Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-04-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-127-1121/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2022-04-06Vilniaus apygardos teismas
  2. T-12-1133/2023Nutartis · 2023-02-06Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-06
Bylos Nr.
1A-127-1121/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15804-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
Nuteistasis
K. S.
Nukentėjusysis
V. M.
Advokatai
Tadeuš Gudzinski, Laurynas Staniulis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-127-1121/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15804-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.4.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Paulius Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Gretai Karmazienei,dalyvaujant prokurorei Oksanai Leontjevai,nuteistajam K. S. (K. S.), gynėjui advokatui Tadeuš Gudzinski,nukentėjusiojo V. M. atstovui advokatui Laurynui Staniuliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. M. atstovo advokato Lauryno Staniulio (toliau – atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo –

K. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 21 MGL (1 050 Eur) dydžio bauda, nustatant 2 (dviejų) mėnesių sumokėjimo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. S. paskirta galutinė bausmė – 14 MGL (700 Eur) dydžio bauda, nustatant 2 (dviejų) mėnesių sumokėjimo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, K. S. kartu su bausme skirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Atmestas nukentėjusiojo V. M. civilinis ieškinys.

Priteista iš K. S. nukentėjusiojo V. M. naudai 2 420 (du tūkstančiai keturi šimtai dvidešimt) Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. K. S., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: K. S., 2020 m. balandžio 23 d. apie 18.32 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį CHRYSLER PT CRUISER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu“, t. y. važiuodamas šalutiniu keliu – (duomenys neskelbtini) link nelygiareikšmių kelių sankryžos su (duomenys neskelbtini) ir artėdamas prie sankryžos su (duomenys neskelbtini), įvažiavo į sankryžą, kur nedavė kelio pagrindiniu keliu – (duomenys neskelbtini) antra eismo juosta iš kairės pusės prie sankryžos artėjančiam mopedui APRILIA MOJITO 50 CUSTOM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. M., ir su juo susidūrė. Dėl šio eismo įvykio nukentėjo V. M., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo apgadintas M. M. priklausantis mopedas APRILIA MOJITO 50 CUSTOM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Atstovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendį ir: 1) priteisti nukentėjusiajam V. M. 6 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini); 2) priteisti nukentėjusiajam V. M. bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme; 3) priteisti 5 procentus procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki reikalavimų įvykdymo.

3. Atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino nukentėjusiojo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, jų įtakos fizinei būklei ateityje ir dėl jų kilusių neturtinio pobūdžio dvasinių išgyvenimų bei sukrėtimų, todėl parinko netinkamą piniginę satisfakciją. Nuteistojo neteisėti ir neatsargūs veiksmai sąlygojo nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą. Nors padarytas sveikatos sutrikdymas pagal teisės aktus laikomas nesunkiu, tačiau eismo įvykio metu buvo sutrikdyta nukentėjusiojo, kuriam tuo metu buvo tik (duomenys neskelbtini) metų, sveikata.

4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad sveikatos sutrikdymas pasireiškė daugybiniais (duomenys neskelbtini) lūžiais, t. y. nukentėjusiajam nustatytas (duomenys neskelbtini) lūžimas, (duomenys neskelbtini) išnirimas, (duomenys neskelbtini) lūžis, deformuotas (duomenys neskelbtini), taip pat nustatyta (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam atlikta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (kaulų lūžiai sutvirtinti nerūdijančio plieno plokštele). Po patirtos traumos ir atliktos operacijos nukentėjusiajam buvo sunku save apsitarnauti, nueiti į tualetą, todėl reikėdavo artimųjų pagalbos, judėti galėjo tik neįgaliojo vėžimėlyje, be to, nukentėjusiajam dėl sužalojimų sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nors nukentėjusiajam buvo taikyta ambulatorinė reabilitacija, tačiau iki dabar yra jaučiami išliekamieji reiškiniai po eismo įvykio.

5. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad siekiant tinkamai parinkti atlygintiną neturtinės žalos dydį svarbu įvertinti ne vien formalų sveikatos sutrikdymą, bet ir realų sužalojimų poveikį nukentėjusiajam bei išliekamuosius reiškinius. Nepaisant patirtos traumos, nukentėjusysis tikėjosi, kad gydymas ir ilgai trukusi reabilitacija bus sėkmingi, (duomenys neskelbtini) skausmai nebekankins ir jis galės grįžti į įprastą gyvenimą, lankyti mokyklą, žaisti krepšinį. Be to, pabaigęs mokyklą nukentėjusysis ketino stoti į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jis nuolatos priverstas lankytis pas medikus.

6. Po eismo įvykio praėjus beveik metams, nukentėjusiojo apžiūros metu buvo konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) apimtis skiriasi (duomenys neskelbtini) cm, (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) cm. Čiuopiant nemaloniai skausmingas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jutimai išlieka sutrikę. Nukentėjusysis geba valdyti kojų pirštus, bet negali įvardinti judesio krypties. Eisena netaisyklinga, nestabili, nepaeina ant pirštų galų. Nukentėjusysis paskutinį kartą gydymo įstaigoje lankėsi (duomenys neskelbtini) (apeliacinio skundo surašymo metu), t. y. praėjus daugiau nei 1 metams 6 mėnesiams nuo eismo įvykio, skundėsi, kad negali paeiti (duomenys neskelbtini) koja ant kulno, sunku pastovėti ar atlikti kitus judesius (duomenys neskelbtini) koja. Net šiuo metu (apeliacinio skundo surašymo metu) (duomenys neskelbtini) apimtis skiriasi (duomenys neskelbtini) cm, o (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) cm. Nukentėjusiajam buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), taip pat, kad (duomenys neskelbtini) vis dar (duomenys neskelbtini), sunku atsitūpti remiantis pilna pėda, (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajam diagnozuota ir: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

7. Praėjus ilgam laikotarpiui po eismo įvykio nukentėjusysis vis dar nėra visiškai pasveikęs, kenčia nuolatinius (duomenys neskelbtini) skausmus, jam sunku vaikščioti, o atsižvelgiant į gydytojų išvadas, visiško pasveikimo ir grįžimo į tokią fizinę būklę, kuri buvo iki eismo įvykio, tikimybė labai maža. Akivaizdu, kad nukentėjusiojo sveikata, gyvenimo kokybė pakito, o patirta trauma turi ne tik fizinius, bet ir psichologinius liekamuosius reiškinius. Sunku prognozuoti kiek ir kaip atsistatys (duomenys neskelbtini), ar atsistatys jo funkcija, ar nereikės implantuoti (duomenys neskelbtini), kurio kaina gali svyruoti nuo 6 000 iki 12 000 Eur. Nors tai gali paaiškėti per porą metų, tačiau jau dabar tai kelia daug nerimo ir liūdesio jaunam vaikinui.

8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusysis, kuris mėgo aktyvų gyvenimo būdą, ne savo noru turės jį keisti, rinktis pasyvesnius užsiėmimus. Jis niekada nebegalės žaisti krepšinio ar užsiimti kitu aktyviu sportu. Nukentėjusysis dėl sveikatos būklės nebus priimtas į (duomenys neskelbtini). Dėl patirtos traumos ir implantų (duomenys neskelbtini) nukentėjusysis neteko galimybės studijuoti (duomenys neskelbtini), nes pagal stojimo taisykles privalomas sveikatos ir fizinio pasiruošimo testas. Patirtos traumos turės įtakos visam nukentėjusiojo gyvenimui, o karjeros pasirinkimo galimybės yra itin apribotos. Dėl pastoviai jaučiamo skausmo nukentėjusiajam tapo sunku susikaupti ir dalyvauti mokyklos ugdymo veikloje, net patekimas į klasę, kuri yra antrame aukšte, yra iššūkis, reikalaujantis didelių fizinių ir psichologinių pastangų.

