Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Skundžiamas sprendimas motyvuojamas tuo, kad G. D. 2023-06-16 patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 227 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už ginklo, šaudmenų nešiojimą, gabenimą, kai tai daro neblaivus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) asmuo arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, patikrinimo dėl neblaivumo ar apsvaigimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas panaudojus ginklą, iki bus patikrintas neblaivumas ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti. Administracinė atsakomybė G. D. taikyta dėl to, kad jis 2023-03-16 būdamas neblaivus (3,09 promilių girtumas), jam priklausančiame automobilyje (duomenys neskelbtini), gabeno ginklus bei šaudmenis, t. y. graižtvinį šautuvą (duomenys neskelbtini) ir 23 vnt.. 3006 kai. šovinių ir pistoletą(duomenys neskelbtini) ir 14 vnt. 9 mm kai. šovinių. Taip pat nustatyta, kad per 5 metus G. D. 2 kartus baustas už tai, kad vairuodamas viršijo nustatytą greitį, 1 kartą baustas už tai, kad pažeidė medžioklės taisyklių reikalavimus.

Įvertinęs šias aplinkybes, atsakingas pareigūnas sprendė, kad yra pagrindas, remiantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau - Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, pagal kurį šio įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, taip pat Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, panaikinti G. D. išduotą Leidimą.

Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu, mano, kad jis yra nepagrįstas, neindividualizuotas ir nemotyvuotas, priimtas formaliai pritaikius teisės aktus, tačiau nevertinant, ar šioje konkrečioje situacijoje iš tiesų egzistuoja pagrindas panaikinti G. D. išduotą Leidimą remiantis tuo, kad jis esą kėlė ar gali kelti grėsmę sau ar aplinkiniams.

VPK savo Sprendimą motyvavo tuo, kad G. D. gabeno ginklus ir šovinius būdamas neblaivus, nesilaikydamas Įstatyme numatytų reikalavimų bei sistemingai daro administracinius pažeidimus, taip keldamas grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei, ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui. Nustatyti faktai leidžia neigiamai vertinti G. D. elgesį, jo polinkį nesilaikyti teisinio reglamentavimo, jo netinkamas nuostatas į valstybėje nustatytą tvarką, charakterizuoja kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų.

G. D. išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0007950 ir registruoti šaunamieji ginklai: lygiavamzdis šautuvas (duomenys neskelbtini), lygiavamzdis šautuvas (duomenys neskelbtini), graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini), pistoletas (duomenys neskelbtini).

Įstatymo 17 straipsnyje 1 dalies 10 punkte numatyta, kad Įstatymo 3 straipsnio 2, 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį, be kita ko, policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus. Tai reiškia, kad šis leidimo neišdavimo ar panaikinimo pagrindas yra vertinamasis, o jo taikymas turi būti pagrįstas individualiomis, reikšmingomis, abejonių nekeliančiomis aplinkybėmis. Įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).

To paties Įstatymo 18 straipsnyje nurodoma, kokie asmenys nelaikytini nepriekaištingo reputacijos Įstatymo nuostatų taikymo kontekste; tarp tokių asmenų įvardijami ir tokie, kurie per metus pakartotinai padarė administracinį nusižengimą, kuriuo buvo šiurkščiai pažeisti medžioklę reglamentuojantys teisės aktai (11 punktas); taip pat asmuo, kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per metus pakartotinai padarė teisės pažeidimą (12 punktas).

LVAT 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AI43-974/2014, lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatą, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistu daryti pagrista išvada, kad toks asmuo kelia grėsme kitu asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys, apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Turi būti vertinamos visos aplinkybės, charakterizuojančios asmenį, norintį gauti leidimą laikyti, nešiotis ginklą. Tik įvertinus visumą surinktų duomenų apie asmenį, galima padaryti pagrįstą išvadą apie tai, ar jis kelia grėsmę įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytoms vertybėms, ar ne.

