Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Neveckienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja D. K. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas K. G. faktiškai priėmė palikimą, po jo sutuoktinės (pareiškėjos mamos) M. G. (duomenys neskelbtini) mirties.

Pareiškėja pareiškime nurodo, jog K. G. ir M. G. (sutuoktiniai) buvo pareiškėjos biologiniai tėvai. Pareiškėjos mama M. G. (duomenys neskelbtini). mirė, tėvas K. G. – (duomenys neskelbtini). Mirus M. G., pareiškėja ir jos tėvas (mirusios M. G. sutuoktinis) pareiškimo dėl paveldėjimo notarui nepateikė ir byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nebuvo užvesta. Tačiau mirusiosios paveldėtojai/įpėdiniai buvo dukra (pareiškėja) ir jos sutuoktinis K. G.. Daugiau vaikų M. G. neturėjo nei kartu su K. G. nei atskirai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 str. 1 d. 1 p., pirmosios eilės įpėdiniai, paveldint pagal įstatymą, yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai gimę po jo mirties, t. y. mirusiosios dukra (pareiškėja) buvo pirmos eilės paveldėtoja. Sutuoktinis turėjo paveldėti CK 5.13 str. nustatyta tvarka. Iki mirties M. G. gyveno adresu (duomenys neskelbtini) su sutuoktiniu K. G.. Po M. G. mirties nei pareiškėja, nei mirusiosios sutuoktinis K. G. į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė, tačiau K. G. faktiškai priėmė valdyti visą mirusiosios M. G. turtą (smulkų kilnojamą turtą, relikvijas, nekilnojamą turtą ir kt.), iš karto po M. G. mirties. Mirus tėvui K. G., jo palikimą priėmė dukra (pareiškėja), paduodama pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui. Todėl paveldėjimo tikslu, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad K. G. priėmė faktiškai palikimą po sutuoktinės M. G. mirties, nes kitu būdu šį faktą patvirtinančių dokumentų nėra galimybės gauti. Valdytą faktiškai ir paveldimą turtą sudaro: 50.46 kv. m. butas su rūsiu 2.85 kv. m. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nors notarinis paveldėjimo liudijimas įpėdiniui neišduotas, tačiau smulkus kilnojamas turtas ir nekilnojamas turtas buvo faktiškai priimtas valdyti, nuo M. G. mirties momento, valdant kaip savo visus smulkius kilnojamus materialius daiktus, relikvijas ir nekilnojamą turtą. Mirusiosios sutuoktinis K. G. po sutuoktinės mirties, naudojosi savo reikmėms visais M. G. kilnojamais daiktais (baldais, buities technika, namų apyvokos daiktais, įrankiais) ir nekilnojamuoju turtu (butu su rūsiu), kurį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir kitaip išlaikė ir niekas kitas į tuos daiktus nepretendavo ir nereikalavo daiktų perduoti, nes niekas neturėjo daugiau už jį teisių tais daiktais naudotis.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad VĮ „Turo bankas“ nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjų K. G. ir M. G. palikimo perėjimą valstybei. Taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai, apie teismo posėdį 2025 m. birželio 18 d. paskelbus viešai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad paraiškėja yra mirusių sutuoktinių K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra. M. G. mirė (duomenys neskelbtini), K. G. – (duomenys neskelbtini). M. G. daugiau vaikų nei su sutuoktiniu K. G., nei atskirai neturėjo. Mirus M. G., nei pareiškėja (mirusiosios dukra), nei mirusiosios sutuoktinis K. G. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau K. G. visą mirusios palikimą nuo jos mirties momento, t. y. (duomenys neskelbtini), pradėjo valdyti ir juo naudotis, t. y. smulkų kilnojamą turtą, relikvijas, nekilnojamą turtą ir kt. Taip pat pareiškime pareiškėja nurodo, kad mirusiosios sutuoktinis po žmonos mirties, naudojosi savo reikmėmis visais M. G. kilnojamais daiktais (baldais, buities technika, namų apyvokos daiktais, įrankiais) ir nekilnojamuoju turtu (butu su rūsiu), kurį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir kitaip išlaikė ir niekas kitas į tuos daiktus nepretendavo ir nereikalavo daiktų perduoti, nes niekas neturėjo daugiau už jį teisių tais daiktais naudotis. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad mirusių sutuoktinių vardu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybe nuo 2013 m. liepos 2 d. įregistruotas butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame M. G. kartu su sutuoktiniu K. G. iki savo mirties gyveno. Taip pat pagal 2025 m. gegužės 15 d. Marijampolės 1-ojo notaro biuro notarės išduotą liudijimą, notarinio regisro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad po K. G. mirties mirusiojo palikimą priėmė pareiškėja, paduodama pareiškimą notarui.

