Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos I. B. (I. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. e2VP-1563-656/2024 pagal pareiškėjos I. B. (I. B.) ieškinį suinteresuotiems asmenims antstolei J. B. ir M. M. dėl vykdomojo rašto atšaukimo ir vykdomojo įrašo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Vilniaus apygardos teismo 1997 m. balandžio 17 d. sprendimo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2/28-106/1997. Išieškojimas pagal vykdomąjį raštą vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0018/03/04339.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl vykdomojo rašto atšaukimo ir vykdomojo įrašo panaikinimo, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti skundo pagrindais apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas.

Dėl pagrindo atsisakyti priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka

12. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

13. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Taigi teisės kreiptis į teismą ribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).

14. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 1997 m. balandžio 17 d. sprendimu buvo iš dalies patenkintas M. M. ieškinys ir M. M. naudai iš I. B. priteista 92 000 Lt paskolos, 2 000 Lt teismo išlaidų, 4 500 Lt atstovavimo išlaidų, taip pat iš I. B. valstybei priteista 2 600 Lt žyminio mokesčio, o iš M. M. valstybei – 460 Lt žyminio mokesčio (civilinė byla Nr. 2/28-106/1997). Teismo sprendimas įsiteisėjo 1997 m. gegužės 8 d. ir tapo vykdytinu (CPK 331 straipsnio 6 dalis, 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15. Pagrindas pradėti vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą yra vykdomasis raštas (CPK 586 straipsnio 1 dalis, 587 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CPK 646 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog vykdytinam sprendimui įsiteisėjus išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Pažymėtina, kad jokia speciali tokio prašymo pateikimo teismui ar jo nagrinėjimo tvarka CPK nėra numatyta, taigi tam, kad vykdomasis raštas būtų išduotas, pakanka sprendimo įsiteisėjimo fakto ir išieškotojo pateikto prašymo išduoti vykdomąjį raštą.

16. Vilniaus apygardos teismas 1997 m. gegužės 9 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl 101 200 Lt skolos išieškojimo iš pareiškėjos I. B. Pareiškėja I. B. pateikė prašymą atšaukti išduotą vykdomąjį raštą, kuriame iš esmės kvestionuoja Vilniaus apygardos teismo 1997 m. balandžio 17 d. sprendimo teisėtumą. Pareiškėjos tvirtinimu, Vilniaus apygardos teismo 1997 m. balandžio 17 d. sprendimas yra nepagrįstas, priimtas neįvertinus bylai reikšmingų aplinkybių (dėl pareiškėjos atžvilgiu priimto išteisinamojo nuosprendžio, dėl iki teismo sprendimo priėmimo M. M. naudai išieškotų sumų iš trečiųjų asmenų A. G. bei A. B.).

17. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, CPK nėra numatyta galimybė panaikinti vykdomuosius dokumentus kaip dokumentus, kurių pagrindu pradedami vykdymo veiksmai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, neatsižvelgiant į tai, jog CPK nereglamentuoja vykdomųjų dokumentų panaikinimo, ši procedūra gali būti taikoma tais atvejais, kai vykdytinas dokumentas kartu yra ir vykdomasis dokumentas, pavyzdžiui, teismo įsakymas, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1347/2009; 2010 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-146/2010 ir kt.). Teismo sprendimo (teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis) pagrindu išduoto vykdomojo rašto panaikinimas vykdymo procese yra negalimas. Net ir panaikinus teismo sprendimą, kurio įvykdymui yra išduotas vykdomasis raštas, vykdomųjų raštų panaikinimui netaikoma jokia speciali jų panaikinimo procedūra, kadangi jie savaime netenka galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1347/2009; 2010 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-146/2010; 2022 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2-933/2022, 17 punktas ir kt.).

18. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į aplinkybę, kad šiuo atveju vykdytinas ir vykdomasis dokumentai nesutampa, o teismo sprendimas, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, nėra panaikintas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto atšaukimo ir nustatęs, kad vykdomojo rašto panaikinimo galimybės, kaip minėta, CPK nenumato, pagrįstai pareiškėjos I. B. prašymą, remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

19. Pareiškėja I. B. prašydama atšaukti išduotą vykdomąjį raštą, tiek ieškinyje, tiek atskirajame skunde kvestionuoja Vilniaus apygardos teismo 1997 m. balandžio 17 d. sprendimo teisėtumą. Nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2001 m. gegužės 24 d. priėmė išteisinamąjį nuosprendį ir suinteresuoto asmens M. M. parodymai pripažinti melagingais. Pareiškėja taip pat nurodo, kad suinteresuotas asmuo M. M. jau iki 2003 m. išieškojo tą pačią sumą iš trijų asmenų, t. y. iš pareiškėjos, A. G. bei A. B., tačiau ir toliau tęsia savo neteisėtus veiksmus, norėdama neteisėtai praturtėti.

20. Kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, teismo sprendimų apskundimo tvarką reglamentuoja CPK XVI skyriaus normos, numatančios instancinę teismo sprendimų kontrolės tvarką, t. y. teismų sprendimai skundžiami apeliacine tvarka aukštesnės instancijos teismui, laikantis įstatyme nustatytos apeliacinių skundų padavimo tvarkos. CPK nėra numatyta galimybė ginčo teisenos tvarka ginčyti teismo priimtą, įsiteisėjusį teismo sprendimą.

21. Nors pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą, o ne ieškinį atsisakyti priimti, tačiau su tokiais pareiškėjos argumentais taip pat nėra pagrindo sutikti.

22. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (pagal pareigas) išsiaiškinti, ar yra laikytasi asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Tais atvejais, kai ieškovas iš esmės pažeidžia kreipimosi į teismą tvarką, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą) (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Taigi teisė į teisminę gynybą nėra absoliuti.

23. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos ieškinio reikalavimai nenagrinėti teisme civilinio proceso tvarka. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui šiuo konkrečiu atveju nebuvo teisinio pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nes byla pagal pareiškėjos suformuluotą materialųjį ieškinio reikalavimą (ieškinio dalyką) negali būti pradėta.

24. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas vertinti, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo pateiktą ieškinį vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Dėl procesinės bylos baigties

25. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir taikė teisės aktų nuostatas, o apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.