9. Tokius sužalojimus patyrusiam jauno amžiaus asmeniui buvo atimta galimybė mokytis (duomenys neskelbtini) profesijos, kurią įgyti buvo viena iš svajonių, tobulėti, dirbti mėgstamą darbą, siekti karjeros, užsiimti mėgstamomis veiklomis, galbūt net sukurti šeimą ar susilaukti vaikų, kadangi dėl patirtos traumos nukentėjusiajam gali būti sunku susipažinti arba bendrauti su kitais žmonėmis, sulaukti orios senatvės ir ja pasidžiaugti, nes neabejotina, jog patirta sunki trauma neigiamai atsilieps senatvėje, todėl šie praradimai, išreikšti pinigine išraiška, turi būti didesni. Jauno amžiaus nukentėjusiajam eismo įvykio padariniai yra labai skaudūs, jo gyvenimas pasisuko tokia linkme, kurios niekas negalėjo tikėtis, gyvenimas, lyginant su buvusiu prieš tai, pasikeitė iš esmės ir negrįžtamai.

10. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad eismo įvykis įvyko, kai Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas, t. y. buvo laikinai uždarytos visos viešos ar pramogų vietos, taip pat ir nukentėjusiojo mokykla. Jau tuo metu nukentėjusysis išgyveno dėl netikėtai prasidėjusios pasaulinės pandemijos, nežinios, negalėjo įprastai lankyti mokyklos, bendrauti su draugais ir bendraklasiais, žaisti krepšinio, gyventi įprasto gyvenimo. Nukentėjusysis buvo pripratęs laisvalaikį po pamokų leisti aktyviai – žaisdavo krepšinį, o prasidėjus pandemijai, nors ir negalėjo užsiimti savo mėgstama sportine veikla, tačiau manė, kad praėjus pandemijai vėl galės grįžti į krepšinio mokyklą, aktyviai leisti laisvalaikį ir gyventi įprastą gyvenimą.

11. Nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) praleido ligoninės stacionare, o dėl pandemijos gydymo įstaigoje jo negalėjo aplankyti artimieji ir draugai, todėl jauno amžiaus, besiformuojančiai asmenybei tokį laikotarpį praleisti ligoninėje buvo itin sunku tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Nukentėjusiajam buvo atliktos kelios operacijos, jam buvo sunku judėti, miegoti, jis tapo apatiškas bet kokioms veikloms, neturėjo motyvacijos, visą laiką jį lydėjo ir iki dabar lydi nuolatiniai (duomenys neskelbtini) skausmai, nejautrumai kojoje. Nukentėjusysis be kitų pagalbos net negalėdavo atlikti įprastinių asmens higienos veiksmų, dėl ko jautėsi pažemintai, prarado pasitikėjimą savimi.

12. Nors 2020 m. birželio 1 d. atsivėrė dauguma viešųjų ir pramogų vietų bei prasidėjo vasaros atostogos, nukentėjusysis vis dar išgyveno pooperacinį laikotarpį, negalėjo laisvai judėti, buvo priverstas visą vasarą ir atostogas praleisti arba lovoje, arba nuolatos vykti į gydymo įstaigas. Nukentėjusysis vaikščioti su ramentais iki pat 2020 m. rugsėjo galėdavo tik apie 60 metrų, kadangi vaikščiojimą lydėdavo nuolatiniai skausmai ir baimė, jog koja gali sulinkti. Nukentėjusysis šį laikotarpį buvo priverstas judėti neįgaliojo vėžimėlyje, t. y. judėjimas būdavo apribotas, nes namų sąlygos nebuvo tam pritaikytos. Iš esmės visą vasarą, kai kiti tokio amžiaus paaugliai džiaugėsi prasidėjusiomis vasaros atostogomis, pramogavo, nukentėjusysis dėl patirtos traumos buvo priverstas laikytis lovos rėžimo, nuolatos lankytis gydymo įstaigose, gerti skausmą malšinančius vaistus, todėl patyrė skausmą ir nepatogumus, sukeltus eismo įvykio metu ir susijusius su ne tik gydymu, bet ir ilga reabilitacija.

13. Pasak atstovo, kiekviena situacija yra unikali ir negali būti vertinama formaliai, kiekvienam asmeniui patirtas eismo įvykis sukelia didelius sukrėtimus, patiriami dvasiniai išgyvenimai, sukeliami dideli praradimai bei ilgą laiką arba net visą gyvenimą jaučiamos eismo įvykio pasekmės. Kiekvienas asmuo, nukentėjęs dėl eismo įvykio, tikisi, kad teismas įvykdys teisingumą, paskirs kaltam asmeniui teisingą bausmę, o už nukentėjusiojo patirtus turtinio ir neturtinio pobūdžio netekimus parinks tinkamą finansinę satisfakciją.

