Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovui G. D., jo atstovei – advokatei Viktorijai Safošinai, atsakovės atstovams – advokatui Osvaldui Martinkui ir advokato padėjėjai Natalijai Konkinai, institucijų, teikiančių išvadas, atstovams Aldonai Venckaitienei ir Valdui Rimkui, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovei M. T., institucijoms, teikiančioms išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos pakeitimo ir ieškovės M. T. ieškinį atsakovui G. D., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo bei priteisto išlaikymo padidinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, jog šalims ne santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus U. D. (c.b. N2-6104-613/2010 tomas I, b. l. 5). VĮ Registrų centro duomenimis, pagal 2007-01-16 dovanojimo sutartį Nr. LM-148 ieškovo vardu nuosavybės teise yra įregistruotas 0,1600 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (ten pat tomas I, b. l. 22) ir 0,0624 ha žemės sklypą – pagal 2010-03-17 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. DK-690, esantį (duomenys neskelbtini) (ten pat, b.l. 24-25). Atsakovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų Lietuvos Respublikoje neturi. Ieškovas iš pirmosios santuokos turi nepilnametę dukrą R. D., gimusią (duomenys neskelbtini) (c.b. 2-12188-122/2011 tomas I, b. l. 105).

Iš bylos faktinių aplinkybių nustatyta, jog vaiko tėvai nebeveda bendro šeimos ūkio ir gyvena atskirai. Ieškovas – pas savo tėvus Lietuvoje, o atsakovė su sūnumi U. nuomojasi būstą Didžiojoje Britanijoje. Byloje esanti medžiaga pagrindžia, kad šalių nepilnametis sūnus U. nuo faktinio šeimos iširimo momento iki atsakovė susirado darbą ir gyvenamąją vietą Anglijoje, keletą mėnesių, abiejų šalių susitarimu, gyveno kartu su tėvu, t. y. ieškovu G. D. Paaiškėjus aplinkybei, kad atsakovė nutraukia faktinius santykius su ieškovu, įsiplieskė ypač aštrus šalių ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimu su juo. Šalys savo konfliktus bandė spręsti civilinėse bei baudžiamosiose bylose. Iš prijungtų išnagrinėtų bylų matyti, kad kiekvienas stengėsi įrodyti savąją tiesą (c.b. 2-6082-642/2011, 2-1331-867/2011, N2-6104-613/2010). Šalių nepilnamečio sūnaus U. D. gyvenamoji vieta, teismui 2010-09-21 patvirtinus taikos sutartį, buvo nustatyta su jo motina M. T.. Taip pat išspręsti bendravimo su vaiku, jo išlaikymo klausimai (b.l.8-11). Tačiau praėjus vos mėnesiui nuo teismo patvirtintos taikos sutarties, pagal atsakovės pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sprendimo nevykdymo ir vaiko pagrobimo (baudžiamoji byla Nr. 68-2-00071-10). Kaip matyti 2011-02-10 Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra, nesant vaiko tėvo veikoje nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 156 straipsnio 2 dalies normose, nutraukė ikiteiminį tyrimą (b.l.8-14). Po šios bylos nutraukimo praėjus beveik trims mėnesiams, dėl sprendimo nevykdymo – atsakovė nesuteikė ieškovui galimybės matytis su sūnumi, ikiteisminį tyrimą prašo pradėti jau vaiko tėvas G. D. (b.l.15). Taip pat buvo kreipiamasi į visas galimas institucijas su prašymais nubausti M. T., nekliudyti bendrauti su vaiku, grąžinti neteisėtai išvežtą sūnų (b.l.16-21). Tuo tarpu atsakovė M. T., nežinodama beveik tris mėnesius, kur yra jos sūnus, kreipiasi teisminės gynybos į Klaipėdos rajono apylinkės teismą dėl atsakovo vengimo vykdyti taikų susitarimą, tvarkos pažeidimų bendraujant su sūnumi, bandymo jį slėpti ar išvežti, dalyvavimo jį auklėjant bei išlaikant. Teismas 2011-06-17 nutartimi tenkino motinos prašymą, uždrausdamas laikinai G. D. matytis su sūnumi U. be vaiko motinos M. T. dalyvavimo bei pasiimti sūnų iš jo faktinės gyvenamosios vietos (c.b.2-1331-867/2011). Kadangi ieškovas G. D. 2011-01-18 buvo rastas ir sulaikytas kartu su mažamečiu sūnumi U. bei vaiką perdavus atsakovės motinai, Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra 2011-01-31 ikiteisminį tyrimą dėl U. D. buvimo vietos nustatymo, nutraukė (baudžiamoji byla Nr. 68-1-00693-10, b.l.63).

