- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-09
- Bylos Nr.
- eI2-836-872/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09241-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- E. M.
- Kategorijos
- 7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės (skundą padavusio asmens) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą pareiškėjui E. M. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Atsakovė (skundą padavęs asmuo) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba, VSDFV) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisijos sprendimas). Fondo valdyba skundo reikalavimus grindžia tuo, kad:
1.1. Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – ir Komisija) išnagrinėjo pareiškėjo E. M. skundą, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti Fondo valdybos 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl dalyvavimo pensijų kaupime“ (toliau – ir Fondo valdybos sprendimas) ir įpareigoti Fondo valdybą pateikti Komisijai įrodymus apie registruotos pašto siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) įteikimą pareiškėjui pasirašytinai bei kitus rašytinius įrodymus, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas. Taigi, Komisija 2023 m. spalio 16 d. Sprendimu panaikino Fondo valdybos sprendimą ir įpareigojo Fondo valdybą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2023-08-03 prašymą „Dėl dalyvavimo pensijų kaupime anuliavimo“.
1.2. Pareiškėjas 2023-08-03 kreipėsi į Fondo valdybą, prašydamas panaikinti jo dalyvavimą pensijų kaupime, nurodydamas šią svarbią priežastį: „Apie tai, kad tapau pensijų kaupimo dalyviu nebuvau informuotas jokiomis informacinėmis technologinėmis priemonėmis. Niekada nesilankiau Valstybinio socialinio draudimo internetinėje svetainėje <...>. Niekas telefonu su manimi nesusiekė“. Svarbias priežastis patvirtinančių dokumentų pareiškėjas nepateikė.
1.3. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą buvo patikrinti Registro duomenys, Sodros informacinės sistemos duomenys ir nustatyta, kad apie įtraukimą į pensijų kaupimą pareiškėjas buvo informuotas Asmens informavimo apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą ir draudėjų informavimo apie asmenis, tapusius pensijų fondo dalyviais, tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nustatyta tvarka – per EGAS ir registruotu paštu; pranešimų EGAS (išsiųstų 2023-01-11, 2023-02-10, 2023-05-17, 2023-06-26) pareiškėjas iki 2022-06-30 neperskaitė, tačiau, AB Lietuvos pašto duomenimis, registruotas laiškas buvo įteiktas 2023-03-14. Nustačius šią aplinkybę, pareiškėjo teiginys „nebuvau informuotas jokiomis informacinėmis technologinėmis priemonėmis“ nepripažintas svarbia aplinkybe, sutrukdžiusia pareiškėjui laiku kreiptis į Fondo valdybą, taip pat kaip ir aplinkybė „Niekas telefonu su manimi nesusiekė“, nes informavimas telefonu Apraše nėra numatytas. Konstatavusi, kad pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių ir nepateikė jas įrodančių dokumentų, dėl kurių jis nuo 2023-03-14 iki 2023-06-30 neatsisakė dalyvavimo pensijų kaupime, Fondo valdyba, vadovaudamasi Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjo 2023-08-03 prašymo netenkino.
1.4. Pareiškėjas Fondo valdybai ne tik nepateikė įrodymų apie tai, kad registruota siunta nebuvo įteikta (nepaneigė Fondo valdybos informacinėje sistemoje esančių duomenų), bet netgi nepaminėjo šios aplinkybės, todėl Fondo valdyba neturėjo pagrindo abejoti turimais E. pristatymo sistemos duomenimis ir papildomai kreiptis į AB Lietuvos paštą dėl registruotos siuntos pareiškėjui įteikimo, nes tokiu būdu pažeistų Viešojo administravimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, pagal kurią viešojo administravimo subjektas gali reikalauti tik tų dokumentų ir informacijos, kurių nėra valstybės registruose (kadastruose), žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ir kitose informacinėse sistemose, finansuojamose iš valstybės ar savivaldybės biudžeto ir (ar) valstybės pinigų fondų. Taigi Komisija neteisėtai konstatavo, kad Fondo valdyba pasirėmė tik savo sistemoje esančia informacija apie siuntos įteikimą gavėjo nurodytu adresu, tačiau išsamiau nesiaiškino, ar būtent tiesiogiai pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas.
