Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei Jurgai Klimčukienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis Jungtinėje Karalystėje, įmonės (duomenys neskelbtini), neteistas, 2012 m. rugpjūčio 30 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais, dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi iki 2016 m. balandžio 1 d.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

liudytojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2013 m. sausio 20 d. apie 18 val. su drauge V. ir draugu A. J., savo automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį jis vairavo, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur gyvena K. S. ir T. O.. Visi sutarė, kad važiuos į Joniškio miestą. Nusprendė vykti dviem automobiliais. D. V. su jais vykti nenorėjo, todėl jis ją parvežė į namus. Parvežęs draugę, dar šiek tiek pabuvo namuose ir išvažiavo į Joniškį. Joniškyje nuvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini). Toje automobilių stovėjimo aikštelėje buvo T. O. automobilis, kuriuo atvažiavo T. O., K. S. ir A. J.. Buvo išlipę iš automobilių, vėliau susėdo į jo automobilį, kalbėjosi. A. J. ir K. S. jo automobilyje gėrė brendį. Išgėrė kokius tris butelius brendžio. T. O. alkoholio nevartojo. Apie 22 val. T. O. pasakė, kad jam reikia važiuoti namo. Su juo kartu tame pačiame kaime gyvenantis K. S. namo važiuoti nenorėjo, todėl jis pasisiūlė K. S. namo parvežti vėliau. K. S. liko su jais, o T. O. išvažiavo namo. K. S. ir A. J. buvo jau apsvaigęs nuo alkoholio. Šiek tiek pabuvus automobilių stovėjimo aikštelėje, nusprendė važiuoti namo. Važiuojant į (duomenys neskelbtini), K. S. pasiūlė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), sakė žinąs ten gyvenančias merginas, kurias norėjo aplankyti. Nuvažiavus į nurodytą kaimą K. S. nurodė namą prie kurio sustoti. Automobilį vairavo jis. Sustojus, K. S. ir A. J. nuėjo į tą namą. Jis liko automobilyje. Automobilyje surūkė cigaretę ir praėjus kokioms penkioms minutėm prie automobilio sugrįžo K. S. ir A. J.. Atidarius automobilio dureles, automobilio salone užsidegė apšvietimas ir jis pamatė, kad K. S. rankos ir kelnės kruvinos, A. J. galva buvo kruvina. Jie abu įsėdo į automobilį ir K. S. pasakė, kad tame name buvo muštynės ir sakė greičiau iš ten važiuoti. Kas atsitiko tame name K. S. daugiau nepasakojo. Jis parvežė K. S. į namus. T. O. tuo metu jau miegojo kambaryje, buvo užsidaręs duris. Palikęs K. S., su A. J. išvažiavo į (duomenys neskelbtini), į namus. Važiuojant, A. J. papasakojo, kad tame name K. S. susimušė su ten gyvenančiu vaikinu, sakė, kad norėjo juos išskirti, bet tuo momentu pajuto smūgį į galvą. Jis parvežė į namus A. J. ir pats grįžo namo. (duomenys neskelbtini) jis net nebuvo išlipęs iš automobilio ir nieko primušti ar išdaužyti stiklų negalėjo. Sėdėdamas automobilyje klausėsi muzikos ir kas vyko tame name ar prie jo nei matė, nei girdėjo (t. 1, b. l. 32-34);