Atitinkamai, vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018). Tai reiškia, kad vertinant, ar asmuo kelia grėsmę sau ar aplinkiniams, turi būti vertinamas jo padarytų pažeidimų pobūdis ir pakartotinumas, tokių pažeidimų turinys ir sistemingumas, o tai nebuvo tinkamai įvertinta Skundžiamame sprendime. Nors, kaip pagrįstai teigiama Skundžiamame sprendime, 2023 metais G. D. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su disponavimu ginklais taisyklių pažeidimu, dėl šio pažeidimo labai gailisi, tačiau šis pažeidimas (tokio pobūdžio) buvo pirmasis pažeidimas per daugiau nei 40 metų, kai jis turi leidimą ginklams laikyti; jis anksčiau už panašaus pobūdžio veikas baustas ar, juo labiau, teistas nebuvo. Tai reiškia, kad G. D. nėra linkęs nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, susijusių su disponavimu ginklu, o šis pažeidimas buvo atsitiktinis, G. D. už j į yra nubaustas, praradęs teisę vairuoti automobilį ir daugiau tokio savo elgesio pasiryžęs nekartoti.

Paaiškina, kad nepagrįstai Skundžiamame sprendime teigiama, kad Leidimo atėmimui įtakos turi ir tai, kad G. D. per 5 metų laikotarpį 2 kartus buvo baustas administracine tvarka už greičio viršijimą. Tokių administracinių nusižengimų padarymas per 5 metų laikotarpį niekaip neleidžia daryti išvados, kad G. D. gali kelti pavojų sau ar aplinkiniams turėdamas leidimą medžioklės ir savigynos ginklams. Paskirtos baudos yra sumokėtos, pažeidimai nepriskiriami prie grubių/ šiurkščių pažeidimų kategorijos, todėl, atsižvelgiant į jų padarymo laikotarpį, laiko intervalą, aktualumą iki dabar, nėra pagrindo neigiamai vertinti pareiškėjo elgesį.

Jokių kitų aplinkybių, kurios leistų manyti, kad G. D. ateityje gali kelti grėsmę sau ar aplinkiniams, Skundžiamame sprendime nėra nurodyti. Juo labiau, G. D. reputacija atitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijus, tai kaip tai suprantama Įstatymo kontekste. G. D. po įvykio, už kurį buvo nubaustas administracine tvarka, savanoriškai gydėsi siekdamas ateityje nevartoti alkoholio ir iki šiol šios nuostatos laikosi.

Nurodo, kad per daugiau nei 40 metų, kai G. D. turi leidimą laikyti ginklą, jis yra baustas tik tris kartus. G. D. niekada nebuvo teistas, jis niekada nėra padaręs jokių teisei priešingų veiksmų, kuriais būtų kėsinamasi į kito asmens sveikatą ar gyvybę. G. D. yra pensinio amžiaus, jo pagrindinis hobis yra medžioklė, kuria užsiiminėja jau daugiau nei 40 metų. Todėl Leidimo atėmimas ne tik neatitinka pareiškėjo asmenybės, bet ir būtų skaudaus hobio praradimas. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės tikrai neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad jis yra linkęs nepaklusti teisės aktų reikalavimams ir juos pažeidinėti, kad kelia grėsmę sau ar aplinkiniams, todėl Skundžiamas sprendimas negali būti laikomas nei proporcingu, nei teisingu, nei pagrįstu.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškėjo skundu nesutinka, paršo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad 2023-07-13 Vilniaus aps. VPK priėmė sprendimą Nr. 10-IL-16400 panaikinti G. D., gim. (duomenys neskelbtini) išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. duomenys neskelbtini).

Vilniaus aps. VPK Viešosios tvarkos valdyboje (toliau – VTV) buvo gauta informacija, kad G. D. būdamas neblaivus disponavo šaunamaisiais ginklais.

Vilniaus aps. VPK G. D., gim. (duomenys neskelbtini), išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) ir registruoti šaunamieji ginklai: lygiavamzdis šautuvas (duomenys neskelbtini), lygiavamzdis šautuvas (duomenys neskelbtini) 0, graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini) (ginklas paimtas policijos pareigūnų), pistoletas (duomenys neskelbtini) (ginklas paimtas policijos pareigūnų).

Atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad 2023-03-16 Utenos aps. VPK Zarasų rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-09544-23 G. D. atžvilgiu pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 2811 str. 1 d. (Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo), dėl to, kad jis neblaivus (buvo nustatytas 3,15 promilių neblaivumas) vairavo automobilį (duomenys neskelbtini). Savo kaltę G. D. pripažino pilnai. 2023-04-21 ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-09544-23 buvo nutrauktas ir G. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

2023-06-16 G. D. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 227 str. 3 d. (Ginklo, šaudmenų nešiojimas, gabenimas, kai tai daro neblaivus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) asmuo arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, patikrinimo dėl neblaivumo ar apsvaigimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas panaudojus ginklą, iki bus patikrintas neblaivumas ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti) dėl to, kad 2023-03-16 būdamas neblaivus (3,15 promilių girtumas), jam priklausančiame automobilyje (duomenys neskelbtini), gabeno ginklus bei šaudmenis, t. y. gražtvinį šautuvą (duomenys neskelbtini). šovinių ir pistoletą (duomenys neskelbtini). Skirtą baudą G. D. sumokėjo, nutarimo neskundė.

Taip pat nustatyta, kad per 5 metus G. D. 2 kartus baustas už tai, kad vairuodamas viršijo nustatytą greitį, 1 kartą baustas už tai, kad pažeidė medžioklės taisyklių reikalavimus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnis numato, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus; tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai.

Siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą Lietuvos Respublikoje ginklų ir šaudmenų apyvartą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – Įstatymas).

Įstatymo 30 str. 2 d. 3 p. nurodyta, kad A, B, C kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininkui, valdytojui, naudotojui draudžiama ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,41 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tokiais atvejais ginklą iki ginklo laikymo vietos gali gabenti (jeigu ginklas gabenamas transporto priemone, ginklas gabenamas ne transporto priemonės salone) ginklo savininką, naudotoją lydintis neapsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, turintis teisę naudotis tokios kategorijos ginklu.

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Įstatymo 40 str. 1 d. 6 p. numatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus panaikinami, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą reglamentuojančius teisės aktus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Įstatymo 40 str. 1 d. 10 p. numatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6 – 10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinami kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Įstatymo 41 str. 1 d. 9 p. nurodyta, kad policija ar kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis paima kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime konstatavo, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl Įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką.

Šių teisės aktų nuostatų taikymas neatsiejamas nuo Įstatymo 1 str. 1 d. numatyto jo tikslo – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Įstatymo nuostatos (17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tolesnio jų panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020-07-01 įsakymu „Dėl ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti nustatymo, tolesnio jų panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas) 14 p. nurodyta, kad įgaliotas pareigūnas, priėmęs sprendimą panaikinti leidimo laikyti ir (ar) nešiotis ginklus galiojimą ir priėmęs sprendimą paimti ginklus ir šaudmenis, įpareigoja savininką per 3 darbo dienas pristatyti ginklus į policijos įstaigą arba atiduoti ginklus ir šaudmenis realizuoti subjektui, turinčiam teisę prekiauti ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis (toliau – prekiautojas ginklais) ir apie tai informuoti policijos įstaigą.

Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 362 ,,Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 55.1 p. nurodyta, kad leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ar neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimas panaikinamas per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo PLVIS dienos arba per 10 darbo dienų nuo aplinkybių, dėl kurių asmuo negali turėti ginklų, įsiteisėjimo Įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka.

Tvarkos aprašo 18 p. nurodyta, kad įgaliotas pareigūnas, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų įsigaliojus sprendimui dėl leidimo laikyti ir (ar) nešiotis ginklus galiojimo panaikinimo pasiūlo ginklų ir šaudmenų savininkui ne vėliau kaip per 6 mėnesius pateikti prašymą dėl tolesnio ginklų naudojimo: perdirbti ginklus ir šaudmenis į visiškai netinkamus naudoti ginklus ir šaudmenis arba juos realizuoti per savininko pasiūlytą prekiautoją ginklais arba perduoti ginklus ir šaudmenis sunaikinti Turto valdymo ir ūkio departamentui.

Tvarkos aprašo 19 p. nurodyta, kad, jeigu ginklų savininkas per 6 mėnesius nuo rašto gavimo dienos nesikreips į policijos įstaigą su prašymu realizuoti ginklus, šaudmenis, jų dalis, nepasiūlys jų perduoti prekiautojui ginklais ar nepateiks prašymo dėl tolesnio ginklų naudojimo, ginklai ir šaudmenys po 6 mėnesių bus perduoti Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos juos sunaikinti.