Iš bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovas gera valia materialiai nepadėjo išlaikyti sūnaus U., o priverstinis išieškojimas jo naudai nebuvo pradėtas. Ieškovas pastovių lėšų ir darbo neturi. Įsiskolinimo iš pirmos santuokos gimusios dukters R. išlaikymui išieškojimo įvykdymo užtikrinimui yra areštuotas ieškovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – žemė.

Vienas iš vaiko interesų turinio elementų yra turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, turėti savo namų aplinką. Todėl tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta yra nustatoma su vienu iš tėvų, kuris tampa pagrindiniu vaiko auklėtoju, o kitam iš tėvų – išlieka vienodos teisės dalyvauti vaiko auklėjime. Teismas, spręsdamas tėvų ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos, atsižvelgia į tokius teisiškai reikšmingus faktus: 1) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą; 2) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t.y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) vaiko norus ir pažiūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555). Šiuo atveju vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta šalims susitarus, t.y. 2010-09-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismui patvirtinus jų sudarytą taikos sutartį (c.b. N2-6104-613). Tokiu būdu, ieškovo teiginiai, jog taikos sutartį pasirašė tik norėdamas greičiau užbaigti ginčą su M. T., atmestinas kaip nepagrįstas įrodymais bei vaiko gyvenamosios vietos klausimas pakartotinai šioje nagrinėjamoje byloje nespręstinas (b.l.8-10).

Be to, pažymėtina, kad bylose esanti medžiaga teismui leidžia manyti, kad vaiko motina stengiasi visais įmanomais būdais gerinti savo ir vaiko gyvenimo sąlygas, rūpinasi jo auklėjimu, gerove ir saugumu. Nustatyta, kad ji gali ir nori skirti visą savo laiką vaiko priežiūrai, auklėjimui ir mokinimui. Tuo tarpu ieškovas, pagal savo gyvenimo būdą, negalėtų nuolat pakankamai pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi ar tinkamai jį auklėti, nors turi nekilnojamojo turto - žemės, bet gyvena su senais tėvais jų dviejų kambarių bute, neturi pastovaus darbo, užsiima ūkininkavimu, jo žodžiais – nesisekant prekiauti turguje, dažniausiai gyvena iš santaupų, bet teismui tokių įrodymų nepateikė, todėl tokie teiginiai vertintini kritiškai (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai). Be to, ta aplinkybė, kad vaiko tėvas visiškai nevykdė Klaipėdos miesto apylinkės 2010-09-21 teismo sprendimo dėl sūnaus išlaikymo, leidžia daryti išvadą, kad materialinė ieškovo pusė nėra stabili. Tačiau negalime teigti, kad dėl to ieškovas mažiau mylėtų savo sūnų ar būtų amoralus, neprincipingas, prastai besirūpinantis savo vaiku (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai). Vadinasi pirmiausiai, atsižvelgiant į teisėtus vaiko interesus, kad nepilnamečiui būtų sudarytos pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad užaugtų humanišku bei doru visuomenės nariu, yra tikslinga nekeisti pastovios vaiko gyvenamosios vietos (Civilinio kodekso 3.59 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996-03-14 įstatymas Nr. I-1234, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004-07-15 sprendimas Nr. N2-662-35/2004). Šiuo atveju ieškovas, teigdamas, jog norint su sūnumi matytis, padėti jį auklėti ir tam tikrą laiką gyventi su juo, nepateikė svarių argumentų ar įrodymų, jog atsakovė be svarbių priežasčių tam prieštarautų (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai). Anaiptol, atsakovė sutinka, kad sūnus ir tėvas tam tikrą sutartą ir galimą laiką bendrautų, bet prašė spręsti vaiko išlaikymo klausimą, dėl ko iš esmės tarp vaiko tėvų ir kilo ginčas.

Pažymėtina, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Taip pat tėvai privalo sudaryti sąlygas savo vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus bei visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (Civilinio kodekso 3.165 straipsnis).

