- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-11
- Bylos Nr.
- II-181-1083/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00460-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Pažeidėjas
- R. J.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. J., jo atstovui advokatui Žygimantui Rutkauskui,
teismo posėdyje išnagrinėjęs R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, vedusio, turinčio aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, nedirbančio, registruoto Užimtumo tarnyboje, neįgalaus (darbingumas – 55 %),
skundą dėl Valstybinės miškų tarnybos (toliau – Institucija) 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Skundžiamu nutarimu atsakomybėn traukiamas asmuo R. J. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 273 straipsnio 2 dalį ir jam buvo paskirta 900 Eur bauda; pagal ANK 274 straipsnio 2 dalį ir jam buvo paskirta 900 Eur bauda; vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirta galutinė 900 Eur bauda. Atsakomybėn traukiamas asmuo R. J. buvo nubaustas už tai, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 ir 7 dalių reikalavimus, t. y. 2019 m. liepos 4 d. nuo 15.30 val. iki 16 val. nepilnamečio sūnaus N. J. privačioje miško valdoje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdė žalių medžių kirtimą ir medienos traukimą neturėdamas teismo leidimo vykdyti ūkinę veiklą nepilnamečio sūnaus privačioje miško valdoje; savavališkai buvo nukirsti 38 žali medžiai (11,463 m³), iš jų 11 žalių pušų, 26 žali baltalksniai, 1 žalia eglė; buvo padaryta 916,56 Eur žala aplinkai.
Šalies argumentai
2. Skundu atsakomybėn traukiamas asmuo R. J. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Jis cituoja skundžiamą nutarimą ir teigia, kad jis neatliko jokių žalių medžių kirtimo ir medienos traukimo darbų savo sūnaus privačioje valdoje. Pavojingų kenkėjų pakenktų medžių iškirtimui vadovavo ir kaimyno, turinčio traktorių (V. A.), pagalbos prašė jo sutuoktinė E. J.. Be to, jis yra neįgalus, negali tinkamai pakelti dešinės rankos ir šia ranka kelti svorio, todėl neturi jokių galimybių kirsti medžių ar atlikti kitų miško ruošos darbų. Be to, jiedu su savo sutuoktine yra atsakingi už vaiko turto (miško) priežiūrą, tinkamą jo išsaugojimą ir nesiekia vaiko interesų pažeidimo – neteisėto miško iškirtimo ir žalos jam padarymo. Buvo iškilusi akivaizdi grėsmė miško daliai – spygliuočiams medžiams dėl jų liemenų pavojingų kenkėjų, dėl šalia esančio valstybinio miško nepriežiūros, nes iš pastarojo miško kenkėjai persimetė į sūnaus miške esančių pušų liemenis. Pamačiusi akivaizdžiai sergančias ruduojančias pušis jo sutuoktinė E. J. kreipėsi į urėdą, kuris nurodė imtis priemonių apsikrėtusių medžių nukirtimui ir užkrato neplatinimui. Negana to, vėlesniame etape buvo gautas teismo leidimas iškirsti 13 medžių sūnaus miške, nes jie yra apkrėsti kenkėjų. Pagal galiojančius teisės aktus, miško valdytojai savininkai ir naudotojai turi per nustatytą laiką išvežti iš miško arba tinkamai apsaugoti nuo kenkėjų miške paliekamą spygliuočių medieną, turi pranešti apie medžių ligų ir kenkėjų židinius, apsaugoti ir išsaugoti mišką. Jų nepilnametis sūnus savarankiškai neturi galimybės ginti tiek savo teisėtus turtinius interesus, tiek viešą interesą dėl miško saugos. Jis šias teises gali ginti per įstatyminius atstovus, t. y. per savo motiną E. J.. Mano, kad E. J. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis ir padaryta žala iškertant sergančius medžius mažiau reikšminga nei realiai iškilusi grėsmė miškui dėl kenkėjų ir jų veiklos požymių.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu Institucija su atsakomybėn traukiamo asmens R. J. skundu nesutinka ir prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Institucija cituoja skundžiamą nutarimą, atsakomybėn traukiamo asmens R. J. skundą, ANK 273 straipsnio 2 dalį, 274 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 ir 7 dalis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20.1.