K. S., kurio atžvilgiu 2014 m. lapkričio 3 d. priimtas Joniškio rajono apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis, apklaustas įtariamuoju parodė, kad 2013 metų sausio 20 d. apie 19 val. kartu su draugu T. O. jo automobiliu nuvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę Joniškio m. netoli (duomenys neskelbtini). Kartu su jais važiavo ir A. J.. Vėliau į tą pačią vietą atvažiavo V. S., savo automobiliu. Jis ir A. J. išgėrė kelis butelis brendžio. Apie 22 val. T. O. pasakė, kad jam reikia važiuoti namo. Jis namo važiuoti nenorėjo. V. S. pasiūlė jam namo parvežti vėliau. Buvo jau šiek tiek apsvaigęs nuo alkoholio. Šiek tiek pabuvus automobilių stovėjimo aikštelėje, nusprendė važiuoti namo. Važiuojant į (duomenys neskelbtini), jis pasiūlė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), pas G. L.. Jis norėjo L. paklausti, kodėl tas prie ko kabinėjasi. Konfliktas su G. L. yra buvęs ankščiau jo namuose. Automobilyje tikrosios priežasties dėl ko važiuoja pas L. jis nesakė. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini), jis nurodė L. namą prie kurio paprašė sustoti. Automobilį vairavo V. S.. Sustojus, jis išlipo iš automobilio ir ėjo link namo, A. J. ėjo kartu su juo. V. S. liko automobilyje. Jis ir A. J. priėjo prie namo durų. Durys buvo uždarytos, bet neužrakintos. Jis pabeldė ir atidaręs duris įėjo į namą. Pro laukines duris pateko į koridorių, iš jo į kambarį. Įėjus į kambarį, kambaryje stovėjo G. L.. Tik įėjus tarp jo ir G. L. kilo konfliktas ir jie susistumdė. Buvo neblaivus ir visų aplinkybių neatsimena. G. L. jis kelis kartus sudavė smūgius kumščiu ir spyrė kojomis. Tikslaus smūgių ir spyrių skaičiaus jis neatsimena. Besistumdant su G. L., prie jo priėjo G. L., kuri pradėjo juos varyti iš namų. Jis atsisuko į G. L. ir ją pastūmė. Nuo stūmimo G. L. griuvo užvirsdama ant sekcijos. Sekcija nuo stūmimo nugriuvo. Besistumdant išvartė kitus baldus. Ką tuo metu darė A. J., jis nematė, nes stumdėsi su G. L., vėliau su G. L.. Atsimena, kad G. L., gindamasi kelis kartus rankoje laikytu žarstekliu, smogė jam į galvą. Jis iš G. L. žarsteklį atėmė. Atėmęs žarsteklį galėjo kelis kartus su žarstekliu smogti G. L., tačiau neatsimena. Tikslių aplinkybių neatsimena, iš kažkur atsirado S. L., kuriai jis du kartus smogė kumščiu ir pastūmė. Kur pataikė smūgiuodamas neatsimena. Tada G. L. jį iš namo išstūmė į kiemą. Kieme jis nugriuvo ant žemės. Priėjo prie durų, tačiau durys buvo užrakintos. Jis nebegalėjo patekti į namą. Atsistojo, kitų žmonių kieme nebuvo, jis kerštaudamas, kad neįleidžia jo į namą, išeidamas iš kiemo išdaužė keturis namo lango stiklus. Ką tuo metu darė A. J. nematė. Dėl savo elgesio gailisi. Žalą G. L. ir G. L. atlygino. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi (t. 2, b. l. 51-52, 56-57);

2013 m. sausio 20 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato vyresniojo patrulio R. R. tarnybinio pranešimo kopija, kuriame išdėstytos aplinkybės dėl įtariamųjų nustatymo ir sulaikymo pagal gautą pranešimą ir aptiktus automobilio pėdsakus (t. 1, b. l. 61);

2013 m. sausio 24 d. asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo kopija, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji G. L. atpažino A. J., kaip asmenį, kuris buvo įsibrovęs į jos namus ir pradėjo mušti jos sūnų G. L., taip pat sudavė jai du kartu į krūtinę ir vieną kartą į veidą (t. 1, b. l. 92-94);

2013 m. vasario 8 d. akistatos, atliktos tarp A. J. ir G. L. protokolo kopija, kuriame užfiksuotos A. J. ir G. L. nurodytos įvykio aplinkybės (t. 1, b. l. 104-106);

