Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-10-07 · Civilinė byla Nr. e2S-649-589/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-07
Bylos Nr.
e2S-649-589/2020
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00573-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Dambrauskaitė
Ieškovas
R. Ž., L. B.
Atsakovas
R. B.
Trečiasis asmuo
Anykščių rajono savivaldybės administracija
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-649-589/2020Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00573-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.3.1.18.4; 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 7 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių R. Ž. ir L. B. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4174-913/2020 pagal ieškovių R. Ž. ir L. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl pažeistų teisių gynimo, bendravimo su neveiksniu asmeniu nustatymo, tretysis asmuo – Anykščių rajono savivaldybės administracija.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės R. Ž. ir L. B. ieškiniu atsakovui R. B. prašė teismą nustatyti sekančią ieškovių bendravimo su neveiksnia motina K. B., gyvenančia (duomenys neskelbtini), tvarką: nustatyti, kad L. B. bendrauja su motina K. B.: kiekvieną šeštadienį skype ne mažiau kaip po pusvalandį laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 14.00 val., įpareigojant atsakovą pajungus skype informuoti apie tai ieškovę sms žinute arba skype; grįžus į Lietuvą netrukdyti ieškovei neribotai bendrauti su motina, nuvykstant ieškovei į jos gyvenamąją vietą bei pasiimant motiną iš jos namų; ieškovė įsipareigoja informuoti atsakovą apie savo grįžimą į Lietuvą ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki savo grįžimo į Lietuvą; nustatyti, kad R. Ž. bendrauja su motina K. B.: kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį skype ne mažiau kaip po pusvalandį laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 14.00 val., įpareigojant atsakovą pajungus skype informuoti apie tai ieškovę sms žinute arba skype; grįžus į Lietuvą netrukdyti ieškovei (ir ieškovės šeimai) neribotai bendrauti su motina, nuvykstant ieškovei į jos gyvenamąją vietą bei pasiimant motiną iš jos namų; ieškovė įsipareigoja informuoti atsakovą apie savo grįžimą į Lietuvą ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki savo grįžimo į Lietuvą; nustatyti, kad ieškovės L. B. ir R. Ž. bendrauja su motina skype jos gimimo dieną, Motinos dieną, šv. Kūčių, Kalėdų dienomis. Naujųjų metų dieną ne mažiau kaip po pusvalandį laikotarpiu nuo 12.00 iki 14.00 val., įpareigojant atsakovą pajungus skype ieškoves informuoti sms žinute arba skypu; įpareigoti atsakovą informuoti ieškoves iš karto apie tai, jei jų motina bus gydoma gydymo įstaigose arba slaugos ligoninėje; nurodyti gydymo ir slaugos įstaigoms neriboti ieškovių galimybių gauti tiesioginę informaciją apie jų motiną iš visų gydymo / slaugos įstaigų; informuoti ieškoves apie motinos sveikatos būklę, vizitus pas gydytojus, atliktas reabilitacines bei fizioterapines procedūras; priteisti iš atsakovo ieškovių turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sutikslins bylos nagrinėjimo metu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2020 m. liepos 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovių R. Ž. ir L. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl pažeistų teisių gynimo, bendravimo su neveiksniu asmeniu nustatymo, tretysis asmuo – Anykščių rajono savivaldybės administracija. Grąžino R. Ž. 2020 m. liepos 23 d. valstybės biudžetui per akcinę bendrovę Lietuvos paštas sumokėtą 75 Eur žyminį mokestį.

3. Teismas iš ieškinio reikalavimų nustatė, jog ieškovės nori nustatyti ieškovių ir jų motinos K. B. bendravimo tvarką, kurią įgyvendinti turėtų atsakovas R. B.. Ieškininiai reikalavimai yra nukreipti į atsakovą R. B. dėl tos priežasties, kad jis yra K. B. globėjas, nes Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. spalio 29 d. sprendimu K. B. yra pripažinta neveiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

