- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-04-09
- Bylos Nr.
- PK-65-239/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Zaleckienė
- Nukentėjusysis
- Ž. G.
- Kaltinamasis
- R. L.
- Advokatai
- Laimonas Judickas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. L., gim. (duomenys neskelbtini), asm. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:
kaltinamasis 2013 m. gegužės 2 d., apie 7 val. 20 min., atvykęs į darbo vietą (duomenys neskelbtini), esančią adresu: (duomenys neskelbtini), įvykusio konflikto metu tarp jo ir Ž. G., priėjęs prie Ž. G. su koja spyrė jam į dešinę koją. Siekdamas išvengti tolimesnių smūgių, Ž. G., atsistojęs atstūmė R. L. nuo savęs, tačiau R. L. priėjo ir vėl sudavė Ž. G. dešine ranka tris smūgius į veido sritį, pataikydamas į kairę veido pusę, ties ausies apatine dalimi bei kairės pusės galvos sritį, tokiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Kaltinamasis R. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), o nukentėjusysis Ž. G.- Lentvario komandos ugniagesiu gelbėtoju. Santykiai su nukentėjusiuoju nekokie, nes nukentėjusysis ne kartą buvo baustas administracine tvarka dėl netinkamo savo pareigų atlikimo.
Kaltinamasis R. L. parodė, kad be tiesioginių pareigų atlikimo, ugniagesiams gelbėtojams jų budėjimo metu pavedama atlikti įvairias užduotis, kurios įrašomos į tam skirtą žurnalą. Ž. G. buvo paskirta sutvarkyti teritoriją ir kadangi jis šios užduoties neįvykdė, kaltinamasis R. L. 2013-05-02, apie 7 val. užėjo į pulto valdymo patalpą, kur tuo metu buvo A. R. ir K. K.. Tuo metu į patalpą užėjo ir Ž. G.. Kaltinamasis jo paklausė, kodėl Ž. G. neatliko jam pavesto darbo. Nukentėjusysis į tai atsakė, kad „jums reikia, jūs ir valykit“. Pokalbis vyko apie 3 min. Išeinant iš kabineto, prasilenkdami, vienas kitą palietė pečiais. Kaltinamasis dar paklausė Ž. G., kada atvažiuos STT tikrinti, nes nukentėjusysis vis gąsdina STT darbuotojų tikrinimu. Tada Ž. G. stumtelėjo kaltinamąjį ir pasakė, kad „kada reikės tada ir atvažiuos“, ir išėjo. Kaltinamasis neigia sudavęs kokius nors smūgius Ž. G., nurodo, kad jis dažnai į darbą ateina apibraižytas, su mėlynėmis, nes Ž. G. daug kam skolingas ir kreditoriai jo ieško. Tą dieną kaltinamasis nepastebėjo jokių sužalojimo žymių ant Ž. G. veido. Sutinkamai su kaltinamojo parodymais, Ž. G. su petimi pastūmė kaltinamąjį. Apie įvykį R. L. informavo viršininką K. K. žodžiu.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis R. L. kaltu ir neprisipažino, jo kaltė pilnai įrodyta sekančiais įrodymais:
Privatus kaltintojas nukentėjusysis Ž. G. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Santykiai su kaltinamuoju įtempti. 2013-05-02 apie 7.20 val. atvyko į darbą Trakų priešgaisrinės tarnybos Lentvario komandą. Nukentėjusiajam būnant kabinete, kuriame randasi persirengimo spintelės ir stovint prie savo spintelės, nugara nusisukus nuo kaltinamojo, kai R. L. paklausė, kur ta „mano STT, kurią žadėjau iškviesti“. Ž. G. į tai atsakė, kad kai reikės- tai ir bus. R. L. sėdėjo 2 m. atstumu nuo Ž. G.. Po šių mano žodžių R. L. pašoko nuo kėdės ir priėjęs prie nukentėjusiojo spyrė Ž. G. į koją, o paskui sudavė per veidą. Ž. G. patikslino, kad po spyrio į koją, jis R. L. atstūmė. Tuo metu juos pradėjo skirti A. R., atsistodamas viduryje, tačiau kaltinamasis su kumščiu sudavė smūgį į ausies sritį, po to dar du kartus per veidą. Iš karto Ž. G. niekur nesikreipė, tačiau po darbo iš karto nuvyko į Trakų rajono policijos komisariatą, kur buvo išaiškinto nukentėjusiojo teisės kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.