2013 m. sausio 23 d. asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo kopija, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis G. L. atpažino K. S., kaip asmenį, kuris 2013 m. sausio 20 d., vakare įsibrovė į jų namus, sumušė jį suduodamas virš dešimties smūgių rankomis ir kojomis (t. 1, b. l. 130-132);

2013 m. sausio 23 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo kopija, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis G. L. atpažino A. J., kaip asmenį, kuris kartu su kitu asmeniu buvo įsibrovęs į jo namus, spyrė jam du kartus į koją ir sudavė kumščiu ne mažiau kaip tris kartus į galvą (t. 1, b. l. 133-135);

2013 m. sausio 30 d. akistatos, atliktos tarp A. J. ir G. L. protokolo kopija, kuriame užfiksuotos A. J. ir G. L. nurodytos įvykio aplinkybės (t. 1, b. l. 104-106);

2013 m. sausio 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados kopija Nr. G 131/13(04), kurioje nurodyta, kad G. L. padaryti nubrozdinimai kairiame dilbyje, nugaros kairėje pusėje ir dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, kraujosruvos kairiame petyje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje ir dešinėje pėdoje, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas, kuriam padaryti reikėjo dešimties smūgių bukais kietais daiktais. Sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai (t. 1, b. l. 109-110);

2013 m. sausio 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados kopija Nr. G 130/13(04), ir 2013 m. kovo 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados kopija Nr.G 24/13-130/13(04), kuriose nurodyta, kad G. L. padaryti nubrozdinimai kaktoje, kaklo kairiame šone ir kairėje blauzdoje, kraujosruva kairės pėdos nugariniame paviršiuje, viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmo danties vainiko lūžis, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas, kuriam padaryti reikėjo septynių smūgių bukais kietais daiktais, nėra būdingi griuviminei traumai (t. 1, b. l.144-145, 148-150);

2014 m. lapkričio 3 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo K. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (t. 2, b. l. 66-72).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ( straipsnio redakcia galiojusi iki 2016 m. balandžio 1 d.) baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, Už tai baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismas išanalizavęs kaltinamojo, teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo A. J. veiksmai – nakties metu, apie 23 val., įsibrovus į G. L. namus, kuriuose gyvenantys asmenys jau miegojo ar ruošėsi miegoti, naudojamas smurtas – smūgių sudavimas rankomis ir kojomis, prieš nukentėjusiuosius G. L. ir G. L., baldų ir kitų apyvokos daiktų sugadinimas, be jokios abejonės yra įžūlūs ir vandališki, jais kaltinamasis kartu su asmeniu, dėl kurio 2014 m. lapkričio 3 d. Joniškio rajono apylinkės teisme priimtas apkaltinamasis nuosprendis, išreiškė nepagarbą nukentėjusiųjų ir jų šeimos narių atžvilgiu, tokie veiksmai prieštaravo elementarioms moralės ir elgesio normoms. Kad dėl kaltinamojo ir kartu su juo veikusio asmens veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, rodo ir tai, kad nakties metu išėjus į gyvenamojo namo kiemą tyčia buvo išdaužyti namų langų stiklai, prieš nukentėjusiuosius buvo panaudotas fizinis smurtas, nukentėjusieji buvo sužaloti, konfliktui numalšinti buvo kviesti policijos pareigūnai. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kartu su kaltinamuoju A. J. veikęs asmuo inicijavo vykimą pas nukentėjusiuosius ir konfliktinę situaciją. Teismo vertinimu surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo A. J. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. A. J. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Iš kaltinamajam A. J. suformuluoto kaltinimo šalintina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas „bendrininkų grupėje“. Iš byloje esančios medžiagos, kaltinamojo A. J. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, kad jam nebuvo žinoma apie K. S. ir G. L. konfliktą, kad į namą, kur kilo muštynės jis ėjo pasiūlius K. S. dėl ten gyvenančių merginų. Byloje esančių liudytojo V. S., K. S., dėl kurio 2014 m. lapkričio 3 d. Joniškio rajono apylinkės teisme priimtas apkaltinamasis nuosprendis, ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme duotų parodymų, kad užsukti į (duomenys neskelbtini), pasiūlė K. S., nenurodydamas tikrosios vykimo priežasties, sakydamas, kad žino tame kaime gyvenančias merginas, kurias nori aplankyti. Liudytojui V. S. sustojus prie K. S. nurodyto namo, K. S. pasiūlė kartu eiti ir A. J.. Jiems įėjus į nukentėjusiųjų namus, K. S. sukonfliktavo ir susistumdė su nukentėjusiuoju G. L., o A. J., norėdamas išskirti sukonfliktavusius, stojo į jų tarpą ir konflikto metu sudavė tiek nukentėjusiajam G. L., tiek nukentėjusiajai G. L., kuri gynė sūnų. Iš šių nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad K. S. ir A. J. įėjus į nukentėjusiųjų namus, jie nebuvo susitarę ir neturėjo vieningos tyčios įvykdyti nusikalstamus veiksmus, vadinasi nėra ir bendrininkų grupės. Atsižvelgiant į tai, kad K. S. atžvilgiu dėl šios nusikalstamos veikos jau 2014 m. rugpjūčio 30 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl kaltinamajam A. J. suformuluotas kaltinimas yra tikslintinas nurodant, kad nusikalstamus veiksmus atliko „kartu su asmeniu, dėl kurio 2014 m. lapkričio 3 d. Joniškio rajono apylinkės teisme priimtas apkaltinamasis nuosprendis“. Kaltinimo tikslinimas ir aplinkybių pašalinimas įtakos veikos kvalifikavimui neturi.

Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-139-875/2012, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, A. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis). Kadangi šiuo nuosprendžiu A. J. pripažintinas kaltu dėl vienos tyčinės nusikalstamos veikos, kuri padaryta nepraėjus vieneriems metams, todėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendis atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės A. J. nustoja galioti ir spręstinas baudžiamosios atsakomybės klausimas jam už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

A. J. padarė vieną pasikėsinimą padaryti tyčinį apysunkį nusikaltimą, du baigtus tyčinius apysunkius nusikaltimus ir vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, taip pat savo noru atlygino padarytą žalą, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis anksčiau neteistas, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 3, b. l. 80-88, 92-94), administracine tvarka nebaustas (t. 3, b. l. 98), nurodo dirbantis Jungtinėje Karalystėje, Lietuvos Respublikoje nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 3, b. l. 100, 101).

Teismas, atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra nusikalstamos veikos pobūdį – padaryti vienas pasikėsinimas padaryti tyčinį apysunkį nusikaltimą, du tyčiniai apysunkiai nusikaltimai ir vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstamos veikos padarytos dėl savanaudiškų paskatų; į nusikalstamos veikos stadiją – viena nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, trys nusikalstamos veikos baigtos; į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, jog dėl visų nusikalstamų veikų, susitaikė su nukentėjusiaisiais, atlygino padarytas žalas. Atsižvelgdamas į BK 55 straipsnyje numatytą išimtį pirmą kartą teisiamam asmeniui, sprendžia, kad už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, numatytų apysunkių nusikaltimų padarymą A. J. skirtinos straipsnio sankcijoje numatytos bausmės – baudos, kurių dydis nustatytinas tarp įstatyme numatyto bausmės dydžio, skiriamo už apysunkį nusikaltimą (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas (įstatymo redakcija galiojusi iki 2016 m. balandžio 1 d.), minimumo ir vidurkio; už BK 284 straipsnio 1 dalyje, numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą A. J. skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas tarp įstatyme numatyto bausmės dydžio, skiriamo už nesunkų nusikaltimą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas (įstatymo redakcija galiojusi iki 2016 m. balandžio 1 d.), minimumo ir vidurkio.