1.5. Komisija priėmė ne vieną, bet du sprendimus – panaikino Fondo valdybos sprendimą ir įpareigojo pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, tokiu būtų išėjusi už skundo nagrinėjimo ribų. Komisija neteisėtai panaikino Fondo valdybos sprendimą remdamasi nauju dokumentu, kuris neegzistavo Fondo valdybos sprendimo priėmimo metu ir kuris neįrodo, kad registruota siunta pareiškėjui faktiškai nebuvo įteikta. Gavusi pareiškėjo skundą, prie kurio nebuvo pridėti jokie jo teiginius patvirtinantys įrodymai, Komisija nenurodė pareiškėjui patikslinti skundą ir pateikti jo teiginius patvirtinančius įrodymus (nors pareiškėjas yra atstovaujamas advokato), bet įpareigojo Fondo valdybą pateikti įrodymus apie registruotos siuntos įteikimą pareiškėjui; Fondo valdybai pateikus turimus įrodymus (duomenis, kuriais buvo remtasi priimant Fondo vadybos sprendimą), Komisija laikė juos nepakankamais ir papildomai kreipėsi į AB Lietuvos paštą; gavusi atsakymą (naują įrodymą), jį įvertino ir konstatavo, kad registruotos siuntos priėmimo patvirtinimo parašas yra ne pareiškėjo (nors Komisija nėra notaras, konsulinis pareigūnas ar rašysenos (parašų) ekspertas); nustatė, jog aplinkybė, kad parašas nepanašus į pareiškėjo, yra svarbi termino praleidimo priežastis (nors tai yra Fondo valdybos prerogatyva); įpareigojo Fondo valdybą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymą atsižvelgiant į tai, kad ši aplinkybė „turėtų būti laikoma svarbia“, t. y. nurodė, kokį sprendimą turi priimti Fondo valdyba, tokiu būdu pažeidus Fondo valdybos diskrecijos ribas.
1.6. Vertindama naują įrodymą skundžiamame sprendime pasirinktu būdu, Komisija pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. AB Lietuvos pašto rašte nurodyta, kad registruotoji korespondencijos siunta Nr. (duomenys neskelbtini), kurios siuntėjas – Fondo valdyba, gavėjas – pareiškėjas, 2023-03-14 pristatyta nurodytu gavėjo adresu ir įteikta. Kartu AB Lietuvos paštas pateikė siuntos įteikimo pranešimo išrašo kopiją, kurioje nurodyta „Gavėjas: E. M.“, adresas ir parašas. Atkreiptinas dėmesys, kad gavusi tokį raštą savo iniciatyva (iki skundžiamo Fondo valdybos sprendimo priėmimo) Fondo valdyba vertintų tokį raštą kaip patvirtinimą, kad siunta pareiškėjui buvo įteikta. Fondo valdyba neturi nei teisės, nei pareigos, nei kompetencijos nustatyti asmens parašo tikrumo (identiškumo).
1.7. Komisijos išvada, kad AB Lietuvos pašto rašte yra „nežinomo asmens parašas“ yra nepagrįsta. Rašte nurodoma, kad parašas yra asmens, kuriam siunta buvo adresuota ir įteikta nurodytu adresu, todėl nesant objektyvių duomenų, paneigiančių, kad siuntą priėmė pareiškėjas, negali būti konstatuota, kad siuntos jis nepriėmė. Jeigu pareiškėjo atstovas teigė, kad siunta buvo įteikta pareiškėjo tetai, nes parašas yra galimai jos, jis turėjo surinkti ir pateikti tokius teiginius patvirtinančius įrodymus – pavyzdžiui, pareiškėjo tetos asmens dokumento kopiją (kuriame būtų jos vardas, pavardė, parašas), duomenis apie tetos gyvenamąją vietą, jos paaiškinimą ar liudijimą, kad ji priėmė pareiškėjui adresuotą siuntą ir jam jos neperdavė, ir pan. Tačiau nagrinėjamu atveju šie veiksmai nebuvo atlikti, todėl Komisija neteisėtai konstatavo, kad pareiškėjui siunta nebuvo įteikta.
1.8. Taip pat konstatuotina, kad administracinių sprendimų priėmimo procedūros vykdymas Komisijos nurodytu būdu yra negalimas ir neteisėtas. Tuo atveju, jeigu Fondo valdyba, gavusi asmens prašymą, nesiremtų savo informacinėje sistemoje esančiais duomenimis apie siuntos įteikimą (neįteikimą), o turėtų kiekvienu atveju kreiptis į AB Lietuvos paštą, prašydama pateikti informaciją apie siuntos įteikimą (neįteikimą) ir, neturėdama tam kompetencijos, spręsti apie siuntos įteikimo gavėjui faktą pagal įteikimo pranešime esantį parašą, kurio pavyzdį turėtų prašyti asmens pateikti (nes neturi visų Lietuvos Respublikos apdraustųjų asmenų parašų pavydžių), būtų pažeisti ne tik viešojo administravimo subjekto veiklą reglamentuojantys teisės aktai, bet ir teisėtumo bei protingumo principai.