4. Iš minėto sprendimo turinio nustatė, kad K. B. veiksnumas yra apribotas tik savitvarkos įgūdžių srityje ir sveikatos priežiūros srityje, kas, teismo vertinimu, reiškia, jog tik šiose dvejose asmeninių neturtinių santykių srityse K. B. teises užtikrina bei įgyvendina jos globėju paskirtas R. B., visose kitose asmeninių neturtinių santykių srityse K. B. veiksnumas nėra apribotas ir ji yra veiksni. Kadangi K. B. bendravimo srityje yra veiksni ir šioje srityje R. B., kaip globėjas, už ją nėra atsakingas ir neveikia jos interesais, teismas sprendė, kad K. B. pati turi galimybę spręsti kaip, kada ir kiek bendrauti / nebendrauti su savo suaugusiomis dukromis. R. B. šioje asmeninių neturtinių santykių srityje (bendravimo su suaugusiais vaikais srityje) neveikia už K. B. ir neužtikrina jos interesų šioje srityje, todėl ir negali atsakyti pagal ieškovių pareikštus reikalavimus šioje byloje.

5. Atsižvelgęs į tai, kas yra išdėstyta, bei į tai, kad suaugusių vaikų ir tėvų bendravimas nėra įstatymo reguliuojama sritis, o civilines teises įstatymų nustatyta tvarka teismas gina tik tuomet ir tik tokiais būdais, kurie patenka į teisinio reguliavimo sritį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.138 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalis), teismas konstatavo, jog byla pagal ieškovių ieškinį, reiškiant ieškovėms materialiųjų teisinių padarinių nesukeliančius reikalavimus, nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, todėl ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovės R. Ž. ir L. B. prašo Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. liepos 29 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba, nutartį panaikinus, perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7. Apeliantės mano, kad teismas neteisingai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą bei pažeidė teisminės gynybos prieinamumo principą (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

8. Nurodo, kad iš į civilinę bylą dėl motinos pripažinimo neveiksnia pateiktų dokumentų – išvados bei ekspertizės akto – matyti, jog jų motina K. B., ją pripažįstant neveiksnia, negebėjo pasirūpinti savimi nei vienoje asmeninių turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos akte taip pat išsamiai nurodoma, kad jų motinai diagnozuota multiinfarktinė demensija ir dėl ryškių atminties sutrikimų ji negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti visose tuo metu socialinių darbuotojų bei vėliau teismo nurodytose srityse. Byloje buvo svarstytos ir aiškinamos sritys, kurios bylos nagrinėjimo dienai jų motinai buvo aktualios, nes to reikalauja teismų praktika.

9. Pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovės net nenumatė, kad jų brolis, paskirtas neveiksnios motinos globėju, neleis joms matytis ir net bendrauti su motina, todėl sprendžiant motinos neveiksnumo ribojimą, bendravimo su artimaisiais giminaičiais ir / ar su kitais asmenimis klausimas nekilo.

10. Atkreipia dėmesį į tai, kad globėjas ir K. B. sūnus nesuteikia globotinei pačiai galimybių naudotis telefonu, nieko net iš artimųjų giminaičių neįleidžia pas moliną, jis riboja viską, kas susiję su motinos bet kokiu privačiu gyvenimu. Todėl mano, kad nelogiška, jog jis nėra atsakingas už ieškovių pažeidžiamas teises. Ieškovės negali patekti į jų motinos namus, nes atsakovas užrakina vartus, namo duris, o socialiniai darbuotojai mums nuolat kartoja, kad nieko negalima padaryti, nes jis globėjas ir kad tik teismas gali nustatyti galimybę joms bendrauti su motina. Yra įsitikinusios, kad šeiminių ryšių tarp neveiksnios jų motinos ir jų – jos dukrų nepaisymas, reiškia neproporcingą neveiksnaus asmens teisės į privataus ir šeimos gyvenimą apribojimą, neatitinka globos instituto paskirties – užtikrinti neveiksnaus fizinio asmens teisių ir interesų įgyvendinimą, apsaugą ir gynybą.

11. Apibendrindamos nurodo, jog kadangi įstatymas joms nenumato galimybės kreiptis į teismą dėl globėjo nušalinimo / pakeitimo, nors yra įsitikinusios, kad jų motinos globėjas netinkamai atlieka savo pareigas, todėl yra priverstos kreiptis teismą, kad joms būtų sudaryta bent galimybė bendrauti su motina elektroninėmis ryšio priemonėmis, taip pat grįžus į Lietuvą, kad nebūtų ribojama galimybė tiesiogiai susitikti ir bendrauti su motina bei gauti visą informaciją apie motinos sveikatos būklę tiek iš globėjo, tiek ir pačioms iš gydymo įstaigų.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovių atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis, 338 straipsniai).