–20.8. punktus ir mano, kad skundu atsakomybėn traukiamas asmuo siekia išvengti atsakomybės. Pažymi, kad atsakomybėn traukiamas asmuo R. J. pats pripažino, jog vairavo traktorių. R. J. buvo pastebėtas miške važiuojantis traktoriumi, prie kurio buvo prikabinta medienos ištraukimo įranga. Paklaustas, ką jis veikia, R. J. atsakė, jog darbuojasi, traukia iškirstus kenkėjų užpultus medžius, bet pagal 2019 m. liepos 16 d. surašytą medžių kelmų antžeminės dalies vertinimą pažymą seka, kad 38 išpjautų medžių kelmai buvo sveiki, spygliuočių miško kirtimo atliekose nebuvo medžių liemenų pavojingų kenkėjų ir jų veiklos požymių. Tai rodo, kad miško kirtimas nebuvo atrankinis sanitarinis. Net ir tuo atveju, jeigu kirtimas būtų buvęs atrankinis sanitarinis, jis galėjo būti vykdomas tik po Institucijos suderinimo ar per nustatytą terminą negavus neigiamo atsakymo. Taip pat Institucija nurodo, kad nagrinėjamu atveju Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimas neturi teisinės reikšmės. Apibendrindama visas atsiliepime išdėstytas aplinkybes Institucija mano, jog byloje esantys įrodymai patvirtina atsakomybėn traukiamą asmenį R. J. veikus administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir atlikus jam inkriminuotus veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu atsakomybėn traukiamas asmuo R. J. savo skundą palaikė ir paaiškino, kad jo mažametis sūnus, kuriam dabar 12 metų, paveldėjo iš jo tėvų sodybą ir miško žemę. 2019 m. pavasarį vykdami į sodybą per mišką pastebėjo, kad sūnaus miško žemės sklype džiūsta spygliuočiai medžiai. Birželio mėnesį atkreipė dėmesį, kad sūnaus miško žemės sklype daugėja pažeistų (džiūstančių) medžių. Tuomet jis su sutuoktine E. J. susisiekė su urėdu, kuris liepė jiems kirsti pažeistus medžius ir vežti juos kuo toliau nuo miško, kad šie neužkrėstų sveikų medžių. Anksčiau jie yra retinę minėtą miško žemės sklypą ir tąkart tokiems darbams nereikėjo jokių leidimų, užteko tik prašymo. Manydami, kad šįkart leidimo pažeistų medžių kirtimui taip pat nereikia, 2019 m. birželio mėnesio pabaigoje, savaitgalį, neturint leidimo ir nesuderinus su atitinkamomis institucijomis, buvo atliktas sūnaus miško žemės sklype esančių užkrėstų (pažeistų) medžių kirtimas. Jo sveikata yra silpna, jis negali fiziškai dirbti dėl pažeistos dešinės rankos, todėl pats medžių kirtimo ir jų ištraukimo darbuose tiesiogiai nedalyvavo – tuo metu jis buvo sūnaus miško žemės sklype ir tik stebėjo darbus. Minėtus darbus dirbo kiti asmenys. Iškirtus medžius jie buvo ištraukti iš miško. Iš viso buvo iškirsta daugiau kaip 30 medžių. Be pušų ir eglės, buvo iškirsti ir baltalksniai, nes sūnaus miško žemės sklype norėjo suformuoti eglyną. Sūnaus miško žemės sklype buvo iškirsti tik pažeisti (užkrėsti) medžiai. Po kelių dienų, 2019 m. liepos 4 d., jis užsikūrė savo traktorių „T-25“ ir kartu su sūnumi nuvyko į mišką tam, kad sutvarkyti kirtavietę, kuri po medžių kirtimo ir jų ištraukimo nebuvo sutvarkyta. Tądien jie su sūnumi rinko šakas. Jam būnant miške atvyko Institucijos pareigūnai, kurie paklausė jo, ar yra leidimas medžių kirtimui, ar yra suderinę kirtimą su Institucija. Paaiškino, kad buvo iškirsti sergantys (užkrėsti) medžiai, kad tai buvo atlikta nesuderinus su Institucija. Tuomet Institucijos pareigūnai liepė jam kitą dieną atvykti į Instituciją. Tą pačią dieną jo sutuoktinė pranešė Institucijai apie medžių kirtimą, bet sulaukė neigiamo atsakymo. Kitą dieną, t. y. 2019 m. liepos 5 d. jam nuvykus į Instituciją jis buvo apkaltintas medžių kirtimu ir jų ištraukimu iš miško, o vėliau jam buvo paskirta nuobauda.
