Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-11-06 · Administracinė byla Nr. eI-6993-243/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-06
Bylos Nr.
eI-6993-243/2019
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01016-2019-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas
S. M.
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
Advokatai
Miranda Deinekienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-6993-243/2019Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01016-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 55.1.3; 57.3; 61 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 6 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Vida Stonkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei,

dalyvaujant pareiškėjai S. M., pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Mirandai Deinekienei,

atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui Linui Ališauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. M. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. birželio 6 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja S. M. skundu teismo prašo: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. 21R2-64(AG2-50/17-2019), kuriuo atsisakyta nagrinėti jos skundą; 2) įpareigoti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrių priimti ir išnagrinėti skundą.

Nurodo, jog 2019 m. birželio 5 d. skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrių (toliau – Komisija) dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. sausio 9 d. sprendimo (rašto) Nr. (4.85.)-D2-6 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Komisija skundžiamu sprendimu atsakė nagrinėti skundą, kaip nepriskirtiną jos kompetencijai, nes ginčas kilo privatizavimo procese, o tokie ginčai yra civilinio teisinio pobūdžio, teismingi bendrosios kompetencijos teismui.

Pareiškėjos teigimu, ji 2015 m. spalio 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą leisti privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos), atsakymo negavo, todėl 2019 m. balandžio mėnesį kreipėsi į atsakovę, kuri pateikė 2015 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. (12.8)-TU5-456 įrašyti nuomojamą būstą į savivaldybės parduodamų būstų sąrašą ir 2017 m. sausio 9 d. raštą (sprendimą) Nr. (4.85.)-D2-6, kuriame nurodoma, jog atliktas Patalpų vertinimas ir nustatyta jų vertė. Nurodo, jog 2017 m. sausio 9 d. rašte (sprendime) nurodyta, jog jei ji sutinka pirkti nuomojamą būsto dalį, turi apsispręsti iki 2017 m. sausio 13 arba nuo sausio 20 d. atvykti į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją pokalbiui. Nurodo, jog dėl 2017 m. sausio 9 d. rašto (sprendimo) kreipėsi į Komisiją, prašydama jį panaikinti ir įpareigoti atsakovę priimti naują sprendimą, nes institucija pažeidė Klaipėdos miesto savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo tvarkos apraše, patvirtintame Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. T1-314 (toliau – Aprašas), nurodytą savivaldybės būsto ir ūkio pastatų kainos nustatymo tvarką, o taip pat savivaldybės būsto ir ūkio pastatų pardavimo organizavimo ir vykdymo tvarką, nes neinformavo per teisės aktuose nustatytą terminą, todėl ji negalėjo įgyvendinti savo teisės pareikšti pageidavimą (ar atsisakyti) įsigyti nuomojamą būstą, be to, atsakovės sprendime buvo nurodyta nustatyta norimo įsigyti turto vertė, nors Apraše imperatyviai nurodyta, jog savivaldybės būsto vertinimas užsakomas tik tada, kai turto pirkėjas sumoka nurodytą pradinį įnašą. Argumentuoja, jog pradinio įnašo sąskaitą turėjo parengti ir pateikti jai Turto skyrius, tačiau ji negavo nei pasiūlymo/sprendimo pirkti nuomojamas patalpas, nei pradinio įnašo sąskaitos. Nurodo, jog Komisijos prašė panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. sausio 9 d. raštą (sprendimą) dėl to, kad jai nebuvo tinkamai ir laiku pranešta apie pasiūlymą įsigyti nuomojamą būstą, nebuvo pateikta sąskaita apmokėti vertinimo išlaidas, ji neturėjo galimybės pasinaudoti savo teise – priimti ar atsisakyti išsipirkti nuomojamą būstą už nustatytą kainą. Argumentuoja, jog ji į Komisiją kreipėsi ne dėl sprendime nustatytos kainos, todėl Komisija turėjo išnagrinėti skundą. Nurodo, jog atsakovė, organizuodama ir vykdydama savivaldybės būsto pardavimą, vykdo viešojo administravimo funkcijas, todėl tokia savivaldybės veikla laikytina viešuoju administravimu.

