darbuotoją, mokesčio ar įmokos rūšį atskirai pagal kiekvieną darbuotoją atskirai ir tiriamuoju laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2013-10-23;
- laikotarpiu nuo 2011-10-29 iki 2013-02-10 iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), direktorius komercijai U. S. išėmė 119900 Lt (34725,44 Eur), išimtiems 64700 Lt (15987,02 Eur) nesurašė kasos pajamų orderių, dėl to jie nebuvo užpajamuoti bendrovės kasos knygoje pajamose, laikotarpiu nuo 2012-07-04 iki 2012-12-04 vyr. buhalterė V. J. surašė 43000 litų sumai kasos pajamų orderius: 2012-07-04 KPO Nr. (duomenys neskelbtini) 6000 Lt sumai, 2012-09-01 KPO Nr. (duomenys neskelbtini) 20000 Lt sumai, 2012-11-23 KPO Nr. (duomenys neskelbtini) 6000 Lt sumai, 2012-12-04 KPO Nr. (duomenys neskelbtini) 11000 Lt sumai, kuriuos tik pati pasirašė, ir juos be direktoriaus J. U. ir direktoriaus komercijai U. S. parašų įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nors tikrovėje iki 2013-10-23 U. S. į UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ kasą 119900 Lt (34725,44 Eur) negrąžino ar jų panaudojimui pateisinamųjų apskaitos dokumentų tyrimui nepateikė, dėl to nebuvo galima nustatyti 119900 Lt (34725,44 Eur) panaudojimo.
Dėl šių aukščiau nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010-07-09 iki 2013-10-25.
Pats kaltinamasis neneigė, kad sąmoningai mokėjo įmonės darbuotojams du tris kartus didesnį atlygį nei būdavo numatytas darbo sutartyse, jokių duomenų įmonės buhalterei apie nedokumentuotas darbo už mokesčio dalis neteikė, nuo įmonės sąskaitos nuėmė daugiau kaip 500 000 Lt, iš kurių 424 00litų sumai pateisinamų dokumentų kur šios lėšos buvo panaudotos neturėjo, tokių duomenų taip pat nepateikė ir įmonės buhalterei, buhalterinės apskaitos įmonėje neorganizavo, nekontroliavo, taigi tokiais savo veiksmais apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir kaltinamojo J. U. veiksmai atitinka ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
Be to, paties kaltinamojo, liudytojų parodymais, specialisto išvadomis, kitais rašytiniais įrodymais yra neabejotinai nustatyta, kad J. U. laikotarpiu nuo 2010-07-09 iki 2013-10-25 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir kasininku, bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnį būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą ir pagal Lietuvos Respublikos 2015-05-14 Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. XII-1696, 28 straipsnį būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisingą finansinių atskaitomybių, deklaracijų ir ataskaitų sudarymą:
- pažeidė 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio „Pajamų mokesčio iš A klasės pajamų apskaičiavimo, išskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka” 1 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimus ,
- 2004-11-04 Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535, 7 straipsnio „Pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos” 1 dalyje nurodytus nuostatų reikalavimus,
- 2002-12-03 Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219, 17 straipsnio „Privalomojo sveikatos draudimo įmokos” 1 dalyje nurodytus nuostatų reikalavimus,
- 2012-06-19 Lietuvos Respublikos Garantinio fondo įstatymo Nr. XI-2079, 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus nuostatų reikalavimus, nes:
tyčia, siekdamas išvengti 222422,89 Lt (64418,09 Eur) mokėtinų mokesčių, į deklaracijas ir nustatytos formos ataskaitas (2011 m. ir 2012 m. metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijų FR0573 priedus FR0573A, Pranešimų apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį priedus SAM3SD ,,Apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokos“ už laikotarpį nuo 2010-07-01 – 2013-08-23) už 2010-07-01 – 2013-08-23 įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotoms institucijoms, tokiu būdu nedeklaravo 16-kai įmonės darbuotojų priskaičiuoto išmokėti darbo užmokesčio dalies 286619,21 Lt (83010,78 Eur), neteisingai deklaravo apdraustųjų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, pačias įmokų sumas bei išvengė 222422,89 Lt (64418,09 Eur) mokėtinų mokesčių, iš jų: 66433,06 Lt (19240,32 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, 1828,74 Eur socialinio draudimo įmokų, 34940,03 Lt (10119,33 Eur) privalomojo sveikatos draudimo bei soc. draudimo įmokų, 120273,42 Lt (34833,59 Eur) darbdavio socialinio draudimo įmokų, 776,38 Lt (224,85 Eur) įmokų į garantinį fondą, ir šiuos pranešimus už laikotarpį nuo 2010-07-01 – 2013-08-23 kas mėnesį teikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą, o deklaracijas 2012-02-14 ir 2013-02-13 pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai interneto svetainės adresu http://deklaravimas.vmi.lt.