5. Teismo posėdžio metu liudytoja E. J. paaiškino, kad vasaros pradžioje pastebėjo, jog valstybiniame miške, esančiame šalia jų sūnaus miško žemės sklypo, ruduoja pušys. Po to pastebėjo, kad ir sūnaus miško žemės sklype ėmė ruduoti pušys, kad tokių pušų daugėja. Turėdama gamtos mokslų išsilavinimą suprato, kad medžiai yra užkrėsti, jie pažeisti, todėl pasiskambino urėdui ir pasiklausė, ką daryti. Urėdas atsakė, kad užkrėstus medžius reikia iškirsti ir išvežti. Tuomet ji organizavo medžių kirtimą ir jų ištraukimą iš miško – pasikvietė į pagalbą daugiau žmonių, nes viena ji nebūtų galėjusi atlikti tokių darbų. Tiksliai nepamena, kada vyko medžių kirtimas ir jų ištraukimas, bet tai vyko savaitgalį. Medžių kirtimo ir ištraukimo darbuose ji dalyvavo pati. Taip pat tuo metu miške buvo ir jos sutuoktinis R. J., tačiau jis medžių kirtimo ir jų ištraukimo darbų nevykdė. Buvo iškirstos pažeistos pušys, taip pat buvo iškirsti baltalksniai, nes jie yra menkaverčiai. Medžių kirtimas ir jų ištraukimas vyko neturint tam leidimo ir nesuderinus su Institucija, nes manė, kad tokiems darbams leidimo ar suderinimo nereikia. Praėjus kelioms dienoms po medžių iškirtimo ir ištraukimo, 2019 m. liepos 4 d. į mišką atvyko Institucijos pareigūnai. Tuo metu medžiai jau buvo iškirsti ir ištraukti iš miško. Jos tuo metu miške nebuvo, nes tai buvo darbo diena – tuo metu miške buvo tik sutuoktinis R. J. ir mažametis sūnus, kurie surinkinėjo šakas ir tvarkė kirtavietę. Tą pačią dieną ji pranešė Institucijai apie medžių kirtimą. Vėliau ji paaiškino Institucijos pareigūnams, kad medžių kirtimo ir jų ištraukimo darbus organizavo ji – ji pati dalyvavo, pasikvietė pagalbą ir pan., tačiau atsakomybėn buvo patrauktas jos sutuoktinis R. J., kuris medžių kirtimo ir jų ištraukimo darbų neorganizavo ir nevykdė.
6. Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. liepos 4 d. kartu su kolege L. Š. tarnybiniais reikalais vyko į mišką, pro atsakomybėn traukiamo asmens R. J. sūnaus miško valdą. Pamatė iškirstų ir ištrauktų medžių rastų. Sustoję ir apsižvalgę pastebėjo šakų ir šviežio kirtimo pėdsakų, išgirdo dirbant traktorių. Po to pamatė atsakomybėn traukiamą asmenį R. J. su sūnumi. Matė, kaip R. J. vairavo traktorių. R. J. jiems paaiškino, kad buvo iškirsti ir ištraukti sergantys (užkrėsti) medžiai, kad vyko miško tvarkymas. Ant traktoriaus galo buvo prikabinta priemonė medžių ištraukimui. Kirtavietė dar nebuvo sutvarkyta. Jis nurodė R. J. kitą dieną atvykti į Institucija dėl aplinkybių išsiaiškinimo. Su kolege tiesiogiai nematė, kad R. J. kirstų ar trauktų medžius iš miško. Tiek medžių iškirsti ir ištraukti vienam žmogui būtų sudėtinga, bet su R. J. buvo jo sūnus. Mano, kad tuo metu R. J. kirsti medžių negalėjo, nes nematė pas R. J. medžių pjovimo įrankių. Medžiai galėjo būti išpjauti anksčiau, bet tądien jie galėjo būti ištraukti. Tą pačią dieną (2019 m. liepos 4 d.), tik jau po darbo valandų, buvo pateiktas pranešimas Institucijai dėl miško kirtimo minėtame miško žemės sklype. Jis susipažino su byloje esančiais E. J. paaiškinimais, skaitė juos, tačiau šie paaiškinimai jo neįtikino. Mano, kad traktoriaus buvimas miške ir faktas, kad jį vairavo R. J., įrodo, jog mišką kirto ir medžius ištraukė R. J., todėl E. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn net nesvarstė. Kai medis pažeistas kenkėjų, jis paprastai pradeda džiūti nuo lajos. Todėl gali būti taip, jog nupjovus pažeistą medį, kelmas lieka žalias. Vien pagal kelmą spręsti, ar medis buvo pažeistas, ar ne, labai sudėtinga. Šiuo konkrečiu atveju, kirtimo liekanose nebuvo rasta pažeistų šakų. Baltalksnis nėra vertingas medis.