Sutinkamai su byloje esančia Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio medžiaga Nr. 87-AT-00299-13 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 28), Ž. G. savo 2013-05-06 rašytame pareiškime, adresuotame Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono PK viršininkui nurodė,, kad 2013-05-02, apie 7 val. 20 min., atvykus jam į darbą, persirengimo patalpoje įvyko konfliktas tarp jo ir R. L., kurio metu R. L. sudavė smūgius kumščiu į veido sritį (b. l. 28).
Iš byloje esančio 2013-05-02 Ž. G. apžiūros protokolo matyti, kad jis 2013-05-02, 17 val. 30 min. kreipėsi į VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos ir konsultacijų skyrių (b. l. 6).
Sutinkamai su prijungta prie šios baudžiamosios bylos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio medžiaga Nr. 87-AT-00299-13 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 28), ir su medžiagoje esančia bendrojo pagalbos centro žiūrykle (medžiagos lapas 2), matyti, kad į Vilniaus greitosios medicininės pagalbos universitetinę ligoninę kreipėsi Ž. G., gim. 1976 m., gyv. Pipirų g. 15, Vilniuje, kuriam diagnozuotas galvos sumušimas, po med. Apžiūros išleistas namo gydytis ambulatoriškai. Paaiškino, kad susimušė su viršininku.
Iš byloje esančios 2013-05-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1437/13(01) matyti, kad Ž. G. padaryta nubrozdinimas galvos kairėje pusėje, poodinė kraujosruva kairės ausies srityje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-05-02). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 4-5).
Apklaustas liudytoju A. R. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusįjį pažįsta, santykiai normalūs. 2013-05-02 atėjo į darbą. Persirengimo patalpoje buvo kaltinamasis R. L. ir nukentėjusysis Ž. G.. Liudytojui įėjus, jie kalbėjo pakeltu tonu. Ką jie veikė vienas kito atžvilgiu, liudytojas nematė, nes jis buvo nusisukęs nuo R. L. ir Ž. G.. Liudytojas girdėjo, kad jie šaukė vienas ant kito. Bešaukiant, jie abu susikibo ir tada A. R. atsistojo tarp jų.. Jie buvo suėmę vienas kitam už atlapų. A. R. negali pasakyti, ar buvo kokie nors smūgiai tuo metu, kai jis juos skyrė. Jis stovėjo tarp R. L. ir Ž. G. ir su rankomis išskyrė juos. R. L. atsisėdo ant lovos. Ž. G. atsistojo prie savo spintelės. R. L. gal ranka ir pastūmė Ž. G.. Tas stumdymasis buvo, kai jis juos skyrė. A. R. nematė, kad R. L. spirtų Ž. G.. Tą dieną liudytojas su Ž. G. dirbo iki pamainos pabaigos. Pastebėjo, kad jo ausis buvo raudona. Kraujo nematė. Šiaip Ž. G. niekuo nesiskundė. Apie įvykį su juo visai nekalbėjo.Tuo metu kai A. R. juos skyrė, į patalpą užėjo K. K., o kiek vėliau ir V. V..
Apklaustas liudytoju Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Lentvario komandos gaisrininkas gelbėtojas K. K. parodė, kad tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusįjį pažįsta, santykiai normalūs. 2013-05-02 apie 7.20 val. atėjo į darbą. Persirengimo patalpoje buvo A. R., R. L. ir Ž. G.. R. L. ir Ž. G. stovėjo vienas priešais kitą. Jie barėsi. Kaip suprato liudytojas, pykosi dėl darbo. Apie smūgių sudavimus nieko nekalbėjo. Ant Ž. G. veido nepastebėjo nei sumušimų, nei paraudimų.
