Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Ekotipas“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Alba Prima“, pareiškimą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkas A. J., J. K.-J. ir antstolis Dalius Traigys,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja BUAB „Ekotipas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Alba Prima“, prašo nustatyti, kad skolininkui A. J. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės J. K.-J. gaunamų pajamų, piniginių lėšų, esančių jos banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nustatyti skolininkui A. J. nuosavybės teisę į 4 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareikštą prašymą pareiškėja grindžia tuo, kad antstolis Dalius Traigys vykdo išieškojimą iš skolininko A. J. išieškotojai BUAB „Ekotipas“. Pareiškėja gavo antstolio siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su bendraturčiu nustatymo. Antstoliui vykdant vykdomąją bylą, vykdymo proceso metu 2019 m. rugpjūčio 21 d. areštuotos skolininkui su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios piniginės lėšos, esančios skolininko sutuoktinės banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 21 d. išsiųstas patvarkymas dėl turtinių teisių arešto į skolininko sutuoktinės darbovietę. 2019 m. rugpjūčio 29 d. gautas akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB banko atsakymas, kuriame nurodyta, jog skolininko sutuoktinei priklausančioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) lėšų likutis 2019 m. rugpjūčio 26 d. yra 4 500 Eur.

Suinteresuotas asmuo J. K.-J. atsiliepimo į pareikštą pareiškimą per nustatytą 14 kalendorinių dienų terminą teismui nepateikė. Procesiniai dokumentai adresuoti suinteresuotam asmeniui įteikti jos sutuoktiniui 2019 m. lapkričio 14 d., todėl laikytina, kad įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Apie rašytinį teismo posėdį suinteresuotiems asmenims buvo pranešta paskelbiant viešai CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, todėl konstatuotina, kad byloje dalyvaujantys asmenys buvo tinkamai informuoti apie teismo procesą, galimybę teikti nuomonę dėl pareiškimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 666 straipsnio 1 dalis). Tačiau išieškojimas į skolininko dalį jungtinėje nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai yra nustatyta skolininkui priklausanti dalis turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis (CPK 667 straipsnio 2 ir 4 dalys).

Remiantis antstolio Daliaus Traigio pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0241/19/01372 medžiaga nustatyta, kad antstolis vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. liepos 16 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1188-647/2019 dėl 10 178,54 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojai BUAB „Ekotipas“ (v. b. l. 2). Skolininkas A. J. ir suinteresuotas asmuo J. K.-J. yra sutuoktiniai (v. b. l. 12).

Antstolis 2019 m. rugpjūčio 22 d. turto arešto aktu Nr. 0241/0241/19/01372-08-22 (toliau – Turto arešto aktas) areštavo skolininko sutuoktinei J. K.-J. priklausančias pinigines lėšas, esančias skolininko sutuoktinės vardu atidarytose banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 89-90). 2019 m. rugsėjo 20 d. antstolis surašė patvarkymą dėl termino pateikti teismui prašymą nustatyti turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo Nr. DN 241 2019 09 20 1372, kuriuo vykdymo proceso šalims (išieškotojui ir skolininkui) bei suinteresuotam asmeniui (t.y. skolininkės sutuoktiniui) buvo nustatytas 2 mėnesių terminas nuo šio patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininkės turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (v. b. l. 147-148).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos, gautos po santuokos sudarymo, pensijos ir pašalpos. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Skolininkas A. J. su J. K.-J. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 12). Skolininko sutuoktinė dirba ir gauna darbo užmokestį, todėl antstolis 2019 m. rugpjūčio 22 d. Turto arešto aktu areštavo skolininkės sutuoktinės banko sąskaitose esančias pinigines lėšas vykdymo procese iš skolininko išieškomos skolos dydžiui (v. b. l. 89-90). 2019 m. rugpjūčio 29 d. antstolio kontoroje gautas AB SEB banko atsakymas, kuriame nurodyta, jog skolininko sutuoktinei priklausančioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) lėšų likutis 2019 m. rugpjūčio 26 dienai yra 4 500 Eur (v. b. l. 114-124). Skolininko sutuoktinė J. K.-J. dirba trijose darbovietėse ir kas mėnesį gauna darbo užmokestį (v. b. l. 69). Duomenų, patvirtinančių, kad šios piniginės lėšos, tuo metu buvusios minėtoje skolininko sutuoktinės banko sąskaitoje, ar gaunamos pajamos yra asmeninė J. K.-J. nuosavybė, vykdomojoje byloje nėra.