Atsakovė įrodė, o ieškovas pripažino, jog vaikas paaugo, reikėtų leisti papildomai užsiimti užklasine veikla, ugdyti jo poreikius, naudotis visa pateikiama informacija ir mokslo pasiekimais iš interneto, todėl reikalingos papildomos lėšos, sveikas maistas, tinkama apranga, higienos reikmenys bei medikamentai. Teismas daro išvadą, kad vaiko tėvas dėl darbo specifikos (laikini uždarbiai ūkininkų turguje) ir gyvenimo skyrium, negalėtų vienas kasdien vaiką prižiūrėti, materialiai jį išlaikyti ir dalyvauti jo auklėjime, todėl teismas daro išvadą, kad paminėtos faktinės aplinkybės turėtų tam tikrų pasekmių sūnaus psichologiniam klimatui bei materialinei pusei gyvenant pas tėvą kas tris mėnesius. Ieškovo teiginius, kad vaiką kas tris mėnesius vestų į darželį, o jis tuo metu dirbtų ir jį išlaikytų, teismas turi pagrindo vertinti kaip neatsakingus. Tokiu atveju, tektų išlaikyti vietą darželyje Lietuvoje ir ikimokyklinėje įstaigoje Anglijoje, kas tėvams papildomai kainuotų ir nėra tikimybės, kad tokie atvejai galimi, nes šalys tokių įrodymų nepateikė. Be to, išskirtinai atsižvelgiant į šalių sūnaus Ugniaus interesus, kuriam, dėl tėvų gyvenimo skirtingose šalyse, tektų paruošiamają - priešmokyklinę grupę keisti kas tris mėnesius, t.y. vaikas dėl nuolatinės gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigų keitimų, būtų visiškai išderintas, nukentėtų jo mokymas, lavinimas bei charakterio formavimas, todėl toks ieškovo reikalavimas netenkintinas.

Tačiau vaiko tėvas (ieškovas) privalo susirasti pastoviai apmokamą darbą, kad galėtų paremti sūnų lėšomis. Ieškovui prisidėjus prie sūnaus Ugniaus išlaikymo, vaiko motina, galėtų nuolat tinkamai rūpintis jo auklėjimu, ugdymu, lavinimuisi, mokymu, sveikata ir su tuo susijusių poreikių patenkinimu. Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei faktinės aplinkybės pagrindžia, kad nepilnamečiu sūnumi dabartiniu metu labiau tenka rūpintis jo motinai (atsakovei). Tuo tarpu vaiko tėvas (ieškovas), teigdamas, kad turi santaupų, gali pasirūpinti sūnumi ir pastoviai juo rūpinasi, jį pakankamai materialiai remia, perka daiktus, tokių rašytinių įrodymų nepateikė (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai).

Iš teismų praktikos medžiagos matyti, kad vieno nepilnamečio vaiko išlaikymui reikėtų apie 1280 Lt (pietūs ikimokyklinėje įstaigoje 80 Lt, ryšių paslaugos 10 Lt, maistas – 450 Lt; drabužiai – 150 Lt, namų ūkio reikmenys – 30 Lt, laisvalaikis, sportas – 240 Lt; vaistai -20 Lt; komunalinės paslaugos ir internetas – 300 Lt). Akivaizdu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vadinasi, vaiko motinos prašoma iš tėvo 400 Lt išlaikymo suma yra minimali, ką pripažino, nors ir reikalaudamas pagrįsti sūnaus išlaikymą įrodymais, ir pats ieškovas, todėl atsakovės prašymas tenkintinas. Darytina išvada, kad ieškovas, pagal savo turtinę padėtį, sūnui nepakankamai teikė materialinę paramą, todėl pakeistinas ankstesnis vaiko išlaikymas ir nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį išieškotina sūnui U. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokamomis periodinėmis 400 Lt piniginėmis išmokomis, jas indeksuojant, atsižvelgus į infliaciją, kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, nes nepilnamečio poreikiai išaugo, o motina, kaip anksčiau tėvams padedant, viena pilnai galimybės patenkinti visus jo poreikius (ugdymą, lavinimąsi, laisvalaikio organizavimą) dabartiniu metu neturi galimybės (Civilinio kodekso 3.192, 3.196, 3.200 straipsniai). Pažymėtina, kad ieškovas yra darbingo amžiaus, ir nesant duomenų apie jo ligą, vadinasi, esant veiksniam ir atsakingam savo, kaip esamų ir būsimų vaikų tėvo įsipareigojimams, privalo dirbti tiek, kad dabar ir ateityje galėtų rūpintis visais savo vaikais, juos auklėti, globoti, jiems atstovauti, ginti jų teises ir teisėtus interesus. Tačiau konstatuotina, kad abu tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti humaniškais ir dorais žmonėmis bei abu vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti bei aprūpinti gyvenamuoju būstu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996-03-14 įstatymo Nr.I-1234 3, 21 straipsniai).