Pareiškėja ir jos atstovė skundo argumentais prašo skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėją ir atsakovę sieja nuomos teisiniai santykiai, kilę 2013 m. spalio 17 d. gyvenamųjų Patalpų nuomos sutarties pagrindu. Pareiškėja, būdama ginčo objekto – buto nuomininke, teisės aktų, įtvirtinančių nuomojamų butų perleidimą fiziniams ir juridiniams asmenims, pagrindu siekia privatizuoti nuomojamą butą. Teigia, jog 2015 m. spalio 27 d. pareiškėja Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą dėl gyvenamosios Patalpos privatizavimo rinkos kainos. Pareiškėjai 2015 m. lapkričio 27 d. raštu pranešta, kad jos 2015 m. spalio 27 d. prašymas dėl nuomojamo būsto pirkimo įrašytas į savivaldybės parduodamų būstų sąrašą ir apie tolimesnes būsto pardavimo procedūras pareiškėja bus informuota papildomai. Pareiškėja 2017 m. sausio 9 d. raštu informuota, kad buvo atliktas Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių, pareiškėjos nuomojamų gyvenamųjų Patalpų, vertinimas. Pareiškėja supažindinta su nustatyta verte, taip pat jos buvo prašoma informuoti ar sutinka pirkti nuomojamą būsto dalį, išaiškinta, jog sutikus įsigyti patalpas už nurodytą kainą, būsto pardavimo klausimas bus svarstomas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje. Pareiškėja atsakovės apie savo sprendimą neinformavo. Tvirtina, jog prašomas panaikinti raštas yra tarpinis informacinis raštas, priimtas atliekant savivaldybės būsto pardavimo procedūras, pareiškėjai nesukeliantis teisinių pasekmių.

Nurodo, jog nekilnojamojo turto objekto perleidimas iš savivaldybės (valstybės) nuosavybės asmeninėn nuosavybėn yra civilinis sandoris, todėl sudarant tokius sandorius atsakovė veikia kaip privatizuojamo turto savininkė ir visi ginčai, kylantys privatizavimo sandorio sudarymo procese, kai yra ginčijami savivaldybės institucijų veiksmai, kai savivaldybė per savo instituciją veikia kaip potencialios pirkimo-pardavimo sutarties šalis, yra civilinio teisinio pobūdžio ginčai, teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Atsakovės teigimu, Administracinių ginčų komisijos sprendimas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjos skundą yra teisėtas.

Atsakovės atstovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinės bylos dalykas yra Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. 21R2-64(AG2-50/17-2019) (toliau – Sprendimas), kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos S. M. skundą, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas ir įpareigojimo atlikti veiksmus pagrįstumo nustatymas.

Pareiškėja 2019 m. birželio 5 d. skundu kreipėsi į Komisiją, prašydama panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. sausio 9 d. raštą (sprendimą) „Dėl savivaldybės būsto (duomenys neskelbtini), pardavimo kainos“ ir įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją atlikti naują nuomojamo turto vertinimą ir pateikti pareiškėjai naują pasiūlymą pirkti nuomojamas gyvenamąsias Patalpas. Komisija skundžiamu 2019 m. birželio 6 d. Sprendimu atsisakė priimti pareiškėjos skundą, nurodydama, jog jo nagrinėjimas nėra priskirtas Komisijos kompetencijai. Komisija, priimdama skundžiamą Sprendimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 18 straipsniu, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalimis ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nurodydama, kad Komisija nesprendžia ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką. Sprendime nurodyta, jog nekilnojamojo turto objekto perleidimas iš savivaldybės nuosavybės asmeninėn nuosavybėn yra civilinis sandoris, todėl savivaldybė sudarydama tokio pobūdžio sandorį veikia kaip privatizuojamo turto savininkė. Pažymėta, jog tokie ginčai, kylantys privatizavimo sandorio sudarymo procese, kai yra ginčijami savivaldybės institucijų veiksmai, yra civilinio teisinio pobūdžio. Nurodyta, jog pareiškėja yra gyvenamųjų Patalpų, kurais siekia privatizuoti, nuomininkė, o savivaldybė veikia kaip privatizuojamo turto savininkė, todėl toks ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. To paties straipsnio 3 dalis numato, jog Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia: 1) ABTĮ 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų; 2) administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką. ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 25 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d.) 24 straipsnio 2 dalis numatė, jog už rinkos kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, Civiliniame kodekse nustatyta tvarka įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, gali būti parduodami šie savivaldybei nuosavybės teise priklausantys būstai ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai ir jų dalys: <...> 5) savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas.