14. Nukentėjusiajam likęs (duomenys neskelbtini) cm randas ant (duomenys neskelbtini) ir metalo implantai (duomenys neskelbtini) visą gyvenimą primins apie eismo įvykį, operaciją, gydymą, ilgą reabilitaciją, bemieges dėl skausmo naktis, taip pat izoliaciją nuo artimųjų ir draugų, sudaužytą svajonę tapti (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad prašoma priteisti 6 300 Eur neturtinė žala yra proporcinga nukentėjusiojo patirtiems dvasiniams išgyvenimams ir nepatogumams, sukrėtimams.

Atsiliepimas

15. Atsiliepimu civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovas J. K. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiojo paaiškinimus ir pateiktus medicininius dokumentus, V. M. patirtus sužalojimus, sveikatos būklę po sužalojimų ir galimus liekamuosius reiškinius, atsižvelgė į formuojamą teismų praktiką šių kategorijų bylose ir pagrįstai įvertino, jog nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydis 3 700 Eur sumai yra pagrįstas.

16. Civilinio ieškovo atliktas neturtinės žalos dydžio įvertinimas 10 000 Eur sumai yra nepagrįstai didelis ir neatitinka teisingumo bei protingumo principų ir aktualios teismų praktikos, todėl turi būti mažintinas. Civilinis atsakovas ((duomenys neskelbtini)) iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į gautą informaciją dėl nukentėjusiojo gydymo, reabilitacijos ir sužalojimų pasekmių šalinimo procedūrų vykdymą, priėmė sprendimą įvertinti ir išmokėti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą. Atsižvelgiant į informaciją dėl galimų pasekmių ir liekamųjų reiškinių bei vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, draudimo bendrovėje buvo priimtas sprendimas išmokėti maksimalaus dydžio išmoką – 3 700 Eur.

17. Civilinio ieškovo pateikti dokumentai (įrodymai) niekaip nepatvirtina, kad nukentėjusiojo V. M. sveikatos sutrikdymas, patirtas 2020 m. balandžio 23 d. įvykusio eismo įvykio metu, turėjo ypatingų neigiamų pasekmių. Nekvestionuotina, kad pažeistos sveikatos būklės atstatymo laikotarpis užims ilgą laiką, tačiau pagal šiai dienai pateiktus dokumentus nukentėjusiojo sveikatos būklė gerėja, ateityje tikėtinas sveikatos atsistatymas. Medicininiuose dokumentuose žymima tik teigiama dinamika, o būtent: didėjanti (duomenys neskelbtini), didėjanti (duomenys neskelbtini). Pagal paties civilinio ieškovo pateiktus medicininius dokumentus ((duomenys neskelbtini) Ambulatorinio apsilankymo aprašymas), V. M. jau nėra skiriami jokie papildomi tyrimai, nėra taikomas aktyvus gydymas, konsultacijos metu paskirta tęsti fizinę medicininę reabilitaciją.

18. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl sveikatos sutrikdymo keliamų grėsmių įstojimui į (duomenys neskelbtini), nepagrįsti jokiais įrodymais. Taip pat kritiškai vertinami ir teiginiai, kad nukentėjusysis stipriai psichologiškai išgyveno dėl bendravimo galimybių sumažėjimo. Pandemijos laikotarpyje visų piliečių bendravimo galimybės buvo sumažėjusios, ir tai neturi jokio priežastinio ryšio su 2020 m. balandžio 23 d. įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusiojo patirta trauma. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad V. M. būtų kreipęsis į gydytoją psichologą dėl minėtų problemų ir jų šalinimo, taikyto dėl šių problemų gydymo ir panašiai.

19. Sutiktina, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi ir kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Manytina, kad civilinio ieškovo reikalavimas ženkliai viršija kitose, analogiško pobūdžio bylose, kai nukentėjusieji patyrė ženkliai sudėtingesnių sveikatos sutrikdymų su ypatingai sunkiomis pasekmėmis, neatstatomais sveikatos pažeidimais priteisiamų sumų dydžius.