Liudytojas V. V. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis-liudytojo viršininkas, o nukentėjusysis-bendradarbis. 2013-05-02, apie 7.25 val. atėjo į darbą. Kai jis atėjo į persirengimo patalpą, jokio konflikto jau nebuvo. Čia buvo Ž. G. ir A. R.. Pastarasis sakė, kad R. L. susipyko ir susistumdė su Ž. G., sakė, kad jis juos išskyrė. Pats Ž. G. irgi sakė, kad įvyko konfliktas. Ž. G. nesiskundė, kad blogai jaučiasi. Girdėjo, kad jis po darbo vyko į policiją ir į polikliniką. Matė paraudusią jo ausį. V. V. neklausė, kodėl ausis raudona.. Po poros dienų Ž. G. pasakė, kad jam sudavė R. L.. V. V. parodė, kad prieš 4 metus tarp jo ir R. L. irgi įvyko susistumdymas. Apie tai, kad R. L. susistumdė su Ž. G. jam pasakojo A. R..
Apklaustas liudytoju Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas K. K. parodė, kad pažįsta tiek R. L., tiek ir Ž. G., santykiai normalūs. 2012 metų gruodžio mėnesį vyko mokymai, per kurių metu Ž. G. pareiškė, kad Lentvario komandoje dedasi blogi dalykai. Paprašytas paaiškinti, pasakė, kad sužinosiu vėliau. Apie įvykius Lentvario komandoje sužinojo 2012-05-03 iš policijos pareigūno J. S., kuris paskambino ir pranešė, kad gautas Ž. G. pareiškimas, kad „viršininkas jį sumušė“. K. K. nuėjęs į policijos komisariatą sužinojo, jog Ž. G. kaltina, kad 2012-05-02 R. L. jį sumušė. Tik praėjus kuriam laikui R. L. žodžiu informavo jį apie 2012-05-02 įvykusį konfliktą tarp R. L. ir Ž. G.. Apie fizinio smurto panaudojimą R. L. nieko neminėjo. Lentvario komandoje dėl šio įvykio tarnybinis patikrinimas nebuvo atliktas.
Nors kaltinamasis R. L. tiek taikinamojo posėdžio metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino visiškai, jo kaltė pilnai įrodyta jau paminėtais įrodymais. Kaip parodė kaltinamasis R. L., 2013-05-02, apie 7 val. užėjo į pulto valdymo patalpą, kur tuo metu buvo A. R. ir K. K.. Tuo metu į patalpą užėjo ir Ž. G.. Kaltinamasis jo paklausė, kodėl Ž. G. neatliko jam pavesto darbo. Nukentėjusysis į tai atsakė, kad „jums reikia, jūs ir valykit“. Išeinant iš kabineto, prasilenkdami, vienas kitą palietė pečiais. Kaltinamasis dar paklausė Ž. G., kada atvažiuos STT tikrinti, nes privatus kaltintojas vis gąsdina STT darbuotojais. Tada Ž. G. stumtelėjo kaltinamąjį ir pasakė, kad „kada reikės tada ir atvažiuos“, ir išėjo. Kaltinamasis neigia sudavęs kokius nors smūgius Ž. G., nurodo, kad jis dažnai į darbą ateina apibraižytas, su mėlynėmis, nes Ž. G. daug kam skolingas ir kreditoriai jo ieško. Tą dieną kaltinamasis nepastebėjo jokių sužalojimo žymių ant Ž. G. veido. Sutinkamai su kaltinamojo parodymais, Ž. G. su petimi pastūmė kaltinamąjį, o kaltinamasis jokių smurto veiksmų Ž. G. atžvilgiu nepadarė. Tačiau teismas šiuos kaltinamojo parodymus vertina kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją, todėl, priimdamas nuosprendį, jais nesivadovauja. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju privatus kaltintojas Ž. G. parodė, kad minėtą dieną, nukentėjusiajam stovint prie savo spintelės, kaltinamasis paklausė, kur ta „tavo STT, kurią žadėjai iškviesti“. Ž. G. į tai atsakė, kad kai reikės- tai ir bus. Po šių žodžių R. L. pašoko nuo kėdės ir priėjęs prie nukentėjusiojo spyrė Ž. G. į koją, o paskui sudavė per veidą. Nors A. R. bandė išskirti, R. L. dar du kartus sudavė į veidą ir į ausį. Kad ne kas kitas, o R. L. sužalojo Ž. G. , nukentėjusysis nurodė ir kreipdamasis į Vilniaus Greitosios medicininės pagalbos universitetinės ligoninės priėmimo skyrių bei savo 2013-05-06 pareiškime, adresuotame Trakų rajono policijos komisariatui nurodė, jog 2013-05-02 