7. Liudytoja L. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. liepos 4 d., po pietų, kartu su kolega A. M. darbiniais reikalais vyko į mišką ir pastebėjo, kad yra iškirstų žalių medžių – pušų, rąstai. Kad tai žalių medžių rąstai suprato iš jų žievės, šakų ir kamienų. Nukirstų medžių viršūnės ir kelmai nebuvo nudžiūvę. Iškirsti medžiai buvo miško žemės valdoje, prie kelio. Jie sustojo apsižvalgyti. Pasidomėjo Institucijoje, ar gautas pranešimas apie miško kirtimą, ar išduotas leidimas, bet tai nebuvo padaryta. Būdami vietoje išgirdo traktorių, todėl išėję į kelią pamatė traktorių ir jame sėdinčius žmones – R. J. su sūnumi. Traktorių vairavo R. J.. Paklausė jų, ką jie veikia, pastarieji atsakė, kad dirba, kad buvo iškirsti džiūstantys medžiai. Prie traktoriaus buvo sumontuota medžių ištraukimo įranga. Medžių kirtimui reikalingos įrangos nematė. Paties medžių kirtimo ar jų ištraukimo proceso nematė, bet matėsi, jog dirbama šviežiai. Tai galėjo būti einamos savaitės darbai. Vėliau, po patikrinimo, gavo pranešimą apie vykdomą miško kirtimą. Surašydama administracinio nusižengimo protokolą susipažino su E. J. paaiškinimais, tačiau administracinio nusižengimo protokolą surašė R. J., nes šis neneigė, kad dirbo miške. Gali būti taip, kad medžio viršūnė būna nurudavusi, o kelmas būna žalias. Matė minėtame miško žemės sklype pažeistų medžių.
8. Teismo posėdžio metu liudytojas V. A. paaiškino, kad tikslaus laiko nepamena, bet galėjo būti 2019 m. liepos mėnesį, jam į telefoną paskambino kaimynė E. J. ir pakvietė į talką – paprašė padėti ištraukti iš miško medžius. Pasakė, kad R. J. susižeidęs ranką. Jis atsakė E. J., kad turėdamas laiko jis padės. Kitą dieną jis savo traktoriumi „Belarus“ nuvyko į E. J. nurodytą miško žemės sklypą, kur jį pasitiko R. J. ir parodė, kokius darbus reikia atlikti. Per pusdienį jis ištraukė medžius iš miško žemės sklypo. Tuo metu R. J. medžių ištraukimo darbų nevykdė. Ištraukęs medžius jis (liudytojas) išvyko į namus. Medžių kirtimo darbų jis nematė ir nežino, kas kirto medžius.
9. Iš byloje esančios 2019 m. liepos 4 d. Privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Valstybinės miškų tarnybos pareigūnams A. M. ir L. Š. 2019 m. liepos 4 d. 15.30 val. patikrinus miško žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, jog šiame sklype buvo pastebėta nukirstų medžių. Leidimas miškui kirsti šioje valdoje nebuvo išduotas, taip pat nebuvo pateiktas pranešimas apie ketinimą kirsti mišką.
10. Pagal Aplinkos leidimų informacinės sistemos duomenis seka, jog paraiška miško žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiam miškui kirsti buvo pateikta 2019 m. liepos 4 d. 20.36 val. Šią paraišką pateikė E. J..
Motyvuojamoji dalis
11. Iš byloje esančio elektroninio laiško matyti, jog E. J. iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) išsiuntė elektroninį laišką Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos valdybos pirmininkui A. G. į elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini), kuriame, be kita ko, teigiama, kad medžių kirtimo miško žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) metu (liepos 4 d. apie 16 val.) leidimo medžių kirtimui neturėjo.
Žemesnės instancijos teismas
12. Iš 2019 m. liepos 10 d. privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymos Nr. 2 matyti, kad miško žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyto neteisėto žalių medžių kirtimo metu buvo neteisėtai nukirsti 38 žali medžiai (pušis, eglė, baltalksnis), kurių tūris 11,463 ktm.