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinį atsisakyta priimti, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal atskirojo skundo argumentus.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės R. Ž. ir L. B. ieškiniu atsakovui R. B., be kita ko, prašė nustatyti bendravimo su neveiksnia motina K. B. tvarką, nurodyti gydymo ir slaugos įstaigoms neriboti ieškovių galimybių gauti tiesioginę informaciją apie jų motiną. Ieškinį grindė tuo, kad atsakovas R. B., būdamas paskirtas iš dalies neveiksnios jų motinos K. B. globėju, neledžia joms matytis ir bendrauti su motina, gydymo ir slaugos įstaigoms yra uždraudęs teikti informaciją apie jų motinos sveikatos būklę.

15. Pirmosios instancijos teismas ieškovių ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, kadangi ieškinyje yra reiškiami ieškovėms materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantys reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad suaugusių vaikų ir tėvų bendravimas nėra įstatymo reguliuojama sritis, o civilines teises įstatymų nustatyta tvarka teismas gina tik tuomet ir tik tokiais būdais, kurie patenka į teisinio reguliavimo sritį (CK 1.138 straipsnis, CPK 5 straipsnio 1 dalis) ir sprendė, kad ieškovių motina K. B. bendravimo srityje yra veiksni ir šioje srityje R. B., kaip globėjas, už ją nėra atsakingas ir neveikia jos interesais, pati K. B. turi galimybę spręsti kaip, kiek, kokiu būdu ir intensyvumu bendrauti su savo suaugusiomis dukromis.

16. Atskirajame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą bei pažeidė CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisminės gynybos prieinamumo principą.

17. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, atskirojo skundo argumentais, įvertinęs skundžiamoje nutartyje teismo motyvus dėl atsisakymo priimti ieškovių ieškinį, taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl žemiau nurodytų argumentų.

18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas; byla Nr. 38/06). Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba pasunkinama ją įgyvendinti; šios teisės negalima paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas, bylos Nr. 7/04-8/04).

19. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, aiškinant nagrinėjamu atveju aktualią Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, nurodyta, kad vienas iš teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektų – kiekvieno asmens galimybė kreiptis į teismą dėl civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimo išnagrinėjimo (pavyzdžiui, Garcia Manibardo v. Spain, judgment of 15 February, no. 38695/97, § 36, 39; Mortier v. France, judgment of 31 July 2001, no. 42195/98, § 33).

20. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Taigi teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).

21. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą, pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Todėl materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Tai reiškia, kad teisme nagrinėtini tik tokie ieškiniai, kurių dalykas yra susijęs su tam tikrų materialinių teisinių padarinių atsiradimu arba pasibaigimu. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą civilinių teisių gynybos, be kita ko (lot. inter alia), ieškinyje turi aiškiai ir konkrečiai apibrėžti kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. ieškinyje turi būti įvardintas jo teisės ar kurio nors intereso pažeidimas, kurį būtų galima pašalinti būtent ieškinyje pasirinktu vienu iš CK 1.138 straipsnyje ar kitame įstatyme numatytų būdų. Jeigu ieškovas to nepadaro, o teismas iš procesiniuose dokumentuose suformuotos pozicijos negali identifikuoti konkretaus to asmens teisės pažeidimo, kurį pašalintų byloje priimamas teismo sprendimas, teismas arba CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisako priimti tokį ieškinį kaip teisme civilinio proceso tvarka nenagrinėtiną, arba, jeigu tokia aplinkybė paaiškėja tik po ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo, bylą pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą nutraukia.