Nustatyta, jog pareiškėja su Klaipėdos miesto savivaldybe 2013 m. spalio 17 d. sudarė gyvenamosios Patalpos nuomos sutartį, kuria jai ir jos šeimos nariams neterminuotam naudojimui išnuomota gyvenamoji Patalpa adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, siekdama privatizuoti šias Patalpas, 2015 m. spalio 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybei pateikė prašymą leisti išsipirkti už rinkos kainą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimu Patalpos buvo įrašytos į savivaldybės parduodamų būstų sąrašą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. sausio 9 d. raštu pareiškėja informuota, kad atliktas Patalpų vertinimas, nustatyta jų vertė – 39 773 Eur. Pareiškėja informuota, jog jei ji sutinka pirkti nuomojamą būsto dalį, turi apsispręsti dėl mokėjimo ir nurodyta kada ji gali atvykti į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, paaiškinta, jog jai sutikus Patalpas įsigyti už nurodytą kainą, būsto pardavimo klausimas bus svarstomas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje. Pareiškėja tvirtina, jog nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2019 m. balandžio mėnesio negavo atsakymo, taip pat negavo 2015 m. lapkričio 27 d. rašto ir 2017 m. sausio 9 d. rašto, todėl kreipėsi į Komisiją, prašydama panaikinti 2017 m. sausio 9 d. raštą ir įpareigoti atsakovę atlikti atitinkamus veiksmus.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti savo nutartyse yra ne kartą išaiškinusi, jog valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, taigi dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas, t. y. administravimo institucija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis dėl teismingumo byloje Nr. T-246/2012, 2015 m. gegužės 22 d. nutartis dėl teismingumo byloje Nr. T-62/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-68-662/2017 ir kt.).

Privatizavimo sandoris yra civilinis teisinis sandoris. Sudarydama privatizavimo sandorį, savivaldybė veikia kaip privatizuojamo turto savininkė. Ginčai, kylantys privatizavimo sandorio sudarymo procese, kai yra ginčijami savivaldybės institucijų veiksmai, kada savivaldybė per savo institucijas veikia kaip potencialios pirkimo – pardavimo sutarties šalis, yra civilinio teisinio pobūdžio ginčai, teismingi bendrosios kompetencijos teismui (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis dėl teismingumo byloje Nr. T-73/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-42/2014, 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-885-438/2016 ir kt.).

Ginčas tarp pareiškėjos ir atsakovės kilo nekilnojamojo turto privatizavimo sandorio sudarymo procese, kuriame Klaipėdos miesto savivaldybė veikia kaip lygiateisis civilinių teisinių santykių subjektas. Įgyvendindama savo teises, iki kol yra priimamas sprendimas sudaryti privatizavimo sandorį, savivaldybė gali priimti įvairius administracinius aktus, kurie dažnai yra tarpinio, informacinio pobūdžio, kurie nesukelia teisinio pasekmių. Nors pareiškėja ir nurodo, kad ginčija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmus ir 2017 m. sausio 9 d. raštą (sprendimą) tik tuo aspektu, kiek tai susiję su viešojo administravimo funkcijų vykdymu organizuojant ir vykdant būsto pardavimą, tačiau iš jos 2017 m. birželio 5 d. skundo turinio, pateikto Komisijai, matyti, jog pareiškėja nesutiko su 2017 m. sausio 9 d. rašte (sprendime) nurodyta Patalpų verte. Teismas sprendžia, jog tarp pareiškėjos ir atsakovės kilęs ginčas yra civilinio pobūdžio, todėl tokie teisiniai santykiai reguliuojami privatinės, o ne viešosios teisės normų ir ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Teismas įvertinęs visumą įrodymų, teisinį reguliavimą, teisminę praktiką, sprendžia, jog Komisijos 2019 m. birželio 6 d. sprendimas Nr. 21R2-64(AG2-50/17-2019) yra pagrįstas ir teisėtas todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti skunde nurodytais motyvais. Nepatenkinus pareiškėjos reikalavimą dėl Komisijos 2019 m. birželio 6 d. sprendimo panaikinimo, atmestinas ir reikalavimas įpareigoti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrių iš naujo išnagrinėti jos skundą.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, remiantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės atlyginimą 380 Eur atstovavimo išlaidų, kurias sudaro 300 Eur išlaidos už skundo surašymą, 80 Eur išlaidos už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą jame.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėja prašymą padavė po bylos išnagrinėjimo. Pareiškėjos skundas atmestas, todėl ji neturi teisės gauti iš kitos šalies turėtų išlaidų atlyginimą. Prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos S. M. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. birželio 6 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Atmesti pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

Teisėja Vida Stonkuvienė