Taip pat pažymėtina, kad tėvams tinkamai bendradarbiaujant ir susitarus, vaikas ir be teismo sprendimo gali gyventi su vienu iš tėvų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje vaikų teises, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą: šios Konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta vaiko teisė būti globojamam tėvų; 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesais; 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šiame straipsnyje taip pat detalizuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius. Taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. Visos išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamaos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams. Kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvai santuokoje ar ne, yra reglamentuota Civilinio kodekso 3.156 straipsnio normose. Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria – bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1, 4 dalys).

Be to, teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (Civilinio proceso kodekso 376 straipsnis).

Teismas, daro išvadą, kad nepilnamečio U. D. bendravimo su tėvais tvarka pakeistina, išskirtinai atsižvelgiant į vaiko interesus bei poreikius. Ieškovo išdėstyti argumentai dėl Anglijos teismo atsakovei nustatytų bendravimo taisyklių yra atmestini, kadangi ieškovas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių teisminio proceso dėl bendravimo tvarkos nustatymo tęstinumą Didžiojoje Britanijoje (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais (Civilinio proceso kodesko 3 straipsnis), konstatuoja, jog bendravimo tvarką būtina nustatyti, siekiant apsaugoti vaiko teises į šeimos ryšius (Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalis). Nustatyta, kad ginčo šalys dėl asmeninių nesutarimų neužtikrino savo nepilnamečiui sūnui teisės būti globojamai abiejų tėvų bendru sutarimu. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarką, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad U. D. yra ikimokyklinio amžiaus, pradėtas jo mokymas ir tuo nuolatos rūpinasi atsakovė, kuri puikiai žino visus berniuko priežiūros ypatumus, ieškovo reikalavimas leisti jam kas trys mėnesiai pasiimti sūnų iš atsakovės gyvenamosios vietos (Didžiojoje Britanijoje) bei atsakovei jį pasiimant iš jo gyevanamosios vietos (Lietuvoje), yra netenkintinas. Atsižvelgdamas į byloje esančią medžiagą, teismas turi pagrindo daryti išvadą, jog, tokia bendravimo ir gyvenimo sąlygų keitimo tvarka pažeistų vaiko teises į jo amžiui tinkamas bendravimo, ugdymo, sveikatos ir saugias gyvenimo sąlygas.

Iš faktinių bylos aplinkybių bei pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė labiau rūpinasi savo sūnaus gerove, nes po faktinių santykių su ieškovu nutraukimo, mažametis vaikas liko gyventi su motina. Akivaizdu, kad per šalių gyvenimą atskirai, atsakovė, kaip vaiko mama, geriau žino sūnaus poreikius, nes kasdien juos tenkina.

Atsižvelgus į bylos medžiagą bei šalių paaiškinimus, ieškinių reikalavimai dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo tenkintini iš dalies: ieškovas, būdamas vaiko faktinės gyvenamoios vietos šalyje, gali bendrauti su sūnumi kiekvienos savaitės antradienį ir trečiadienį po vaiko pamokų, t. y. nuo 16.00 val. iki 20.00 val., ir kas antrą šeštadienį – nuo 16.00 val.iki 20.00 val. sūnaus gyvenamojoje vietoje, privalomai dalyvaujant vaiko motinai M. T.; ieškovas, būdamas kitoje nei vaiko faktinė gyvenamoji vieta šalyje, turi teisę bendrauti su sūnumi U. naudojantis telekomunikacijų galiniais įrenginiais (kompiuteriu „skype“, telefonu) ir toks bendravimas galimas kiekvieną darbo dieną nuo 16.00 val. iki 20.00 val. (bendra vieno pokalbio trukmė turi būti ne ilgesnė, kaip 30 min.); vaiko motinai su sūnumi viešint Lietuvoje, suteikiant ieškovui teisę su sūnumi lankytis ieškovo tėvų namuose, leidžiant pas senelius svečiuotis be atsakovės, bendrauti su vaiku visomis ryšio priemonėmis; pasiimti vaiką per vieną iš didžiųjų metų švenčių (Kalėdas, Velykas) pasirinktinai nuo 10.00 val. iki 20.00 val., lankytis sūnaus ugdymo įstaigose ir domėtis jo lavinimo ir mokymosi procesu, o atsakovė privalo ieškovui teikti informaciją apie vaiką – apie sūnaus sveikatą, lavinimą, gyvenamosios vietos, papildomo ugdymo pasikeitimus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, jog, pakeitus tokią vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, tuo pačiu bus užtikrinta vaiko teisė bendrauti su savo giminaičiais iš tėvo pusės bei stiprinti giminystės ryšius (Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.172, 3.176 straipsniai).