13. Pagal 2019 m. liepos 16 d. Medžių kelmų antžeminių dalių vertinimo pažymą seka, kad vertinimo metu spygliuočių mediena buvo išgabenta iš miško, todėl buvo įvertinta tik medžių kelmų antžeminė dalis; vertinimo metu rasta 11 kelmų žalių pušies medžių, 1 kelmas žalio eglės medžio, 26 kelmai žalių baltalksnių medžių; 8 kelmai sausuolių pušies medžių; 1 kelmas sausuolio eglės medžio; žaliose spygliuočių miško kirtimo atliekose nebuvo medžių liemenų pavojingų kenkėjų ir jų veiklos požymių.
14. Pagal 2019 m. rugsėjo 2 d. atliktą neteisėta veika padarytos žalos miškui, kaip aplinkos objektui, skaičiavimą, dėl neteisėtai neplynu kirtimu II ir I brandumo grupės medynuose iškirstų 11,463 m³ žalių medžių miškui (aplinkai) padaryta bendra 916,56 Eur dydžio žala.
Žemesnės instancijos teismas
15. Iš kartu su skundu pateiktos Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarties ir kirstinų medžių taksavimo lapo matyti, jog atsakomybėn traukiamam asmeniui R. J. ir jo sutuoktinei, po įvykio praėjus daugiau nei 2 mėnesiams, teismo sprendimu buvo leista jų sūnaus miško žemės sklype iškirsti 13 pušų, iš jų 11 žalių ir 2 malkines.
16. 2019 m. rugsėjo 2 d. rašytame paaiškinime E. J. paaiškino, kad minėtą medžių kirtimą darė ji, kad jos sutuoktinis R. J. šiame procese nedalyvavo.
17. Skundas tenkinamas.
18. ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas tiriančių ir jas nagrinėjančių pareigūnų pareiga imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Priimant sprendimą privalu nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant ir vertinant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.
19. ANK 273 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris savavališkai kirto, naikino arba žalojo privačiuose miškuose augančius medžius ir krūmus, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 100 kietmetrių medžių ir (ar) krūmų. Pagal ANK 274 straipsnio 2 dalyje atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris be leidimo ištraukė arba išvežė miško žemėje augusius savavališkai iškirstus medžius ir krūmus, kai ištraukiama ar išvežama daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 100 kietmetrių medžių ir (ar) krūmų. Šių nusižengimų subjektais gali būti asmenys, atlikę paminėtas veikas.
20. Susipažinęs su atsakomybėn traukiamo asmens R. J. skundu, byloje esančiais duomenimis ir patikrinęs juos įrodymų vertinimo aspektu teismas sprendžia, kad aptariamus administracinius nusižengimus tyrę ir bylą nagrinėję Institucijos pareigūnai nesilaikė pirmiau paminėtų bylos tyrimo ir jos nagrinėjimo reikalavimų.
21. Šioje byloje surinktais įrodymais įrodyta, jog 2019 m. birželio mėnesio pabaigoje – liepos mėnesio pradžioje miško žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) buvo iškirsti 38 medžiai (pušis, eglė, baltalksnis), kurių tūris 11,463 ktm ir šie medžiai buvo ištraukti iš minėto miško žemės sklypo. To neneigia nei atsakomybėn traukiamas asmuo R. J., nei jo sutuoktinė E. J.. Medžių iškirtimo ir jų ištraukimo faktą taip pat patvirtina byloje esantys dokumentai – 2019 m. liepos 4 d. Privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), E. J. elektroninis laiškas, 2019 m. liepos 10 d. Privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 16 d. Medžių kelmų antžeminių dalių vertinimo pažyma ir kiti byloje esantys duomenys. Taigi, byloje neginčijamai įrodytas medžių iškirtimo ir jų ištraukimo faktas.