Atsiliepimas
2. Pareiškėjas E. M. atsiliepimu prašo atmesti Fondo valdybos skundą kaip nepagrįstą nurodydamas, kad yra įrodyta, jog pareiškėjas tiek pirminiuose dokumentuose atsakovui, tiek Administracinių ginčų komisijai yra nurodęs, jog apie priimtą sprendimą, dėl jo įtraukimo į pensijų kaupimą be jo sutikimo, jis nežinojo, nes nebuvo tinkamai informuotas (jokiais įteikimo būdais negavo VSDFV sprendimo). AB „Lietuvos paštas“ išreikalauti dokumentai, patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad registruota pašto siunta pareiškėjui asmeniškai nebuvo įteikta. Komisija netinkamai vertino įrodymus, nesiaiškino ar siunta buvo įteikta pareiškėjo tetai, nes parašas yra galimai jos, todėl turėjo surinkti ir pateikti tokius teiginius patvirtinančius įrodymus. Mano, kad šiuo atveju atsakovas reikalauja perteklinio įrodinėjimo, kadangi asmeniškai pareiškėjui siunta nebuvo įteikta, kuo ir rėmėsi Komisija priimdama sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. Nagrinėjamu atveju Fondo valdyba ginčija Komisijos Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal formuojamą teismų praktiką sprendžiant klausimą dėl Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, kad kreipiantis į teismą po to, kai buvo pasinaudota išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą „persikelia“ ginčas ne dėl Komisijos sprendimo, o dėl pažeistos ar ginčijamos teisės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2020 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020, 2020 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020). Tokiu būdu, perkėlus ginčui į teismą dėl Komisijos sprendimo, teismo pareiga visoje apimtyje nagrinėti ir vertinti pareiškėjo skundo, paduoto Komisijai, reikalavimo panaikinti Fondo valdybos sprendimą pagrįstumą.
9. Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2023-03-06 pareiškėjui buvo užsakyta registruota pašto siunta (Nr. (duomenys neskelbtini)) fiziniam pristatymui, siunta įteikta 2023-03-14. Taigi, šia siunta pareiškėjui buvo siunčiamas pranešimas apie įtraukimą į pensijų kaupimą.
11. Pašto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad pašto paslaugos teikėjas privalo registruotąsias ir įvertintąsias pašto siuntas pateikti asmeniškai pasirašytinai siuntėjo nurodytam gavėjui arba gavėjo raštu nurodytam asmeniui, nurodžius to asmens vardą, pavardę. Bylos duomenimis nustatyta, kad AB Lietuvos pašte registruotoji korespondencijos siunta Nr. (duomenys neskelbtini), kurios siuntėjas – Fondo valdyba, gavėjas – pareiškėjas, 2023-03-14 pristatyta nurodytu gavėjo adresu ir įteikta. Palyginus pareiškėjo parašą, esantį pareiškėjo asmens tapatybės kortelėje, su pranešime dėl siuntos įteikimo esančiu parašu, sutiktina su Komisijos Sprendime padaryta išvada, jog šie parašai nėra vienodi. Be to, Komisijos posėdyje pareiškėjo advokatas išsakė teiginį, jog galimai siunta buvo įteikta pareiškėjo tetai. Taigi, nagrinėjamoje situacijoje teismas pritaria Komisijos išvadai, jog siunta pareiškėjui asmeniškai nebuvo įteikta.
12. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. vasario 10 d. priėmė nutarimą Nr. KT23-N2/2020 (toliau – Konstitucinio Teismo nutarimas), kuriuo pripažino, kad Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostata, nulėmusi pareiškėjo įtraukimą pensijų kaupimą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo nutarimo 4.2 papunktyje yra Fondo valdybos nurodyta informacija, be kita ko, nurodanti, kad „nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. į VSDF valdybą kreipėsi 567 asmenys, pavėlavę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, iš jų 156 asmenims leista atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, įvertinus pateiktus dokumentus, įrodančius svarbias priežastis (ilgalaikė liga, buvo išvykę iš Lietuvos), dėl ko jie negalėjo per nustatytą terminą (iki 2019 m. liepos 1 d.) atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, arba esant pakankamai požymių, kad jie nebuvo informuoti apie įtraukimą į pensijų kaupimą (neperskaitė per EGAS išsiųsto pranešimo arba „Lietuvos paštas“ pateikė informaciją, kad registruotas pranešimas buvo neįteiktas)“.
13. Įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję per šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, turi teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir šiam terminui pasibaigus, jeigu pateikiami svarbias priežastis įrodantys dokumentai. Fondo valdybos įgaliotas tarnautojas, įvertinęs pateiktus dokumentus, nustato, ar priežastys yra svarbios. Teismas pažymi, kad Įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurios būtų vertinamos kaip svarbios priežastys dėl kurių laiku nebuvo pateiktas atsisakymas dalyvauti pensijų kaupime, t. y. Fondo valdyba turi pareigą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti asmenų nurodytas aplinkybes ir pateiktus dokumentus dėl ko jie negalėjo nustatytu laiku atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Kaip nurodyta Konstitucinio Teismo nutarime Fondo valdyba svarbiomis priežastimis laiko ligą, išvykimą iš Lietuvos, neįteiktą pranešimą apie įtraukimą į pensijų kaupimą.
14. Pažymėtina, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su aktyviais veiksmais, o greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų taikomas ir operatyvumo standartas, todėl nagrinėjamu atveju turi būti įvertinta, kada pareiškėjas faktiškai sužinojo, kad yra įtrauktas į pensijų kaupimą. Pareiškėjo teigimu – faktiškai sužinojo, kai 2023-07-01 iš darbo užmokesčio buvo nuskaičiuota pensijų kaupimo suma. Byloje nėra pateikta kitų duomenų, kad pareiškėjas anksčiau savo iniciatyva būtų kreipęsis į Fondo valdybą dėl klausimų susijusių su įtraukimu į pensijų kaupimą, Fondo valdyba taip pat nepateikė duomenų, kad pati savo iniciatyva būtų teikusi pareiškėjui informaciją apie įtraukimą į pensijų kaupimą (pareiškėjui negavus ir neperskaičius pranešimų apie įtraukimą į pensijų kaupimą).
15. Teismo vertinimu, Fondo valdybos sprendimo turinys yra abstraktus ir nekonkretizuotas, nėra pateikiamos aplinkybės, kurios būtų vertintos kaip (ne)svarbios priežastys dėl kurių laiku nebuvo pateiktas atsisakymas dalyvauti pensijų kaupime. Teismas kritiškai vertina teismui nurodytus Fondo valdybos argumentus, kad tuo atveju, jeigu siunta buvo įteikta pareiškėjo tetai, nes parašas yra galimai jos, pareiškėjas turėjo surinkti ir pateikti tokius teiginius patvirtinančius įrodymus – pavyzdžiui, pareiškėjo tetos asmens dokumento kopiją (kuriame būtų jos vardas, pavardė, parašas), duomenis apie tetos gyvenamąją vietą, jos paaiškinimą ar liudijimą, kad ji priėmė pareiškėjui adresuotą siuntą ir jam jos neperdavė, ir pan. Pažymėtina, kad pareiškėjas nuo 2006 m. yra neįgalus asmuo, pareiškėjo darbingumas yra tik 10 procentų ir dirba pagal negalios pobūdį jam pritaikytoje darbo aplinkoje. Taip pat kritiškai vertintinas Fondo valdybos siūlymas pačiam pareiškėjui, jei jis negavo siuntos, kreiptis į AB Lietuvos paštą.
16. LVAT praktikoje pažymėta, kad formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (pvz., LVAT 2015 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-708/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-816/2014).
17. LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., LVAT 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022). Administraciniame akte išdėstyto sprendimo motyvai turi būti nurodomi tokia apimtimi, kad besikreipiančiam subjektui konkrečiu individualiu atveju būtų aišku, kodėl jam nėra suteikiama prašoma teisė, kokios faktinės aplinkybės ir teisės normos tai lemia, kokius teisės aktuose numatytus veiksmus jis turėtų atlikti ar į kokius subjektus turėtų kreiptis, kad galėtų įgyvendinti savo teisėtus interesus. Kai administraciniame akte tai nėra nurodyta, motyvai negali būti vertinami kaip pakankami, o pats administracinis aktas teisėtas ir pagrįstas (pvz., LVAT 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-192-492/2022). Administracinio akto priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (pvz., LVAT 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-676-502/2023). Ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo (pvz., LVAT 2023 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1328-629/2023).
18. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Fondo valdybos sprendimo motyvų išdėstymas nėra pakankamas, todėl neatitinka VAĮ 10 straipsnyje 5 dalyje įtvirtinto adekvataus motyvų išdėstymo reikalavimo. Esant šioms aplinkybėms, Komisijos Sprendimas laikytinas teisėtu, pagrindo naikinti atsakovės nurodytais ir (ar) kitais argumentais, nėra, todėl Fondo valdybos skundas atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atsakovės (skundą padavusio asmens) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.