22. Vertindamas šioje byloje ieškovių R. Ž. ir L. B. pareikštus ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką) bei aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai (ieškinio pagrindą), apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju, formuluojamais ieškinio reikalavimais ieškovės siekia, kad būtų užtikrintas ieškovių (seserų) bendravimas su jų motina K. B., kuriai nustatytas neveiksnumas tam tikrose srityse. Apeliančių teigimu, motinos globėju paskirtas jų brolis R. B. joms nesudaro galimybių (trukdo) bendrauti ar kitaip realizuoti šeiminius ryšius su motina. Taigi, prašydamos nustatyti bendravimo su iš dalies neveiksnia jų motina K. B. tvarką, ieškovės pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, t. y. aiškiai ir konkrečiai nurodė, kokių materialiųjų teisinių padarinių jos siekia. Ieškinyje išsamiai išdėstydamos faktines aplinkybes ir argumentus, ieškovės pagrindė reikalavimą apginti, jų nuomone, pažeistas teises ir teisėtus interesus. Todėl akivaizdu, jog apeliantės turėjo teisinį suinteresuotumą CPK 5 straipsnio 1 dalies prasme kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo su neveiksniu asmeniu nustatymo, tam, jog būtų apginta jų subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vienas iš šeimos santykių ypatumų yra tas, kad teisė jų visų nereglamentuoja.Teisė šeimos santykius reglamentuoja tik tiek, kiek šitai būtina siekiant apsaugoti viešąjį interesą, taip pat apginti šeimos santykių subjektų, ypač vaikų, turtines ir asmenines neturtines teises ir teisėtus interesus. Tačiau tai nereiškia, kad teise nesureglamentuoti šeimos santykiai negali būti ginami.

23. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra materialioji subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Dėl to bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme. Teisėjas priimdamas ieškinio pareiškimą, nustato tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, taip pat ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar tinkamai ją įgyvendina, kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Todėl civilinio proceso įstatyme nenurodoma galimybė atsisakyti priimti pareiškimą dėl materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Teisė pareikšti ieškinį yra procesinė teisė, todėl ji negali priklausyti nuo materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, kurios, kaip materialiojo teisinio pobūdžio faktai, reikšmingos teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1121/2002). Toks teisinis reguliavimas siejamas su jau minėtais Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais. Situacija, kai asmuo netenka galimybės savo civilinio pobūdžio teisių klausimą išspręsti teisme, gali prilygti su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) reikalavimais nesuderinamam teisingumo principo paneigimui (žr., pvz., Tserkva Sela Sosulivka v. Ukraine, no. 37878/02, judgment of 28 February 2008; Zylkov v. Russia, no. 5613/04, 21 June 2011). Valstybės taikomi teisės į teismą ribojimai bus suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, jei jie nesuvaržys ar nesusilpnins asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisės kreiptis į teismą ribojimai turi atitikti teisėtą tikslą ir turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr., pvz., Guérin v. France, judgment of 29 July 1998, Reports 1998-V, p. 1867, § 37) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2013).

24. Taigi aptartas teisinis reguliavimas ir nurodyta teismų praktika leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nuspręsdamas, kad ieškovių motina K. B. bendravimo srityje yra veiksni ir šioje srityje R. B., kaip globėjas, už ją nėra atsakingas ir neveikia jos interesais, pati K. B. turi galimybę spręsti kaip, kiek, kokiu būdu ir intensyvumu bendrauti su savo suaugusiomis dukromis, todėl ieškinyje yra reiškiami ieškovėms materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantys reikalavimai, nepagrįstai jau ieškinio priėmimo stadijoje pasisakė dėl ginčo esmės. Kaip jau buvo minėta, ieškinio priėmimo stadijoje yra sprendžiami išimtinai procesinio teisinio pobūdžio klausimai, o dėl materialiųjų teisinių klausimų pasisakoma tik nagrinėjant (išnagrinėjus) bylą iš esmės, t .y. ištyrus bei įvertinus ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumą bei teisėtumą. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės negali būti kliūtimi kreiptis į teismą.

25. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgdamas į civiliniame procese įtvirtintą siekį užtikrinti asmeniui teisę į teisminę gynybą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, todėl skundžiama teismo nutartis negali būti pripažinta nei teisėta, nei pagrįsta, dėl to naikintina (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

26. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, todėl panaikinus skundžiamą nutartį, ieškovių ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas pakartotinai turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra kitokių procesinių kliūčių priimti ieškinį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. liepos 29 d. nutartį panaikinti ir ieškovių R. Ž. ir L. B. ieškinio atsakovui R. B. dėl pažeistų teisių gynimo, bendravimo su neveiksniu asmeniu nustatymo, tretysis asmuo – Anykščių rajono savivaldybės administracija, priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rita Dambrauskaitė