Išnagrinėjus objektyviai, išsamiai ir visapusiškai visas bylos aplinkybes ir įrodymus, atsižvelgus į šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, įvertinus vaiko tėvų galimybes, ieškinys ir priešinis ieškinys iš dalies tenkintini.

Žyminis mokestis valstybei (400 Lt x 12 mėn. = 4800 Lt – 3 procentai žym.mok. = 144 Lt) priteistinas iš ieškovo, nes atsakovė įstatymu nuo šio mokesčio yra atleista (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Kadangi šalių ieškiniai patenkinti iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio nuostatomis bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, tiek ieškovo, tiek atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai kiekvienai iš šalių nepriteistinos (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui vykdytina skubiai, nes ieškovas iki šiol teismo 2010-09-21 sprendimo Nr. N2-6104-613 nevykdė ir vaikui lėšų neskyrė. Pažymėtina, kad skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 96, 259, 260, 265, 268, 270, 271, 282 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo G. D. ir atsakovės M. T. ieškinius iš dalies tenkinti:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-09-21 nutartimi Nr. N2-6104-613 patvirtintas šalių taikos sutarties sąlygas dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi U. D., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir jo išlaikymą taip:

G. D., būdamas vaiko faktinės gyvenamoios vietos šalyje, gali bendrauti su sūnumi U. D., gimusiu (duomenys neskelbtini), kiekvienos savaitės antradienį ir trečiadienį po vaiko pamokų, t. y. nuo 16.00 val. iki 20.00 val., ir kas antrą šeštadienį – nuo 16.00 val.iki 20.00 val. sūnaus gyvenamojoje vietoje, privalomai dalyvaujant vaiko motinai M. T.; G. D., būdamas kitoje nei vaiko faktinė gyvenamoji vieta šalyje, turi teisę bendrauti su sūnumi U. naudojantis telekomunikacijų galiniais įrenginiais (kompiuteriu „skype“, telefonu) ir toks bendravimas galimas kiekvieną darbo dieną nuo 16.00 val. iki 20.00 val. (bendra vieno pokalbio trukmė turi būti ne ilgesnė, kaip 30 min.); vaiko motinai M. T. su sūnumi U. D. viešint Lietuvoje, suteikti vaiko tėvui G. D. teisę su sūnumi U. lankytis ieškovo tėvų namuose, leisti pas senelius svečiuotis be atsakovės ir bendrauti su vaiku visomis ryšio priemonėmis; pranešus prieš dvi savaites (raštu) vaiko motinai M. T. ir suderinus laiką, G. D. turi teisę pasiimti vaiką per vieną iš didžiųjų metų švenčių (šv.Kalėdas ar šv. Velykas) pasirinktinai nuo 10.00 val. iki 20.00 val.; G. D. turi teisę lankytis sūnaus U. ugdymo įstaigose ir domėtis jo lavinimo ir mokymosi procesu, o M. T. privalo ieškovui teikti informaciją apie vaiką – apie sūnaus sveikatą, lavinimą, gyvenamosios vietos ar papildomo ugdymo pasikeitimus;

padidinti išlaikymo dydį ir, įsiteisėjus šiam sprendimui, iš G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), priteisti kas mėnesį po 400,00 Lt (keturi šimtai), šias lėšas indeksuojant atsižvelgus į infliaciją kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, sūnaus U. D., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jo pilnametystės, paskiriant nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise M. T.;

Įsiteisėjus šiam sprendimui, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-17 nutartimi Nr. 2-1331-867 taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Žyminį 144,00 Lt (vienas šimtas keturiasdešimt keturi Lt ir 00 ct) mokestį valstybei priteisti iš G. D.

Kitas ieškinio ir priešinio ieškino reikalavimų dalis atmesti.

Sprendimą nuo jo paskelbimo dienos galima per 30 dienų apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.