Pats kaltinamasis J. U. patvirtino mokėjęs įmonės darbuotojams du tris kartus didesnį atlygį nei būdavo numatytas darbo sutartyse, jokių duomenų įmonės buhalterei apie nedokumentuotas darbo už mokesčio dalis neteikė, suprato, kad nuo šių pajamų, išmokėtų darbuotojams, nebus sumokėti mokesčiai Valstybei, tai darė sąmoningai tyčia, taigi akivaizdu, kad, stengėsi išvengti mokesčių, todėl į deklaracijas ir nustatytos formos ataskaitas minėtų sumų nenurodydamas, jas pateikdamas valstybės įgaliotoms institucijoms, neteisingai deklaravo apdraustųjų pajamas, išvengė mokėtinų mokesčių valstybei, todėl kaltinamasis J. U. padarė nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, galiojanti nuo 2011-07-05).
Bausmės skyrimas
Kaltinamasis J. U. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, neteistas, 2017–2018 metais dešimt kartų baustas administracine tvarka, iš jų devynis kartus – už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (7 t., b. l. 36–43), jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, dirba, civilinių ieškinių nė trupučio neatlyginęs, todėl kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatytos švelniausios bausmių rūšys – baudos. Atsižvelgus, kad kaltinamasis dirba, augina nepilnametį vaiką, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bausmių baudų dydis nustatytinas mažesnis, nei numatytas bausmės – baudos už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus vidurkis (BK 47 straipsnio 3 dalies 2011-04-21 įstatymo Nr. XI-1350 redakcija, galiojanti nuo 2011-04-28).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, skirtinos bausmės subendrintinos apėmimo būdu.
Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamojo gynėja prašė įvertinti aplinkybes, kad J. U. davė išsamius parodymus, nuo pat bylos pradžios sakė tiesą, padėjo išsiaiškinti šios bylos aplinkybes, nuoširdžiai gailisi, kaltinamasis turi nepilnametę dukrą, jo sutuoktinė darbinga tik iš dalies (jai nustatytas 55 procentų darbingumas), todėl prašė teismo priimant nuosprendį taikyti BK 62 str. nuostatas ir taikyti kuo švelnesnę bausmę.
Kaltinamojo J. U. gynėjos teismo posėdyje paminėtas BK 62 straipsnis reglamentuoja švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo sąlygas. Pagal šio straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju, J. U. savo noru neatvyko ir nepranešė padaręs nusikalstamas veikas. Nuteistojo padaryta nusikalstama veika buvo išaiškinta po to, kai kreditoriai kreipėsi dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. Taigi šiuo atveju BK 62 straipsnio 1 dalies taikymas nėra galimas, nes nėra vienos iš būtinųjų jo taikymo sąlygų. BK 62 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Kaip matyti iš įstatymo formuluotės, tam, kad teismas galėtų paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, turi būti daugiau nei viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tuo tarpu nuteistajam J. U. yra nustatyta tik viena tokio pobūdžio aplinkybė, be to, teismo skirtina bausmė – bauda, niekaip negali įtakoti kaltinamojo nepilnamečio vaiko priežiūros galimybių. Be to, kaltinamajam skirtina straipsnių sankcijose numatyta švelniausia bausmės rūšis, kurių minimalaus dydžio tuo metu galiojusios įstatymų redakcijos nenumato. Todėl taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, kaip to prašoma, ir skirti švelnesnę negu numatyta įstatyme bausmę nėra įstatyminio pagrindo.
Dėl civilinių ieškinių
Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė 19240,32 Eur civilinį ieškinį (1 t. 105-114 b. l.), Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyrius pareiškė 45177,77 Eur civilinį ieškinį (1 t. 120-135 b. l.) dėl nuo neapskaityto darbo užmokesčio nesumokėtų mokesčių priteisimo.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinio ieškovo baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio pareiškimas juridinio asmens darbuotojui, kuris kartu yra ir juridinio asmens vadovas, už nusikaltimu padarytą žalą galimas esant šioms sąlygoms – darbuotojas, padaręs žalą nusikalstamais veiksmais, kurie yra konstatuoti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, ir iki žalos atlyginimo išnykus subjektui (darbdaviui), privalančiam už jį atlyginti žalą, gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas (tiesioginis skolininkas) pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).