ryte, atėjus jam į darbą ir kilus konfliktui tarp jo ir R. L., pastarasis sudavė du smūgius į veidą ir vieną į ausį. Kad kaltinamasis R. L. vartojo smurtą Ž. G. atžvilgiu, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas A. R., kuris parodė, kad jis matė susikibusius kaltinamąjį R. L. su Ž. G.. Jie abu garsiai šaukė. Nors liudytojas ir teigia nematęs, kad R. L. būtų spyręs Ž. G., tačiau jam beskiriant, R. L. ranka pastūmė Ž. G.. Jau vėliau A. R. pastebėjo, kad Ž. G. ausis buvo raudona. Kad tarp R. L. ir Ž. G. įvyko konfliktas, kurio metu kaltinamasis vartojo Ž. G. atžvilgiu fizinį smurtą, patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. V., kuris apie įvykį sužinojo iš A. R..Po keletos dienų pats Ž. G. V. V. sakė, kad jį sumušė R. L.. Kad Ž. G. atžvilgiu buvo vartojamas fizinis smurtas, patvirtina byloje esanti specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad Ž. G. padaryta nubrozdinimas galvos kairėje pusėje, poodinė kraujosruva kairės ausies srityje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-05-02). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 4-5). Duomenų apie tai, kad Ž. G. būtų sužalojęs kitas asmuo, o ne R. L., nėra.
Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nurodyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taigi, teismas, išnagrinėjęs visus surinktus duomenis, daro išvadą, kad visi surinkti ir paminėti duomenys yra įrodymai BPK 20 str. prasme. Apibendrinant konstatuotina, kad kaltinamojo R. L. kaltė grindžiama ne prielaidomis ir spėjimais, o laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų teismo posėdyje išsamiai ir nešališkai ištirtais ir tarpusavyje susijusiais įrodymais, kurie buvo vertinami įrodymų vertinimo taisyklėmis, išanalizavus įrodymų visumą, susiejus juos į vientisą loginę grandinę, leidusią vidiniam teismo įsitikinimui dėl R. L. kaltumo susiformuoti. Teismo nustatytomis aplinkybėmis kaltinamojo R. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d. .
Taigi, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (LR BPK 20 str. 5 d.).
Kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Teisinga laikoma bausmė, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už ją paskirtos bausmės yra teisinga pusiausvyra, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nėra per griežta. Skiriant bausmę turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013).
Teismas, skirdamas bausmę R. L. atsižvelgia į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, nėra jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, Taip pat atsižvelgiama į jo asmenybę apibūdinančius duomenis: dirba, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai.. Teismas, vadovaudamasis BK 55 straipsniu, mano, kad R. L. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, parinktinas artimas šios bausmės sankcijos minimumui (BK 61 straipsnis). Pažymėtina, kad BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2007, 2K-73/2009).
Be to, Ž. G. prašo priteisti 3587,65 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Tokio dydžio Ž. G. turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti ir priteistinos iš kaltinamojo (LR BPK 106 str.).
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 303 str. 4 d., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d. ir 308 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
R. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose.
Priteisti iš R. L. 3587,65 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti Ž. G..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.