Remiantis vykdomosios bylos Nr. 0241/19/01372 duomenimis, 2019 m. rugpjūčio 21 d. sutuoktiniai sudarė povedybinę sutartį, kurios 1.3 a punkte nustatyta, kad „piniginės lėšos, tiek buvusios vieno iš sutuoktinių vardu atidarytose banko ar kitos kredito įstaigos sąskaitose iki santuokos sudarymo, tiek esančios ar atsirasiančios vieno iš sutuoktinio vardu atidarytose sąskaitose po santuokos sudarymo ir šios sutarties įsigaliojimo bei įregistravimo viešame registre, pripažįstamos to iš sutuoktinių, kurio vardu atidaryta sąskaita, asmenine nuosavybe“ (v. b. l. 92-95). Ši sutartis įregistruota Vedybų sutarčių registre ir įsigaliojo 2019 m. rugpjūčio 22 d. 09:49 val. (v. b. l. 98). Minėtas Turto arešto aktas antstolio buvo surašytas 2019 m. rugpjūčio 22 d. 8:59 val. (v. b. l. 89), t.y. dar iki įsigaliojant sutuoktinių sudarytai povedybinei sutarčiai.

Pažymėtina, kad sutuoktinių turtui, įgytam iki povedybinės sutarties sudarymo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Taigi antstolis atsiliepime į pareiškimą pagrįstai nurodo, kad skolininko sutuoktinei J. K.-J. priklausančioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotos sukauptos lėšos 4 500 Eur sumai, buvo gautos iki povedybinės sutarties įregistravimo Vedybų sutarčių registre.

Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką, vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinio prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Sutuoktinių pajamų priskyrimas asmeninėn kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybėn neatima teisės kreditoriui nukreipti išieškojimą ne tik į sutuoktinio (skolininko) asmeninį turtą, bet ir į jam priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto dalį. Dėl to susitarimas dėl vieno iš sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja šio sutuoktinio civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006).

Pagal CK 3.87 straipsnį, turtas, įgytas sutuoktinių santuokos metu, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu jis įregistruotas, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes bylos nagrinėjimo metu nepaneigta šio turto kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad CK 3.100 straipsnyje įtvirtinti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindai, vienas jų – sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Vertinant teisinę situaciją, susiklosčiusią šioje byloje, pažymėtina, kad suinteresuotų asmenų sudaryta ir 2019 m. rugpjūčio 22 d. įregistruota povedybinė sutartis yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti, vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 7 punktu. Šiai pasibaigus, turtas, nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte, nebeturi suinteresuotų asmenų bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir, įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016). Nagrinėjamu atveju suinteresuotų asmenų – sutuoktinių – sudaryta Povedybinė sutartis nenuginčyta įstatymo nustatyta tvarka, taigi yra galiojanti. Esant atskiram sutuoktinių turto teisiniam režimui, nėra pagrindo nustatyti skolininko dalį jo sutuoktinės piniginėse lėšose jos banko sąskaitose, ar pajamose, kurios yra ir (ar) bus gaunamos nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. Todėl teismas pareiškėjos pareiškimą tenkina iš dalies ir nustato skolininko turto dalį tik tose sutuoktinės gautose pajamose ir piniginėse lėšose, buvusiose iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. (imtinai).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso A. J. ir J. K.-J. (v. b. l. 10). Sutuoktinių povedybinėje sutartyje nėra aptartas minėto turto pasidalijimo klausimas.

Vadovaujantis CPK 667 straipsnio 4 dalimi, išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko turto dalį taip, kad galima būtų iš jos išieškoti. Taigi pareiškėjos (išieškotojos) prašymas nustatyti skolininko turto dalį jam ir jo sutuoktinei bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančiame minėtame nekilnojamame turte yra pagrįstas ir tenkintinas. Pažymėtina, kad išieškotoja pareiškime klaidingai formuluoja, jog prašo nustatyti skolininko nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi iš pareiškimo akivaizdu, kad teismo prašoma nustatyti tik skolininkui priklausančią turto dalį.

Teismas nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens ginčijamų antstolio veiksmų nesprendė, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo objektas. Suinteresuotam asmeniui išaiškintina, kad nesutikdamas su antstolio atliekamais vykdymo veiksmais, jis turi teisę juos skųsti CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos BUAB „Ekotipas“ pareiškimą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine J. K.-J., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jos iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. (imtinai) gautų pajamų ir piniginių lėšų jos banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.