20. Apeliacinio skundo reikalavimas priteisti 5 procentus procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme taip pat negali būti tenkintinas. Be to, kadangi apeliaciniame skunde nenurodoma iš kurio asmens reikalaujama priteisti atstovavimo išlaidas, todėl reikalavimas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo iš civilinio atsakovo (draudimo bendrovės) yra pažeidžiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnyje numatytą tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

21. Teismo posėdžio metu atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo papildomai priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas

Žemesnės instancijos teismas

22. BPK 320 straipsnio 3 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

23. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo prašymą ir jame nurodytus argumentus, teisėjų kolegija patikrins skundžiamą nuosprendį dalyje dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atmesti nukentėjusiojo V. M. civilinį ieškinį.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

24. Atstovas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo V. M. vardu pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė: 1) pripažinti (duomenys neskelbtini) civiliniu atsakovu; 2) priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti 5 procentus procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki reikalavimų įvykdymo (1 t., b. l. 121-125).

25. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs teisiamajame posėdyje baudžiamąją bylą, civilinį ieškinį atmetė. Skundžiamame nuosprendyje motyvuota tuo, kad pagal formuojamą teismų praktiką įprastiniu atveju už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 600 Eur iki 3 500 Eur. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, taip pat nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, įvertindamas ir civiliniam ieškovui draudiko išmokėtą neturtinės žalos sumą (3 700 Eur), pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad prašoma papildomai priteisti suma neturtinei žalai atlyginti (6 300 Eur) neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, be to, atlyginta 3 700 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra adekvati ir kilusių neigiamų pasekmių rezultate (2 t., b. l. 23).

26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymą lemia objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-393/2008, 3K-3-417/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015).

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio klausimą įvertino formaliai. Vilniaus miesto apylinkės teismas, kaip pagrindinį civilinio ieškinio atmetimo argumentą, skundžiamame nuosprendyje nurodė teismų praktiką, kuri nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo yra ne precedentinio, o orientacinio pobūdžio. Skundžiamame nuosprendyje nurodyti atskirose bylose priteisti neturtinės žalos dydžiai imperatyviai nesaisto teismo konkrečiu atveju priimant sprendimą, nes neturtinės žalos nustatymo dydis išskirtinai priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių visumos įvertinimo. Orientacinių panašaus pobūdžio bylų apžvalga – tai tik vienas iš faktų pusėje esančių vertinimo kriterijų. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra vertinamojo pobūdžio, dėl ko analogiškos kitoms byloms aplinkybės apskritai yra sunkiai tikėtinos. Dėl to teismas turi diskreciją įvertinęs CK 6.250 straipsnio 2 dalies kriterijų visumą nustatyti teisingą patirtos neturtinės žalos kompensaciją ad hoc atveju.

28. Teisėjų kolegija išanalizavusi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tik formaliai įvertino neturtinės žalos nustatymo kriterijus, t. y. akcentavo tik nukentėjusiajam V. M. konstatuotą patirtų sužalojimų mastą (past. – nesunkus sveikatos sutrikdymas), tačiau iš esmės nepasisakė ir nevertino realių sužalojimų nukentėjusiajam, jų liekamųjų reiškinių ir įtakos jauno amžiaus asmens ateities gyvenimui, patirtų ir išgyventų emocinių, dvasinių išgyvenimų, fizinio skausmo, reabilitacijos po atliktos operacijos ir gydymo, bendravimo su draugais, bendraamžiais, bendraklasiais ir kitais asmenis galimybių sumažinimo ir kt.; tokiu būdu padarydamas nepagrįstą išvadą, jog išmokėta 3 700 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra adekvati nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai.

29. Byloje nustatyta, kad nuteistojo K. S. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam V. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (past. – tyrimas pradėtas (duomenys neskelbtini), baigtas – (duomenys neskelbtini)) padarytos šios išvados: 1) V. M. nustatyti daugybiniai (duomenys neskelbtini) lūžiai, t. y. (duomenys neskelbtini) lūžis su (duomenys neskelbtini) dislokacija ir su (duomenys neskelbtini) panirimu, (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) lūžiai, (duomenys neskelbtini) nubrozdinimas; 2) sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) paveikiant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prieš kreipiantis medicininės pagalbos; 3) sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl (duomenys neskelbtini) lūžių V. M. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 47-48).

