Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant R. Š., dalyvaujant V. A. (2020 m. spalio 1 d. posėdyje), Valstybinės miškų tarnybos atstovui A. M., išnagrinėjo V. A., (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, dirbančio UAB (duomenys neskelbtini), neteisto, administracine tvarka nebausto, skundą dėl Valstybinės miškų tarnybos (toliau – Institucija) patarėjo A. M. 2020 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. VMT-ANR_N-36-2020.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu V. A. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 274 straipsnio 2 dalį ir jam buvo paskirta 875 Eur bauda. Jis nubaustas už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo II skyriaus 9 straipsnio 7 dalies reikalavimus, t. y. 2019 m. liepos 4 d. privačioje miško valdoje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įvykdytas savavališkas (neturint leidimo miškui kirsti) kirtimas. Buvo nukirsti 38 žali medžiai (11,463 m3), iš jų 11 žalių pušų, 26 žali baltalksniai, 1 žalia eglė. Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartyje Nr. II-181-1083/2019 nurodoma, kad E. J. ir R. J. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, kad savavališkai iškirstos medienos traukimą E. J. prašymu įvykdė V. A. nuosavu traktoriumi (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu V. A. pats patvirtino, kad ištraukė iš miško be leidimo iškirstą medieną. V. A. leidimas savavališkai iškirstai medienai traukti nebuvo išduotas.

S. V. A. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Skunde nurodė, kad jis tik nemokamai talkininkavo kaimynei E. J., padėdamas ištraukti keletą rastų iš miško. Jam nebuvo žinoma apie jokį savavališką medžių kirtimą. Priešingai, jam E. J. aiškino, kad jos sūnui N. J. priklausančiame miške atsiradę pavojingi kenkėjai pakenkė medžius ir todėl ji privalanti organizuoti medžių iškirtimą, jų ištraukimą, kad toliau nedidėtų ir taip jau esanti didelė žala. Kiek jam buvo paaiškinta, tai E. J. sergančių medžių iškirtimo klausimą sprendė su tos srities specialistais – miškininkais. Atvykęs į mišką ir traukdamas pušų rąstus pats įsitikino, kad iškirstų medžių rastų nugenėtos šakos yra pažeistos kenkėjų. Jis nėra ištraukęs visų nutarime nurodytų medžių kiekio, ištraukė tik pušis (apie 10 vnt.). Jam nebuvo žinoma, kad medžiai iškirsti savavališkai, jų kirtimo procese nedalyvavo ir kas kirto medžius jam nėra žinoma. Medžių ištraukimas iš miško nėra licencijuojamas, jam nereikalingas joks leidimas. Jam skirta bauda nėra adekvati padaryto pažeidimo pavojingumui.

Teismo posėdyje (2020-10-01) V. A. palaikė skundą, tvirtindamas, kad E. J. kirto medžius teisėtai, jis turi nutarimą, kuriuo ji nėra nubausta už neteisėtą medžių kirtimą. Jis neatlygintinai padėjo E. J..

Valstybinės miškų tarnybos (toliau – Institucija) patarėjas A. M. paaiškino, kad V. A. nubaustas pagrįstai, kviečiamas 3 kartus į instituciją neatvyko, todėl buvo surašytas protokolas pagal duotus E. J. parodymus, duotus R. J. administracinio nusižengimo byloje. Jam buvo skirta pusė minimalios baudos (275 Eur) už savavališkai iškirstų medžių ištraukimą. Buvo skirta nagrinėjimo data, tačiau jis neatvyko. Per nurodytą terminą pusės baudos nesumokėjo, todėl buvo surašytas nutarimas skirti jau didesnę baudą. Kadangi V. A. yra nubaustas teisėtai ir pagrįstai, todėl skirtą nuobaudą prašo palikti galioti. Pateikė 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarimą Nr. VMT-ANR_N-48-2020 dėl 875 Eur baudos skyrimo E. J..

Iš 2019 m. liepos 5 d. E. J. Valstybinės miškų tarnybos specialistei pateikto paaiškinimo, matyti, kad 2019 m. liepos 4 d. savo miške tvarkė sausus, sergančius medžius. Prieš tai klausė urėdo, ką daryti su tais medžiais. Urėdas sakė, kad juos reikia kirsti ir vežti kuo toliau nuo tos vietos arba panaudoti malkoms, o tokiems darbams nereikia jokio pranešimo ir leidimo. Miške tvarkė tuo medžius ir nuo vėjo nulaužtas pušis. Be visa ko, ta pačia dieną, t. y. 2019 m. liepos 4 d. per el. sistemą pildė pranešimą.

2019 m. rugsėjo 2 d. Valstybinei miškų tarnybai rašytame paaiškinime E. J. nurodė, kad medžių kirtimą darė ji pati, kad jos sutuoktinis R. J. šiame procese nedalyvavo ir jokių darbų neatliko.

Iš Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 27 d. ir 2019 m. spalio 14 d. sprendimų matyti, kad teismo sprendimu 2019 m. rugsėjo 27 d. E. J. ir R. J. buvo leista jų sūnaus miško žemės sklype iškirsti 13 medžių (11 grynų ir 2 malkinius), o 2019 m. spalio 14 d. sprendimu leista iškirsti 13 pušų pagal miško techniko išduotą pažymą, t. y. po įvykio praėjus daugiau nei 2 mėnesiams.

