Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini) Biržų r. (duomenys neskelbtini) k., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis Biržų r., Vabalninko sen., (duomenys neskelbtini) k., teistas:

1) 2005-06-22 Biržų rajono apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str.1d., BK 178 str. 2 d. – 20 parų arešto;

2) 2006-07-31 Biržų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pritaikius BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 2008-08-13 nutartimi pasiųstas atlikti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

3) 2009-08-26 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2006-07-31 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. A. 2011-10-26 nuo 17 iki 20 val. Biržų rajone, Vabalninko seniūnijoje, netoli (duomenys neskelbtini) kaimo, kelyje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajone, Vabalninko mieste, (duomenys neskelbtini) aikštėje, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, pavartodamas psichinę prievartą ir fizinį smurtą prievartavo turtą, o būtent: T. S. važiuojant savo automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. A. automobiliu „Rover 420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užtverdamas kelią ir T. S. išlipus iš automobilio, grasindamas, kad sumuš bei kelis kartus pastumdamas ir kumščiu suduodamas ne mažiau kaip du kartus T. S. į veidą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, vertė perduoti nukentėjusiajam T. S. priklausantį turtą – automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (8500 Lt vertės) arba pinigus – 1000 eurų, dėl ko nukentėjusysis Tadas S. V. A. perdavė savo turtą – keturis lengvojo automobilio „Audi“ ratus (800 litų bendros vertės) ir T. S. pasiskolintus pinigus – 2300 litus, užvaldė T. S. priklausantį turtą – 4 lengvojo automobilio „Audi“ ratus (800 Lt bendros vertės) ir 2300 Lt.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. A. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su A. važiavo į Vabalninko aikštę. Priešpriešais važiavęs nukentėjusysis pasuko savo automobilį ir vos neatsitrenkė į jo vairuojamą automobilį. Toks nukentėjusiojo vairavimas jį papiktino, todėl norėdamas jį pabarti, sudrausminti apsisuko ir pradėjo vytis nukentėjusįjį. Nukentėjusįjį vijosi apie tris–keturis kilometrus. Pasvalio rajone pasivijęs nukentėjusįjį, išlipo iš automobilio ir pradėjo su nukentėjusiuoju aiškintis, ant jo rėkė „kodėl taip važiavo“. Nukentėjusiajam jokių smūgių į veidą nesudavė, tik vieną kartą jį pastūmė į petį. Ant nukentėjusiojo veido jokio kraujo nebuvo. Barant nukentėjusįjį, kilo mintis iš jo pareikalauti pinigų kaip moralinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo reikalavo 1000 eurų. Nukentėjusysis pasiūlė automobilio ratus už 800 Lt ir 2300 Lt. Nukentėjusiajam į Vabalninką per valandą laiko kažkoks žmogus atvežė pinigus. Pats po 3 valandų nuvažiavo pas nukentėjusiojo draugą į Panevėžį ir pasiėmė „Audi“ automobilio ratus su ratlankiais, kurie tiko jo automobiliui „Rover“. Savo elgesį vertina blogai, dėl to, ką padarė labai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašo, žalą atlygino.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

Nukentėjusysis T. S. parodė, kad iki įvykio kaltinamojo nepažinojo. 2011-10-26 pavakaryje važiavo pas draugą. Kartu su juo važiavo L. V.. Važiuodamas per Vabalninką reguliavo magnetofoną ir jo vairuojamas automobilis truputį pakrypo, tačiau į priešpriešinę eismo juostą neišvažiavo. Pamatė, kad priešpriešais važiavęs automobilis „Rover“ apsisuko ir pradėjo jį vytis. Jį pasivijęs Pasvalio rajone, sustabdė. Kaltinamasis, išlipęs iš automobilio ir priėjęs prie jo, pradėjo rėkti, sakė, kaip jis važiuoja, du–tris kartus jį pastūmė ir trenkė kumščiu į veidą ne mažiau kaip du kartus, po ko jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Kaltinamasis ėmė reikalauti perrašyti automobilį jo vardu, tačiau pasakius, kad automobilis yra ne jo, o tėvo, pradėjo iš jo reikalauti 1000 eurų. Tuomet kaltinamasis sėdo prie jo automobilio vairo, o jis atsisėdo šalia kaltinamojo ir jie nuvažiavo į Vabalninką. Skambino draugams, ir draugai jam paskolino 2300 Lt, kuriuos jis padavė kaltinamajam, o dėl likusios sumos su kaltinamuoju sutarė, kad jis (kaltinamasis) iš N. Panevėžyje paims ratus, kuriuos jis vertina 800 Lt. P. N. ir pasakė, kad jo ratus atiduotų V. A.. V. A. jį paleido, kai sumokėjo pinigus ir sutarė, kad atiduos ratus. Kitą dieną jam kaltinamojo motina grąžino tuos pačius ratus ir dalį pinigų. Likusią pinigų sumą kaltinamojo motina atidavė vėliau. Žala jam atlyginta, kaltinamajam atleidžia. V. A. jis niekada skolingas nebuvo. Kaltinamajam nebuvo pagrindo išsigąsti dėl jo vairavimo, nes jis prieš eismą neišvažiavo.