Atsižvelgiant į tai, jog abi baudžiamosios bylos išnagrinėtos supaprastinto proceso tvarka – taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnį), kaltinamajam A. J. visiškai pripažinus padarius nusikalstamas veikas, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes sumažinti vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu A. J. už atskiras nusikalstamas veikas, paskirtos ir vienu trečdaliu sumažintos bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (vagystės iš G. B. individualios įmonės), iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės, paskirtos už kitus nusikaltimus.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. sausio 11 d. 10.48 val. iki 2021 m. balandžio 2 d. nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. aštuoniasdešimt tris paras, vieną parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir laikytina, kad A. J. yra sumokėjęs jam paskirtą baudą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. J. 2013 m. liepos 3 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2021 m. sausio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi A. J. palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant suėmimo terminą dviejų mėnesių laikotarpiui, nuo 2021 m. sausio 11 d. 2021 m. kovo 8 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas vieno mėnesio laikotarpiui nuo 2021 m. kovo 11 d. Nuosprendį paskelbus kardomoji priemonė – suėmimas, A. J. panaikintina ir A. J. paleistinas iš suėmimo paskelbus nuosprendį.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. L. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš A. J. ir K. S. priteisti 355,52 Lt turtinei žalai atlyginti ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 119-122). 2017 m. lapkričio 9 d. G. L. ir G. L. pateikė pareiškimus, kad civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos nereiškia, nes A. J. atlygino padarytą žalą (t. 1, b. l. 86, 87).

Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, prašydama iš K. S. ir A. J. solidariai priteisti 441,81 Lt už G. L. gydymą (t. 1, b. l. 179-181). 2013 m. liepos 15 d. mokėjimo nurodymo Nr. 791029 kopija patvirtina, kad K. S. atlygino visą žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (t. 1, b. l. 183, 184).

Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš K. S. ir A. J. solidariai priteisti 206,52 Lt už G. L. išmokėta ligos pašalpą (t. 1, b. l. 188-189). 2013 m. balandžio 15 d. mokėjimo nurodymo Nr. 751454 kopija patvirtina, kad K. S. atlygino visą žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (t. 1, b. l. 192).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Byloje nustatyta, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba kaltinamajam A. J. buvo teikta 2021 m. kovo 5 d. teismo posėdyje spendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo, termino pratęsimo. 2021 m. kovo 23 d. nutartimi nutrauktas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas, kaltinamajam sudarius susitarimą su gynėju, todėl susidariusios išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš kaltinamojo A. J. nepriteistinos.

Daiktų ir dokumentų reikšmingų tyrimui nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 45 MGL, t. y. 1694,00 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimt keturių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. J. 30 MGL, t. y. 1129,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų) baudą.

A. J. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė iš (duomenys neskelbtini)) ir paskirti jam 75 MGL, t. y. 2823,00 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt trijų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. J. 50 MGL, t. y. 1882,00 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų) baudą.

A. J. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė iš (duomenys neskelbtini)) ir paskirti jam 90 MGL, t. y. 3388,00 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. J. 60 MGL, t. y. 2259,00 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų) baudą.

A. J. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2016 m. balandžio 1 d.), ir paskirti jam 90 MGL, t. y. 3388,00 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. J. 60 MGL, t. y. 2259,00 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas, A. J. paskirtas ir vienu trečdaliu sumažintas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti A. J. subendrintą galutinę 166 MGL, t. y. 6249,00 Eur (šešių tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt devynių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą galutinę bausmę įskaityti kaltinamojo suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. sausio 11 d. 10.48 val. iki 2021 m. balandžio 2 d. nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. aštuoniasdešimt tris paras, vieną parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad A. J. yra sumokėjęs visą jam paskirtą 166 MGL, t. y. 6249,00 Eur (šešių tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt devynių eurų) baudą.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, nuosprendį paskelbus panaikinti ir paleisti A. J. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus iš karto po nuosprendžio paskelbimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.