30. Iš byloje esančių duomenų visumos taip pat nustatyta, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam buvo reikalinga operacija, į (duomenys neskelbtini) įdėti metalo implantai, be to, po atliktos operacijos V. M. prireikė ilgalaikio gydymo ir reabilitacijos, o iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusysis iki dabar lankosi gydymo įstaigose dėl patirtų sužalojimų. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atstovas pateikė Ambulatorinio apsilankymo aprašymą, kuriame nurodyta, kad V. M. (duomenys neskelbtini) apsilankė gydymo įstaigoje, kurioje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paviršiniai jutimai išlieka sutrikę, tačiau dinamika eigoje teigiama, jaučia spaudimą į padą, pirštus. Gilieji jutimai (duomenys neskelbtini) – geba įvardyti pirštą, tačiau ne visada įvardija kai kurių pirštų judesio kryptis. Judesių amplitudės (duomenys neskelbtini) kiek ribotos. Vaikšto savarankiškai, tačiau eisena netaisyklinga, pasaugo (duomenys neskelbtini) koją, ja šlubuoja, eisena nestabili, nesaugi, ėjimo tempas lėtesnis. Laiptais geba lipti neįsikibęs turėklo pakaitiniu žingsniu, tačiau nuvargus – įsikimba turėklo ir lipa pristatomu žingsniu; į viršų lipti sunkiau, lipimo tempas lėtesnis. Apsunkintas stovėjimas (duomenys neskelbtini), pirštų galų, kulnų, apsunkintas atsitūpimas, atsistojimas iš tupimos padėties. Aprašyme taip pat nurodyta, kad nukentėjusiajam rekomenduojama gydytojo (duomenys neskelbtini) priežiūra; medikamentinis gydymas (žuvų taukai); (duomenys neskelbtini) stiprinimas (2 t., b. l. 130-133).

31. Iš šių duomenų visumos akivaizdu, kad V. M. sveikatos būklei kilo ilgalaikių neigiamų pasekmių, t. y. praėjus beveik dvejiems metams po eismo įvykio nukentėjusiojo judėjimas nėra pilnai atsistatęs iki prieš trauminio įvykio buvusio, jaučiami skausmai ir nepatogumai, taip pat nukentėjusiajam galimai reikalingas tolesnis gydymas ar procedūros, o tikrosios pasekmės nukentėjusiajam ateityje nėra tiksliai žinomos. Pažymėtina, kad nukentėjusysis sužalojimus patyrė būdamas vos (duomenys neskelbtini) metų, t. y. (duomenys neskelbtini), kai organizmas ir didžioji dalis kaulų vis dar augo, o patirti sužalojimai, teisėjų kolegijos vertinimu, ateityje gali turėti neatitaisomų liekamųjų pasekmių. Eismo įvykio metu (kaip ir šiuo metu) nukentėjusysis taip pat buvo dar besiformuojanti asmenybė psichologiniu, moraliniu ir emociniu aspektais, todėl pats eismo įvykis, patirti sužalojimai, fizinis skausmas ir iš to kilusios visos neigiamos pasekmės (duomenys neskelbtini) asmenį turėjo sukrėsti psichologiškai daug labiau nei (duomenys neskelbtini) asmenį, t. y. akivaizdu, jog V. M. patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir didelius dvasinius išgyvenimus. Be to, po patirtos operacijos nukentėjusysis pats negalėjo savarankiškai judėti ir apsitarnauti, judėjimas iš esmės buvo galimas tik neįgaliojo vėžimėlyje, kas, kaip teigiama apeliaciniame skunde, aktyvų gyvenimo būdą mėgstančiam ir sportuojančiam (duomenys neskelbtini) turėjo sukelti didelius emocinius nepatogumus, kurie nebuvo vienadieniai, tačiau trunkamojo pobūdžio. Taip pat svarbu ir tai, kad dėl patirtų sužalojimų buvo apribota ir nukentėjusiojo galimybė bendrauti su kitais asmenimis.

32. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad, atmesdamas civilinį ieškinį dalyje dėl 6 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į visas reikšmingas bylai aplinkybes, nenurodė reikšmingų prašymo atmetimo motyvų, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 4 dalis), o apeliacinis skundas tenkintinas – iš civilinio atsakovo priteisiant 6 300 Eur neturtinės žalos. Teisėjų kolegijos vertinimu, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas konkrečiu nagrinėjamu atveju yra teisinga piniginė satisfakcija, atitinkanti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

33. Apeliaciniame skunde prašoma nukentėjusiajam V. M. priteisti ir 5 procentus procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme iki reikalavimų įvykdymo.

34. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atitinkama nuostata nustato procesines palūkanas, kurios yra skirtos nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems minimaliems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, operatyviam teismo procesui ir teismo sprendimo įvykdymui skatinti. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2019 m. birželio 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškino, kad teismai, priimdami nuosprendį baudžiamojoje byloje ir tenkindami pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija minimoje nutartyje išaiškino ir tai, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas.

35. Atsižvelgiant į tai, kad byloje civiliniu ieškiniu buvo prašoma ne tik priteisti patirtą 10 000 Eur neturtinę žalą, tačiau ir 5 procentus procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki reikalavimų įvykdymo (1 t., b. l. 121-125); taip pat į aktualiausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje išaiškinta, jog tokie civilinių ieškovų prašymai (priteisti procesines palūkanas) privalo būti tenkinami ir baudžiamajame procese, jeigu yra pateiktas civilinio ieškovo reikalavimas; iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) taip pat priteisiamos ir procesinės palūkanos, kurios skaičiuotinos nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

36. Atstovas apeliaciniame skunde taip pat prašė priteisti nukentėjusiajam patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Bylos nagrinėjimo metu atstovas pateikė rašytinius dokumentus, iš kurių matyti, jog V. M. už jam suteiktas teisines paslaugas (apeliacinio skundo parengimą; pasirengimą ir kliento atstovavimą teismo posėdyje) sumokėjo 1 452 Eur (2 t., b. l. 134-136). Pažymėtina, kad apeliacinis skundas paduotas prašant priteisti neturtinę žalą ne iš nuteistojo K. S., tačiau iš civilinio atsakovo – (duomenys neskelbtini).

37. Proceso išlaidų išieškojimas iš civilinio atsakovo, nesančio nuteistuoju baudžiamojoje byloje, BPK normų tiesiogiai nenustatytas. Kita vertus, pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme. Proceso išlaidų išieškojimo klausimas nagrinėjamoje byloje spręstinas atsižvelgiant į šias CPK normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-788/2016, 2K-11-648/2017, 2K-113-628/2020, 2K-7-130-1073/2021). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina, kad proceso išlaidų išieškojimas iš civilinio atsakovo baudžiamajame procese yra įmanomas ir konkrečiu atveju pateisinamas.

38. Šioje byloje atstovo apeliacinis skundas tenkinamas pilna apimtimi, todėl nukentėjusysis, remiantis pirmiau nurodytu reglamentavimu, turi teisę į advokato išlaidų atlyginimą. Atstovas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui pateikė dokumentus, kurie, kaip minėta, patvirtina, jog nukentėjusysis už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 1 452 Eur. Atsižvelgiant į klausimo sudėtingumą, apeliacinio skundo turinį, atstovo dalyvavimą apeliacinės instancijos teisme vykusiame posėdyje, tai, kad prašoma priteisti suma nėra neproporcingai per didelė suteiktoms teisinėms paslaugoms, prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo tenkintinas pilna apimtimi, jas priteisiant iš civilinio atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo V. M. atstovo advokato Lauryno Staniulio apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir šioje dalyje priimti naują sprendimą –

Priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo V. M. naudai 6 300 (šešis tūkstančius tris šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo V. M. naudai 1 452 (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du) Eur turėtų proceso išlaidų, susijusių su advokato darbo apmokėjimu.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai Gintaras DzedulionisVirginija Pakalnytė-TamošiūnaitėPaulius Veršekys