Taip pat kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad civilinio ieškovo civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje galėtų būti pareiškiamas juridinio asmens vadovui ar kitam darbuotojui ir tais atvejais, kai mokestinės prievolės negalima išieškoti iš juridinio asmens dėl jo nemokumo, kuris suprantamas kaip nepajėgumas vykdyti turtinio pobūdžio prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję. Tokiu atveju turi būti nustatyta vadovo (ar kito darbuotojo) nusikalstama veika, dėl kurios valstybė patyrė žalą nesumokėtų mokesčių forma; žala, kurią sudaro dėl vadovo(ar kito darbuotojo) nusikalstamų veiksmų nesumokėta ir iš paties juridinio asmens dėl jo nemokumo negalima išieškoti mokesčių suma; priežastinis ryšys tarp vadovo( ar kito darbuotojo) veiksmų ir žalos; vadovo (ar kito darbuotojo) kaltė.
Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo J. U. kaltė padarius BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje padarytus nusikaltimus yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir aukščiau aptartais įrodymais, kaltinamojo nusikalstamos veikos dėl neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo įmonės darbuotojams bei nuo šios darbo užmokesčio dalies nemokėtų mokesčių valstybei padarytos tyčine kaltės forma. Dėl neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo, tokių duomenų finansinėms institucijoms nepateikimo ir dėl to nemokamų mokesčių buvo padaryta žala valstybei dėl 66433,06 Lt (19240,32 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, 1828,74 Eur socialinio draudimo įmokų, 34940,03 Lt (10119,33 Eur) privalomojo sveikatos draudimo bei soc. draudimo įmokų, 120273,42 Lt (34833,59 Eur) darbdavio socialinio draudimo įmokų, 776,38 Lt (224,85 Eur) įmokų į garantinį fondą nesumokėjimo. Taigi yra priežastinis ryšys tarp vadovo J. U. veiksmų ir atsiradusios žalos.
Be to, iš byloje esančių duomenų, teismų „LITEKO“ sistemos matyti, kad 2013-10-23 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, 2014-03-24 Kauno apygardos teismo nutartimi bankrutuojanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti dėl bankroto (Likvidavimas dėl bankroto – tai įmonės likvidavimas priverstinai, kai jai yra iškeliama bankroto byla ir įmonė pripažįstama nemokia). Bankroto byloje buvo nustatytas kreditorių sąrašas bei jų finansiniai reikalavimai, kurie sudaro 124 575,71 Eur. Be to, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamas ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ Ieškinys atsakovams U. S. ir J. U. dėl žalos atlyginimo priteisimo, tai yra dėl 124 575,71 Eur (nepatenkinta kreditorinių reikalavimų suma) priteisimo, kadangi įmonė neturi turto, kurį pardavus būtų galima bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Taigi (minėtose bylose) buvo nustatytas bendrovės nemokumas, dėl ko šioje byloje nustatytą žalą nėra galimybių išieškoti iš paties mokesčių mokėtojo – juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 19240,32 Eur civilinis ieškinys ir Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriaus 45177,77 Eur civilinis ieškinys dėl nuo neapskaityto darbo užmokesčio nesumokėtų mokesčių priteisimo tenkintini pilnai priteistini iš kaltinamojo J. U..
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (7 t., b. l. 91-93) – paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 428 straipsniu, 432 straipsniu teismas
nusprendžia:
J. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje. ir paskirti :
- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – bausmę – 150 MGL, t. y. 5649 eurų (penkių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt devynių eurų) dydžio baudą,
- pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, galiojanti nuo 2011-07-05) – bausmę – 100 MGL, t. y. 3766 eurų (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 150 MGL, t. y. 5649 eurų (penkių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt devynių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad sumažinta bausmė yra 100 MGL, t. y. 3766 eurų (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių eurų) dydžio bauda.
Išaiškinti J. U., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į paties piliečio pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (Įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Civilinio ieškovo Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 19240,32 Eur civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo J. U. civilinio ieškovo Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai 19240,32 Eur (devyniolika tūkstančių du šimtus keturiasdešimt eurų 32 ct).
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriaus 45177,77 Eur civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo J. U. civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriaus naudai 45177,77 Eur (keturiasdešimt penkis tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus 77 ct).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.