Kaip pareiškėja nurodo pareiškime visą aukščiau nurodytą turtą K. G. priėmė pradėdamas jį valdyti ir tai pasireiškė jo kaip įpėdinio aktyviais veiksmais, įgyvendinant nuosavybės teises, t. y. prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį butą, mokant už jį mokesčius, naudojantis turtu kaip savo, užtikrinant tinkamą jo eksploatavimą, prisiimant ne tik teises, bet ir pareigas, susijusias su palikimu. Po sutuoktinės mirties K. G. priėmė valdyti visus mirusiai sutuoktinei priklausiusius kilnuojamuosius daiktus, kaip namų apyvokos daiktai, baldai ir kita. K. G. mirusios sutuoktinės M. G. turtą valdė nuo sutuoktinės mirites momento (duomenys neskelbtini) iki savo mirties (duomenys neskelbtini), jokie kiti asmenys į šį turtą teisių ir pretenzijų nepareiškė. Mirus K. G., pareiškėja jo palikimą priėmė, paduodama pareiškimą notarui. Pareiškime nurodoma, kad šiuo metu minimu turtu rūpinasi ir prižiūri kaip savo pareiškėja, yra investavusi darbą ir pinigines lėšas turto būklei išlaikyti/pagerinti (butą prižiūri, remontuoja, moka mokesčius už komunalines paslaugas ir kt.).

Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.

CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Pareiškėjas kitokia, ne teismo tvarka, negali gauti palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėja kita tvarka gauti jai reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų, jog jos tėvas K. G. po sutuoktinės M. G. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo sprendimu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. CK 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnį, palikimas galėjo būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimo priėmimas, tai yra įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, galinčias kilti iš palikimo. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.

Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja yra mirusių sutuoktinių K. G. ir M. G. dukra. M. G. (duomenys neskelbtini) mirė. Po jos mirties nei sutuoktinis K. G., nei pareiškėja (mirusios dukra) į notarą dėl pailikimo priėmimo nesikreipė, tačiau mirusiosios sutuoktinis K. G. visą mirusiosios palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas jį valdyti, t. y. naudojosi po M. G. mirties likusiais daiktais kaip savo, prižiūrėjo ir rūpinosi jais, išlaikė nekilnojamąjį turtą ir kitą. K. G. mirusiosios palikimą valdė ir naudojo kaip savo iki mirties, t. y. (duomenys neskelbtini) .Byloje nėra duomenų, kad į šį turtą per visą K. G. palikimo valdymo laikotarpį būtų pareiškę teises ar pretenzijas kiti asmenys. Po K. G. mirties, jo palikimą priėmė pareiškėja, paduodama pareiškimą notarui. Pareiškėja šuo metu prižiūri ir rūpinasi kaip savo turtu, likusiu po M. G. ir K. G. mirties.

K. G. per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą po sutuoktinės M. G. mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau jis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, t. y. nekilnojamąjį turtą ir visus kitus mirusiosios daiktus. Tai patvirtina pareiškėjos pateikti paaiškinimai pareiškime ir pateikti įrodymai (notarų išduoti liudijimai, valstybės įmonės “Registrų centras” Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis). Pažymėtina ir tai, kad prieštaraujančių šio fakto nustatymui byloje nėra. Suinteresuotas asmuo VĮ “Turto bankas” atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjų K. G. ir M. G. palikimo perėjimą valstybei.

Įvertinus byloje esančią rašytinę medžiagą, pareiškėjos paaiškinimus, bei atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinis faktas, kad K. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, likusį po jo sutuoktinės M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas – 448 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445-448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, likusį po jo sutuoktinės M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Juridinis faktas nustatomas pareiškėjai siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimo patvirtintą kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.