Aprašo 110 p. nurodyta, kad ginklas, atsižvelgiant į Aprašo 111–120 punktų nuostatas, išregistruojamas, jeigu ginklo savininkui panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus ar neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Aprašo 116 p. nurodyta, kad ginklo išregistravimo pagrindas Aprašo 110.6 papunktyje nurodytu atveju yra jo realizavimas arba konfiskavimas ir tai patvirtinantys dokumentai.

G. D. jam priklausančius šaunamuosius ginklus realizavo.

Pareiškėjas, kaip minėta, padarė visuomenei pavojingą veiką (vairavo neblaivus) ir veiką, kvalifikuotą pagal LR ANK 227 straipsnio 3 dalį. Tokie pareiškėjo veiksmai kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei, visuomenės saugumui, pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir tokiu būdu įrodo jo elgesio grėsmę.

Įstatymo 2 str. 13 p. numatyta, kad ginklo ir (ar) šaudmenų gabenimas – ginklo transportavimas (pervežimas, pernešimas) tokiomis sąlygomis, kurios užtikrina, kad ginklo nebus galima panaudoti nedelsiant (ginklas neužtaisytas, įdėtas į dėklą ar kitą tam tinkamą daiktą, dėtuvė išimta iš ginklo, šaudmenys išimti iš dėtuvės, būgnelio ir vamzdžio).

Pareiškėjas G. D. pradėjo ginklų gabenimą, kai paėmė juos iš ginklų laikymo vietos namuose (duomenys neskelbtini). Gabenimo procesas turėjo būti pabaigtas, kai ginklai būtų grąžinti į seifą, į nuolatinę ginklų saugojimo vietą, kadangi jokia kita laikina ginklų laikymo vieta nėra asmeniui įregistruota. Nurodo, kad ginklo savininkas naudodamasis ginklais pagal Įstatymą privalo užtikrinti jų gabenimą ir saugojimą taip, kad nesukeltų grėsmės kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei, ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui. Įstatymo nuostatos rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Kaip matyti iš medžiagos, G. D. gabeno ginklus būdamas neblaivus (3.15 prom.), nesilaikydamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme numatytų reikalavimų, taip keldamas grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei, ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui. Nustatytas faktas leidžia neigiamai vertinti pareiškėjo elgesį, jo polinkį nesilaikyti teisinio reglamentavimo, jo netinkamas nuostatas į valstybėje nustatytą tvarką, charakterizuoja kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų. Išdėstytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą teigti, kad pareiškėjas neblaivus vairuodamas automobilį ir gabendamas ginklus, sukėlė grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei, ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui, nes ginklais galėjo pasinaudoti pašaliniai asmenys.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų. Todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis anksčiau baustas nebuvo, niekada nėra padaręs jokių teisei priešingų veiksmų, kuriais būtų kėsinamasi į kito asmens sveikatą ar gyvybę, o medžiotojo funkcijoms atlikti jam yra reikalinga teisė laikyti (nešiotis) ginklus, nesudaro pagrindo tenkinti jo reikalavimus.

Pabrėžia, kad ginčijamu sprendimu pareiškėjui nėra apribojama teisė medžioti, o tik panaikinamas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Pagal esamą teisinį reglamentavimą, medžiotojas – fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikoje išduotą medžiotojo bilietą arba užsienio šalyse išduotą analogišką dokumentą, pripažįstamą Lietuvos Respublikoje. Medžiojimas – laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšis, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant. Įrankiai ir priemonės, kuriuos galima naudoti medžioklėje, yra išvardinti „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse“.

Vilniaus aps. VPK manymu, pareiškėjas pasirinko gynybinę poziciją, siekiant išvengti kilusios atsakomybės. Padarytos išvados, kad pareiškėjas nesilaikė Įstatyme numatytų reikalavimų ir tokiu būdu kėlė grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei ar sveikatai, tai pat visuomenės saugumui, yra pagrįstos, be to, tokios išvados nagrinėjamu atveju tik dar labiau pabrėžia pareiškėjo rūpestingumo ir atsakingumo stoką.