Liudytojas D. V. parodė, kad prieš keletą mėnesių po pietų paskambinęs draugas T. S. jo paklausė, ar turi paskolinti pinigų, sakė, kad labai reikia, prašė paskolinti 2000 litų. T. S. nuvežė 2000 Lt į Vabalninką. T. S. įsėdo pas jį į automobilį, nesakė, dėl ko tie pinigai jam reikalingi, atrodė išsigandęs, kraujo nepastebėjo. Kam T. S. buvo reikalingi pinigai, sužinojo vėliau iš paties T. S., kuris jam sakė, kad iš jo reikalavo pinigų už tai, kad važiuojant jis „pasimakalavo“ ant kelio, dėl ko kaltinamasis pradėjo jį vytis, o kai pasivijo, iš pradžių pareikalavo perrašyti automobilį, o kai nesutiko jo perrašyti, pareikalavo pinigų.

Liudytojas A. A. parodė, kad įvykio dieną kaltinamasis V. A. jį vežė namo. Važiuojant kelyje pasimaišė automobilis „Audi“. Jam pasirodė, kad nukentėjusiojo automobilis važiavo į juos, po to metėsi atgal, dėl ko buvo pagrindas išsigąsti. Vėliau nukentėjusysis kalbėjo apie šulinėlį, kad dėl jo susidarė tokia situacija. Tame kelyje nėra jokių eismo juostų, jos tiesiog yra menamos. Apsisuko ir ėmė nukentėjusįjį vytis. Vijosi apie 4–5 kilometrus nuo Vabalninko. Ką iš pradžių kalbėjo V. A. su nukentėjusiuoju, jis negirdėjo, nes tuo metu dar buvo automobilyje, o kai išlipo iš automobilio, girdėjo, kaip kaltinamasis šaukė ant nukentėjusiojo „kaip tu čia važiuoji“. Nematė, kad V. A. būtų sudavęs smūgius nukentėjusiajam. Pažinojo kartu su nukentėjusiuoju važiavusį L. V. ir išlipęs iš automobilio kalbėjosi su juo, o kaltinamasis kalbėjo su nukentėjusiuoju. Negirdėjo, apie ką jie kalbėjosi. Visų įvykio aplinkybių jau nebeprisimena, geriau prisiminė duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Tvirtina, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, kad girdėjo, kaip V. A. šaukė ant nukentėjusiojo, liepė jam išlipti iš automobilio. Nukentėjusysis sakė, kad gali duoti 500, kokių pinigų nesakė, V. A. sakė, kad 1000, kokių pinigų nesakė. Nukentėjusysis prašė L. V. pasiskolinti pinigų iš motinos, tačiau ji nepaskolino. Nuvyko pas Mindaugą, ir Laimis iš jo gavo 300 litų. Važiuojant atgal į Vabalninką nukentėjusysis prašė paskolinti pinigų ir jo (A. A.), jam atsakė, kad neturi. Po to nukentėjusysis skambino savo draugui ir prašė paskolinti pinigų. Matė, kaip buvo atvažiavęs vaikinas automobiliu „Audi 100 Avant“ ir prie jo buvo nuėjęs nukentėjusysis. Taip pat matė, kaip nukentėjusysis V. A. padavė pinigus litais.

