- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-21
- Bylos Nr.
- 2S-1219-527/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Gintautas Koriaginas, Birutė Bobrel
- Ieškovas
- UAB „ldea & Realty“, UAB „Idea & realty“
- Atsakovas
- AB Ūkio bankas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Gintauto Koriagino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „ldea & Realty“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6483-221/2010 pagal ieškovės UAB „Idea & realty“ ieškinį atsakovui AB Ūkio bankas dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą (b. l. 3-7), prašydama pakeisti šalių 2006-08-25 sudarytos kredito sutarties Nr. 06/03-257 (toliau – Kredito sutartis) vykdymo sąlygas, atidedant įmokų pagal sutartį mokėjimus 24 mėnesiams, paliekant mokėti tik palūkanas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Be to, ieškovė reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - draudimą atsakovui vienašališkai nutraukti Kredito sutartį.
Kauno m. apylinkės teismas 2011-03-01 nutartimi (b. l. 7-8), atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybės, kad atsakovas nereagavo į ieškovės 2010-03-09 ir 2010-03-29 raštiškus prašymus laikinai atidėti paskolos grąžinimo įmokas bei palengvinti sutarties vykdymo sąlygas, o 2011-01-06 atsakovas atsiuntė ieškovei raštą dėl kredito sutarties nutraukimo, ieškovės prašymą tenkino ir pritaikė atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovui vienašališkai nutraukti Kredito sutartį, motyvuojant tuo, jog esant galimybei atsakovui bet kada nutraukti Kredito sutartį, procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė teismui atskirąjį skundą dėl 2011-03-01 nutarties, nurodydamas, kad ieškovei dar iki kreipimosi į teismą dienos (2011-02-23) buvo žinoma, kad atsakovas 2011-01-21 pranešimu Nr. 160-03-124 nutraukė minėtą kredito sutartį (b. l. 62), apie tai pranešęs ieškovei registruotu laišku (b. l. 63-64). Paduodama ieškinį teismui bei prašydama pritaikyti minėtas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė buvo nesąžininga ir suklaidino teismą.
Kauno m. apylinkės teismas 2011-03-16 nutartimi (b. l. 11), atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė buvo informuota apie Kredito sutarties vienašališką nutraukimą, sutiko su atskirojo skundo argumentu, kad laikinosios apsaugos priemonės teismo nutartimi buvo pritaikytos nepagrįstai, ir panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-01 nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atsakovui vienašališkai nutraukti Kredito sutartį.
Šalies argumentai
Ieškovė atskiruoju skundu (b. l. 15-16) prašo panaikinti Kauno m. apylinkės teismo 2011-03-16 nutartį ir palikti galioti 2011-03-01 nutartį. CK 6.204 str. 3 d. nurodo, kad vienai iš sutarties šalių pasinaudojus teise kreiptis į kitą šalį dėl sutarties pakeitimo, kita šalis praranda teisę nutraukti vienašališkai sutartį, nes abi šalys privalo kreiptis į teismą. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovas neturėjo teisės vienašališkai nutraukti Kredito sutarties, todėl priėmė skundžiamą nutartį. Tai, kad atsakovas pateikė raštą dėl sutarties nutraukimo, neįrodo, kad jis iš tiesų turėjo tokią teisę. Priešingai, ieškovei iniciavus derybas dėl Kredito sutarties pakeitimo, atsakovas prarado teisę nutraukti sutartį vienašališkai, o turėjo kreiptis dėl jos nutraukimo į teismą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 21-22) prašo palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-16 nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas turėjo teisę nutraukti Kredito sutartį vienašališkai. Ji buvo nutraukta dar iki ieškinio padavimo, ieškovė apie tai žinojo, tačiau reikalavimo pripažinti vienašalį kredito sutarties nutraukimą neteisėtu nereiškė. Kredito sutarčiai jau esant nutrauktai, uždraudimas ją nutraukti fiziškai neįvykdomas. Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, neturėdamas duomenų apie Kredito sutarties nutraukimą, šią aplinkybę ieškovė ieškinyje nutylėjo. Kai teismui tapo žinoma apie Kredito sutarties nutraukimą, jis teisingai panaikino atsakovui draudimą nutraukti Kredito sutartį, nes taikyti tokią laikinąją apsaugos priemonę neliko pagrindo. Ieškovė gali prašyti taikyti laikinąją apsaugos priemonę, atitinkančią esamą situaciją ir įmanomą realiai įvykdyti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.
Nors skundžiama nutartimi teismas, sutikdamas su atskirojo skundo argumentais, pats pasinaikinęs 2011-03-01 nutartį, rezoliucinėje nutarties dalyje ir nenurodė, kad ta nutartimi, iš naujo išsprendęs ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovės prašymą atmetė, tačiau kolegija šį pažeidimą laiko tik formaliu ir, vadovaudamasi 2011-03-16 nutarties motyvuojamosios dalies argumentais, laiko, jog šia nutartimi teismas, iš naujo išsprendęs ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šio ieškovės prašymo netenkino.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai lemia keletą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklių:
1) teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis c. b. Nr. 2-942/2010);
2) siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis c. b. Nr. 2-475/2010).
Kaip teigia atsakovas, ką nustatė ir teismas (skundžiama nutartimi pasinaikinęs pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę atsakovo atžvilgiu – draudimą vienašališkai nutraukti Kredito sutartį), o ieškovė tos aplinkybės taip pat neginčija, dar iki ieškinio padavimo 2011-01-21 pranešimu Nr. 160-03-124 atsakovas nutraukė su ieškove sudarytą sutartį ir apie sutarties nutraukimą pranešė registruotu laišku. Taigi Kredito sutarčiai esant nutrauktai, tačiau ieškovei šioje byloje neginčijant sutarties nutraukimo, pritaikymas laikinosios apsaugos priemonės (draudimo šią sutartį nutraukti), nesukeltų jokių teisinių pasekmių ir neužtikrintų laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų įgyvendinimo, nes jomis būtų nustatytas laikinas draudimas atlikti veiksmą, kuris jau faktiškai yra įvykdytas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-01-10 nutartis c. b. Nr. 2-79/2011), todėl pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.