22. Tačiau atsakomybėn traukiamas asmuo R. J. neigia atlikęs medžių kirtimo ir jų ištraukimo darbus ar juos organizavęs – jis tvirtina 2019 m. liepos 4 d. atlikto patikrinimo metu kartu su sūnumi tik tvarkęs kirtavietę ir rinkęs šakas, o anksčiau vykdyto medžių kirtimo ir jų ištraukimo iš miško metu neatlikęs jokių atsakomybę pagal ANK 273 straipsnio 2 dalį ir 274 straipsnio 2 dalį užtraukiančių veikų; medžių kirtimą ir jų ištraukimą vykdė ir organizavo kiti asmenys. Tokią atsakomybėn traukiamo asmens R. J. versiją neginčijamai paneigiančių duomenų byloje nėra. Antai, priešingai, nei nurodyta 2019 m. liepos 4 d. Privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), Institucijos pareigūnai A. M. ir L. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jie nematė, jog atsakomybėn traukiamas asmuo kirstų medžius ar juos ištrauktų iš miško, tądien atsakomybėn traukiamas asmuo su savimi neturėjo medžių kirtimo (pjovimo) įrankių. Teismo posėdžio metu liudytoja E. J. patvirtino, kad ne jos sutuoktinis R. J., o ji pati organizavo ir vykdė sūnaus miško žemės sklype augančių medžių kirtimą ir jų ištraukimą iš miško žemės – ji pati dalyvavo medžių kirtime ir jų ištraukime, pasikvietė į pagalbą daugiau žmonių, nes viena ji nebūtų galėjusi atlikti tokių darbų. Šias aplinkybes E. J. nurodė ir savo 2019 m. rugsėjo 2 d. surašytame paaiškinime. Tai, kad ne kas nors kitas, o būtent E. J. prašė ištraukti medžius iš miško, teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas V. A.. Be to, pranešimą apie medžių kirtimą Institucijai 2019 m. liepos 4 d. pateikė E. J., taip pat ji kreipėsi į Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos valdybos pirmininką A. G. elektroniniu laišku, kuriame išdėstė šiai bylai reikšmingas aplinkybes. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog medžių kirtimu ir jų ištraukimu iš miško galėjo rūpintis ne atsakomybėn traukiamas asmuo, o E. J.. Kartu teismas atkreipia dėmesį ir į atsakomybėn traukiamo asmens R. J. sveikatos būklę – nuo 2019 m. birželio 5 d. dėl dešinės pusės peties skausmų, apribotų judesių ir funkcijos sutrikimo jis pripažintas neįgaliu, jo darbingumo lygis – 55 %. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Institucijos pareigūnas A. M., kuris priėmė skundžiamą nutarimą ir atsakomybėn traukiamą asmenį R. J., be kita ko, nubaudė už medžių iškirtimą, teismo posėdžio metu paaiškino, jog tiek medžių iškirsti ir ištraukti vienam žmogui būtų sudėtinga; mano, kad 2019 m. liepos 4 d. R. J. kirsti medžių negalėjo. Visos pirmiau paminėtos aplinkybės kelia pagrįstas abejones, kad atsakomybėn traukiamas asmuo R. J., kartu su savo dvylikamečiu sūnumi, galėjo 2019 m. liepos 4 d. laikotarpiu nuo 15.30 val. iki 16 val., t. y. per pusvalandį, iškirsti ir ištraukti iš miško administraciniame kaltinime nurodytą kiekį medžių.
23. Vien tik atsakomybėn traukiamo asmens R. J. ir jo sūnaus buvimo miške 2019 m. liepos 4 d. faktas leidžia daryti prielaidą, kad jis tądien Institucijos pareigūnų atlikto patikrinimo metu galėjo atlikti tik kai kurių (ne visų) iškirstų medžių ištraukimo darbus, tačiau esant pirmiau paminėtiems duomenims, vien tik tokio fakto nepakanka neginčijamai R. J. kaltei pagal ANK 273 straipsnio 2 dalį ir 274 straipsnio 2 dalį konstatuoti.
24. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Institucijos pareigūnai, buvę įvykio vietoje ir nustatę galimus nusižengimus, tinkamai jų neužfiksavo – nebuvo padaryta įvykio vietos apžiūra ir sudaryta jos schema, nebuvo padarytos nuotraukos, kuriose būtų užfiksuota pati įvykio vieta (pavyzdžiui, kirtavietė), joje medžius kertantys ir ištraukiantys asmenys, technika ir įrankiai, su kuriais asmenys kirto ir ištraukė medžius. Nors teismo posėdžio metu abu Institucijos pareigūnai paaiškino, kad matėsi, jog dirbama buvo neseniai (kirtavietė nebuvo sutvarkyta; tai galėjo būti einamos savaitės darbai), įvykio vietoje matėsi traktoriaus vėžės, nei šios vėžės, nei įvykio vietoje buvusio traktoriaus ratai nebuvo apžiūrėti ir tinkamai užfiksuoti (pavyzdžiui, išmatuoti ir nufotografuoti), siekiant identifikuoti kirtavietėje dirbusį traktorių. Taip pat nebuvo surinkti kiti objektyvūs duomenys, svarbūs aptariamų nusižengimų tyrimui ir bylos nagrinėjimui. Institucijos pareigūnai net neapklausė išsamiai nei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. J. apie jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, nei jo sutuoktinės E. J. (ji savo iniciatyva parašė Institucijos pareigūnams du paaiškinimus), jie nenustatinėjo ir neapklausė kitų, medžių kirtimą ir jų ištraukimą galėjusių vykdyti asmenų, o vietoje to apsiribojo tik labai siauru administracinio nusižengimo protokole pateiktu atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu ir paviršutiniškais liudytojos E. J. surašytais paaiškinimais, kuriuose minėti asmenys iš esmės neigia atsakomybėn traukiamo asmens R. J. kaltę padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus.
25. Apibendrindamas visus pirmiau paminėtus duomenis teismas konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina, kad atsakomybėn traukiamas asmuo R. J. pats kirto ir ištraukė medžius ar organizavo šiuos darbus. Atvirkščiai, byloje yra duomenys apie tai, kad šiuos darbus galėjo organizuoti ir vykdyti kiti asmenys. Byloje esantys, o taip pat Institucijos kartu su atsiliepimu į skundą pateikti duomenys nepašalina abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo R. J. kaltės. Šiuo atveju Institucijos pareigūnai nebuvo pakankamai aktyvūs, jie nerinko būtinų įrodymų tikrajam nusižengimo subjektui nustatyti, jie byloje surinktus duomenis vertino neobjektyviai ir tendencingai, nepašalino iškilusių abejonių, netyrė visų būtinų nusižengimo sudėties požymių įrodytumui reikšmės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių. Asmens kaltė negali būti grindžiama prielaidomis, spėjimais ar abejotinais įrodymais, todėl įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą ir nesant pakankamų atsakomybėn traukiamo R. J. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus įrodymų teismas konstatuoja, jog skundžiamas nutarimas, kuriuo atsakomybėn traukiamas asmuo buvo nubaustas pagal ANK 273 straipsnio 2 dalį ir 274 straipsnio 2 dalį, yra nepagrįstas, todėl jis naikinamas.
26. ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato teismo teisę panaikinti institucijos nutarimą ir grąžinti bylą jai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šioje normoje pabrėžiama, kad toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą arba teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, aptariamoje byloje neabejotinai egzistuoja šios normos taikymo sąlygos – byloje ne tik galima, bet būtina atlikti tyrimą, kuris lemtų tikrojo administraciniame kaltinime nurodytų administracinių nusižengimų subjekto nustatymą ir objektyvaus, faktiniais duomenimis pagrįsto procesinio sprendimo priėmimą ateityje. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad šiuo metu teismui panaikinus skundžiamą nutarimą ir vietoje jo priėmus naują procesinį sprendimą, kuriuo atsakomybėn galimai būtų traukiamas kitas asmuo, būtų pažeistos šio asmens procesinės teisės (pavyzdžiui, teisė žinoti kuom jis kaltinamas, teisė apskųsti procesinį sprendimą apylinkės teismui, teisė į teisingą procesą ir t. t.). Įvertinus tai, panaikinus skundžiamą nutarimą, byla grąžinama Institucijai iš naujo tirti.
27. Nustatęs pirmiau paminėtus skundžiamo nutarimo panaikinimo pagrindus teismas dėl kitų atsakomybėn traukiamo asmens R. J. skundo argumentų nepasisako, tačiau Institucijos pareigūnai, tirdami bei nagrinėdami šią bylą iš naujo, privalo įvertinti ir patvirtinti arba paneigti visas, taip pat atsakomybėn traukiamo asmens R. J. skunde bei teismo posėdžio metu pateiktose dokumentų kopijose nurodytas aplinkybes, o naują procesinį sprendimą priimti tik visiškai įsitikinę, kad konkretus asmuo yra kaltas dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo, kad nėra atsakomybę šalinančių aplinkybių (pavyzdžiui, būtinojo reikalingumo sąlygų) ir pan.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti bylą iš naujo tirti Valstybinei miškų tarnybai.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.