Iš Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties matyti, kad E. J. skundas dėl nuobaudos jai už neteisėtą miško kirtimą netenkintas. Nutarimas, kuriuo E. J. buvo pripažinta kalta pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį ir jai buvo paskirta 845 Eur bauda; pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį ir jai buvo paskirta 875 Eur bauda; vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirta galutinė 875 Eur bauda, E. J. buvo nubausta už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo II skyriaus 9 straipsnio 7 dalies reikalavimus, t. y. 2019 m. liepos 4 d. nepilnamečiui sūnui N. J. priklausančioje privačioje miško valdoje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) įvykdė savavališką (neturint leidimo miškui kirsti) kirtimą, nukirsti 38 žali medžiai (11,463 m3), iš jų 11 žalių pušų, 26 žali baltalksniai, 1 žalia eglė; buvo padaryta 916,56 Eur žala aplinkai, paliktas nepakeistas.

Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis palikta nepakeista ir E. J. skundas netenkintas, nutartis 2021 m. vasario 15 d. įsiteisėjo.

Skundas tenkintinas.

(duomenys neskelbtini) straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinė atsakomybė kyla už augusių miško žemėje savavališkai iškirstų medžių ir krūmų ištraukimą arba išvežimą be leidimo.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalis nustato, kad miško valdytojams, savininkams ir naudotojams draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas, o 9 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad miško valdytojams, savininkams ir naudotojams draudžiama ištraukti ar išvežti savavališkai iškirstus medžius ir krūmus, augusius miško žemėje, ir pagamintą apvaliąją medieną, jei tai pažeidžia aplinkos ministro nustatytą savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarką.

Pagal paminėto įstatymo 2 str. 14 p. miško naudotojai – juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgijo miško ir miško išteklių naudojimo teisę. Pagal 16 p. miško savininkai – valstybė, fiziniai ir juridiniai asmenys ir užsienio valstybėse įsteigtos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, tačiau turinčios civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus, įstatymų nustatyta tvarka įgiję nuosavybės teisę į miškus. Pagal 18 p. miško valdytojas – miško savininkas; miškų urėdija, valstybinio rezervato direkcija, nacionalinio parko direkcija, savivaldybė, valstybės įmonė ar kitas juridinis asmuo, valdantis patikėjimo teise įstatymų nustatyta tvarka jam Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę miško žemę; kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio valstybėje įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, tačiau turinti civilinį teisnumą pagal tos valstybės įstatymus, įgijusi privačios miško žemės valdymo teisę.

Taigi 2020 m. birželio 29 d. Institucijos nutarime nurodyta įstatymas, kuriuo remiamasi nustatant neteisėtus V. A. veiksmus, nukreiptas ne į pašalinius asmenis, o būtent į miško valdytojus, savininkus ir naudotojus. Šio įstatymo 9 straipsnyje nurodytos būtent šių asmenų pareigos.

Negalima (duomenys neskelbtini) str. 2 d. numatytos nuobaudos taikyti bet kam ir tik pagal šį Įstatymą. Turi būti asmenys pažeidę kitas teisės normas, kurios reglamentuoja veikos neteisėtumą. O iš Institucijos nutarimo matyti, kad V. A. pritaikyta teisės norma, skirta būtent miško valdytojams, savininkams ir naudotojams. V. A. nėra nei vienas iš jų.

Iš ginčijamo 2020 m. birželio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMT-ANR_N-36-2020 matyti, kad V. A. buvo skirta 875 Eur bauda pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį už tai, kad jis E. J. 2019 m. liepos 4 d. privačioje miško valdoje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savavališkai (neturint leidimo miškui kirsti) atlikus miško kirtimą (buvo nukirsti 38 žali medžiai (11,463 m3), iš jų 11 žalių pušų, 26 žali baltalksniai, 1 žalia eglė), jis (V. A.) šiuos medžius su nuosavu traktoriumi (duomenys neskelbtini) ištraukė iki transportavimo vietos.

Iš V. A. pozicijos teismo posėdyje ir iš rašytinių bylos duomenų matyti, kad V. A. neigia kaltę dėl ja inkriminuoto (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo. Nurodo, kad tik talkininkavo E. J. padėdamas ištraukti keletą rastų iš miško. Jam nebuvo žinoma apie jokį savavališką medžių kirtimą. Kiek jam buvo paaiškinta, tai E. J. sergančių medžių iškirtimo klausimą sprendė su tos srities specialistais – miškininkais. Ne gana to, atvykęs į mišką ir traukdamas pušų rastus, pats įsitikino, kad iškirstų medžių rastų nugenėtos šakos yra pažeistos kenkėjų. Jis ištraukė tik 10 vnt. pušų. Jam nebuvo žinoma, kad medžiai iškirsti savavališkai, jų kirtimo procese nedalyvavo ir kas kirto medžius - jam nėra žinoma. Medžių ištraukimas iš miško nėra licencijuojamas, jam nereikalingas joks leidimas. Jam skirta bauda nėra adekvati padaryto pažeidimo pavojingumui.

Teismas išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai pasitvirtino, nes neteisingai pritaikytas įstatymas, taip pat neįrodyta, kad V. A. žinodamas ar suvokdamas apie savo veikos neteisėtumą, atliko nutarime nurodytą veiką. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Institucijos 2020 m. birželio 29 d. nutarimas yra ir neteisėtas, ir nepagrįstas, todėl panaikinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 str., 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. A. skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. VMT-ANR_N-36-2020 bei administracinio nusižengimo bylą ROIK: (duomenys neskelbtini) V. A. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.