Liudytojas R. N. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusįjį, su jais nesipyksta. T. S. pas jį buvo palikęs „Audi“ keturis ratus. Jam paskambino T. S. ir liepė atiduoti ratus V. A., neaiškino, dėl ko taip reikia padaryti. Kai atvažiavo V. A., jis jam padavė ratus.

Liudytojas M. N. parodė, kad buvo skolingas L. V. 300 Lt ir jam grąžino skolą. Pats L. V. pas jį atvažiavo pasiimti pinigų, prieš tai jam paskambinęs ir paprašęs grąžinti skolą. Automobilį vairavo T. S..

Iš liudytojo L. V. parodymų, kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu matyti, kad 2011-10-26 apie 17 val. kartu su T. S. jo vairuojamu automobiliu „Audi A4“ važiavo per Vabalninką iš Panevėžio į Kupiškį. Jiems važiuojant Vabalninko mieste Naujalio gatve T. S. privažiavo arčiau ašinės kelio linijos ir staigiai suko vairą atgal, į priešpriešinę eismo juostą išvažiavęs nebuvo. Tuomet priešpriešais važiavęs automobilis „Rover“ apsisuko ir juos pradėjo vytis, o kai pasivijo, iš „Rover“ automobilio išlipęs vairuotojas priėjo prie T. S. ir jam sudavė kumščiu 2–3 kartus į veidą, spyrė, tačiau koja nedaug siekė striukę ties pilvu, reikalavo perrašyti automobilį, apsikeisti automobiliais. Reikalavo 1000 eurų. T. S. pasakė, kad tiek pinigų neturi. T. V., kurio vardą pasakė pažįstamas A. A., sėdėjęs automobilyje „Rover“ prie vairuotojo, paėmė Tado automobilio raktus, dokumentus, sėdo prie automobilio vairo ir nuvažiavo į Vabalninko centrą. Ten Vilmis T. S. pasakė, kad jis duotų 1000 eurų arba perrašytų automobilį. Tadui pasakius, kad tiek pinigų neturi, Vilmis liepė gauti pinigus arba jam perrašyti automobilį. Tuomet T. S. jo (L. V.) paklausė, ar negali iš kur nors pasiskolinti pinigų. Jis iš M. N. pasiėmė skolą – 300 Lt ir pinigus padavė T. S.. T. S. 2000 litų dar paskolino D. V.. T. S. V. atidavė 2300 Lt. Po to T. S. jam sakė, kad Vilmis jo reikalavo atiduoti lengvo lydinio ratlankius su padangomis, kuriuos T. S. leido jam pasiimti iš draugo Panevėžyje (T. 1, b. l. 50–52 ).

Liudytoja N. A. parodė, kad apie įvykį nieko nežinojo iki pas ją atvažiuojant policijai. Kai vakare nuvežė suimtam sūnui rūbus, jis jos paprašė nukentėjusiajam atlyginti žalą, t. y. grąžinti pinigus ir padangas, kurias buvo padėjęs prie šieno. Ji nukentėjusiajam nuvežė padangas ir pradžioje atidavė 1800 Lt, o vėliau dar 500 Lt. Nukentėjusiajam dar davė 1000 Lt už tai, kad jam reikėjo važinėti pas tyrėjus ir kartu kaip moralinės žalos atlyginimą.

Akistatoje su V. A. nukentėjusysis T. S. patvirtino savo parodymus (T. 1, b. l. 119–120).

Akistatoje su V. A. liudytojas L. V. patvirtino savo parodymus, parodė, kad po smūgių sudavimo T. S. iš nosies bėgo kraujas (T. 1, b. l. 121).

Ištirtais įrodymais, t. y. nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, akistatų protokolais nustatyta, kad kaltinamasis V. A. 2011-10-26 nuo 17 iki 20 val. Biržų rajone, Vabalninko seniūnijoje, netoli (duomenys neskelbtini) kaimo, kelyje (duomenys neskelbtini) ir Biržų rajone, Vabalninko mieste, (duomenys neskelbtini) aikštėje, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, pavartodamas psichinę prievartą ir fizinį smurtą, prievartavo turtą iš nukentėjusiojo T. S.. Kaltinamasis V. A. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, teigdamas, kad pinigus ir automobilio ratus iš T. S. pasiėmė už skolą, kurią T. S. grąžino pats, neverčiamas, teisiamojo posėdžio metu pakeitė savo parodymus ir savo kaltę pripažino iš dalies, paaiškindamas, kad pinigų iš nukentėjusiojo T. S. reikalavo kaip moralinės žalos atlyginimo už sukeltą avarinę situaciją kelyje, tvirtino, kad nukentėjusiojo nemušė, o tik auklėjo, barė ir pastūmė. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip norą sušvelninti savo padėtį. Kaltinamojo aiškinimą, kad jis nukentėjusiajam T. S. jokių smūgių į veidą nesudavė, o jį tik pastūmė, paneigia nukentėjusiojo parodymai, kad kaltinamasis V. A. jam sudavė kumščiu į veidą ne mažiau kaip du kartus, po ko jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Nėra pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiojo parodymais, nes juos patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu tikslu patikrinti bylos įrodymai, perskaityti liudytojo L. V. parodymai, kad kaltinamasis, priėjęs prie T. S., kumščiu jam sudavė 2–3 kartus į veidą, o akistatos su V. A. metu liudytojas L. V. parodė, kad po smūgių sudavimo T. S. iš nosies bėgo kraujas. Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, akistatų protokolus, neįžvelgia kaltinamojo veiksmuose savavaldžiavimo požymių, kadangi kaltinamasis nevykdė nei tikrosios, nei tariamos teisės ir apie tai žinojo, darydamas nusikalstamą veiką. Nukentėjusiojo, liudytojų parodymai bei akistatų protokolai leidžia teigti, kad kaltinamasis V. A. neturėjo jokio teisėto pagrindo reikalauti turto iš nukentėjusiojo T. S., todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 181 str. 2 d.

Kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nukentėjusiajam visiškai atlyginta nusikaltimu padaryta žala. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. A. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją – padaryta baigta, tyčinė, sunki nusikalstama veika iš savanaudiškų paskatų, į kaltinamojo asmenybę – ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, informacijos apie jam paskirtų baudų sumokėjimą nėra, VšĮ Biržų rajono savivaldybės poliklinikos psichikos sveikatos centre neregistruotas, Vabalninko seniūnija skundų dėl V. A. nėra gavusi, teistas tris kartus už nusikaltimus nuosavybei, nusikalstamą veiką padarė praėjus aštuoniems mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš Pravieniškių pataisos namų atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs, o tai rodo kaltinamojo antivisuomenines nuostatas, aiškų visuotinai priimtinų elgesio normų ignoravimą, nenorą taisytis. BK 181 str. 2 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes bei į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima vidurkiui.

Pinigai – 991,08 Lt, esantys Panevėžio apskrities VPK Finansų skyriaus kasoje (2011 m. lapkričio 24 d. kvitas A Nr. 001575) konfiskuotini valstybės naudai, nes laikytini kaip gauti iš nusikalstamos veiklos.

Teismo daiktinių įrodymų saugojimo patalpoje esantys daiktai – mobiliojo ryšio telefonai: „Huawei“, IMEI Nr. 357099042485970, su įdėta SIM kortele „Ežys“, Nr. 89370019410015258446, ir „Micro SD“ 4GB atminties kortele „Sandisc“; „Nokia“, IMEI Nr. 353217/03/075439/7, su įdėta SIM kortele „Pildyk“ Nr. 89370034150005946091, gražintini kaltinamajam V. A., nes nesurinkta įrodymų, kad jie būtų įsigyti iš nusikalstamos veiklos ar buvę panaudoti darant nusikalstamą veiką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–308 straipsniais,

nusprendė:

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 181 str. 2 d., ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2012-02-27.

Į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką nuo 2011-10-28 iki 2012-02-27.

Pinigus – 991,08 Lt, esančius Panevėžio apskrities VPK Finansų skyriaus kasoje (2011 m. lapkričio 24 d. kvitas A Nr. 001575) konfiskuoti valstybės naudai.

Daiktus – mobiliojo ryšio telefonus „Huawei“, IMEI Nr. 357099042485970, su įdėta SIM kortele „Ežys“ Nr. 89370019410015258446, ir „Micro SD“ 4GB atminties kortele „Sandisc“; „Nokia“, IMEI Nr. 353217/03/075439/7, su įdėta SIM kortele „Pildyk“ Nr. 89370034150005946091, nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti kaltinamajam V. A..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.